Tai pirmas post’as po gan ilgos pertraukos. Neberašiau į čia ir netgi, tiesą sakant, pamiršdavau į čia rašyti, nes daugiausiai bendravau ir postinau į Facebook’ą, truputuką į MeWe ir dar truputuką į Reddit’ą. O šią wordpress’o platformą visai apleidau. Dabar prisiminiau, nes tai puikus kanalas nagrinėti man įdomias temas centralizuočiau ir labiau kontroliuojamai. Nes soc. tinklų algoritmai nulemia tai ką auditorijos matys, o čia aš galiu daugiau valdyti.

Tai be tolimesnių įžangų – čia papostinsiu Laisvės partijos kandidatų į Seimą 2020 rinkimuose reitingavimo rezultatus keliomis formomis (tame tarpe tinklo diagramą).

Laisvės partijos kandidatus galėjo reitinguoti partijos nariai, o taip pat ir kiti žmonės, kurie nepriklauso jokiai kitai partijai ir pritaria liberalų ideologijai. Balsuota buvo el. būdu anonimiškai – arba pseudo-anonimiškai 🙂 Nes žinia, kad anoniminis ir el. balsavimas vienu metu yra neįmanomas dėl principinių dalykų. Tai štai kokie rezultatai:

Tuos rezultatus Aušrinė, kaip sąrašo lyderė dar šiek tiek pakoregavo (čia geroji praktika iš kitų, buvusių rinkimų) – t.y. tris kandidatus kilstelėjo sąraše:

• Mindaugą Tarnauską iš 13 į 6
• Artūrą Žukauską iš 8 į 7
• Ievą Pakarklytę iš 12 į 11

Sakyčiau visiškai minimalūs pakeitimai palyginus su Remigijaus Šimašiaus darytais pakeitimais, kai buvome LRLS nariais ir kai sąrašą reitinguodavo tik partijos valdyba (čia mano analizės apie tai rezultatai).

O čia, galų gale, jau apie tai, kodėl šį post’ą nutariau į čia parašyti:

 

Laisvės partijos nariai – naujas socialinis burbulas į kurį patekau, todėl daugelis iš jo dar nematė mano šitų diagramų ir reikalingas jų platesnis paaiškinimas.

Šios tinklo diagramos platesnis paaiškinimas

Tokių tinklo diagramų generavimas yra mano hobis. Aš jas jau senokai generuoju. Užkrėtė mane šitu ne kas kitas kaip Ričardas. Nuo tada generuoju jas labai įvairiais kontekstais. Tad, jei tik sugalvoju kaip duomenis išpjauti “Šaltinis”—>”Tikslas” pjūviu – tai sugeneruoju ir diagramą.

Jų esmė (o jei tiksliau mano panaudojimo esmė) yra “Force Atlas” algoritmas. Jis gan sudėtingas matematiškai ir skaičiavimų kiekis ten gan didelis (gerai, kad tai daro kompiuteris), bet pats paprasčiausias paaiškinimas yra šis:

• Apskritimai yra vadinami viršūnėmis (arba “nodes”). Tik dėl lietuviško termino dabar kiek suabejojau, bet jei kas paprotintų mane, tai būčiau dėkingas.
• Linijos tarp apskritimų yra vadinamos kraštinėmis arba linijomis (arba “edges).
• Kuo daugiau apskritimas gauna kraštinių – tuo jis tampa “piktesniu” – tuo labiau jis stumia nuo savęs kitus apskritimus.
• Kuo apskritimas turi daugiau kraštinių su kitu apskritimu – tuo labiau jis traukia tą apskritimą prie savęs.
• Apskritimams ir kraštinėms yra leidžiama judėti 2D erdvėje tol, kol įsivyrauja jėgų balansas.

Apskritimai šių tinklo diagramų panaudojimo aspektu yra kandidatai ir reitinguotojai (o jie, kaip žinia, yra ir kandidatai ir ne kandidatai). O linijos arba kraštinės, arba “edges” yra reitingavimo faktas. T.y. jei reitinguotojo apskritimas skiria savo reitingą kandidato apskritimui – tarp jų atsiranda kraštinė arba “edge”. Išvertus tai ką parašiau aukščiau į šį kontekstą gaunasi, kad:

• Apskritimai arba “nodes” yra kandidatai ir balsuotojai (reitinguotojai).
• Linijos tarp apskritimų yra reitingavimo faktas, t.y. reitinguotojo apskritimas skiria reitingą reitinguojamajam (arba kandidatui).
• Kuo daugiau kraštinių turi apskritimas – tuo jis “piktesnis” ir mano diagramoje didesnis (Gephi nustatymuose galima padaryti apskritimo dydį priklausomą nuo to). Visi reitinguotojai turi tą patį kiekį edge’ų, nes visi turi po 10 reitingavimo galimybių – todėl tie apskritimai visi vienodi ir pas mane padaryti mažiukai. O kandidatai gaunasi daug didesni, nes gauna daugiau reitingų.
• Nusistovėjęs balansas leidžia kandidatų apskritimams susiburti panašioje vietoje, jeigu jie dažniausiai pasitaikydavo reitinguojami kartu to paties reitinguotojo.

Man tinklo diagramos labai patinka, nes žiūrint į tą paveiksliuką galima prisidaryti visokių tiek toli tiek arti siekiančių išvadų 😉 Visas jas darausi ir rekomenduoju kitiems daryti su pakankamai skeptiškumo. Koreliacijos, žinia, nebūtinai reiškia priežastis.

Ta, aukščiau esanti diagrama yra su edge’ais tik tam, kad būtų gražiau. Bet tą diagramą galima nupiešti ir be jų – tada galima būtų susikoncentruoti tik į kandidatus ir jų pozicijas vienas kito atžvilgiu:

 

Gephi taip pat turi galimybę suteikti apskritimams spalvas priklausomai nuo duomenų. Šiuo atveju aš pasirinkau, kad Gephi mūsų šaltibarščių spalva padažytų daugiausiai reitingų gavusius kandidatus, švelniai pereinant į mėlyną. Spalvas galima būtų parinkti ir kitais kontekstais. Pavyzdžiui paspalvinti skirtingai nuo Lietuvos regiono, priklausomybės partijai ar frakcijai ar kaip nors kitaip. Galbūt kai/jei sugalvosiu, tai padarysiu kiek vėliau.

Čia keletas pastebėjimų kandidatų išsidėstymo tema:

• Aušrinė yra labai centre. Reiškia, kad beveik visi be iš išimties savo 10ke turėjo ir ją.
• Aš pats esu pačiame krašte. Tai reiškia, kad aš turiu gan uždarą burbulą reitinguotojų mūsų partijoje ir visų surinktų balsuotojų.
  Išties veikiau labai pasyviai. Bet kaltas tame esu tik aš pats. Tikiuosi rasiu daugiau rinkėjų per rinkimus
• Labai džiaugiuosi Algio Bitauto, Artūro Žukausko, Vytauto Mitalo, Audriaus Feigelovičiaus, Donaldos Meiželytės, Kasparo Adomaičio, Vytauto Kukaurso, Ritos Balčiūnienės kaimynyste. Didysis penketukas irgi nėra toli, o tai reiškia, kad mano potencialas tikrai buvo didesnis. Bet vėlgi, tai mane dabar labiau sumotyvuos dirbti rinkimuose.
• domūs yra Mindaugas Tarnauskas, Karolis Žemaitis rezultatai. Mindaugas ir Karolis yra, ne Vilniaus lyderiai – jų apskritimai didesni ir jie yra kiek tolėliau nuo centro. Ir Aušrinės korekcija Mindaugo atžvilgiu buvo labai logiška.
  
• Nerijus Vitkauskas labai arti centro kartu su Aušrine. Tai reiškia, kad Nerijaus burbulas labai didelis partijos atžvilgiu. T.y. visi jį partijoje žino.

Jei kas nors turite kokių nors kitokių pastebėjimų – visada labai jų laukiu čia arba feisbukuose kur nors.

 

Dar galite rasti daugiau mano visokių schemų čia:

Schema #60
Schema #59
Schema #58
Schema #57
Schema #56