Čia bus istorija apie tai, kaip vienam labai geram draugui iš vienos tokios įmonės sekėsi su banko kaupiamuoju gyvybės draudimu.
Prisiminiau tą istoriją, kai pamačiau visą šitą buzz’ą su nuosavais bankais ir bankomatais. Vienas toks (t.y. kitas) draugas tokiais atvejais sako: “nu jau bankas tai savęs jau tikrai nenuskriaus!”.
Nu ir tikrai! Kodėl bankas turėtų save skriausti? Kodėl save turėtų skriausti kokia nors įmonė, kurioje jūs dirbate? Arba kam jums skriausti kokią nors savo įmonę? Gi ne toks jų ir jūsų tikslas.
Na, bet čia ne apie tai. Gi istorija apie draugą, kuris dirbo vienoje įmonėje tokioje ir jo kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip jau minėjau, šią istoriją prisiminiau tada, kai perskaičiau blogosferoje keletą straipsnių apie Nerijaus Mačiulio pasisakymus:
Ir dar komunikacijos amatininkai kažkokie nutarė pasisakyti šia tema.
Tai štai prisiminiau aš tą istoriją apie kaupiamąjį draudimą. Ogi viskas ten buvo taip: tas mano labai geras draugas vienoje tokioje įmonėje labai neblogai dirbo ir pasiekė gerų rezultatų, t.y. nenuskriaudė įmonės, o net padarė jai gero. Ir ta įmonė pasakė tam labai geram draugui, kad už tai, kad jis toks geras, tai jį dabar ji motyvuosianti. Matyt tos įmonės vadovai prisiskaitė kažkur, kad motyvacija grynaisiais ne geriausias variantas ir nupirko tam darbuotojui kaupiamąjį gyvybės draudimą banke.
Praėjo tada kokie keturi ar penki metai ir nutarė įmonės vadovybė, kad šis motyvacijos mechanizmas jau nebetinkamas ir reikia nutraukti sutartis su banku.
Tas mano labai geras draugas gavo pranešimą, kad, jeigu nori tų pinigų, kurie prisikaupė banke, tai tegu eina į banką ir juos susirenka. Visai neblogai ane?
Banke paaiškėjo, jog per tuos metus įmonė bankui sumokėjo ~1000 eurų to mano draugo sutarčiai palaikyti. “Tūkstantis eurų yra neblogai” – pagalvojo tas mano labai geras draugas. Persirašė sutartį savo vardu ir gavo pasiūlymą atvykti į banką po savaitės ar dviejų, kai bus visi formalumai sutvarkyti. Atvyko tas mano labai geras draugas po savaitės ar dviejų ir paaiškėjo… Paaiškėjo, kad grynais jam bankas tegali išmokėti ~30 eurų.
Kaip čia taip gavosi, kad ~1000 eurų virto ~30 eurų? Kas čia ką nuskriaudė, o ko nenuskriaudė?
Pasikalbėjau aš su tuo savo draugu ir paaiškėjo kad:
- Banko sutarties aptarnavimo ir makleriavimo vertybiniais popieriais (nes tie pinigai, žinia, buvo investuojami) mokesčiai gan dideli.
- Sutartis buvo sudaryta prieš pat recesiją ir nemažai pinigų tiesiog dingo nuvertėjime.
…
“Nesidžiauk radęs, neverk pametęs” – prisiminė senolių išmintį mano tas draugas. O be to, tos įmonės pinigai gal kiek sušvelnino krizę. O be to juk bankams reikia gauti licenciją, nusipirkti arba išsinuomoti patalpas, pasisamdyti darbuotojus, surinkti indėlius, susimokėti indėlių draudimą, nusipirkti inkasavimo paslaugas, techninę įrangą nusipirkti reikia taip pat gi.
– Ir, žinok, jaučiausi, kad mane vertina, kad manimi rūpinasi, kai sužinojau apie tą kaupiamąjį draudimą! – pasakė tas mano draugas vėlgi.
– Bet kitą kartą prašysiu grynais… – pridūrė.
Na, istorija kitokia, o moralas toks pats -- tie bankų kaštai tokie dideli, kad jie tiesiog privalo imti nesvietiškus mokesčius, nesvietiškas palūkanas ir nurašyti nesvietiškas lėšas kaip esą “dingusias”. Sunku būti banku.
Aha… Licenciją reikia pirkti, patalpas pirkti arba nuomotis, inkasatorius samdytis, bankomatų prisipirkti…
O dar zinai kiek benzinas kainuoja, tom masinom kur pinigus vezioja? Oj brolyti… Kaip isvis issilaiko. (su dabartinem degalu kainom)
Aš nesuprantu kaip apskritai išgyvena…
100 euru susikaupe per 4 ar 5 metus? Tai imokos buvo po 15-20 euru? Ir dar investuojamos?
Gal ir nieko keisto kad aptarnavimo mokesciai suvalgo tokio dydzio suma o dar ir krize savo pridejo.
Manau kad imoneje nusprendusioje motyvuoti darbuotojus buvo durnium o bankas baznycia sioje istorijoje.
Nežinau aš ten visų smulkmenų. Žinau, kad bankui buvo pervesta ~1000 eur per tą laikotarpį.
O susikaupė ~-970 EUR…
Tiesiog pasitaikė naivus darbdavys.
Na, matot, darbdavio tikslas -- motyvuotas ir lojalus darbuotojas. Tai tikslas kaip ir buvo pasiektas.
Gal buvo galima ir pigiau tą pasiekti. Gal ir daugiau motyvacijos bei lojalumo buvo galima pasiekti kaip nors kitaip.
kas cia daros…
http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/bankai-ruosia-dar-viena-staigmena-klientams-ji-nebus-maloni.htm
Gavau kažkokią žinutę į savo e-bankininkystės portalą. Nesigilinau. Labai daug blah-blah ir nieko konkretaus.
Pasidomėsiu, kai reiks pasinaudoti.
O su tais skirtingais bankais ir apmokestinimais, tai bankai prisižais -- ateis ES ir ims reguliuoti (kaip telekomunikacijų kompanijų interconnectus) 🙂
labas, vistik idomu, kiek butent “suvalge” administravimas ir kiek sudare fondu vertes kritimas. pasakojimas be to nepilnas
Nu… Paklausiu to draugo, jei jis tą informaciją dar turės.
Fondų kritimas padarė nuvertėjimą tokį, kad joks tolimesnis investavimas nepadėjo padaryti pliuso, o administracinės išlaidos darė tik minusą.
Jei būtų įnešama dalimis, o ne iš karto 1000, tai gal būtų likę normaliai tų pinigų. Kas ten žin.
Šis blog postas man visai nepatiko. Kaip iš 1000 eurų pervedimų liko 30 eurų??? Komentaruose pats Skirmantas jau kalba, kad likę buvo 970e -- čia jau gali būti tikėtinas variantas.
Toliau -- jeigu darbovietė perveda pinigus į darbuotojo III pakopą, tada darbuotojas panorėjęs pasiimti pinigus anksčiau nei ten 55+ metai, turi somkėti GPM. Šis dalykas irgi ignoruojamas.
Bendrai, blog poste labai trūksta svarbių detalių ir konkretumo. Pvz., kada pradėta investuoti, jeigu po 2008m, tai tikėtina, kad turėjo investicijos vertė augti, o ne kristi!!! Peršama klaidinga išvada, jog bankas viską “suvalgė”… nors trūksta duomenų.
Nors aš ir sutinku, jog investicinių bendrovių (iš tikro ne bankų!!!), komisiniai mokesčiai yra laaabai dideli, tačiau, prie tam tikrų sąlygų valstybės parama gali viršyti tuos komisinius. Todėl III pakopa yra svarstytinas variantas, vien dėl galimybės sumokėti mažiau mokesčių.
p.s. pats asmeniškai III pakopos neturiu
Jei atkreiptumėte dėmesį tai ten uždėtas minuso ženklas prieš 970 Eur. T.y.: ~–970 EUR.
Čia su pakopomis nesusiję. Čia buvo papildoma sutartis dėl kaupiamojo draudimo. Nesusiję su pensijomis.
Beje, sutartį su banku dėl III pakopos turiu. Darbdavys paskatino.
Suvalgė recesija tikriausiai. Įnešta buvo apie 1000 eur, bankas investavo, pinigai nuvertėjo, o tada iš to likučio nekažiką bepriinvestuosi tikriausiai. Bet kuriuo atveju dirbo taip, kad pinigai vis mažėjo (administracinės išlaidos suvalgė).
Nelabai svarbu dabar kas kaltas. Bet ir tų ~30 eur negavo, nes bankas pasakė, kad išgryninimas tų pinigų kainuos daugiau, nei jų yra ir pasiūlė nemokėti visai jokių eurų.
Neįsivaizudoju kokiu laikotarpiu galima turėti tokią neigiamą gražą. Didžiausi turto valdymo mokesčiai, paprastai neviršija 2-3 proc nuo portfelio vertės.
Kita kalba, jeigu žmogus draudžiamas, tarkime 200k Lt gyvybės draudimu, tai per mėn susidaro ar tik ne 50 lt įmoka vien už draudimą… Aš čia galiu klysti, bet tikrai gyvybės draudimas rimtai sumai rimtai ir kainuoja.
Todėl nepainiojam gyv. draudimo su investavimu!
Kaip ten bebūtų, labai trūksta info, kaip galima turėti -97 proc gražą, jeigu tai buvo “investicija”, o ne paslaugos pirkimas+maža investicija?
Jūsų blogą paskaičiusi namų šeiminkė gali pasidaryti labai klaidingas išvadas.
Na ką galiu pasakyti istorija įdomi… Teko ir man panašių girdėti istorijų su banku gyvybės draudimais. Bent mes patikim viską bendrovei [pašalinta galimai reklaminė nuoroda į LD] . Tik vat dar svarbu žinoti kur yra tas gyvybės draudimas, o kur investavimas. Apskritai reikia nusimanyti ir viską atidžiai peržiūrėti prieš bet ką pasirašant. Ypač kas siejasi su finansiniais reikalais.
If you need blog posts and discussions to understand this shit, then this shit is wrong.
Say again?
What’s wrong if I need blog post?
I’m saying it should be very simple for people to understand these things. But it’s not. Nu tipo skaidrumas and stuff.
Oh… Now I get it. Galvojau, kad vėl tas britas prisipisinėja ir nesuprantu dėl ko 😀