Praėjusią schemą užpostinau per ~20 minučių. T.y. paskubomis. Gavau pastabų dėl žemėlapių aiškumo. Tai sekančiai žemėlapių dozei pasistengsiu atsižvelgti į pastabas ir padarysiu geriau.
O čia dabar bus sąrašų kokybės pamatavimas pagal mano paties sugalvotą metodą. Prieš trejus metus tuo metodu pamatavau LRLS sąrašo sudarymo kokybę. Dar palyginau su kitais sąrašais. Ir dar to paties LRLS sąrašų kokybę per skirtingus rinkimus.
Idėja tokiems matavimams man atsirado dalyvaujant partiniuose sąrašų reitingavimo renginiuose ir matant kaip ten viskas vyksta. Tie sąrašų sudarymai yra gan svarbūs partijai ir ten visada būna daug intrigų. Ir dažnai tos intrigos dėl lokalių optimumų dilemos kenkia partijoms. Apie tai kas yra lokalūs optimumai ir kaip jie veikia paskaitykite pas Rokiškį. Jei labai trumpai apie lokalius optimumus politikoje, tai kai koks nors kaimiškosios vietovės politikas įgauna neadekvačiai didelę įtaką ir nacionaliniame sąraše papuola į pirmąjį dešimtuką. Partijoje jį visi pažįsta, bet Lietuvoje – ne. O jeigu dar paprasčiau, tai lokalus optimumas yra kai ant tiltelio susitinka du ožiukai ir praeiti nei vienas negali.
Aš mąsčiau kaip parodyti ar įrodyti partiečiams šios problemos svarbą. T.y. blogas, lokalių optimumų sudarytas sąrašas gali surinkti mažiau balsų, nei objektyvesnis/geresnis. Matomi, aktyvūs, gerai kalbantys, protingi žmonės turėtų būti sąrašo viršuje. Šitaip jie motyvuos ir rinkėjus ir žemiau esančius kandidatus tapti geresniais bei imti gerą pavyzdį. O žmonės, kurie atsiduria sąrašo viršuje, nes prasuko kokią nors varkę – demotyvuoja rinkėjus, o kitus kandidatus motyvuoja taip pat imtis intrigų ir tokia sistema pati save gadina.
Problemos su kuriomis susidūriau mėgindamas pamatuoti sąrašo kokybę: kilti/leistis sąrašo viršuje daug sunkiau – ten reikia surinkti kur kas daugiau balsų, kad galėtum pakilti, nei sąrašo apačioje. O taip pat kiekvienas sąrašas gauna skirtingą kiekį balsų ir jų sąrašų kokybę lyginti tarpusavyje nėra taip trivialu – duomenis reikia normalizuoti.
Pirmąją problemą sugalvojau išspręsti suteikdamas kiekvienai vietai reitingų svorius – kuo aukštesnei vietai – tuo didesnį pagal tų vietų surinktus reitingus. Savotiška Paretto diagrama, tik skaičiuoju ne procentus, o reitingo balsus. Šitaip kandidatai esantys sąrašo viršuje gauna didelį svorį pagal visų žemiau esančių kandidatų reitingų sumą. Ir tada pagal tai kur kandidatas buvo prieš rinkimus sąraše ir po – surandamas tų svorių skirtumas. Jeigu kandidatas krenta sąraše – gaunamas neigiamas skaičius, jei kyla – teigiamas.
Supaišiau visus sąrašus į excelį, padariau paveikslėlius ir štai kas man gavosi:
Labiausiai nedavertintas (gramair nazi in 3…2…1…) gavosi Gediminas Jaunius. Prodiuseris ir televizoriaus veidas (gal ne dabar, bet prieš keletą metų tikrai jo buvo daugiau ten). Pakilo iš 30 vietos į 12.
Beje, mes savo sąrašą reitingavome išskirtinai tik komiteto sąrašo reitingavimo renginyje. Susirinkome kažkokiame viešbutyje, kiekvienas gavo po ~30 sekundžių pasisakymui, o tada visi gavome progą pasirinkti 25 iš 84 kandidatų. T.y. niekas to sąrašo nebemodifikavo. Išskyrus gal vienodą reitingų kiekį surinkusių kandidatų padėliojimą dar darė komiteto prezidiumas. Jei neklystu. Nebeprisimenu.
Iš kritusių sąraše kandidatų man atrodo gan įdomus pavyzdys – Kasparas. Jis puikiai dirbo komitete. Vedė mokymus, rašė įdomius gerus straipsnius, visur dalyvavo. Taigi beveik be konkurencijos gavo pirmą vietą (arba 2’ą po mero) sąraše. Bet Deimantė parodė savo jėgą rinkimuose ir stumtelėjo jį per vieną vietą žemyn.
Beje, nesugalvokite tik įsižeisti dėl “pervertinti”. Apskritai politikams įžeidumas ir kerštingumas yra tik kenkiančios savybės (nemaišyti su principingumu). Šie mano pamatavimai tik bandymas kaip galima objektyviau pažvelgti į žmonių elgesį ir sprendimo priėmimus. T.y. objektyvumą mėginti įvesti ten, kur jam būti labai sunku. Ir išvis neaišku ar objektyvi realybė egzistuoja…
Nuliai reiškia, kad komiteto nuomonė apie kandidatą sutapo su rinkėjų nuomone po rinkimų.
Tai kad šioje diagramoje esantis viduriukas yra pasislinkęs kiek į kairę (žr. nulius ir diagramos punktyrą) reiškia, jog pakilimai buvo didesni nei kritimai. Tai visai natūralu, nes žmonės linkę reitinguoti žmones esančius sąrašo viršuje, o stiprūs kilimai yra išimtiniai variantai. T.y. iš aukštai žmonės nekrenta labai stipriai sąrašuose.
O čia kitų politinių organizacijų (patekusių į tarybą) sąrašai:
Pas Zuokus į akį stipriai krenta trys viršutiniai kandidatai, kurie iš paskutinių vietų pystelėjo į viršutines. Nelabai suprantu kaip čia jie taip sugalvojo ir kaip jiem čia taip pavyko, bet įtariu kažkokią klastą 😀
Diagramos vidurys stipriai pasistūmęs į kairę nuo vidurio. Tai būtent dėl Zuokienės ir Čapliko gudravimų. Pas Zuokus vienu “nuliniu” kandidatu daugiau, bet tik du sąrašo viršuje – kiti nuliai belekur, tai galima nurašyti ir į atsitiktinumą. Aš nežinau kaip jie sudarinėjo tą sąrašą, bet panašu, kad jie nelabai pažįsta savo rinkėjų (paskutiniame grafike šiame straipsnyje bus daugiau apie dar vieną mano sugalvotą rodiklį).
TS-LKD gan neblogai pažįsta savo rinkėjus ir matome, kad kritimai/kilimai nėra tokie brangūs. Išskirčiau gal tik Eimantą Norkūną, kuris gan stipriai šoktelėjo viršun. Man atrodo, kad jis per mažai sisteminis kandidatas toje partijoje – dėl to gavo tokią žemą vietą (nu arba pats pasiprašė dėl skaičiaus stebuklingumo).
Šiuos žmones visi pažįsta mažiausiai. Vienintelis “nulis” aukštoje pozicijoje: Edita. Aš beveik įsivaizduoju kaip jie savo sąrašą sudarinėjo ir kiek kas ant ko pykčio dabar laiko 😀
Šiuos žmones pažįstame dar mažiau. Metų politinis prisikėlimas. Viktoro charizma ir pinigai.
Į tarybą pateko trys žmonės. Arba visi pirmi trys “nuliai”. Čia tikriausiai Sinkevičiaus įdirbis. Ir Karbauskio pinigai. Nu gerai LVŽS pinigai. A.k.a. mūsų pinigai irgi :/
Ir pabaigai mano metodu suskaičiuotas sąrašo kokybės rodiklis. Kaip jau minėjau pradžioje – tam kad galėtumėm palyginti skirtingų sąrašų pokyčių kiekius, kurie gauna skirtingą kiekį balsų – reikia normalizuoti. Aš nelabai moku normalizuoti. Gal, Jonai, padėtum sugalvoti geresnį normalizavimo būdą?
Maniškis štai toks:
- Susumavau visas vietų kainas (vietos kainą sudaro suma visų esančių žemiau kandidatų reitingų kartu su kandidato reitingu).
- Padalinau tą sumą iš jos pačios prieš tai iš jos atėmęs visų pakilusių kandidatų vietų kainų sumą.
- Padalinau vienetą iš gauto skaičiaus ir padauginau iš šimto 🙂
Štai kas gavosi:
Kuo procentas didesnis – tuo mažesni/pigesni pokyčiai buvo po rinkimų lyginant su prieš rinkimus esančiu sąrašu.
Pagal mano skaičiavimus LLRA ir Zuokai sudarinėjo savo sąrašą panašiu metodu. Kaip ir mes (a.k.a. Šimašiai), TS-LKD ir LVŽS. Nors LVŽS gal ir kitaip sudarinėjo, tik jų rinkimų strategija gal buvo visai kitokia ir gal juos rinkėjai mažiausiai pažįsta. Ir gal net susirinko jie kokius nors protesto balsus.
Tai tiek šiam kartui. Dar žiūrėkite kitas mano schemas:
Schema 57
Schema 56
Schema 55
Schema 54
