Commonsense.lt tinklaraštį ėmiau skaityti tada, kai pradėjau domėtis lietuviškais blogais. Lietuviškais blogais ėmiau domėtis ne taip jau ir seniai (gal prieš 3 metus). Galvojau kodėl gi taip vėlai susidomėjau tokiu dalyku? Į galvą atėjo tik keletas minčių: kalta aplinka (niekas iš tų, su kuriais artimai bendravau nesidomėjo lietuviška blogosfera ar panašia saviraiška), užteko veiklos ir be blogų skaitymo (kompiuteriniai žaidimai, pramogos su žmona ar draugais ir pan.). Taigi, šis tas pasikeitė: ėmiau aktyviau bendrauti su draugais, kurie domisi ir užkrėtė blogais, prasidėjo šeimyniškesnis gyvenimas (nu… vaikai…).
Aha, šios dvi priežastys yra pagrindinės, dėl kurių ėmiau domėtis ką žmonės internete rašo. Ai, dar viena kiek šalutinė priežastis: mūsų butų savininkų bendrijoje buvo bardakas (kol kas ir dabar nėra ideali tvarka, bet jau kur kas geriau) ir manęs paprašė sukurti “puslapį” bendrijai. Tai aš ir sukūriau. Paklausinėjau, dar pamenu, friendų kokią platformą jie man pasiūlytų (wordpress’as tai tapo). Ach, štai, dar viena priežastis: aktyvus dalyvavimas socialiniame tinkle (tada vienintelis, kurį žinojau buvo FB). Į FB irgi atėjau gan vėlai, nes niekinau tą daiktą, laikiau tai tuštybe, nes mačiau Farm Wille.
Ilgoka įžanga gavosi… Na, žodžiu Commonsense.lt yra keletas itin protingų ir veiklių žmonių, kurie sugeba priversti mąstyti, parodyti tai kas paviršiuje (tai, ko daug kas nemato) ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios juos skaičiau skaitau ir manau, kad skaitysiu. Tai va, Commonsense.lt autoriai tikriausiai dažniausiai dirba pagal TOC, tai tokia teorija, kuri užkrečia ir įtraukia tartum sekta (išties požymių panašių yra, nes dažnai klausia: “kiek pardavei?”, “Kur babkės?”, organizuoja visokius susitikimus)… Buvau jau keliuose jų susirinkimuose (bene dviejuose – vienas iš jų buvo jų gimtadienio šventimas, o kitas, visai neseniai, organizuotas seminaras). Nuogai nusirenginėti ir žudyti nekaltų gyvūnų nereikėjo. Reikėjo klausyti ir suprasti. Nieko panašaus nesu matęs ar girdėjęs: universalūs mąstymo metodai ir įrankiai tais metodais naudotis. Vien ta frazė yra kažkokia mistinė: “mąstymo metodai” arba “mąstymo įrankiai”… Kas per nesąmonė?! Ir iš tiesų tai šiek tiek netgi pasąmonė: į paviršių ištraukiama informacija naudojantis universaliomis sakinių struktūromis, laikantis mąstymo disciplinos. Aha, mąstymo disciplinos. Net nežinau kaip tai paaiškinti… Gal kaip “Kas? Kur? Kada?” žaidimas – turi mąstyti disciplinuotai, tam, kad komanda rastų teisingą atsakymą. Maždaug taip.
Taigi, šio penktadienio schema bus konfliktų debesys! Tai yra tas dalykas, su kuriuo susipažinau tame pačiame commonsense.lt, o seminare man aiškino, kaip tuos debesis kurti ir kaip ieškoti problemos/konflikto sprendimo. Susipažinimui galite rasti medžiagos VersloAkademija.lt portale. O aš paišysiu debesis man aktualia tema:
1 debesėlis “Ką daryti grįžus namo iš darbo”:
2 debesėlis “Kada planuoti veiklą namie?”:
Na štai. Dabar reikia sugalvoti kokie turi būti pagrindiniai principai veiklai namie, tam kad vaikai būtų laimingi.
- Parodyti vaikams, kad jie rūpi tau ir kad tu juos myli:
- bendrauti jiems suprantamai,
- žiūrėti į akis
- parodyti, jog vaiko klausai
- parodyti, jog vaiką supranti
- Išsiaiškinti kas vaikams įdomu (vaikams, o ne jums):
- stebėti, kuri veikla žadina džiaugsmą, o ne kuri veikla jus mažiausiai vargina
- stebėti, kuriuos žaidimus vaikai noriai kartoja ir džiaugiasi pasiektais rezultatais
- Pamokyti ir parodyti kokią veiklą jie galėtų vykdyti individualiai.
- Neduoti prielaidų kurtis nepageidautinoms veikloms (pvz. šiukšlinimas, laužymas, neklausymas ir pan.):
-
- Vaikui užsiožiavus ir reikalaujant daryti nepageidaujamą veiką, būtina parodyti vaikui, kad šios veikos nevykdymas jums yra labai svarbus, jam suprantamai išaiškinti neigiamos veikos pasekmes naudojant jam suprantamus vertinimo kriterijus.
- Poilsis turi būti pilnavertis ir naudingas:
- Soc. tinklai internete ne poilsis
- gulėjimas ant grindų
- bendravimas su draugais
- Kita naudą nešanti veikla:
- knygų skaitymas
- veikla susijusi su profesinių žinių gilinimu
- buitiniai darbai (lyginimai, skalbimai, plovimai, valymai, taisymai, remontai, valgio gamyba, parduotuvė)
Nebeprigalvoju daugiau principų.
Dabar didžiausias iššūkis visus šiuos principus turėti galvoje ir nepamiršti jais naudotis kas vakarą grįžus iš darbo į laukiančią ir mylinčią šeimą. Ir naudotis ja tikriausiai reikėtų nuosekliai iš viršaus į apačią. Ar kaip?
Dar žiūrėkite:
Penktadienio schema #8
Penktadienio schema #7
Penktadienio schema #6
Penktadienio schema #5
Penktadienio schema #4
…
Reikia išmokti gerbti savo vaikus tiek pat, kiek suauge gerbia kitus suaugusius. Tai reiškia, kad reik išmokti kalbėtis su jais kaip lygus su lygiu. Ir tai nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio -- tenka išmokti su jais kalbėtis kaip su suaugusiais, bet vaikams tikrai rūpimomis temomis (ir ne tom, kurias mes įsivaizduojam, kad jiems turėtų rūpėti). O visą kitą gausis ir nepaišant šių schemų -- intuicija pasakys, kur ir kaip 🙂
Arba ne -- pagalvojau, kad galima ir su schemomis. Tik jas reikia nupiešti tokias, kad ir vaikai jas suprastų, ir joms pritartų 🙂
Čia rubrika tokia: “penktadienio schema”. Kurios esmė yra nupaišyti schemą ir kad būtų kažkuo kažkam kažkur nors kažkiek įdomu ar sukeltų minčių.
Matau, kad sukėlė. Tai kaip ir darbas atliktas! 🙂
Ech… gaila, kad vien tik minčių kartais negana -- dažnai prireikia dar ir žinių ar įgūdžių. Aš va žiūriu į tuos pastaruoju metu išpopuliarėjusius debėsėlius ir nesuprantu -- kur čia tas ‘cinkelis’, kad juos taip masiškai pradėjo kepti? Na, bet gal čia tiesiog geras pavyzdys į akis nepapuolė. Na toks, kur pasižiūri ir tik -- ops ir atsivėrė visos čiakros 🙂
Tas daiktas praveria čachras. Galvok apie tai kaip apie universalų būdą spręsti dilemoms.