Trečioji seksualumo paradigma

Jūs esate seksualus, o jūs – seksuali.

Mes gimstame seksualiais ir tai labai svarbi  mūsų asmenybės ir fizinio kūno dalis.

Net jeigu jūs niekada iki šiol nepagalvojote apie lytinius santykius ar lytiškai nesusijaudinote dėl kokių nors dirgiklių; net jeigu kokie nors geležinkelio bėgiai stoties rajone jums atrodo tiesiog geležinkelio bėgiais – jūs seksuali(-us).

Seksualumas sąlygoja daugelį mūsų minčių ir sprendimų ir dėl to šią savybę išnaudoja daugybė industrijų savo naudai: nuo pornografijos ar propagandos iki maisto rinkodaros ir religijos.

Kodėl seksualumas yra toks svarbus? Ir apskritai, kas tai yra?

Savo paaiškinimus apie seksualumą, neabejoju, turi visi: ir pornografijos industrijos magnatai, ir reklamos rykliai, ir politikai ar šiaip diktatorai, ir visokiausios bažnyčios. Tačiau man įdomiausias ir svarbiausias yra mokslininkų išaiškinimas:

• Seksualumą sudaro: lytis, lyties identitetas, rolė, seksualinė orientacija, erotizmas, malonumas, intymumas, reproduktyvumas.
• Seksualumas patiriamas ir išreiškiamas: mintimis, fantazijomis, norais, tikėjimais, požiūriu, vertybėmis, elgesiu, rolėmis, santykiais.
• Seksualumas susideda iš visų šių dalykų, bet nebūtinai atskiri asmenys visus juos patiria ar išreiškia.
• Seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.

Daug žodžių ir daug sričių, tiesa? Ką jie iš tiesų reiškia?

Daugelio jų neapžiūrėsi. Nepaimsi gi to viso seksualumo rankomis, pirštų į ten neįkiši ir nepamaigysi; į burną gi neįsidėsi. Štai čia mums labai padeda nuostabi savybė: mąstyti abstrakčiai. Santykinai didelės žmonių smegenys ir jų geras veikimas (gebėjimas kurti abstrakcijas ir jomis manipuliuoti) leidžia pažvelgti į save iš šalies. Todėl mes esame pajėgūs analizuoti net savo seksualumą. Mes galime atsikratyti manymo, jog gamta yra viena, o žmonija yra kita, jog seksualumas, tai kažkas gyvuliško ir atskirai nuo žmogaus.

Labai svarbūs dalykai (ypač seniau) vadinti stebuklais dabar aiškinami kitaip (pvz.: gamtos reiškiniai kaip žaibai ar cheminės medžiagų savybės). O stebuklų ėmė kiek mažėti, kai ėmė populiarėti mokslas ir atsirado švietimas. Švietimo nauda neginčytina, kaip ir faktas, jog gydomas kalavijas, kuriuo buvo sužeistas žmogus, nepadės šiam pasveikti .

Šiaip jau stebuklai ir tikėjimas jais apsaugo mus nuo pernelyg dažno kognityvinio disonanso[1].  Na, pavyzdžiui, faktas, jog žemė ne plokščia nėra toks akivaizdus, nes kaip galima išsilaikyti ant apvalaus daikto? Pamėginkite atsistoti ant kamuolio. Pagalvokite kaip baisu pakeisti visą savo iki šiol buvusį įsivaizdavimą, kai iš saugaus plokščio paviršiaus atsiduriate ant kažkokio kamuolio, kuris nepritvirtintas jokiais lynais skrieja erdve.

Na, o štai seksualumas ir lytinis potraukis yra tokie stiprūs, kad dažnai nustelbia visas kitas žmogaus savybes ir mintis. Nustelbia taip, kad nesugebama analizuoti seksualumo sąlygotų procesų. Be to prievarta, lytiniu keliu plintančios ligos, visokie bepročiai lakstantys su kirviais, nelaukti nėštumai ir gal dar kokios nors problemos lėmė seksualumo ir lytinių santykių aiškinimą, kaip labai blogą ir purviną dalyką, nepritinkantį inteligentiškam žmogui.

Bet pokyčiai vyko. Žmonės netgi ėmė pjaustyti lavonus, ėmė aiškintis vidaus organų sandarą. Ėmėsi gydyti įvairius akivaizdžius sveikatos sutrikimus. Seksualumas ir lytiškumas ilgai buvo tabu tema, nes ten nedaug akivaizdžių dalykų. Tas tabu laikėsi tol, kol nebuvo pakankamai ištyrinėtos kitos žmogaus sandaros sritys. Na, ir kol nenutiko sekso revoliucija.

Seksas. Seksas, seksas, seksas. Juokeliai apie seksą. Žeminimai seksu (dažniausiai žeminantysis siūlo savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelti į irba ant žeminamojo). Keiksmažodžiai apie seksą. Valdžios rodymas ir turėjimo vaizdavimas per seksą. Prievartavimai. Reklama apie seksą (sex sells). Sekso draudimas.

To sekso visur pilna gal todėl, kad seksualumas labai svarbus. Kaip ir noras išlikti: ilgametės evoliucinės kovos nulemti pasirinkimai, laimėjimai ir pralaimėjimai lemia žmogaus savijautą ir elgesį. Pažiūrėkime kokius žaidimus žaidžia žmonės? Kas yra sportas? Galų gale dauginimasis lytiniu būdu yra paremtas konkurencija ir noru laimėti – tokiu būdu atrenkamas geriausias genų rinkinys palikuoniams. Konkurencija, pergalės, pralaimėjimai ir seksualumas – glaudžiai susiję tarpusavyje dalykai. Čia žmonijos požiūris per visą jos žinomą istoriją pasislinko visai nedaug.

Seksualumas – unikalus: jį galime padėti beveik ant bet kurio Maslovo piramidės laiptelio: juk seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.
Taigi didelė seksualumo dalis be akivaizdžiosios jo dalies, kaip išoriniai lytiniai organai, yra mūsų galvose. Ir ką gi mes darome su lytiniais organais problemomis galvoje? Ignoruojam. Jei negalime ignoruoti: izoliuojam. O jei dar to negana, tai dar gydom: lazdomis, klizmomis, tramdomaisiais marškiniais, eksperimentiniais medikamentais, elektros srove, lobotomija… Na gal dar taikome gydomąją eutanaziją, kurią daugeliu atveju, neslėpdama agonijos, siūlo Pipedija.

Žinoma – juokauju. Nejuokauja tik totalitarinių režimų diktatoriai, kai kurie Lietuvos Seimo nariai ir davatkos. Jie turi erdvės savo demagogijoms: ta erdvė ten, kur informacijos mažiau, kur ją sunkiau suprasti ir analizuoti. Štai seksualumas – ne tik kūnas, bet ir mintys ir dar mintys, kurios sudaro kitas mintis. Tad, iš ties, nekeista, kad šią sritį monopolizavo (arba bando monopolizuoti) įvairūs stebukladariai ir religijos. Piktadarių aukomis tampa žmonės, kurie turi mažesnes galimybes gauti bei priimti informaciją – ypač vaikai.

Tamsumas šioje srityje yra blogis. Blogis, kuris sudarys sąlygas pasinaudoti jumis, jūsų nežinojimu ir kompleksais. Todėl pats laikas šiek tiek paspirti seksualumo supratimą tolyn, kol dar beviltiškai neatsilikome ir gėjropa neatvyko mūsų visų prievartauti ir visaip kitaip mus tobuluosius luošinti, nes jiems tai mat labai reikalinga. Jiems ypač reikalingi mūsų vaikai.

“MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” – žodžių junginys, kuris yra tarsi didelis raudonas mygtukas įjungiantis didžiulį rankinį stabdą seksualumo lavinimui. Dokumentas (paimta iš Standards for Sexuality Education in Europe. A framework for policy makers, educational and health authorities and specialists), kuriame yra šie žodžiai yra mokslininkų darbo rezultatas. O tiksliau ekspertų grupės sudarytos iš 19 medicinos, psichologijos ir socialinių mokslų ekspertų darbo rezultatas. Šiame dokumente teigiama, jog yra kelios lytinio švietimo paradigmos :

1. Tipas. Tai tos programos, kurios fokusuojasi tik ties tuo, kad seksualinės sueitys galimos tik po vedybų. Visas mokymas sukasi apie “kaip pasakyti ne” arba “kaip susilaikyti” programas.
2. Tipas. Išsamusis seksualinis švietimas, kuriame kalbama ne tik apie abstinensiją, bet ir apie saugų seksą, bei kontracepciją. Bet apie seksualumą kalbama kaip apie atskirą žmogaus gyvenimo reiškinį.
3. Tipas. Holistinis požiūris. Čia į seksualumą žiūrima, kaip į bendrą žmogaus augimo ir vystymosi dalyką ir seksualumas laikomas viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių.

Pagrindinė pirmojo ir antrojo tipų paradigmų problema yra tai, kad į seksualumą žiūrima, kaip į problemą. Išsivysčiusioje Vakarų Europoje viršų ima holistinė – trečioji paradigma. Žmogaus išskaidymas į skirtingas, menkai persidengiančias sritis yra ydingas. Juk mes jau suprantame, kad viskas su viskuo susiję. Nenatūralūs, dirbtinai primetami ir net prieštaraujantys žmogaus prigimčiai dalykai neveikia. Vakarų Europoje seksualumas pirmiausiai laikomas ne problema ar grėsme, o vertingu asmens tobulėjimo šaltiniu. Mes kiekvienas esame seksualūs ir ši mūsų dalis turi vystytis kartu su mumis antraip neišvengsime žalingų kompleksų.

Ar jums žodžiai “MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” sukelia stiprų kognityvinį disonansą? Ką jaučiate? Ar pagalvojate – kodėl? Jums tikriausiai nesinori apie tai net galvoti. Ar priešingai? Negalite nustoti apie tai galvoję? Tų, kuriems vis vien – turėtų būti mažiausiai. Na, gal kiek pavojinga, jei jūs iš tų antrųjų su problemomis galvoje, kur negali nustoti. Svarbu gi pagalvoti – kodėl. Pamatyti save iš šalies, panaudoti kaip galima daugiau turimų žinių – žvelgti holistiškai. Specialiai vyti tas mintis nuo savęs, užmiršti ar ignoruoti – galbūt blogiausias sprendimas.

Įvardinkite bent vieną problemą, kuri išsisprendė ją ignoruojant arba nuvertinant? Arba perkeliant ant ko nors kito ar kur nors kitur. Prievarta ir išliejamas kraujas – šių problemų pasekmė. Vien todėl, kad seksualumas yra labai svarbi žmogaus dalis, kompleksai su tuo susiję turi baisių pasekmių.

Piktieji stebukladariai kritikuoja holistinį požiūrį į lytinį švietimą naudodamiesi savo stereotipais ir beveik niekada nesiremia faktais. Vakarų Europos ekspertai teigia, jog Lietuva, kaip ir Rusija ir kelios kitos Rytų Europos šalys, su savo lytiniu švietimu atsilieka ~20-30 metų nuo Vakarų. Tai yra arba išviso neturi jokio lytinio švietimo programos arba tai  pirmosios – draudimo bei susilaikymo paradigmos programos.

Pavyzdžiui, štai Lietuvos švietimo ministerijos paruoštas dokumentas ir citata iš ten: “[…]Daugelis berniukų meluoja į akis, sakydami bet ką, kad tik gautų seksą.[…]”. Stand-up komedijos žanro atstovai šiame dokumente tikrai ras daug medžiagos – rekomenduoju.

Neanalizuojamos išvadų prielaidos ar jų analizės šaltiniai man sako, jog veikalas parašytas vieno asmens remiantis grožine literatūra ir savo patirtimis, bei įsivaizdavimu. Raktiniai žodžiai: “dvasingumas” ir “tikėjimas” – kitaip tariant stebuklai. Išnyrantys iš fantazijos vandenyno stebuklai virsta teorijomis, kurios propagandiniais metodais įkišamos vaikams į galvas.

Man baugu. Baugiau negu įsivaizdavimas, kad pusnuogis skaitytojas, kuriam nuspaudžiau jo raudonąjį mygtuką, su savo stačiu kognityviniu disonansu stvers kirvį ar kokį kitą daiktą panašų į ginklą ir išbėgs į gatvę manęs ieškoti.

Tokie fanatiški paklaikusių akių veidai pasiekia dabar mus per TV arba Youtube stebint Kremliaus elgesį su Ukraina. Ten daugybė žmonių su Kremliaus propagandos puoselėtais, užaugintais ir jau nuspaustais didžiuliais raudonais mygtukais.

Štai, neaprėpiama šalis, kelianti iš kapo baisųjį komunistinį totalitarizmą nedaug atsilieka nuo mūsų.
Jei tikėtumėm rusų spauda (cha-cha), tai ten lytinis vaikų švietimas pradėtas taikyti tik prieš kelis metus. Prieš tai ~1996 metais pradėtos iniciatyvos buvo sužlugdytos masinių nepasitenkinimo bangų.

Yra dokumentas, kur kalbama apie konkrečius metodus ir lytinio švietimo principus Rusijoje. Tai 24-aisiais (1924-aisiais!) atsiradęs veikalas “Dvylika revoliucinio proletariato lytiškumo įsakų“. Panašu, kad Rusija šiais įsakais vadovaujasi iki šiol. Raudoniems mygtukams šie įsakai netrukdo.

Bet juk negali šimtametės tradicijos klysti! – pasakysite jūs. Tačiau argumentas, jog  tai teisinga tik dėl to, kad anksčiau žmonės taip elgėsi ar taip galvojo – prastas. Anksčiau žmonės gydė kalaviją, kuriuo sužeistas žmogus, tikėdamiesi, kad taip sužeistasis pasveiks.

O štai mokslas yra tuo geras, kad ten nevengiama kritikos ir net tikimasi jos. Moksle viskas tikrinama, pertikrinama ir paskui dar kartą patikrinama kitaip – ypač, jeigu gaunama daugiau informacijos. Be to seksualinio švietimo standartai – tikrai nėra tas dokumentas, kuriuo paminama minties laisvė (arba sąžinės laisvė)! Į šios laisvės pažeidimą referuoja kritikai užsipuldami Europos parlamento narę Edite Estrela ir tuos pačius 19 mokslininkų-ekspertų, šio dokumento autorius. Tuo tarpu paskaičius ruošimo šeimai metodiką, kuri šiuo metu yra patvirtinta ir veikianti Lietuvoje, galime padaryti priešingą išvadą. Štai XXI amžius – o vis dar aktyviai priešinamasi objektyviems mokslo teiginiams. Ką turėtumėm šiandien, jei smalsiems žmonėms nebūtų buvę leidžiama pjaustyti lavonų? Ką turėtumėm, jei draudimas sakyti, jog žemė apvali, galiotų šiandien?

Pagal 1989 Jungtinių Tautų vaikų teisių konvenciją – vaikai turi teisę gauti informaciją. Visi vaikai ir jaunuoliai turi teisę gauti amžiui pritaikytą seksualumo švietimą.
JT rezoliuciją ratifikavo didžioji dalis šalių-narių, tuo pačiu jos įsipareigojo teikti vaikams išsilavinimą, kuris tarp viso kito padėtų juos apginti ir nuo seksualinio išnaudojimo.

Aš noriu geresnio gyvenimo savo vaikams. Geresnio visomis prasmėmis. Galų gale aš noriu, kad mano vaikai sugebėtų atskirti kada jiems meluojama, kada juos išnaudoja, kad galėtų tam pasipriešinti. Juk konservatyvus požiūris į seksualumą yra pasenęs. Įvairios politinės propagandos ir rinkodaros priemonės yra seniai aplenkusios šią paradigmą ir dažnai išnaudoja žmonių silpnybes ir tamsumą. Todėl negalime leisti savęs vedžioti už nosies. Juk mes nenorime turėti didžiulio raudono mygtuko, kurį kas panorėjęs galėtų nuspausti. Negalime užsimerkti ir apsimesti, kad problemų nėra arba nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas išsispręs savaime.

Štai konservatyvieji kelia į viršų visokias paleistuvystes, kurios nutiksiančios žmogų, jeigu šis nesusilaikysiąs. Štai baisioji pornografija: purvinanti, žeminanti, rodanti, kaip savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelia į irba ant žeminamojo.
Deja, baisioji pornografija nedings, jeigu apie ją negalvos keli žmonės. Ji nedings netgi jeigu ją uždraus (žr. googlo paieškos tendencijų kreives įvedę žodį porn ir palyginkite su kitais).

Pagalvokime: jeigu mūsų vaikai gaus pilnavertį seksualinį švietimą, tai gal žemi ir purvini dalykai, pasiekiantys juos iš bendraamžių ar ekranų, nesukels gilių vidinių prieštaravimų – nežalos psichikos? Galgi tai net lemtų pačios baisiosios pornografijos industrijos mažėjimą. Žinote tą nutrūkusio nuo grandinės šuns alegoriją? Šuo, kuriam viskas buvo draudžiama, nutrūkęs nuo grandinės stengiasi atsigriebti visko su kaupu. Tuo tarpu, kai žinoma ko galima tikėtis, kai galimos pasekmės apmąstytos – elgiamasi atsakingiau. Kai sakoma, kad viskas kas apie seksualumą yra blogai, nešvaru, slėptina, o žmogus realiame gyvenime tai patirdamas mato, jog viskas yra kitaip – jam kyla kognityviniai disonansai.

Lietuvoje turime siekti geresnio, holistinio seksualinio švietimo. Mūsų raudoni, riebūs mygtukai labai krenta į akis: moteris transeksualė su barzda (Austrijos atstovė 2014 metų Eurovizijoje) kelia didelį šaršalą. Homoseksualų Europa, konkursas homoseksualams, visur gėjai, nėra ko tikėtis – sakote jūs. O aš matau, kaip plaukuota letena glosto jūsų didelį raudoną mygtuką, o šis auga ir laukia kada šeimininkas paspaus. Paspaus ir jūs virsite pusnuogiu bepročiu su kirviu rėkiančiu “pyderai puola!”.

Taip. Mes gyvename pirmojoje arba antrojoje paradigmoje – mes negalime pažvelgti į savo seksualumą iš šalies. Mes nesugebame suprasti kodėl mumyse tai kelia prieštaringus jausmus, kodėl mūsų įsivaizdavimas apie gyvenimą ir žmones kitoks negu realybėje. Mes bandome neigti realybę. Ir dėl to pykstame.

Bet neigti realybę – neracionalu.

Mes esame seksualūs. Tai yra didžiulė ir labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Džiaukimės ir naudokimės savo didele gyvenimo dalimi. Leiskime sau ir kitiems džiaugtis. Užauginkime laimingus vaikus, laimingus žmones.

 

________________

[1]– Tai yra, kai aplinkui, realybėje, gaunant daugiau informacijos, suprantama, jog esantys procesai ir reiškiniai prieštarauja turimam įsivaizdavimui apie pastaruosius.