Tikriausiai visi girdėjote tą frazę ištartą klaikoku akcentu: “ginirojanti ikanomika”. Ką jos autorius turėjo galvoje ir ką jis norėjo pasakyti – man neaišku, bet ši frazė eletą kartų mintyse suskambėjo, kai šiandien lankiausi akcinėje bendrovėje “Vilma“. Į ten, kartu su keliais kitais socialinio tinklo “Google plus” vartotojais patekau šios bendrovės komercijos direktoriaus Aurelijaus kvietimu.
Aš apie šią įmonę žinojau tik tiek, kad jie gamina rozetes ir jungiklius. Dar, kad gamino magnetofonus “Vilma” (kuriuo mes keletą kasečių barake, studijų laikais nugrabinome į MP3 formatą).
O sužinojau, kad Vilma gamina daugiau ir įvairiau. Ši įmonė, esanti taip arti centro Vilniuje yra tarsi maža Kinija: čia pasaulinio lygio korporacijos užsakinėja savo gaminių gaminimą. Štai, pavyzdžiui buitinės ir ne tik buitinės technikos įmonei “Karcher” Vilma gamina kelis profesionalius valymo įrenginius. Arba antai juodąsias dėžes rusiškiems lėktuvams gamina dar rusiškų lėktuvų gamintojams. Ir gamina ne šiaip sau: ne taip, kad tiesiog susipirktų blokus/plokštes ir susuktų į galutinį produktą. Gamina nuo plastmasinių detalių išliejimo mašinų, įvairiausių formų metalo konstrukcijų štampavimo iki galutinio konvejerinio surinkimo. O tai reiškia, kad jie turi, programavimo ir projektavimo cechą, matavimų cechą, tyrinėjimų ir kūrimo dirbtuves (research and development), plastmasės apdorojimo agregatus, frezavimo visokias stakles, konvejerinius robotus ir netgi žmones dirbančius konvejeryje… Visko ten gana daug.
Po šios ekskursijos supratau kodėl kitas Aurelijus, tai yra Aurelijus Katkevičius retkarčiais vis papyksta ant visokių pesimistų nuolat kritikuojančių aplinką. Katkevičius irgi lankosi panašiose įmonėse Lietuvoje ir ten pasikrauna optimizmo. Paskroviau optimizmo ir aš. Man patinka Discovery kanalo laidos “How it’s made“, kur rodoma kaip pagaminami kasdienybėje matomi daiktai, todėl lankymasis Vilmos cechuose man buvo tarsi svajonės išsipildymas. Gaila, kad laiko nedaug buvo ir visur reikėjo tiesiog lėkte lėkti – vos sustodavau nufilmuoti kokį nors robotą – tuoj paaiškėdavo, kad grupė jau nutolo ir jau reikia vytis.
Ai, dar viena įdomi detalė: mums apie įmonės veiklą papasakojo pats generalinis direktorius. Ir pasakojo jis su pasididžiavimu ir jaučiama aistra savo darbui. O tai labai daug ką pasako apie įmonę ir jos valdymą.
O čia keletas video ir foto, kad ir jums smagu būtų:
Čia yra metalo apdorojimas kibirkštinės erozijos būdu:
Čia kažkokie oro slėgio davikliai (gal vėsinimo):
Čia kažkokios plastikinės detalės pagaminimo procesas:
O čia bene stiklo valiklio/siurblio gamybos dalis:
Čia yra šepečio gamyba:
Dar rozečių gamybos linijos ir nepavargstančių robotų:
Bet niekada rozečių man nebus per daug:
Low tech meets high tech – vielos gabalas ir gero dydžio tarpelis lemia tai, kad detalė pas robotą ateina visada ta pačia reikalinga poza: