Kiekvienas iš mūsų turime savo realybės suvokimą. Dažnai šis suvokimas būna panašus. Itin panašus būna dėl tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, diena ar naktis.
Jei saulėtą vasaros dieną Lietuvoje, kur nors lauke, kur matosi saulė, vidurdienį paklaustumėm žmonių ar dabar diena, tai didžioji dauguma atsakymų turėtų būti “taip”.
Jeigu nutiktų priešingai – kažkas negerai. Problemų priežastys gali būti įvairios – net nesiimčiau dabar spėlioti.
(Iš mix-mash.blogspot.com)
Štai, jeigu paklaustumėm žmonių ar Lietuvoje gera gyventi – sulauktumėm daugiau skirtingų atsakymų. Gyvenimo kokybę ir gerumą mes suprantame labiau skirtingai, nei paros metą.
Jeigu jums gera gyventi Lietuvoje, tai labiau tikėtina, jog teigiamų atsakymų į šį klausimą sulauktumėte iš jūsų aplinkos žmonių. Tokią prielaidą darau dėl to, kad panašiai mąstantys žmonės linkę burtis.
Tai va, tie sambūriai gali būti formalūs ir neformalūs. Štai, pavyzdžiui, politinės partijos – formaliosios struktūros. Kai kurios atsiranda ir išnyksta, o kitos atsiranda ir didėja, bei stiprėja. Na, dar skyla, šakojasi, keičiasi ir kitaip transformuojasi taip, kad net nepatikėtum, kad kažkada buvo kitokiomis.
Civilizuotame pasaulyje išryškėjo keletas pagrindinių ideologinių krypčių. Daugelis politinių organizacijų remiasi tomis ideologijomis, kurdamos savo programas ir pavadinimus. Pavadinimų prigalvoja įvairių. Tų pavadinimų gausa yra visų tų gimimų, žlugimų, skilimų, išsišakojimų ir panašių transformacijų pasekmė.
O kur čia padėtumėte lietuviškas politines jėgas?
Bene daugiausiai visokių pokyčių vyko Lietuvoje registruotose partijose, kurios savo pavadinimuose turėjo ar turi žodį “liberal-“. Jų ideologija ir realūs darbai labiau skyrėsi nei buvo panašūs. Didžiausias jų panašumas ir buvo tas žodis pavadinime.
Kodėl kai kurie žmonės į pavadinimus rašė “liberal-” – nežinau tiksliai. Daugelis jų neturėjo ir neturi nieko bendro su liberalizmu.
Galbūt tas žodis buvo (yra) madingas ir pozityviai nuteikiantis?
Galbūt, atmetimo principu, vien dėl to, kad nerado nieko bendro su socialistais ar su konservatoriais, pasivadino liberalais?
Galbūt dėl vidinių rietenų atskilėliai tam pačiam dalykui tiesiog norėjo sugalvoti kitokį pavadinimą (pavyzdžiui, liberalkomunizmas galėtų būti tas pats kas socialdemokratai)?
(iš www.toonpool.com)
Jeigu liberalizmą pamėgintumėm apibrėžti pagal politinių organizacijų, turėjusių pavadinime “liberal-“, Lietuvoje veiklą, tai gautųsi visiškas priešingybių kratinys.
Štai žmonės man priekaištavo: klausinėjo manęs, kaip aš toks liberalas, bet prieš monopolijos siautėjimą? Kaip aš taip pasisakau už žmogaus teises, jeigu aš liberalas? Dar pasakojo, kad jeigu aš liberalas, tai ir privalau elgtis taip, kaip jie įsivaizduoja liberalumą.
Pradžioje tai net kiek papykdavau: kaip jie šitaip nieko nesupranta?! Bet panašu, kad aš čia labiau nesupratau. Juk jie liberalumo įvaizdį turi tokį, kokį jį sukūrė organizacijos, turinčios tik tą žodį pavadinime. Galvos televizoriuje, kartojančios, it turgaus prekeiviai, tą patį daug kartų tikisi, jog tai taps nauja tiesa.
Taigi labai svarbu, kad dalykus vadintumėm tais pačiais vardais. Lengviausia suprasti kas yra diena, kai žinai kas yra naktis – kai yra su kuo palyginti.
Tai štai jums keletas paaiškinimų per priešingybes:
Liberalumas ir neliberalumas
Su terminologija ir politiniais spektrais dar didesnė painiava darosi pažiūrėjus už Atlanto. JAV liberalais vadinami kairuoliai esantys aršesni už demokratus, bet nuosaikesni už atvirus socialistus. Vietoje mūsiškio „liberalas“ jie ten naudoja „libertarian“, bet jų libertarian yra dar radikalesni nei europiniai liberalai, o žemyno dešinieji yra Lenino abrozdėlius bučiuojantys marksistai, lyginant su amerikoniškais kairiaisiais.
Žodžiu painiava totalinė, kurią dar užmaišo rytų Europa su savais nesusipratimais (pvz. atvirai fašistuojančio išgamos Žerinovskio partija vadinasi (kaip beje kadaise ir Pakso judėjimas) liberal demokratais – totalinis KPŠ).
O jegu į topicą, tai kad ir kaip ciniškai tai beskambėtų, bet aš džiaugiuosi dėl viešojo transporto reformos. Ateis ruduo ir prasidės tokie protestai, kad pats liberaliausias Vilniaus miesto abonentas valins lauk į politinį savartyną pas Čapliką su Šustausku ir baigsis to susireikšminusio pyzduko nelaiminga politinė karjera.
Kaip sakoma tamsiausia būna prieš aušrą.
Aš čia sugalvojau dar tokį žodį: libonentizmas arba aboralizmas. Libo-abo-ralizmas. Nebeprisikiškiakopūsteliaudamas.
Na, aš tuos liberal demokratus šifruoju kiek kitaip: laisvos interpretacijos demokratija 😀
Žodžiu, svarbiausia, kad žinotumėm kas pas mus yra liberalizmas. Ir kas nėra. Toks ir tikslas.
Beje, neabejoju, kad sąrašėlį dar galima papildyti ir tęsti.
Vertinu Jūsų šį rašinį kaip eilinį papolitikavimą. Fui. Iš liberalų to nesitikėčiau!
Man įstrigo punktas, kai teigiama, jog kažkas draudžia gėjų eitynes…
Pone Skirmantai, niekas eitynių nedraudžia!
Išvardinote daugybę problemų, tačiau iš liberalų norėtųsi girdėti problemų sprendimus, o ne tuščiažodžiavimą. Būtent pasiūlymų. To dar neesu girdėjęs nei iš Jūsų.
Kai Vilniaus lėšos švaistomos taip smarkiai, kad kyla bankroto grėsmė! Vertinu kaip eilinį papolitikavimą. Skolos kaupiasi eilę metų ir jos tik didėja. O Jeigu Zuokas išleidžia pinigų ir daugiau, tačiau rūpinasi, kad miestiečiams būtų geriau.
O ką siūlote Jūs?
Na štai ir pasipiktinęs žmogus mano liberalumu.
Sovietų valdžia dirbo, kad komunstinis rytojus ateitų -- dėl visų sovietinių žmonių.
Mes siūlome merui atsistatydinti.
Nors… Dabar, kai gaus iš biudžeto pinigų, tai neatsistatydins savo noru. Reikia matyt pateikti tokį pasiūlymą, kurio negalės atsisakyti.
Kaip žmogus laikantis save liberalu, jūs paskutinėje straipsnio dalyje tiesiog nusišnekate: “liberalumas -- tai realybės pojūtis”. Liberalumą galite pakeisti į bet kokį žodį ir toks pasisakymas kaip buvo dvelkiantis autoritarizmu ir fanatizmu, taip ir liks.
Lygiai taip pat ir jūsų straipsnio struktūra: jeigu jūs norite juo pagrįsti, kad daabrtinė Vilniaus valdančioji koalicija ar TAIP, kuriai priskiriate visos koalicijos liapsusus, tai būkite sąžiningas, ir apie tai ir rašykite. Dabar vietoj “pasakau, apie ką rašysiu-parašau-pasakau, apie ką rašiau” struktūros, kuri paprastai mokykloje yra įvardinama kaip “įžanga, dėstymas, išvados”, jūs renkatės, “jeigu 2+2=4, tai kilogramas asfalto sveria tiek” smegenų plovimo logiką, kurią dar ir valdote nerangiai, nes savo liberalumo apibrėžimus lyginate ne su partijų apibrėžimais, o selektyviai parinktais “fail’ais”, t.y. “tiltus su ratais”.
rekomenduoju politiką palikti dar kokiems 20 metų šone, nes kol kas jūsų mąstymo logika panašesnė į Hitlerio, Stalino ar kitokio diktatoriaus, nei į gerbtino politiko. bėda ne tame, kad straipsnis nėra tobulas, nė vienas nerašome puikiai, tačiau patys principai, kurių siekiama straipsniu ir kokios technikos naudojamos, verčia sunerimti…
Kiek lietuvių -- tiek krepšinio trenerių. Štai tas posakis, kurį galima čia taikyti tiek man tiek jums, pone Puškinai.
Pasakėte, kad nusišneku, bet vėliau tą formuluotę, jog liberalumas -- tai realybės pojūtis, patvirtinote, kaip teisingą.
Minties komentavimas išimant ją iš konteksto ir aplipdant kitu kontekstu vadinama projektavimu. O retkarčiais, rimtesniais atvejais, pavadinama ir projektyviniu kliedesiu.
Tai jeigu aš dabar, pone Puškinai, imsiu analizuoti šią jūsų mintį (cituoju): “jeigu 2+2=4, tai kilogramas asfalto sveria tiek” išėmęs iš konteksto, tai ir bus projektyvinis kliedesys.
Žvelgiant kitaip, jūs kabinėjatės, kad universalią vertybę sugretinau su viena ideologija. Pasiaiškinu: man to reikėjo, kad galėčiau parodyti, jog universalios vertybės nėra pas žmogų, kuris gretina save su konkrečia ideologija. Iš principo tokio žmogaus, kaip atstovo, nenorėtų turėti jokia ideologija -- but that’s not my problem.
Dar būčiau dėkingas, jei paaiškintumėte kaip gali straipsnis siekti principų. Gal tai yra tai, jog jūs VISĄ, tą blogąją, raudonąją pusę iškarto sugretinote su Vilniaus valdančiąja koalicija “TAIP”. Jei taip, tai:
