Tai naujo straipsnio apie šildymą vienos bendrijos viename tinklaraštyje pavadinimas.
Apie centrinį šildymą. Kadangi pats parašiau, tai rekomenduoju 😉
DALKIA yra DALKIA su abonentiniu mokesčiu
Tai naujo straipsnio apie šildymą vienos bendrijos viename tinklaraštyje pavadinimas.
Apie centrinį šildymą. Kadangi pats parašiau, tai rekomenduoju 😉
Šiaip tokie išdrįsusių pataupyti klientų baudimai dar niekis.
Sistema sumeistrauta taip, kad atsisakyti kontraktų ir išsipjauti radiatorius yra velniškai sunku. Šildytis vien elektra irgi nelabai gaunasi, nes senesnių namų tinklai neatlaikys, o jų naujinti niekas nesiruošia. Įsirengti autonominį dujinį šildymą bent jau Vilniaus mieste – beveik neįmanoma užduotis. Šildytis kietu kuru visiškai neįgyvendinamas kosmosas daugiabučiuose. Saulės kolektorių, vėjo malūnėlių ir saulės panelių irgi chruščiovkei nepristatysi. Žodžiu nuostabi sistema – nori šildytis, va tau alternatyvos: Dalkia, Dalkia arba Dalkia. Ai ir dar tiesa – Dalkia.
Turbūt jau nebekyla klausimai kur pas merus tiek skepticizmo į renovacijos programas.
O pala, kas tą kainų komisiją sudaro? Ar sudarė… Kažkaip anksčiau nesidomėjau. O reikia.
Girdėjau kažką apie Žvėryno kažkokią bendriją, kuri ten bandė šakotis. Tiesa, nepamenu kaip ten jiems baigėsi. Ar vis dar tęsiasi…
Vienas pažįstamas šakojosi prieš Dalkia, tai jau antri metai aiškinasi. Nors nutraukė sutartį labai teisėtai, sumokėjo visas netesybas, su antstoliais ir kaip reikiant sertifikuotais specialistais ir dviem 1080p kamerom atliko visus radiatorių išmontavimo darbus, bet vis tiek buvo kabinėjimųsi, kad išmontuojant buvo pažeista sistema. Kada šitas nepraėjo, tai pradėta kabinėtis, kad atseit papildomos šaltos sienos kaimynams verčia papildomai prisukinėti šilumą, dėl ko persikrauna sistema. Šita byla irgi buvo nutraukta, nes visas sienas su kaimynais ir laiptine pažįstamas apšildė klaikiai brangia poliuretanine izoliacine medžiaga, vėlgi – su brangiais sertifikuotais/atestuotais specialistais ir dar išsiėmė energetinio naudingumo sertifikatus vienos iš aukščiausių kategorijų.
Dabar be ryšio kaimynams užkelinėjami mokesčiai ir atviru tekstu sakoma: paduok kaimyną į teismą – pasibaigs. Gelbsti tai, kad pažįstamas yra labai krūtas advokatas.
Šiai dienai prieš Dalkia laimėti yra sunku, bet sprendžiant iš jos elgesio – matosi, nujaučia kaulėtą bado ranką, tai kol jų monopolis neužsilenkė ir stengiasi paskutinius centus išmelžt.
Žiauru…
Žiauru, bet ir naudinga, nes toks elgesys tik pagreitina monopolio žlugimą. Turiu gana aukštas pareigas VE užimančių pažįstamų, kuriems būna gėda prisipažinti, kad ten dirba. Žinau energetikų, kurie atsisakė didesnės algos, nes nenori nieko bendra turėti su ta kontora. Žodžiu, kvapelis jų darosi nekoks ir tai atsiliepia per išlaidas (reikia juk tenkintis mažiau efektyviais nuostolingesniais darbuotojais, pikti papildomas reklamos paslaugas ir t.t.)
Dalkijai darosi vis sunkiau ir sunkiau teisinti savo grobuoniškas veiklas, ypač interneto amžiuje, kur meluot ir išsisukinėt negalima. Tie patys pažįstami iš VE pasakojo, kad kai pradėjo sklisti vieša ir neįprastai konstruktyvi kritika jų pusėn, buvo išpurtyti visi nupirkit media outletai, aiškinantis kas blet drįso ant už viską susimokėjusio užsokuvų stumt. Galiausiai vadovybę ištiko šokas, sužinojus, kad bangas kelia kažkokie blogeriai. Dar didesnis šokas ištiko, kai suprato, kad seni metodai prieš internetus neveikia, o naujų poveikio priemonių blogerių nutildymui nėra.
Tai, ką daro Commonsense, Rokiškis, Jūs ir kiti blogeriai – Dalkijai yra totalus nuodas. Daug nuolatinės kritikos ir patarimų, kaip su Dalkia aiškintis, ar atsisakyti jos paslaugų – garantuotos priemonės, kurie tą kontorą įspraus į kampą.
Bet už tai kaip buvo smagu žiūrėti Zuoką vakar per „Diagnozė valdžia“. Pasirodo prezidentė kalta, kad nepalaimino aferos su biokuru, kad jai svarbu, kad pirktumėm kuo daugiau dujų, nes reikia pateisinti dujų terminalą…
Puikus bullšitas.
Bet šis jūsų, Viešpatie, komentaras negana to, kad labai įdomus, bet ir nuteikia puikiai! Ačiū!
Biokuras tai dar vienas eilinė valdžiažmogių afera. Pats ilga laiką dirbau toje rinkoje ir mačiau besipučiantį milžinišką burbulą, kuris kai pokštels – savivaldybės liks su eiliniu Kremliaus čebatais smirdančiu monopoliu.
Bloguose pasigendu kolkas šia tema informacijos. Yra tik visokių nuosavų namų savininkų pasvaičiojimai, kaip pigu kūrentis granulėmis.
O demaskuoti yra ką. Ypač tai, kad kasmet pagaminamos Lietuvoje biomasės skaičiai, apie kuriuos svaigsta A. Janukonis yra gaunami prie grynos medienos sumuojant kelmus (kurių niekas nerauna), šakas, žieves, lapus. Bet nutyli, kad kūrenimui yra reikalinga malkinė mediena (grubi kategorizacija medžių kamienų – tokia suaugusio vyro riešo apimitis – popiermedis, galvos apimtis – malkinė mediena, pečių -- tarinė), o už visas šakas, žieves ir kitas -- katilinių įvardiniumu – šiukšles yra tik mažinama kaina, nes jos yra nuostolis. Šiukšlės užima vietą, jos nekaloringos, jos didina išmetimus ir jos palieka daug degimo atliekų, dėl kurių brangsta katilinių eksploatacija, nekalbant apie galvos sukimą – kur jas dėti.
Toliau yra rimta problema su kuro apskaita. Skiedra yra ne homogeniškas dalykas, todėl yra sunku nustatyti jos kiekį iš apimties, arba svorio. Kiekis apskaitomas pagal krovinio mėginius ir medienos tūrio lenteles, kas gali turėti paklaidą iki pat 15% (tipiškai būna 2-5%). Šitose vietose ir pagrinde kyla konfliktai tarp katilinių ir žaliavos tiekėjų.
Galima paminėti ir tai, kad biokuro katilinės yra brangesnės, sudėtingesnės, labiau teršiančios aplinką, mažiau efektyvios nei dujinės.
Dar svarbus dalykas – nepastovus tiekimas, dėl to, kad žaliava pjaunama miškuose ir nestandartinėmis oro sąlygomis sunkėja jos gavyba, dėl ko mediena brangsta.
Taip pat pati skiedra nėra toks jau nekaltas dalykas. Tai yra bioskaidžios medžiagos, kurios beirdamos vienoje krūvoje kaista, todėl dėl gaisro pavojaus milžiniškų atsargų neprikaupsi, o turimas – reikia nuolat kedenti – papildomos išlaidos, kurias padengs galutinis vartotojas. Galų gale yranti skiedra klaikiai smirda.
Ir svarbiausias momentas – medienos gavyba Lietuvoje yra pakankamai komplikuotas klausimas. Net savo nuosavybėje turi gauti leidimą kirsti savu medžius. Apie urėdijų sistemą daug kalbėti nereikia – biurokratija, viešieji pirkimai ir t.t. Nuo pat ~2006 m. žaliava nuolat brangsta. Kadaise pjuvenas galima buvo susirinkti nemokamai iš gamyklų, o buvo tokių, kurie už tai dar primokėdavo (teisybės dėlei, jei būdavo labai didelis kiekis geros pjuvenos, jos kainuodavo porą dešimčių Lt max, bet čia labiau išimtys), o dabar pjuvenos kainuoja tiek, kiek malkos kainavo tada. Jei kaina taip ir toliau kils, jau apsimokės skiedrą vežti iš Baltarusijos, ar Ukrainos. Pridėkim prie to pastovų miškų kirtimo taisyklių griežtinimą ir gausime būsimą Lietuvos biokuro rinkos griūtį, po kurios liks tik prekybininkai. Su tuo dings ir energetinė nepriklausomybė.
Žodžiu galima tęsti, tęsti ir tęsti, bet esmė paprasta – yra aktyviai pardavinėjamas sprendimas su labai abejotinom perspektyvom ir atsipirkimais ilguoju laikotarpiu.
Viešpatie, ačiū už jūsų žodį! Įsismarkavote! Liuks!
Daugeliui aišku, kad tas biokuras tėra priedanga eilinei pinigu injekcijai. Antai Nemunas apie tai žino irgi kai ką.