Visi čia labai džiaugiamės dar vienu papildomu žiemos mėnesiu. O aš pasidžiaugsiu prielaidomis dėl ko šildymas yra brangus.
Visi puikiausiai žinome, jog čia kalta Rusija ir didžiulės dujų kainos. Bet ar tikrai? Ar tik?
Paskutinėje penktadienio schemoje nupaišiau stilizuotą daugiaukštį su šildymo kontūru ir formulėmis, kuriomis apskaičiuojama šildymo kaina kiekvienam iš mūsų, kas naudojamės centriniu šildymu.
Formulės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 dalimi.
Atsirado vienas komentatorius, kuris pasidžiaugė:
Bravo maestro. Viskas paprastai ir aiškiai. Net nežinojau šitų spragų. Sakyčiau daug kas paaiškėja
Adomui daug kas paaiškėjo. Įdomu ar dar kam nors paaiškėjo?
Man tai paaiškėjo, t.y. paaiškėjo, kad neaiškūs keli dalykai:
- Kas nors žinote tiksliai kaip šie skaitliukai (QP) prižiūrimi ir kas juos prižiūri:
Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis ?
- Gal kas žinote ar skaičiuojamas šios sistemos naudingumo koeficientas:
Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek? ?
- Kas nors esate matę kiek jūsų pastatui iš viso buvo sunaudota šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QP br)?
- Kas nors žinote kas tos negyvenamos patalpos?
O dar yra viena kita bendra pastaba:
- Formulės painios.
- “Šilumos kiekis dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo” (QBTŠS bn)paskaičiavimas yra tik “Trečiojo metodo” variante A, bet naudojamas ir variante B, ir variante C.
- Netolygaus šildymo sąlyga skaičiuojama pagal vidutines energijos sąnaudas visų be išimties kaimynų, nežiūrint į tai, kad jokios šilumos apykaitos tarp kaimynų iš pvz. 4 ir 8 aukšto (ne per šilumos perdavimo sistemą) nėra, todėl jie vienas kito neįtakoja (bent jau mūsų tipo pastate, kur laiptinė yra atskirai nuo liftų aikštelių).
- Sąskaitose yra dar kažkokie dienolaipsniai, apie kuriuos yra nieko tose formulėse (o visiškas KPŠ yra tai, kad “tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C“).
- Kol kas nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris galbūt patikrintų ką rodo įvadinis šilumos skaitiklis jo daugiaaukščiame pastate ir sulygintų tuos duomenis su šilumenininko[1] pateiktais. Taip yra galbūt dėl to, kad:
- Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja kur tie skaitikliai
- O jei įsivaizduoja, tai nežino kaip ten patekti
- Duomenis reikėtų sutikrinti kaip galima panašesniu metu, kaip tai daro šilumenininkai.
- Daug kas nežino šilumos perdavimo kontūrų naudingumo koeficientų.
- Sąskaitose, kurias mačiau, nėra visų duomenų, kuriuos naudoja formulėje apskaičiuojant QB (šilumos vartotojui priskiriamos šilumos kiekis). Mano nuomone, ypač trūksta tų vidutinių reikšmių (q) skaičiavimams naudojamų duomenų, o ir pačių tų vidutinių dalykų skaičiavimų.
O dar, gan svarbu yra tai, jog kaimynai ne visi bendrauja tarpusavyje ir dažnai net nežino kiek kuris mokėjo už šilumą.
Paties svarbiausio dalyko ir neužrašiau. Spėkite kokį?
______________________
[1]– menininkai gali tokias formules sugalvoti, todėl šilu-menininkai: QBŠ metr = QBŠ metr x KLAF 😉
________________________
________________________
Che che -- aš esu matęs skaitiklius, nes turiu raktus nuo namo šiluminio punkto. Viskas, kas iki šilumos kaitos kontūro (boilerio -- berods taip vadinasi?) yra šilumininko. Skaitliukas irgi. O boilerio nk yra boilerio savininko bėda. Nebent jis yra šilumininkas. Tada tai vėl gyventojų bėda :/
Jei kontūro nk niekas nesirūpins, tai jis gali būti toks, kokio reikia, kad netolygiai besišildantys kaimynai už tai kompensuotų šilumenininkams 🙂
Realija tokia, kad auklėti tenka ne šilumininkus, o kaimynus. Nes normaliu atveju šilumininku atsakomybė baigiasi ties boileriu, kuriame jie “parduoda” savo šilumą namui. Skaitiklis parodo kiek pardavė -- tiek prašom ir sumokėt. Šioje vietoje, man rodos, viskas yra logiška. Visas žaidimas prasideda bandant tą vieną skaičių išdalint visiems butams, pagal visokias standartines metodikas. Tad kaimynus auklėti galima tik keičiant metodikas. Kas, kaip suprantu, yra įveikiama (kažkur mačiau specifines bendrijų metodikas patvirtintas VKEK). Tik ten nėra nieko paprasto, nes metodikos turėtu apimti prieštaringas situacijas. Pvz., iš vienos pusės, šilčiau norintys gyventojai turėtu mokėti už daugiau suvartotos šilumos; iš kitos -- piktybiniai “šaldytojai” (tušti nešildomi butai) turėtu kompensuoti kaimynams, nuo kurių “nusiurbia” šilumą, nes šie taip patiria nuostolius. Ir kompensacijos turėtu būti skaičiuojamos taip, kad nekeistu šilumos kiekio nuostolių (šildymo) bendrosiose patalpose. Kai pradedi visą tai dėliot į lentynėles, gaunasi toks labai netrivialus veikalas, nes tenka vertinti sienų plotus į lauką, į kaimynus, į bendrasias patalpas, šilumines varžas, temperatūrų skirtumus ir t.t.
Aš, apsiklijavęs vieną kambarį[2], man tai padaryti buvo nesunku. Todėl manau, jog ir kitiems tai yra nesunku. O kad būtų lengviau, jie gali būti motyvuojami jokių ten metodikų neturėjimu: kiekvienas mokame pagal savo šilumos skaitiklį, o bendrųjų patalpų šildymą -- paskirstyti proporcingai, kad ir pagal butų tūrį. O kiekvienoje sąskaitoje norėčiau matyti jų šildymo perdavimo į mūsų kontūrą naudingumo koeficientą.
Dabartinės visos tos metodikos žalingos, nes neskatina nieko taupyti. Kam tai naudinga? Tik ne man ir ne mano kaimynams. Visa ši painiava frustruoja. Reikia padaryti kaip galima paprasčiau. O tada statybinių prekių parduotuvės galės nuolaidas aukštos kokybės putplasčiui daryti.
__________________
[2]-- Tame kambaryje dabar daug šilčiau negu visame bute, o radiatorius ten tik drungnas. Reikės visą butą taip išsiklijuoti.
Na jeigu apklijuosi visas buto sienas, tai… well, gausi namą name (šildymo prasme) 🙂 Kiekvienas 10m sienos apšiltinimo 10cm sluoksniu “kainuos” 1kv.m. naudingo ploto. Nuo 100kv.m. gal ir nedaug. Nuo tipinio 1 kamb. butelio 36kv.m. -- jau juntama. Įdomu, kuria kryptim nujudės jūsų reikalai 🙂
Kitoks, o man kad ir Raudonkepuraitė vilko pilve. Man svarbu, kad efektyvu ir komfortiška.
To sumuštinio, kurį padariau storis yra ~2 cm, nes naudojau aukštų technologijų putplastį Finfoam ir magnio oksido plokštę, kurios storis 0,5 cm. Tad putų-klijų sluoksnis dar minimum pusę cm prideda.
Nuo mūsų tipinio 64 m2 tai daug neatima. O jei dar suskaičiuojame, nuskustą tinką, tai praktiškai niekas nepasikeičia.
Problema nuo sienų tada persimes į langus. Juos irgi reiks pakeisti. O tada spręsti vėdinimą. Bet aš jau geriau darysiu savo kontroliuojamą dirbtinį vėdinimą, nei turėsiu natūralųjį.
Dabartinė metodika neskatina taupyti ar ieškoti racionalių sprendimų.
Eilinį kartą taikliai ir paprastai.
Galiu pasidalinti patirtimi Danijoje. Be tonos visokios info pateikiamos apie būsto būklę ir šildymą (ypač andelsbolig tipo būstui, kur esi namo dalininkas ir turi rūpėti ne tik savo buto, bet ir viso pastato su aplinka būklė) schema gana paprasta. Būsto administratorius kartu su namo taryba nustato apytikslę sumą, kuri tarsi pakankama šildymui ir visi proporcingai būsto plotui ir socialinėms galimybėms draugiškai ta stabilų dydį moka visą šildymo sezona, bet suspaudę užpakalio žandus taupo, nes kuo daugiau energijos sutaupys -- tuo daugiau gale sezono bus grąžinta arba liks namo fonde kitiems reikalams.
Truputį komunizmas, bet jausmas geras, nes visi kaip susitarę taupo. Ir viena smagi bei netikėta detalė…nežinau, kaip kas ir kodėl, bet vakar laiptinėje ant kiekvieno buto durų buvo maišiukas su keliais ritinėliais šiukšlių maišų. Mes kaip nauji gyventojai kol kas neįsikirtom iš kur čia tokios dovanos, bet šiaip -- smagi staigmena.
Įstaigose irgi visur prie langų, durų, šviesos jungiklių priminimai nešvaistyti energijos. Keista, kad net tarnybinis šaldytuvas stovi toje vietoje kur sienoje iškirstas apšiltinimas, kad šaldytuvo karštoji dalis efektyviau atiduotų kaitrą lauk.
O šiaip, įdomu matyti žmones, kurie galėdami kepintis -- drąsiai prisuka šilumą iki ~16-17 laipsnių ir užsimeta papildomą megztinį…pasirodė neįprasta, bet ilgainiui pripranti.
Kitas mentalitetas ir žalios idėjos itin gajos.
Pas mus panaši schema… Net nežinau ar veiktų. Greičiausiai ne. Bent jau pas mus bendrijoje atsirastų labai daug visokių sąmokslo teorijų kūrėjų, aiškinančių, jog kažkas kažką vagia.
Belieka naiviai tikėtis, kad neturėdama kur daugiau judėti tauta keisis. O šiaip tu šaunuolis, kad prisidedi prie tautos švietimo ir diskusijos inicijavimo. Manau, tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. Gal netgi ilgainiui nutiks taip kaip Islandijoje, kur realiai prieš pora metų crowdsourcing demokratija atsirado ir net referendumas įvyko dėl naujos konstitucijos, kuri labai palanki tautai. Beje, žiniasklaida sutartinai tyli apie šį faktą, nes globalusis kapitalizmas prisibijo tokių iniciatyvų 🙂 Kiek plačiau blog’uose aprašyta…pvz. čia: http://gigaom.com/2012/10/22/icelanders-approve-their-crowdsourced-constitution/
Ar ne keista, kad parduoamo namo ar buto vertė didėja jei įvesta elektra, vanduo, optinis internetas, bet jei namas ar butas prijungtas prie centrinio šildymo -- kainuoja pigiau, negu neprijungtas. Visas represinis aparatas įjungiamas, kad tik neleistų atsijungti. Taigi, ta visa centrinio šildymo sistema turi neigiamą vertę vartotojui.
Jei žmonės apskaitytų pagal šllumos suvartojimą -- tada ir sutaupyti galėtų. Tada ir taupytų. Tada šiluminininkai mažiau uždirbtų. Todėl ir nekeičia nieko.
Jei kiekvienas pastatas galėtų atsijungti, tada šiluminininkai būtų priversti siūlyti konkurencingas kainas. Ir pasiūlytų -- rezervai yra. Ir vėl nauda visiems, bet ne šilumos tiekėjams.
Tos represijos dėl atsijungimo man irgi sunkiai suvokiamos.
Jei visa posistemė nori atsijungti ir šildytis savo būdu, tai šilumenininkų menami ar realūs nuostoliai dėl to, kad neteko tos posistemės yra ne gyventojų, kurie atsijungė, problema.
Maždaug -- mes nesikeisime, nes mes dirbame taip kaip mokame, bet jūs dėl to negalite nieko padaryti, nes dujos brangios.