Lietuvos aplinkosaugos ministerija, žinia, kompensuoja bendrijoms ir kitiems daugiabučių namų savininkams namų renovacijos išlaidas.
Žinia, šis projektas susilaukęs ir įvairių skandalų: kodėl tiek mažai objektų, kodėl tiek daug lėšų, sraigtasparniai.
Šiemet ta renovacija stipriai suaktyvėjo. Visi suprantame, kad renovacija – tai gerai. Bet mes juk viską norime išsiaiškinti patys. Ar tikrai gerai? Ogi gerai, nes:
Jei norite galite daugiau šakų užpavadinti ar net pripaišyti.
Paspaudus DIDINASI.
Paryškinu vieną tezę:
- Jeigu pastatai bus apšiltinami, tai mažiau juos šildyti reiks
Čia dabar ją paplėtosiu.
Anądien sudalyvavau daugiabučių namų renovacijos (apšiltinimo) seminare. Organizavo štai šie žmonės. Aš, gi, žinia esu DNSB pirmininkas, tai man čia labai įdomu buvo. Net nežiūrint į tai, kad mūsų namai pastatyti 2005-2006 metais. Mums renovacijos dar nereikia. Bent jau teoriškai.
Tai štai to seminaro vedėjai parodė kai kuriuos ne itin sėkmingos renovacijos pavyzdžius:
Dar visokiausių įdomių brokų galima rasti dar čia.
Seminare akcentuojama buvo tai, kad užsakovai (paprasti žmonės arba bendrijos) turi labai atsakingai pasirinkti renovacijos administratorių, o šis turi labai atsakingai sudaryti renovacijos sutartį su rangovais. Mat šitomis visomis kompensacijomis valdžia kiek pakeitė rinką ir dabar ne rangovai konkuruoja dėl objektų, o objektai dėl jų.
Dabar renovuotojai jums gali suteikti tokias paslaugas, kokių iš jų nesitikėjote. Ypač jeigu jų nelaikysite ant trumpo pavadžio, jeigu patys netapsite specialistais ir sutartyse nenumatysite iki smulkmenų įvairių techninių detalių.
Rangovai dabar suinteresuoti užbaigti projektus kaip galima greičiau ir kaip galima mažesniais kaštais. Nes kitas jau eilėje.
Ir štai, mes turime dilemą: norime kaip galima daugiau, bet tuo pačiu norime ir kaip galima kokybiškiau. O kai turime dilemą, tai ją einame spręsti į dilemų sprendiklį:
Principe tai visas seminaras buvo apie tai, kad jeigu norite pastatus renovuoti taip, kad juos šildyti reiktų mažiau, tai:
- turite pasirinkti gerą renovacijos administratorių ir
- turėti pažįstamą statybų inspektorių arba
- pačiam tapti statybų inspektoriumi (antai net Delfis patarimus dalina)
Netgi tokios geros intencijos visokiais kompensacijų mechanizmais atsisuka kitu galu. Ypač, jeigu renovacija atlikta, kompensacijos sumokėtos, o rezultatas toks pats, koks buvo prieš renovaciją. Tai būtų blogiausia, kas galėtų nutikti.
Prie bendro gero galime prisidėti visi. Valdžia padeda kaip išmano. Mums reikia priimti tą pagalbą kaip išmanom. Arba…
Arba dilemą nukelti kitur. Aukščiau aprašytąją mes turime, nes tvarkomės su valdžios sprendimų pasekmėmis. O ką, jeigu valdžia padarytų va taip:
Tai, kad valdžia kompensuoja gyventojams jų išlaidas renovacijos projektams reiškia, jog jie labiau orientuojasi į kiekybę ir greitį. Klausiate kodėl? O todėl, kad žmonės, norintys renovacijos ne visada būna specialistais. O todėl, kad jiems sukurti standartiniai projektai. O todėl, kad rangovai, savo ruožtu, suinteresuoti įvykdyti standartinį projektą kaip galima greičiau, kaip galima mažiau išleisti tam pinigų ir kaip galima greičiau imtis kito projekto.
O jeigu valdžia galėtų skirti kompensacijas rangovams? Ir jeigu tos kompensacijos būtų tokios, kiek sutaupo žmonės renovuotame pastate? Ir jeigu kompensacijos būtų mokamos >5 metus po objekto pridavimo pagal sutaupytus faktus?
Juk tada rangovai būtų suinteresuoti dirbti kaip galima kokybiškiau – kaip ir žmonės, gyvensiantys renovuotame pastate. Rangovai, norintys gauti kuo daugiau kompensacijų turėtų rinkoje dirbti ilgai. Kuo ilgiau rangovas rinkoje – tuo daugiau bent jau patirties jis turi. O valdžia būtų suinteresuota mokėti rangovams gyventojų sutaupytus pinigus, nes valdžia nori kelti Lietuvos ekonomiką.
Ką manote?
2014-08-18 UPD: čia su ponu Siaubu pakalbėjome komentaruose ir man gavosi dar viena dilema:
Kol žmonės nestebėjo dangaus kūnų, buvo priimta laikyti, kad žemė – visatos centras, apie kurį sukasi saulė, planetos, žvaigždės ir t.t. Bet ilgainiui astronomai pradėjo stebėti labai keistus dangaus kūnų judesius (pvz. Marsas sustodavo ir pradėdavo judėti į priešingą dangaus pusę, nei iki tol). Visa tai labai paprastai paaiškinama, heliocentriniame saulės sistemos modelyje, tačiau dogmos žmonių protuose tokių minčių nei artyn neprisileido.
Dėl to buvo išrastas Ptolemajaus visatos modelis (Ptolemaic system). Tai buvo nesusvietno sudėtingumo saulės sistema, su kažkokiom dangaus sferom, spiralinėm planetų orbitom ir t.t.
Jūsų pasvarstymai yra tolygus rekomendacijoms kaip išdėlioti tazikus ant grindų, kad efektyviau surinkti nuo lubų tekantį vandenį, visiškai nebandant aiškintis, kodėl per stogą sunkiasi vanduo.
Keli faktai apie statybų biznį:
1. Tai yra ko gero labiausiai reguliuojama ūkinė veikla Lietuvos mokesčių fermoje. Įvairios atestacijos, sertifikatai, atitikties reikalavimai ir t.t. kuria barjerus ateiti žmonėms iš šalies, kurie yra pagrindinis rinkos inovacijų variklis.
2. Statybų verslas yra visiškai priklausomas nuo valstybės: didžiosios bendrovės gyvena iš valstybinių statybų, mažosios neretai būna pirmųjų subrangovėmis. Kuomet versle didžiausią pridėtinę vertę kuria atkatai, pirtelės, medžioklės ir kitokios maklės, įmonėse nustoja konkuruoti produktyvumu be inovacijomis ir pasigauna organizacinį vėžį: vidiniai procesai visiškai susimala, krenta našumai, išbrangsta statybos.
3. Ne tik statybų verslas, bet ir praktiškai visos NT operacijos yra labai smarkiai reguliuojamos lėtais ir nelanksčiais biurokratiniais procesais: pradedant teritorijų planavimu, baigiant objekto registravimu. Tai ir visoks marksistinis briedas su viešais interesais, kai krūvelė nuo vaisiukio atsiplėšusių skrepliuotabarzdžių entelegentų gali užtrolinti vietinę savivaldą ir sutabdyti NT projektus, reiškia dar didesnį statybų išbrangimą.
4. Jūsų siūlomas sprendimas statybininkų akimis: gauni objektą, pastatai iš savų lėšų, tada 5 metus rauniesi plaukus, kai tenka gintis nuo kaltinimų, kad namas blogai pastatytas, kai pašalpiniai, nenorėdami prarasti šildymo kompensacijų, vidurį žiemos atsidarinėja langus ir iki maksimumo atsukinėja radiatorius ir galiausiai, kai atgauni visu pinigus, suvoki, kad realiai pastatei namą iš savo kišenės, už ką gavai nuvertėjusios fiatinės valiutos, už kurią turėjai dar ištisai kovoti. Tai yra geriausiu atveju nulis, realiausiu – minusas. Gal tiesiog paprasčiau padėti įnašą į kokio ministro žmonos labdaros fondą ir užtikrinti dirbtinai sukeltą paklausą be jokios realios atsakomybės?
5. Net jeigu žmonės nutartų apsieiti be valstybės ir be jokių popieriukų ar paramos, patys susirastų rangovus, kurie spjautų į visus reguliavimus, valstybė apdės visus baudomis, kurių nesumokėjus, ateis žmonės su ginklais ir pasiims savo svarą mėsos. Tai reiškia du pasirinkimus: arba kafka, arba smurtas.
Mūsuose yra prigijusi tokia anglosaksiška frazė – dramblys kambaryje. Šįkart kambaryje yra ne dramblys, o užtaisytas ginklas, įremtas į mūsų smilkinius. Jeigu mes drįsim nepaklusti – ginklas iššauna, jeigu mes drįstam apsiginti – ginklas iššauna. Nustokit ignoruoti ginklą kambaryje ir pamatysite, kaip greitai atsiras daugelio problemų sprendimai.
Ačiū už Ptolemajų.
Bet čia kalbate apie visai kitą problemą. Korupcijos vėžio tazikai ant grindų tikrai neišspręs.
Šioje, reguliavimų ir korupcijų sistemoje, apie kurią užsimenate, tikriausiai neatsirastų drąsuolių, galinčių imtis tokių ilgalaikių projektų, nes nėra pasitikėjimo valdžia. Ir tikriausiai pagrįstai.
Bet dabartinis renovacijų kompensacijos modelis, dabartinėje regulia-korupcinėje sistemoje, primena užtvankos plyšių kamšymą pirštais, o tie plyšiai vis atsiranda ir atsiranda, o rangovai suinteresuoti tuos plyšius daryti, nes jiems taip apsimoka. Apsimoka, nes mažiau betono užtvankai sunaudos ir be to greičiau užbaigs.
Ir jūs labai teisus. Mažiau nereikalingų reguliavimų, baudų ir bus mažesnė korupcija. Tos pačios kompensacijos visada labiau kenkia nei padeda. Valdžia už kompensacininkus geriau padengtų renovacijos išlaidas, o nemokėtų per juos pinigų šilumenininkams. Galbūt taip būtų išspręsta priežastis o ne pasekmės.
Galbūt toks sprendimas išspręstų ir daugiau problemų -- galbūt to užtektų ir nebereiktų jokių kitų kompensacinių mechanizmų. Nors, jei norėtųsi paspartinti mechanizmą taip, kad nenukentėtų kokybė, reiktų išspręsti tą antrąją dilemą.
Ne ponas Tumeli, ne taip mane supratote – aš nekalbu apie kažkokius reguliavimų mažinimus ar biurokratijos pažabojimus. Aš už ginklo kambaryje neignoravimą ir visišką valdžios nesikišimą. Nei reguliavimais, nei apmokestinimais nei kompensacijomis.
Ypač kompensacijomis, kurios visada žvėriškai iškraipo rinką, kad ir kokia forma jos būtų diegiamos.
Pamente, kai buvo kompensuojamas trečdalis nuo kompiuterio įsigijimo sumos? Tuo metu nebuvo galima nusipirkti laptopo, pigesnio, nei už 2500 Lt. Dabar jau tokių galima rasti ir už 800-900 Lt. Žinoma, prie mažesnės kainos prisideda ir Mūro dėsnis, bet anuomet žmonės pirkdavosi kompus iš UK, ar Vokietijos ir net įskaitant brangų shippingą, vis tiek būdavo keliais šimtais litų pigiau.
Kompensacijos labai išdidino kompiuterių pardavimo maržas, dėl ko prekyba jais tapo labai patraukli. To rezultatas: krūvos dirbtinai ant valstybės spenio užaugintų paliegusių kompanijų, kurios subyrėjo dar net krizei dorai neįsivažiavus.
Tam, kad blokinį namą apklijuoti putplasčiu valstybinis smurtas tikrai nereikalingas.
Na, gal ir užtektų tiesiog nemokėti kompensacijų už šildymą tiems, kurie jas dabar gauna.
Tik tam politinės valios neužteks niekam.
Renovuoti greitai ir kokybiškai, o tada nemokėti kompensacijų -- gal ir užtektų tos valios.
Tiesa, dėl tų kompiuterių. Nors ir pakėlė tai kainą, nors ir užaugino biurslo, bet daugybę žmonių paskatino pirktis kompiuterius. Suveikė kaip marketinginė priemonė.
Bet gerai, kad baigėsi ta kompensacija.
Aš nutaisiau patį geriausią Gene Wilder veidą ir laukiu jūsų pateisinimo, kaip pinigų atiminėjimas iš žmonių su ginklais ir jūsų vaikų dar neuždirbtų pajamų praskolinimas yra gerai, nes kažkokie kaimo kaziolai nusipirko kompus, šikimui į delfio komentarus.
Nu nebūkite nutaisęs to kažko veidą taip ilgai. Nebus to pateisinimo. Aš ir nesiruošiu.
Gi jei kaimo kaziolai nepirktų kompų, tai jie galbūt nepigtų gi ir miesto inteligentams.
Tai va, kad atpigo tik tada, kai valstybė nustojo kištis. O pirkėjas, tame tarpe, per sukeltą ažiotažą į lizingines skolas sulindo ir nuėjo už socdemus balsuoti, nes dėl antstolių bankai kalti.
Na, gal ir įmanomas scenarijus. Bet aš tokių nepažįstu.
Aš dar va tokia dilema visą reikalą papildžiau
Per smulkiai fokusuojatės.
Dėl valstybės, žmonės Lietuvoje uždirba 50 proc. mažiau ir kainos vidutiniškai padidėja 50 proc. Įskaitant reguliavimus, korupcines biurokratines tarpines, akcizus ir kitokias valdžios sukeltas socialines nelaimes, statybos išbrangsta bemaž 4 kartus.
Realiai už dabartinės renovacijos kainą galima būtų pastatyti naują daugiabutį. Ko iš esmės ir reiktų, nes blokiniai namai iš principo buvo laikini ir jau 20-30 metų viršiję savo eksploatacijos laiką.
Pamirškit reguliavimą ir iš dviejų atšakų pasidaro graži tiesi linija.
Šitam teiginiui pagrindo nematau: “žmonės Lietuvoje uždirba 50 proc. mažiau ir kainos vidutiniškai padidėja 50 proc”. Gal galite paaiškinti?
O jūs statybų verslą gerai išmanote? Ar tiesiog savo bendrąją nuomonę išsakėte dėl statybų kainos?
Žmonės iš savo DU atskaito ~50 proc. mokesčiams. Kainos 21 proc. sudaro PVM + ~30 proc. akcizai, įmonių sumokami mokesčiai, reguliavimo kaštai, infliacija ir t.t.
Dėl statybų kainų, tai čia mano pusiau diletantiška nuomonė + patirtis su valstybėmis (Čilė, Panama, Nikaragva, Gruzija, Armėnija), kur reguliavimo ir mokesčių mažai, kur niekas nekvaršina galvos sau tokiais menkniekiais.
A, dabar supratau. Ačiū.
Man ponas Siaubas labai patinka. Gal yra kur daugiau pono Siaubo minčių šia ir kitomis panašiomis temomis paskaityti?
Mačiau pas poną Rokiškį komentuoja retkarčiais.
Stebėkit popo.lt
O savo blogo nerašote?
Pamėginau siaubas.popo.lt -- veikia! 🙂