Idėja išvažiuoti automobiliu po Europą buvo kilusi jau senokai. Pasiūlė žmona. Šią idėją priėmiau ne visai entuziastingai. Gi reiks vairuot daug! O dar galvoti apie automobilio techninę būklę nuolat. O jei pages? Daug patogiau kur nors nuskrist ir paskui parskrist. Iki šiol buvusios mano kelionės per Europą automobiliais buvo kelionė autostopu iki Anglijos. Ir dabar nelabai noriu tai kartoti.
Bet visgi leidausi įkalbamas ir išvažiavome. Važiavome per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją ir grįžome per Lenkiją. Turėjome tik savaitę, todėl toliau važiuoti nesiryžome. Bet baigdami kelionę nutarėme, kad spustelsim kur piečiau sekantį kartą. Iki kokios Kroatijos ar panašiai.
Važiavome dviese – be vaikų. Manau, jog tai buvo teisingas sprendimas. Bent jau pirmai kelionei, kurioje paaiškėjo keletas smulkmenų ir išsisklaidė kai kurios baimės.
Kelionė pavyko. Buvo labai smagu ir įdomu. Ir buvo visiškai kitaip nei mano kelionė autostopu. Visų pirma nuostabusis booking.com, kuriame Dalia nardo kaip žuvis gimtajame ežere. aplankėme 7 daug-maž vienodos kokybės viešbutukus (visuose nakvojome po vieną naktį). Kokie Dalios pasirinkimo kriterijai kiekvienu atveju – nežinau. Bet ji tai darė puikiai! Vienintelis viešbutukas, kuris mažiausiai patiko buvo pats paskutinis, kuris taip pat buvo nelabai planuotas (galvojau, kad datempsiu iki Lietuvos) Mikolaikose. Ten tokia kaimo turizmo sodyba su labai oriu lenkų personalu ir senyvo amžiaus lankytojais iš Vokietijos. Tiesa, tiems senyvo amžiaus lankytojams esu labai dėkingas, nes tai jie visokiais rankų mostais sustabdė mane išvažiuojant iš to viešbutuko, nes ant stogo buvau palikęs rankinuką… Taip norėjau greičiau iš ten išvažiuot 🙂 O pamiršau savo tą daiktą ant automobilio stogo, nes reikėjo daryti šitą selfį:
Pagrindinė baimė, kuri išsisklaidė, tai automobilio techninė būklė. Šiaip ji buvo visai gera – kaip tik buvo padarytas planuotas pagrindinio dirželio keitimas ir keletas kitų smulkių dalykų. Slovakijoje vienoje iš degalinių aptikau kompresorių, kuriame pasitikrinau padangų slėgį, kurioje reikėjo kiek dasipūsti.
Tai štai, čia yra mūsų maršrutas su sustojimais:
Iš viso nuvažiavome ~3600 km:
O pagridninis šito viso posto dalykas yra fotografijos. Čia jų dabar keletą ir sudėsiu. Pradėsiu nuo selfių:
Tai tiek tų selfių. Jei dar įdomu kitų fotografijų galite rasti mano flickr’e:
Žodžiu puiki kelionė gavosi. Važiuokit ir jūs.
Nu sveikinu įžengus į naują sritį. Mes irgi esam prisivažinėję. Taip pat iki tos pačios Kroatijos. Visgi po kiek pasivažinėjimų labiau norisi kur nors nuskrist, ten ratus išsinuomot ir atsilakstyt atitinkamai aplinkui.
Na, pasivažinėsim ir mes dar 😉
Padangų orą patariama matuot, kai jos šaltos, nes kai įkaitę, neteisingi duomenys, turbūt per daug rodo.
Kaip sekėsi važiavimas per Varšuvą iš E67 išsukus į 7? Kokiu laiku buvot Varšuvoj? Aš renkuosi važiavimą A2, tada į 50 kelią, vėliau prie Mszczonów vėl į E67.
Iki Varšuvos nedavažiavom. Sekėsi neblogai važiuot beje. Tingiu dabar žiūrėt į tuos numerius, bet atgal pro Lenkiją važiavom mokamais keliais, tai problemų jokių -- mašinų kur kas mažiau.
Sveikinam prisijungus prie keliautojų savu automobiliu. Kitą kart gal ir ilgesnei kelionei susigundysit… Mūsų viena mama Bulgarijon važiavo. Kaip tik pradėjo aprašinėt kelionę…