<– Šiuolaikinių piratų vėliava.
P.S. (Prior the script) 😉
Neseniai savo youtūbe profaile gavau pranešimą, jog į mano įkeltus video klipus turi kokių tai teisių kai kurios leidybinės firmos. Pavyzdžiui šis video, kurį nufilmavau TOC organizuotame seminare:
Gavau štai tokį pranešimą:
Your video may include music that is owned by a third party.
Here are the details:
“Tuccillo-Bambola – Original Mix”, sound recording administered by: 0:02
Spinnin’ RecordsKontor RecordsBlanco y Negro (Base79)justente
Dar kas ne mažiau svarbu – visas tas video buvo „private“. O neskelbiau jo iki šiol, nes apie jį tiesiog pamiršau. Tai štai priminė.
Kiek suprantu, pagal galiojančius įstatymus, dabar tie Records’ai gali eiti pas TOC ir jiems paaiškinti, jog jie nelegalų turinį rodė savo seminare. O su sąlyga, jog tai buvo kažkokios firmos reklama, tai jie gali būti nukreipti į tą firmą, kuri pasikreips tada į tuos šokėjus ir… Paaiškės, kad viskas ten nupirkta.
Arba paaiškės, kad aš čia padariau didžiausią nusikaltimą, nes viešai paskelbiau šį video klipą su tuo audio garsu. Paaiškės, kad aš esu piratas.
Manau, jog su panašiais piratavimais, kuriuos čia aprašiau daugelis iš mūsų esame susidūrę, o svarbiausiai tai yra kiekvieno bent kiek aktyvesnio Internete esančio žmogaus kasdienybė. Retas kuris dabar pasakys, jog nežino kas tie piratai, kas tos autorinės teisės ir kad Internete krūvos nelegalaus turinio.
Tačiau taip pat manau, jog ne visi žinome kad yra ir kitokių piratų. Štai čia žymiai aiškiau pasidaro kodėl ir prie ko ten buvo žemės ūkis ir ACTA.
S. (Script)
Jau rašiau apie tai, kad autorinių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje yra, švelniai tariant, keistas. Keistas tuo, kad autoriai privalo pasirašyti sutartis su jų teises administruojančiomis asociacijomis, kurios, kaip nekeista yra dar ir ne pelno siekiančios organizacijos, t.y. savo liūto dalį nuo pelno turi sunaudoti tik administracijos išlaidoms.
Tad ne ką keistesnis yra ir kažkokio augalų dauginamosios medžiagos skyriaus (esančio kažkur ŽŪM’e) išvada, jog ūkininkams dalintis sėkla yra DRAUDŽIAMA. Už draudimo nepaisymą gresia baudos. Ūkininkai PRIVALO pirkti sėklą tik iš atestuotų tiekėjų (kopija, jei neveiks nuoroda). Peržvelgus tą dokumentą matome, jog daugiausiai tie tiekėjai ir yra ūkininkai, kurie pateikė paraiškas ir buvo aprobuoti (kopija, jei neveiks nuoroda).
Tai štai, ūkininkas kokios nors sėkmingos atrankos būdu iš sertifikuotos bulvių sėklos per daugybę metų atrinks bulves, kurios nebijo Kolorado vabalo. Norėdamas iš to savo gyvenimo darbo pasipelnyti jis nutars pardavinėti savo sėklą brangiau, negu kitas bulves, kurios bijo to vabalo. Bet taip gausis, jog bebaimių bulvių tiesiai pardavinėti jis negalės, o sertifikuoti jų irgi negalės, nes jis, pavyzdžiui, nėra mokslinių tyrimų centras. O sėklos autoriai, sužinoję apie tą ūkininką galės laisvai iš jo tų bulvių pasivogti ir pardavinėti kaip savas, nes jie įrodys, jog sėklos originalas yra jų.
Čia žinoma kraštutinis ir gal kiek fantastinis atvejis. Kaip ir tas, kad tuščias duomenų laikmenas apmokestina vien dėl to, kad ten gali būti įrašytas autorinių teisių ginamas turinys. Kaip ir tas, kad netrukus visos daržovės ir vaisiai bus apmokestinti sėklos tiekėjų autorinėmis teisėmis, nes žmonės gali išsiimti sėklas iš tų augalų ir nelegaliai juos augintis ir juo labiau dalintis!
Netrukus jaunų šeimų vyrai privalės užsiregistruoti kaip sėklos tiekėjai, kad nebūtų pažeistos jų senelių arba valstybės, kurios piliečiu esate, autorinės teisės. O ir šiaip kiekvienas lytinę brandą pasiekęs jaunuolis su veikliais spermatozoidais privalės sumokėti nepelno siekiančiai žmogaus genetikos fondo autorių teisių administravimo asociacijai mokestį.
Man apskritai dabar nesuprantama kaip iki šiol mes daleidžiame (taip, tai priešdėlis da) tokią betvarkę, kai kiekvienas gali mylėtis su kuo panorėjęs, kai kiekvienas tame Internete gali pažiūrėti ką panorėjęs ar net parašyti ką panorėjęs ir net AUGINTI ANT PALANGĖS PRIESKONIUS!
Biški ne apie sėklas, bet apie video. Kokiais 2007 metais teko gaminti Oriflame kvepalų + MTV Baltic reklamą. MTV ją parodė, aš ją įsidėjau į youtube.com kaip vieną iš portfolio darbų. Po kiek laiko gavau žinutę iš youtubo, kad atėjo Oriflame pareiškimas, kad čia aš naudoju dabar tą reklamą nelegaliai ir mano tą video pašalino… Mano prieštaravimai ir situacijos paaiškinimai youtube robotų buvo atmesti. Vat ir autorinės teisės.
Gal dar buvo galima ir eskaluoti tą problemą Google’ui. Bet čia matyt vienas iš tų variantų, kur žaidimas žvakių nekainuoja.
Nežiūrint to ta pati autorių gynimo sistema engia pačius autorius -- čia yra didžiausia problema. O kol ta visa paradigma prasisuks, tai ir bus visokių panašių bajerių, kai tik norėsis pasakyti tik KPŠ.
Šaunu, kad pateikėt nerealių pavyzdžių. O gal nors vieną kokį realų nenorėtumėt aptart? Pvz ūkininkas iš selekcijos centro nusiperka pora centnerių ligoms atsparių rapsų sėklos. Sėkla išties gera, tad ūkininkas kitais metais užsiaugina jos ne tik sau, bet ir paskelbia vietiniam laikrašty, kad parduoda tos sėklos netgi pigiau, nei imti iš to paties selekcijos centro. Nebėra sensacijos net rašyt apie tai ar ne?
Jei pirataut būtų leidžiama laisvai, tai selekcijos centras tiesiog nebeinvestuos į tyrimus, na, nebent turit pasiūlymą kaip geriau organizuoti šį reikalą?
Selekcijų centrai nenubiednės nuo smulkių ūkininkų turinčių pusantro hektaro karvei pašert.
O stambūs, galintys sumokėti selekcininkams ir galintys padaryti žalos jiems, gali būti kontroliuojami pardavimo taške, o ne dalinimosi. Juoba, kad sertifikato ir aprobacijos neturės ir iš jo rimti pirkėjai, galintys pirkti daug -- nepirks (žinoma, jeigu jiems svarbus sertifikuotas produktas su jo visais pliusais).
Šiuo atveju reguliavimas dalinimosi taške yra visiškai perteklinis ir visiškai nereikalingas.
Oi, visai nebesuprantu jūsų naudojamų terminų.. Kas tas dalinimosi taškas? Čia kai smulkus(?) ūkininkas rajono laikrašty patalpina skelbimą, kad dalinasi sėkla? O atgal yra nieko prieš, jei kita šalis pasidalintų tiugrikais?
Kaip suprantu siūlote įvesti ūkininkų klasifikacijas pagal stambumą. Jei nelabai stambus tai dalinasi, o jei stambus tai perka.
Mane juokina tie visi baugintojai, kurie aiškina, kad jei nebus intelektinės nuosavybės apsaugos, tai visi nuo vienas kito plagijuos ir tas pasmaugs kūrimo procesus, nes kam investuot į RnD, jei yra Apple, nuo kurio galima nusipiešti telefoną, padaryti dvigubai pigiau ir gyventi vargo nematant, kol Apple nuo tokios veiklos nesubankrutuos.
Kliedesiai čia viskas. Muzikos, kino, maisto gaminimo bei likusi meninė-kultūrinė industrija yra gyva ir turi galimybę vystytis tik plagiatų dėka. Jei tai nesunaikino sektoriaus, kuriame yra gana sudėtinga kalbėti apie pelningumą, nesunaikins ir jokio kito.
Visokioms Lanvoms patarčiau mažiau savo vadovo platinamos produkcijos vartoti ir nesivaidens jokios apokalipsės.
Ghghgh 😉 Dėl vadovo platinamos produkcijos vartojimo geras lolzas 😉
Pagal sėklos perdavimo akto pobūdį, ne pagal ūkininko dydį. Jei dalinimasis -- finansinio sandėrio nėra. Jei pirkimas-pardavimas -- reiškia, kad finansinis sandėris yra.
Vat čia ir suveikia tas, kad stambiais atvejais visad perkama ir parduodama. T.y., realaus bent kiek juntamo nuostolio dėl kokio nors dalinimosi išties nėra.
Tuo atveju, jei dalinimusi pridengiama komercinė-ūkinė veikla, tai jau yra mokestinių reikalavimų pažeidimas, o tuo pačiu -- ir visos kitos konsekvencijos. Ir prieš tuos, kur skelbia, kad dalinasi, o išties parduoda -- VMI ir FNTT turi labai daug efektyvių priemonių.
Dalinimosi taškas tai ta vieta kur vyksta dalinimasis ir viskas. Kur vienas ūkininkas kitam duoda/parduoda ar kitaip perleidžia sėklas.
Nesvarbu ar didelis ar mažas.
Tačiau ūkininkas parduodantis savo produkciją kokioms nors kepykloms ar aliejaus spaudykloms ar ten dar kažkam turėtų parodyti savo produkcijos sertifikatą. Tiksliau tie perkantys turėtų norėti to reikalauti. Nes čia jiems labiausiai to reikia.
Ir viskas.
Nereikia niekam tų sertifikatų. Naujas stabas, dievas. Pirkdavau parduotuvėje bandeles- nerealiai skanios, tokių net namuose nepavyksta pagaminti. Be serttifikatų ir kitokio šūdo, atseit kažkokią kažkaip kažkur kažkieno atitinkančią kažką. Deja, tinklai prekbyncentrių plečiasi, ir neliko vietinės reikšmės parduotuvės. Užtat ten viskas atitinka standartus. Bet skanių bandelių jau nėra….
Kvaili žmonės reikalauja sertifikatų tam, kas anksčiau buvo tiesiog maistas. Dabar nelimpa- reikia sertifikuoto irba ekologiško maisto (antras sertifikatas). Dibilizmas aukščiausio lygio. Duokit bandelių, neatitinkančių standartus!
Abejoju ar skonis sertifikatuose ten. Ten gal labiau kainos/kokybės santykis yra pakeistas.
Visi sako, akd jei ne mokslininkai išradę kokybiškesnius grūdus, tai mes niekaip neišmaitintumėm tiek daug mūsų. Tai dabar visi labai džiaugiasi tuo ir aukština tuos tyrimų centrus.
Bet tai nereikia taip jų aukštinti ir priimti kaip duotybės. Čia kaip autoriai, kurie parašę vieną knygutę iš jos gyvena visą likusį gyvenimą. Na, gal tokių ir nėra… Bet jei jau tie tyrimų centrai yra, tai jie turi dirbti ir dirbti produktyviai, kad būtų naudingi.
Nors čia, vėlgi, sena diskusija: mokslas ir verslas. Kol kas visi žinome, kad mokslo kai kurios sritys negali išsilaikyti darydamos verslą, nes sunku suderinti ilgalaikius tikslus su trumpalaikiais
O yra kitas realus pavyzdys:
Ūkininkas nusipirko sėklos, tačiau jos visos nesunaudojo. O kadangi nusprendė auginti kitas kultūras -- kitais metais LIKUSIĄ sėklą (pusę maišo) nusprendė parduoti. Įdėjo skelbimą vietiniame laikraštyje.
Rezultatas -- reali BAUDA už NIEKĄ..
Tai normalu?
Tai taip pat normalu, kaip tuščių laikmenų apmokestinimas, nes ten bus laikomas autorinis turinys. Ir tai taip pat normalu, kaip kiekvieno lytinę brandą pasiekusių vyrų spermos sertifikavimas.
Nors šitas visas dalinimosi sėkla draudimas ir atrodo analogiškas kitoms nesąmonėms su intelektine nuosavybe, jis turi ir kitokių aspektų. Trumpai tariant: šiuolaikinėje vartotojų apsaugos politikoje siekiama užtikrinti produkto atsekamumą, o jei sėkla -- ne iš oficialaus platintojo, to padaryti negalima. Kitas dalykas, kad tie draudimai yra neproporcingi ir taikomi visiems ir visais atvejais. Čia noriu paprieštarauti Rokiškiui -- kaip bebūtų gaila, “įstatymo raidė” Letuvoje nedaro išimčių nekomerciniam dalinimuisi. O valdininkai yra pareiškę, kad jie būtent taip ir supranta teisės aktų nuostatas ir kad jas yra nusiteikę taip griežtai ir taikyti (priešingai sveikam protui).
Tai paskui taip ir nutinka, kad didžiulės pastangos ir lėšos skiriamos smulkmei ir stambiems dalykams dėmesio pritrūksta.
O atsekamumas prasidės ten, kur mes pirkdami parduotuvėje reikalausime produkto aprašymo, sertifikatų ir čekių.
Realiai tai tas sėklų dalijimasis aktualus tik tarp sodininkų ir gėlininkų mėgėjų.
O ūkininkams yra išties svarbu sėklos kokybė. Be to sertifikuotos sėklos tikrai ne kalnus kainuoja, nes egzistuoja ne maža konkurencija tarp sėklų platintojų. Taip pat jei nėra galimybės įsigyti viso kiekio sėklos iš kart, galima nusipirkti minimalų kiekį ir per porą sezonų užsiauginti kiek reikia.
Juo labiau gėlininkų ir sodininkų mėgėjų kontroliuoti yra neverta. Kaip ir akvariuminių žuvyčių augintojų.
Matau ir daugiau čia jūsų nesutaria kas tas dalinimasis. Rokiškis rašo, kad tai sandoris, kuriame nėra pinigų, ir čia aš visiškai sutinku. Skirmantas tuo tarpu porina, kad dalinimasis tai gali būti ir finansinis sandoris, tik tarp dviejų ūkininkų(kad ir super stambių). Ir siūlo viską sureguliuot laisvanoriškais sertifikatais, kurie atseit pataps tokie svarbūs, kad visi puls mokėt už sertifikuotą produkciją milžiniškus pinigus.
Ponai, jūs taip aukštai plaukiojat, kad net baisu. Ar bent žinot kokia dalis ŽŪ produkcijos keliauja į tokias eksporto rinkas, kur bet kokie sertifikatai yra giliai giliai? Ir dar tikitės kad viską sureguliuot gali galutinis pirkėjas perkantis bandeles, kuris vietoj pigios ir nesertifikuotos bandelės pirks brangią ir sertifikuotą?
Su tuo anti-piratizmu tai tikrai persūdot, kai pradedat lysti į sritis, kurių veikimo principų neišmanot.
Miežiai salyklui ir bulvės bulvių traškučiams. Va čia perdirbėjai reikalauja veislės sertifikatų. Kad kažkur kitur veislės sertifikatai būtų reikalingi tai neteko girdėt.
O patys sertifikatai labiausiai reikalingi patiems ūkininkams. Jiems reikia būti užtikrintiems, kad parduodama sėkla yra būtent ta, o ne kokia kita ir ji nebūtų koks nors įvairių veislių mišinys ar juo labiau užkrėsta ligomis.
Nu tai ir liuks! Puiki kontrolė: ūkininkams reikia, tai jie ir žiūri kad būtų.
Drausti dalintis, pripažinkime, yra visiškai neefektyvus metodas ir problemų jokių nesprendžia, o tik prikuria.
Tai jei sertifikatai giliai-giliai, tai kam jų tokių brangių reikia?
Čia kažkas negerai. Kam tų sertifikatų reikia? Negi tik tyrimų centrams, tam kad galėtų vykdyti savo veiklą, kurios, pasirodo, niekam nereikia? Netikiu.
Nu išties įdomu kokioms eksporto rinkoms nereikia sertifikatų. Gal papasakotumėte, gg?
Juoba, kad net jeigu ir atsiskaitinėja ūkininkai dalybų metu, tai tą kontroliuoti būtų ypatingai sunku -- turi būti realizuotas stebėjimas ir sekimas, kas yra labai brangu. Ir kuo toliau tuo darosi brangiau, nes paaiškėja, kad kažkokia priežiūros tarnyba nespėja visko sužiūrėti ir jiems reikia tada daugiau etatų, tada jos matuoja savo veiklą pagal tai kiek „nusikaltėlių“ pagauna. Struktūra pučiasi ir pasidaro visiškai nebekontroliuojama.
O štai to dalyko kontrolė pardavime didmenininkams -- daug paprastesnis būdas spręsti problemai.
hehe, šiais metais kaip tik norėjau rašyti etikos darbą tema ar yra etiška patentuoti ląsteles kaip autorinę nuosavybę, laikant, kad jei nenurodyta kitaip, kiekvienas žmogus yra savo genetinės medžiagos “autorius”.
Visi žiūrėjo į mane kaip į kokią dundukę, o kai pasakiau, kad ūkininkams tai labai rimta problema -- kam priklauso sėklų autorystė -- tai iš viso kaip iš kitos planetos atrodžiau xD
Tai aš tuo tikslu ir tą P.S. į priekį įdėjau, nes žemės ūkis ir autorinės teisės tai regis kiek skirtingos sritys. Bent jau man. Tam ir norėjau tokio įvedimo į kontekstą.
gg ir kitiem: green`e aiškiai parašyta- ATPK taikomas. Sugriežtinti valdžiažmogiam nesunku- tavo eksportą gali “ant sienos” patikrinti, taip kad laiko klausimas, kada sertifikatai bus paviršiui, o ne giliai giliai.
Ne, JU, jūs klystate dėl:
“šiuolaikinėje vartotojų apsaugos politikoje siekiama užtikrinti produkto atsekamumą”
Šiuolaikinėje politikoje siekiama užtikrinti pinigų srautų atsekamumą, prisidengiant vartotojo apsauga. Nelabai kas vartotoju pasirūpina, nebent naglai brausiesi į vartotojų apsaugą, bet tai pavieniai smulkūs atvejai.
Pamiršau parašyti:
dėl Actos, sopos internautus subūriai, lengvai informacija cirkuliuoja, tačiau su ūkininkais sunkiau- jie ne tokie sugedę internautai. Bus tyla EU ir LT? Net patys kaip rašo grynas, nežino, kad sėklų mainai uždrausti, tai ką jau kalbėti apie protestą.
Reikia viešos kampanijos per televiziją, kur paaiškintų jiems, jog jie visi yra nusikaltėliai.
Dvasingų plakatų pripiešti ir aiškinti, kad valstybę vagia, kai dalinasi.
Pagal kurį straipsnį baudžiama? Neradau ATPK konkrečiai, tik “teisiškai apsaugotiems” augalams 50(8) str.
Katinuką turėjo įdėti straipsnyje žiurkėnas Rokiškis 😀
Nežinau pagal kokį ATPK. Bet čia va ištrauka iš straipsnio:
E. Lemežis nurodė, kad dabar Lietuvoje tarp ūkininkų įprasti sėklų mainai yra nelegalūs. „Mūsų tarnyba stebi skelbimus laikraščiuose, kur koks nors Petras parduoda tokią ir tokią sėklą. Nuvažiuojam, patikrinam. Jeigu tas Petras yra neregistruotas tiekėjas, jis gauna administracinį teisės pažeidimų protokolą“, -- kalbėjo VAT atstovas.
O čia ieškojote? 😉
Ajopšikmat kiek teisės aktų!
AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMAS draudžia tiekti rinkai 8str.,
tuo tarpu tiekimas rinkai pagal įstatyme apibrėžtus terminus- ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
Vienu žodžiu belekaip perduodi sėklą, tu- nusikaltėlis. Ne baudžiakas, bet vistiek nusikaltėlis.
Su šia tema susijusį moteriškės komentarą kitur radau, maždaug tokį:
“vaikam sakiau, kad sėkla jų anūkų anūkams bus brangiausia valiuta. Apsirikau- sėkla jau jų anūkams bus valiuta.”
Aš visad įtariau, kad mano uošvienė, gyvananti kaime, yra piratė! Mano įtarimai pasitvirtino! Uždrausti uošvienę!
Ir parduoti Asconą! 🙂
Sertifikuotos ir savo užaugintos sėklos kainos kartais gali skirtis net beveik 10 kartų.
Dabar už saugomų veislių sėklos užaugintos savo ūkyje panaudjimą reikia susimokti selekcinį mokestį. Kaip tik pastaruoju metu siuntinėja ūkininkams sąskaitas.
Tai taip išeina, kad jei jau mokestį renka, tai selekcininkai pripažįsta, kad 3,4ar 5-o atsėlio sėkla vis dar išlaiko veislės savybes, nes jei neišlaikytų, tai ir pirktų visi kas met sertifikuotą, tik bėda su ta sertifikuota sėkla, kad kokybė anaiptol ne visada būna geresnė nei savos…
http://www.zemesukis.com/augalininkyste/selekcinis-mokestis-t11930.html