Pastaruoju metu, atsiradus bet kokiam pretekstui, daug viešų kalbėtojų ėmė svaičioti apie liberalizmą. Ypatingai politiniai liberalų oponentai.
Viskas čia normalu ir diskusijos apie ideologijas yra labai brandžios politikos ženklas. Bet visai nebrandu yra kalbėti visokius blėnis apie tai, kad liberalizmas tai galimybė pvz. važiuoti automobiliu degant raudonam šviesoforo signalui. Nes atseit kai žiūri į tai liberaliai, tai va tau ir liberalizmas.
Galbūt taip sakoma specialiai – siekiant išprovokuoti negatyvią reakciją. Galbūt taip sakoma irgi specialiai, bet kalbama mažiau išprususiems rinkėjams. O galbūt taip kalbama tiesiog iš kvailumo.
Sekant tokia demagogine logine seka galėčiau blėnių pripasakoti ir apie kitas ideologijas. Pavyzdžiui konservatizmą: tai apskritai nėra ideologija, o stagnuojanti būsena. Arba socialdemokratija – ne kas kitas kaip komunizmas, kuris blogesnis už bet kokį laukinį kapitalizmą, kur masės engiamos, o išrinktųjų klasė tarpsta.
Taigi, turime tris nuostabias ideologijas: chaosą, stagnaciją ir kitokios formos chaosą. Kokie nors itin skeptiški žmonės sakytų, kad taip ir yra. Bet aš jų distopijoje gyventi nenoriu, todėl į viską žiūriu daug optimistiškiau.
Man liberalizmas tai ideologija, kurioje pagrindinės vertybės yra prigimtinės žmogaus teisės, postulatas, jog esi laisvas tiek kiek tavo laisvė netrukdo kitų laisvėms, teisė į privačią nuosavybę, “laissez-faire” ir vienodų galimybių (konkurencijos pagrindas) principas ekonomikoje.
Man konservatizmas, tai ideologija, kurioje labiausiai vertinamos tradicijos ir pastovumas. Tačiau, kaip ši ideologija veikia, kai būtinos permainos – negaliu pasakyti. Tikriausiai ieškoma pakankamai liberalių lyderių, kurie tas permainas galėtų inicijuoti. Feisbuke su Mantu Adomėnu mėginau išsiaiškinti kas tas konservatizmas yra ir kas slypi po šio pavadinimo gaubtu. Adomėnas, žinoma, apsidžiaugė ir sakė, kad turi labai geros medžiagos apie tai ir duotų man tai kažkaip gal paskaityti, bet… Ta visa medžiaga yra kažkur popieriuje ir jos reikia kažkur ieškoti ir kaip ją gauti – nebesiaiškinau. E formos, žinoma neturi ir neplanuoja daryti. Konservatorius bliamba…
Man socialdemokratija, tai ideologija, kurios pagrindas yra aparatas, per kurį skirstomi visi viešieji pinigai. T.y. kažkaip surenkami mokestiniai pinigai yra dalinami pagal tai, kaip bus nustatytas tas aparatas. O tą aparatą nustatinėja išrinkti žmonės. Kokie ten to aparato nustatymų principai man irgi nėra itin aišku (dar labiau neaišku būtų paskaičius Algirdo Butkevičiaus disertaciją). Dar yra socialdemokratijos sparnas, kuris irgi aktyviai reiškiasi žmogaus teisių tema. Bet ji ten remiasi kažkokiais lygiavos principais.
Dar yra žmonių, kurie tvirtina, kad skirtingose srityse galima taikyti skirtingas ideologijas, paimant iš jų visas geriausias savybes. Bet mano galva tai yra tiesus kelias į chaosą ir neefektyvumą. Taikant keletą skirtingų vienas kitam prieštaraujančių principų tai pačiai sistemai turėtumėm nuolat kištis į jos veikimą ir koreguoti/reguliuoti, kas savo ruožtu sukurs problemas kitur, kur irgi reiks eiti reguliuoti – ir taip be galo. Tokia sistema veiks tol, kol bus resursų perteklius, kuriuos galima būtų nukreipti reguliavimams visokiems. Tai itin neefektyvu.
Pavyzdžiui “vaiko pinigai”. Į sistemą įdiegiamas itin socialistinis sprendimas – paimtus pinigus mokesčių forma, dalį jų vėl atiduoti žmonėms turintiems vaikų. Toks sistemos įskiepis yra itin neefektyvus, nes reikia sukurti dar vieną sistemą sistemoje, kuriai veikti reikia papildomų resursų. Daug efektyvesnis būdas būtų tiesiog mažinti tėvams mokesčius tiek procentinių punktų, kol gausis ta konkreti suma (jei norima konkrečios sumos). Bet apskritai tai aš tą žalstiečių sprendimą vertinu kaip populistinį. Taip pat kaip ir 200 eur vienkartines išmokas visiems pensininkams.
Arba dar vienas priešingas pavyzdys: Vilniaus šilumos ūkio pardavimas privačiam kapitalui (čia labai seniai – 2002 metais). Pati intencija sveikintina, bet čia monopolinis verslas buvo parduotas komercinių tikslų siekiančiai įmonei. Gavosi, švelniai tariant, ne visai gerai. T.y. rinkoje atsirado didžiulė įmonė, kurios vienas pagrindinių tikslų yra uždirbti pinigus akcininkams. O tai padaryti monopolinėje rinkoje tokių paslaugų, kurių vartotojai negali atsisakyti – galima labai nesunkiai ir greitai neatsižvelgiant į klientų poreikius ir norus.
Man liberalizmas atrodo kaip pati geriausia ideologija, nes ja remiantis galima vykdyti reformas. Ja remiantis galima spręsti įvairaus sudėtingumo dilemas. Žinoma, tie sprendimai gali būti įvairūs (kaip ir jų pasekmės), todėl labai svarbu sugebėti numatyti pakankamai tolimus tikslus ir įvairius scenarijus. O štai čia konservatoriams turėtų būti kiek paprasčiau – jie sakytų kad reikia remtis tradicijomis. Ir dalinai jie būtų teisūs, nes tradicijos iš principo ir yra nusistovėjusios sistemos veikimo principai, kur ydos yra arba ignoruojamos arba kažkaip suvaldomos, o galimybės irgi pakankamai aiškios. Bet remiantis konservatizmu reformos galėtų būti itin lėtos ir neefektyvios.
Ant liberalumo paradigmos veikia ir visa šiuolaikinė Vakarų civilizacija. Kažkodėl šitai arba nutyli arba to nesupranta įvairūs demagogai.
Bet kuriuo atveju ideologijos yra ne tam, kad didintumėm chaosą, o tam, kad jį mažintumėm. Tai yra principai, kuriais vadovaujantis chaosą galėtumėm sumažinti, o ne didinti. Tad jei kur nors išgirsite ar pamatysite demagogijas apie liberalizmą, kaip chaosą, žinokite, kad arba kalbėtojas yra angažuotas, arba neišprusęs, arba angažuotas ir neišprusęs tuo pačiu metu.
P.S. o čia mano senas rinkiminis, šiek tiek demagoginis postas apie liberalizmą 😉
