Štai ėjau vakar į darbą ir pafotografavau. Bet gavosi ne taip, kaip matėsi fotoaparato ekrane. Keista ane? Fotoaparato ekrane matosi vienaip, o kompiuteryje kitaip…
Tai štai ėjau vakar atgal namo ir nutariau ištaisyti akivaizdžias man klaidas.
Visų pirma reikėjo sumažinti ISO jautrumą, nes 1600 buvo per daug ir tai matėsi akivaizdžiai.
Visų antra reikėjo mažiau skubėti, nes namo dar nevėlavau.
Visų trečia jau buvo žinomi objektai (fotografavau tuos pačius) ir kompozicijas buvo lengviau kurti.
Visų ketvirta dar nutariau nufotografuoti ir seną apleistą pradėtą statyti pastatą.
Visų penkta štai kas gavosi:
Atn.: Adis papostprocessino keletą fotkių ir aš jas čia dedu, nes man patiko jo pažaidimas (o iš tų nuorodų po kelių dienų dings).
Atn.: An paminėjo, kad jai labai įdomūs ofisų langai. Man irgi taip pasirodė. Todėl aš juos iškirpau. Dar kiek pareguliavau kontrastą ir saturation.
Šaunumėlis. Sakau, gal reikia iniciatyvą tarp blogerių paskleist -- postas tema “Mano kelias į darbą” 🙂 Vėliau galima būtų: “Mano pietūs darbe”. Pasiėmiau šiandien muilinę -- pabandysiu atspindėti savo kelią kasdienį 🙂
1. Tiesus horizontas. Į tai įeina ir vertikalios namų sienos, vietoj pasvirusių. Kartais svarbu net pusė laipsnio. Ar net ir mažiau.
Ir čia rekomenduoju koreguoti ne įsijungus visokias liniuotes, o iš akies.
2. Postprocessinimas. Yra įsitikinusių, kad nuotrauka turi būti tokia, kokia išėjo, bet tai yra kvailystė. Fotoaparatas nemato taip, kaip žmogaus akis, kompiuteris mato ne visai taip, kaip matė fotoaparatas, o browserio matymas nuo kokio Irfano, Gimpo ir Photoshopo matymas dar irgi skiriasi (spalvų prasme).
Na taip, postprocessinimas -- plati sąvoka 🙂 iš tiesų aš turėjau galvoje tik spalvų korekcijas (pvz. mėlyno atspalvio sniegas iš tiesų yra gerokai retesnis reiškinys, nei kiek dažnai tokiu jį rodo fotoaparatas) ir visokius kontrastus etc etc.
Bet va dabar pats iš tiesų naudojau daugiau -- pats nesu PS asas, ir neturėjau RAW, tai stengiausi paslėpti, kas man labiausiai kliuvo, ir žiūrėjau, kas iš to gaunasi 🙂
O va ką konkrečiai padariau -- gal pravers:
Spalvotas kadras su namuku:
1. Pakeičiau kadravimą. Nukirpau vieną eglę, padariau, kad pirmas planas neabejotinai tektų tai masyviai eglei kairėje.
2. Pažaidžiau su Curves (mano vertinimu, tai patogiau, nei tiesiogiai koreguoti kontrastą ir šviesumą)
3. Uždėjau vinjetę. Gana daug vinjetės.
Spalvotas kadras su namuku:
Visi ankstesni trys žingsniai, tik su Gradient Map dar paverčiau kadrą į juodai baltą ir dar pažaidžiau su atspalvių išryškinimu
Vilniaus panorama:
1. Pasukau visą kadrą per 0,5° prieš laikrodžio rodyklę.
2. Pastumdžiau Curves.
3. Desaturavau -50
4. Uždėjau šiek tiek vinjetės. Gana mažai vinjetės.
5. Uždėjau 20 pix juodą borderį 🙂
Liuks! Dėkui už patarimus. Kontrastą ir šviesumą su curves ir aš dėliojau. Bet mažai galvojau apie atspalvių tikrumus. Dar kiek pakarpiau kompozicijas. Žiū tos vinjetės daro savo…. Tik aš prieš jas kažkodėl nusiteikęs piktai. Nežinau kodėl. Negaliu paaiškinti 🙂
Vinjetavimas -- efektyvus metodas nukreipti dėmesį į centrą. O didinant kiekį/intensyvumą, dar ir kuria atmosferą, dažnai papildomo tamsumo/niūrumo prideda. Tai gal tiesiog tamsta tam pernelyg linksmas žmogus esi 🙂
Akcija “kelias į darbą” smagiai skamba, būtų įdomu pamatyt ką (ir kaip) mato žmonės kulniuodami kasdieniais maršrutais.
Tiesa pati neturėsiu ką parodyt -- naminė freelancerė, nebent fotografuot kelionę iš vieno kampo į kitą. 😀
Šaunumėlis. Sakau, gal reikia iniciatyvą tarp blogerių paskleist -- postas tema “Mano kelias į darbą” 🙂 Vėliau galima būtų: “Mano pietūs darbe”. Pasiėmiau šiandien muilinę -- pabandysiu atspindėti savo kelią kasdienį 🙂
Gerrrai!
Tik patarčiau atkreipti dėmesį į porą dalykų:
1. Tiesus horizontas. Į tai įeina ir vertikalios namų sienos, vietoj pasvirusių. Kartais svarbu net pusė laipsnio. Ar net ir mažiau.
Ir čia rekomenduoju koreguoti ne įsijungus visokias liniuotes, o iš akies.
2. Postprocessinimas. Yra įsitikinusių, kad nuotrauka turi būti tokia, kokia išėjo, bet tai yra kvailystė. Fotoaparatas nemato taip, kaip žmogaus akis, kompiuteris mato ne visai taip, kaip matė fotoaparatas, o browserio matymas nuo kokio Irfano, Gimpo ir Photoshopo matymas dar irgi skiriasi (spalvų prasme).
Tad postprocessinti reikia.
Čia vat kiek pažaidžiau su keliais tamstos kadrais (automatiškai išsitrins po 3 dienų ir trijų valandų):
http://www.tiikoni.com/tis/view/?id=b69885a
http://www.tiikoni.com/tis/view/?id=e519d47
http://www.tiikoni.com/tis/view/?id=e5067b5
Beje, “Žolė padžiūvusi Vilniaus panoramoje.” labai patiko 🙂
Heh 😉 Ten tik vienintelė yra nepostprocessinta 😉 Visas postprocessinau pagal savo supratimą 😉
Paties pagerinimai irgi puikūs. Perkelsiu pas save į blogą -- man gražu.
O, džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Na taip, postprocessinimas -- plati sąvoka 🙂 iš tiesų aš turėjau galvoje tik spalvų korekcijas (pvz. mėlyno atspalvio sniegas iš tiesų yra gerokai retesnis reiškinys, nei kiek dažnai tokiu jį rodo fotoaparatas) ir visokius kontrastus etc etc.
Bet va dabar pats iš tiesų naudojau daugiau -- pats nesu PS asas, ir neturėjau RAW, tai stengiausi paslėpti, kas man labiausiai kliuvo, ir žiūrėjau, kas iš to gaunasi 🙂
O va ką konkrečiai padariau -- gal pravers:
Spalvotas kadras su namuku:
1. Pakeičiau kadravimą. Nukirpau vieną eglę, padariau, kad pirmas planas neabejotinai tektų tai masyviai eglei kairėje.
2. Pažaidžiau su Curves (mano vertinimu, tai patogiau, nei tiesiogiai koreguoti kontrastą ir šviesumą)
3. Uždėjau vinjetę. Gana daug vinjetės.
Spalvotas kadras su namuku:
Visi ankstesni trys žingsniai, tik su Gradient Map dar paverčiau kadrą į juodai baltą ir dar pažaidžiau su atspalvių išryškinimu
Vilniaus panorama:
1. Pasukau visą kadrą per 0,5° prieš laikrodžio rodyklę.
2. Pastumdžiau Curves.
3. Desaturavau -50
4. Uždėjau šiek tiek vinjetės. Gana mažai vinjetės.
5. Uždėjau 20 pix juodą borderį 🙂
Liuks! Dėkui už patarimus. Kontrastą ir šviesumą su curves ir aš dėliojau. Bet mažai galvojau apie atspalvių tikrumus. Dar kiek pakarpiau kompozicijas. Žiū tos vinjetės daro savo…. Tik aš prieš jas kažkodėl nusiteikęs piktai. Nežinau kodėl. Negaliu paaiškinti 🙂
Vinjetavimas -- efektyvus metodas nukreipti dėmesį į centrą. O didinant kiekį/intensyvumą, dar ir kuria atmosferą, dažnai papildomo tamsumo/niūrumo prideda. Tai gal tiesiog tamsta tam pernelyg linksmas žmogus esi 🙂
Ačiū 🙂
O kodėl taip įdomiai nuotraukos kvadratais sudėtos? labai nepatogu 🙂
Nežinau kodėl. Padariau “isert galery”. Skubėjau kiek. Tingėjau po vieną dėliot…
O dabar jau pakeičiau. Padariau, kaip ir įprasta mano bloge.
Taip geriau?
O nuotraukos labai gražios. Šaunuolis!
Ačiū
Gražios fotkės! “Žolė padžiūvusi” 😀
Akcija “kelias į darbą” smagiai skamba, būtų įdomu pamatyt ką (ir kaip) mato žmonės kulniuodami kasdieniais maršrutais.
Tiesa pati neturėsiu ką parodyt -- naminė freelancerė, nebent fotografuot kelionę iš vieno kampo į kitą. 😀
🙂 Aha. Kūrybinį procesą, prašome, užfiksuokite.
Man patiko, ypač ta fotė, kur lempa. Ten ofisiukai matosi per langus, patinka man spoksot į langus 😀
Aha 🙂 Reiks įsigyti geresnį objektyvą ir eiti pafotkinti ofisų pro langus. Turėtų būti įdomu 😉
Iškirpau langus iš originalaus dydžio fotkių -- kad ryškiau matytųsi kas ten. Visai gal ir įdomu.
Aha, įdomu 🙂 O tas vaikinas primena tave. Gal ten tu ? 😀
Nu gal ir panašiai sėdžiu prie kompiuterio. Tik taip daiktų nemėtau ir nesakau fuck this ant that ant everything :}
Tai aš apie tą nuotraukoj, o ne gife.
Nu tai prie kompiuterio taip ir sėdžiu, kaip tas dėdė. Tik baltus marškinius retai apsirengiu.
Ir pas mane ant salo daiktų tiek nėra. Dabar tik Buržujaus aktas nerūdijančio plieno gėlėje ir Perkūnas į jį piktai žiūrintis.