Vienas iš populiariausių, seniausiu ir visokių -ausių muzikantų, aktorių ir autorių Andrius Mamontovas šių metų pradžioje nusprendė kurti dar vieną autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją NATA. Kaip rašo 15min, Andrius Mamontovas pareiškė, jog kurti savo asociaciją pavadinimu NATA išprovokavo tos pačios LATGA-A[1] elgesys. Taigi, turime dar vieną asociaciją.
Visi kaip vienas, kiek girdžiu, vis tvirtina, kad Lietuvos muzikos ir pramogų verslo rinka yra itin maža, todėl muzikantams ir panašiems kūrėjams čia sunku dirbti ir gyventi iš to dalyko. Maža rinka – mažai pinigų, bet asociacijų jau trys (LATGA-A, AGATA, NATA ir keturios, jei skaičiuoti BATGA-A). Kam jų tiek reikia?
Šių metų pradžioje, jei prisimenate, Lietuvoje o ir visoje Europoje ir Pasaulyje vyko daug dalykų su ACTA[2], kuri Europos Parlamente balsavimu buvo atmesta:
Dar esu minėjęs, kas galimai labiausiai suinteresuotas panašiais dokumentais kaip ACTA įsigaliojimu. Ir tai yra visokios muzikos industrijos, įrašų kompanijos, joms į parankę ne pelno siekiančios autorinių teisių asociacijos ir galų gale tikrieji banginiai: komercinių patentų klikos – patys didžiausi pasaulio visokių -cidų ir GMO gamintojai kaip Monsanto ir panašiai. Taigi ši velniava su visa ta ACTA, SOPA ir PIPA labiau gal yra muzikos industrijos neslepiamų konvulsijų pasekmė, kaip ir dar 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas priimtas autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuriame yra toks 65 straipsnis…
Tai kam gi Lietuvoje reikia trijų autorių teisių administravimo asociacijų? Per daug pinigų pas mus šioje savo sultyse verdančioje mažoje rinkoje? Kam išvis reikalingos tos asociacijos, kurios kaip kokie reketuotojai pasiima savo nalogą iš autorių, atiduodami jiems tarsi išmaldą kas liko nuo jų “administravimo” išlaidų? Kodėl pats autorius negali pasiimti savo pinigų? Kodėl reikia dalintis su kažkokiais parazitais? Kodėl Andrius Mamontovas nutarė inicijuoti dar vienos asociacijos steigimą vietoje to, kad užsiregistruotų paprasčiausią IĮ?
O pasirodo negalima – autorius negali pats susirinkti savo kūryba uždirbtų pinigų. Negali, nes Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, to nenumato. Не положено! Štai ištrauka iš šio įstatymo (aš suprantu, ten daug sauso teksto, po citata rasite mano išvadų, tad jei tingite skaityti įstatymą, tiesiog praleiskite šią citatą):
[…]
65 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritis
1. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos).
2. Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
[…]
2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);
[…]
4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
[…]
6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
[…]
10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje);
11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;
[…]
13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais;
[…]
3. Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 10, 11 ir 13 punktuose nurodytos teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu.
4. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo asociacijai įgyvendinti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto kabelinę retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal kabelinės retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo asociacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai asociacijai tokius įgaliojimus. Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo asociacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš tų asociacijų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.
[…]
Įsivaizduokime kad esate autorius, sukūrėte gražią dainą ar melodiją ir patalpinote ją į internetą, be jokių licencinių apribojimų. Na, tiesiog šiaip, nes tokia jūsų saviraiška. Kažkam tai labai patiko, jis atsisiuntė tą kūrinį ir pamatęs, jog nėra jokių licencinių apribojimų, paėmė ir paleido tą kūrinį groti savo restorane. Į tą restoraną užėjo kokios nors autorių teisių administravimo asociacijos atstovas (na, pavyzdžiui LATGA-A, AGATA arba NATA) ir nutarė sutikrinti ar restorano savininkas nepažeidžia kokių nors licencijų, ar moka asociacijai už visus viešai skelbiamus kūrinius[3].
Žinoma, asociacijos atstovas pastebi, jog už tą kūrinį, kurį jūs įdėjote į Internetą, o restorano savininkas atsisiuntęs retransliavo ar kitaip viešai paskelbė, asociacija pinigų negauna. Tad, kokio nors LATGA-A atstovas patikrinęs, jog su tokiu autoriumi sutarties nesudarę (kaip autorius nesudaręs ir su kitomis asociacijomis), jis gali drąsiai pareikalauti lygiai tiek pat pinigų, kiek jis reikalauja už kokio nors kito autoriaus leidžiamą muziką, na pavyzdžiui tiek pat kiek ir už Ščiogolovaitės, Radži, Cicino, Paškevičiaus ar Žvagulio leidžiamus kūrinius. O jūsų jie turi teisės net nepaklausti. Viską ką jūs galėtumėte, tai apie tai sužinojęs, pareikalauti savo dalies už tą užmokėtą sumą irba pakeisti asociaciją.
Na tai kas? – sakysite jūs. – Gal dar geriau! Neplanavau gauti pinigų, o čia, žiū, atsirado galimybė gauti porą litų iš kur net neplanavau gauti!
Tas tai tiesa. Ir ypač jums bus gerai, jei jūs nieko daryti nemokate, o tik esate kol kas labai darbštus ir kokie nors muzikos industrijos prodiuseriai jus gerai “išssuko”.
Bet o kas, jeigu jūs esate pradedantis kokio nors rock-blues-jazz-metal-pop-acid naujo stiliaus pradininkas? Jeigu jūs tik pradėjęs savo veiklą, niekam nežinomas, bet norite, kad jus išgirstų kaip galima platesnė auditorija? Ką, jeigu jūsų auditorija dažniausiai būna įvairiose viešose vietose? Kas jeigu tų viešų vietų (na, pvz. restoranų) savininkai jūsų nežino ir nenori mokėti pinigų už jūsų muziką?
Jūs norėtumėte pasakyti, kad jums dabar pinigų nereikia – jūs tik grokit! Bet jums restorano savininkas atsakytų, kad o ką jis pasakys kokiai nors AGATA’i? Arba LATGA-A’i? Arba NATA’i? Jis privalės jiems sumokėti, jei tie pareikalaus… Ir sumokėti tiek kiek jie pareikalaus.
Tad, jeigu esate koks nors pradedantysis ir norite savo žinomumą didinti, jums belieka tik skelbtis kur nors Internete, pvz. soc. tinkluose… Ir galite tai daryti, nes EP atmetė ACTA. Nes, jeigu būtų ratifikavęs, o Lietuva, žinoma, būtų ratifikavusi irgi, tai:
- visokios ne pelno siekiančios asociacijos,
- besiremdamos įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi (kuri sako, jog 65 straipsnio 2-je dalyje 13-ame punkte nurodoma, jog audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais kolektyvinis teisių administravimas PRIVALO būti taikomas)
- ateitu pas jus į namus ir
- jiems duotais ACTA įrankiais
- pareikalautų JŪSŲ pinigų,
- jeigu jūs tą kūrinį pasileidote nors kartą savo kompiuteryje.
Na, o dabar, jeigu galvojate kažką uždirbti iš savo kūrybos ir nenorite mokėti kažkokiems parazitams už kenkimą pradedantiems, tai aš jums rekomenduoju daryti kaip daro jau patyrę kūrėjai: steikite savo autorių kolektyvinio administravimo asociaciją ir pats tapkite parazitu!
______________________________
[1]– Na dar ten yra tokia AGATA, BATGA ir paskui dar atsirado tokia NATA (jos teisinis Statusas šiai dienai: Neįregistruotas). Ir beje, ta “LATGA-A” man kažkodėl visada kelia asociacijas su Latvija ar net kažkokiais latvių galais – toks grynai fonetinis sąskambis.
[2]– Pradžioje atsirado kovos prieš ACTA prielaidos. Ta proga siuntėme laiškus Europarlamentarams. Paskui teikėme denonsavimo dokumentą vyriausybei, kuris patiko teisingumo ministrui. Dar siuntėme SMS’us ministrams. Užtai viename iš Vyriausybės pasitarimų buvo kalbėta apie ACTA. Apie tai televizorius net rodė. Denonsuoti tos bjaurios sutarties, deja (o gal ir ne deja), nepavyko, nes kaip išaiškino vienas geriausias tarptautinės teisės žinovas, mes to padaryti tiesiog negalėjome, nes norint ką nors denonsuoti prieš tai reikia ratifikuoti… Ar tai kažkaip panašiai. Lietuvos Respublika ACTA neratifikavo ir nepatvirtino ar dar kažką ne-. Užtai dar viena institucija, kuri dar svarbesnė buvo Europos Parlamentas. Prieš balsavimą dėl ACTA Europos Parlamente Buržujus visus paragino dar kartą priminti mūsų europarlamentarams ko mes iš jų tikimės.
[3]– Aš nežinau kaip tiksliai tos asociacijos užtikrina, kad pinigai būtų sumokėti. Tikriausiai turi tikrinti kažkaip, tiesa?
Jei kas netyčia nesupratote apie ką šis straipsnis, tai Aivaras Čechamiras viską labai aiškiai parašė Google Plus’e:
Geriausia šioje vietoje, kad niekas negina vartotojo ir naudotojo.
Pagal Lietuvos įstatymus jei Skirmantas Tumelis ar jo vaikas kaladėlėm įbarškins kokią a’la melodiją, o Rokiškis Rabinovičius ją gros savo kavinėje, restorane ar kokioje ten galerijoje, tai jis vis tiek turės susimokėti. Ir nesvarbu kuri iš tų AGATų, NATAų ir LATGA-Aų ateis tikrinti. Ir net nesvarbu, kad Skirmantas Tumelis tą muzikinį šedevrą leis naudoti bet kam bet kur ir bet kaip.
“(jos teisinis Statusas šiai dienai: Neįregistruotas)” su šia žyma registrų centre visos veikiančios įmonės dabar. Kad ir “Omnitel”.
Kiek suprantu tai reiškia, ne likviduotas, bankrutavęs ir pan.
Kęstuti, rašėte: […] ne likviduotas, bankrutavęs ir pan.. Prieš “bankrutavęs” spėju praleidote “ne”. Nes, kiek žinau “Omnitel” nebankrutavę kol kas lygtais…
Aš ten tame cr.lt neturiu mokamų paslaugų, o informacijos ten labai kūdai apie tą NATA. Aš dar svarsčiau ką tas “neįregistruotas” reiškia. Dėkui už paaiškinimą!
Taip, praleidau “ne” prieš bankrutavęs. 🙂
Mokamų paslaugų nereikia http://www.registrucentras.lt/jar/p/ statusui ir bendrai informacijai.
Jei citatos teisingos, tai 65 str. 2d. 2 punktas nepapuola į 3 dalies aprėptį. Tai bent jau internetu autoriai savo kūrinius gali platinti nemokamai. Tipo, jei iš jūtubės (arba kokio nemokamos muzikos portalo) paleistum pleilistą, tai galėtum išsisukti.
Taip pat mane trikdo, kad 2d. antras ir šeštas punktai dalinai persidengia.
O! Čia ir dėmesingi ateina žmonės! Itin malonu!
O 6-as punktas ten išskirtas fonogramoms. Apskritai tame įstatyme fonogramoms išskirtinis dėmesys. Panašu į gerą lobistų darbą.
Dabar dar labiau sutrikau -- o tai kas ta fonograma? Pagal išgūglintus žodynus -- tai tiesiog įrašas fizinėje laikmenoje (pagal mano radybas, flešiukas su mp3 nepatektų į fonogramos apibrėžimą). Arba, pvz, muzikinis cd -- ar jis yra fonograma (pagal įstatymą)?
Žr. įstatymą: Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.
Raktinis žodis čia: materiali. Ir trys raktiniai žodžiai: materialioje garso laikmenoje.
Taip, kompaktas yra fonograma. Ir muzikos industrijos konvulsijos susiję su tuo, ką jie bent teoriškai gali kontroliuoti: fizines laikmenas.
aha, dėkui dabar galiu tikslesnėmis sąvokomis operuoti.
O kaip su nekomercine fonograma? 6 punktas reglamentuoja tik komercines fonogramas: “fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, …”
Na, tame pačiame 6ame punkte yra parašyta:
6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką)
Po “komerciniais tikslais” yra kablelis, kas reiškia, jog vardinamos aplinkybės. T.y. fonogramos 6 punkte yra ARBA išleistos komerciniais tikslais, ARBA transliuojamos, ARBA retransliuojoamos, ARBA kitaip viešai paskelbiamo įskaitant foninę muziką.
Jeigu reglamentuotų tik komercines fonogramas, tai suformuluota galėtų būti šitaip: “fonogramų, išleistų komerciniais tiklais: transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaintant foninę muziką)”
Čia ta vieta, kur kablelis prasmę keičia.
Man atrodo, kad nevisai taip. Jeigu išmetame “išleistų komerciniais tikslais”, gauname pakankamai tvarkingą logišką sakinį: “Fonogramų transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui”. Iš to darau išvadą, kad “išleistų komerciniais tikslais” galima pakeisti į “kurios išleistos komerciniais tikslais”. Todėl visas sakinys skambėtų taip:
“Fonogramų, kurios išleistos komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui”. Nebepamenu jau taisyklių, bet čia gal koks sudurtinis sakinys būtų?
Dėl “paskelbimui” -- gal jeigu vienąkart jau buvo paskelbta, tai antrąkart nebegalioja? Nes visi kiti jau būtų tik eiliniai skelbimai…
Cia Lietuva, cia durniqas lyja… Jei turim shali su apmazejusiu iki 2.5 mil zmoniu ir virs 20 partiju tai ko stebetis tais nevykeliais kurie is paskutiniuju bando gauti babkiu… o tas vargshas muzikantas taip ir lieka uz borto..
Na čia gal ne durnumas, o ribotumas toks…
Pratęsiu platesnėj vietoj 🙂
“Čia ta vieta, kur kablelis prasmę keičia.” -- Nesutinku.
Jei ten vardijamos aplinkybės, pabandykim išvardinti:
a) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų transliavimui
b) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų retransliavimui
c) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų išleistų komerciniais tikslais
Paskutinis sakinys nenormalus. “išleistų komerciniais tikslais” yra “fonogramų” pažyminys. Pabandom mano variantą:
a) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui
b) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, retransliavimui
c) kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, kitokiam viešam paskelbimui
Atsiprašau, kad ilgai užtrukau su atsakymu.
Na, aš lygiai taip pat išsikoduoju įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasmę, nes “išleistų komerciniais tikslais” yra išplėstinis fonogramos pažyminys:
Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
a) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui;
b) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, retransliavimui;
c) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką).
Taip išeina, kad fonogramoms, išleistoms ne komerciniams tikslams, kolektyvinis teisių administravimas negali būti taikomas arba gali būti netaikomas (neapibrėžta kaip).
Bet užtai yra dar 4 dalis, kurioje sakoma, kad bet kokią fonogramą išleistą ne komerciniais tikslais, kolektyvinio teisių administravimo kontora gali paversti komercine. Nes norint fonogramą paversti komercine reikia sudaryti sutartį su kolektyvinio teisių administravimo asociacija. Ar yra kitų būdų padaryti fonogramą komercine?
Ir dar: 13-e punkte nekalbama apie tai, kokioms fonogramos (išleistoms komerciniais ar ne komerciniais tikslais), leidžiamoms asmeniniais tikslais, taikomas kolektyvinis administravimas.
Gaunasi taip:
I. Išleidžiu fonogramą ne komerciniais tikslais:
1) šią fonogramą transliuoti, retransliuoti ar kitaip viešai paskelbti (įskaitant foninę muziką) galima ir be sutarties su kolektyvinio teisių administravimo asociacija, bet
2) kolektyvinio teisių administravimo asociacija turi įgaliojimus ir tokią fonogramą apmokestinti paversdama ją komercine (tiesa, nežinau, kaip būtų, jei autorius nueitų pas notarą ir raštiškai kaip nors įformintų savo fonogramos nekomerciškumą).
3) tuo atveju, jei šią nekomercinę fonogramą kas nors norėtų pasileisti asmeniniais tikslais -- bet kuri kolektyvinio teisių administravimo asociacija tai sužinojusi galėtų pareikalauti iš to asmens pinigų, tiek kiek iš kitų, kurie leidžia komerciniais tikslais išleistas fonogramas.
Šiek tiek daugiau medžių kiek toliau miške…
Pagal Įstatymo 71 straipsnį Kultūros ministerija, įgyvendinanti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuojanti šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją, atlieka šias funkcijas:1) apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo; 2) rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 3) įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas; 4) atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje;5) atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą; 6) kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;7) šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises;8) teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;9) sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus;10) organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais;11) palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje.
Ne kartą teko išgirsti klausimą kodėl Lietuvoje iki šio neveikia Creative Commons?. Atsakymas yra paprastas – jį apibendrinau prieš pusantrų metų rašytame straipsnyje (anglų k.) – tai įstatymuose įtvirtintas draudimas autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams savo teises administruoti patiems, arba kitaip tariant – išskirtinis monopolis esamiems autorių teisių ir gretutinių teisių tarpininkams („autoriniams kolūkiams“ arba kolektyvinio administravimo asociacijoms).