Tęsinys. Tęsiu nuo čia.
Šioje kadencijoje matome kaip Liberal-Demokratai virsta Tvarka ir Teisingumu, bei visa jėga įsiveržia į Seimą Viktoras su savo Darbo Partija.
Gausybė pilkų apskritimų sako, kad toje kadencijoje vyko daug visokių migracijų tarp frakcijų. Kas įdomiausia, tai labai įvairių pokyčių į visas puses. Pavyzdžiui:
– Iš Darbo Partijos į Socdemus
– Iš Socdemų į Darbo partiją
– Iš Liberal-Demokratų į Tvarką ir teisingumą
– Iš Tvarkos ir teisingumo į Liberal-Demokratų frakciją
– DP -> Pilietinės Demokratijos kažkokia frakcija -> Socialdemokratai
Vienos šios kadencijos rekordininkas yra ponas Jonas Ramonas:
1. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija ( 2004-11-15–2005-12-12 )
2. Valstiečių liaudininkų frakcija ( 2005-12-13–2006-01-08 )
3. Mišri Seimo narių grupė ( 2006-01-09–2006-05-03 )
4. Pilietinės demokratijos frakcija ( 2006-05-04–2007-05-07 )
5. Mišri Seimo narių grupė ( 2007-05-08–2007-05-09 )
6. Liberalų ir centro sąjungos frakcija ( 2007-05-10–2007-09-24 )
7. “Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai)” frakcija ( 2007-09-26–2008-03-09 )
8. Frakcija “Tvarka ir teisingumas” ( 2008-03-10–2008-11-17 )
Vietoje 8 galima rašyti 6. Nes pirmos dvi yra ta pati frakcija – tik pavadinimas pakeistas ir mišrioje Seimo grupėje pabuvo du kartus.
Man svarstant kodėl žmonėms norisi taip keisti tas frakcijas:
– Viena buvo žadėta partijų/sąrašų vadovų prieš rinkimus – kita sakoma po rinkimų.
– Ta pati sąlyga, bet ne partijos/sąrašo vadovų atžvilgiu, o pačių Seimo narių. O jie tai daro iš išskaičiavimo arba šiaip man nesuprantamų tikslų.
– Frakcijos tiesiog persivadina (kaip ir partijos)
Pagal diagramą man nelabai aišku kur čia pozicija, o kur opozicija. Tai labiausiai priklausė nuo geltonų (LCSF) ir nuo Ružavų (DPF). Jeigu Socdemai ar Tėvynės Sąjunga patraukdavo į savo pusę vienų ar kitų daugiau – tai ir turėdavo persvarą. Socdemamams panašu, kad tai pavykdavo dažniau, nes didesnieji “tarpininkai” – DPF yra arčiau socdemų.
Man šiek tiek keista, kad TTF yra arčiau TSF. Arčiau negu LCSF.
Dar, žiūrint į tokį frakcijų išsibarstymą man toptelėjo mintis, jog tie Seimo nariai, kurie arčiau centro – labiausiai keičiantys poziciją Seimo nariai. Šioje diagramoje arčiausiai centro:
– Valdemar Tomaševski
– Algimantas Matulevičius
– Henrikas Žukauskas
– Nijolė Steiblienė
– Aušrinė Marija Pavilionienė.
Šie Seimo nariai tikriausiai buvo labiausiai medžiojami didžiausiųjų frakcijų seniūnų prieš kiekvieną svarbesnį balsavimą.
LCSF, kaip nebūtų keista, iš tiesų galima pavadinti kažkuo panašiu į centrą tarp socdemų ir TSF, nors labiau TSF pusėje.
“Prieš” koalicija tikriausiai daugiausiai ir ilgiausiai buvo Socdemai + Naujoji Sąjunga + Darbo Partija. Bet tai gan trapi protesto koalicija. Arčiausiai centro beveik tie patys: ponas Voldemaras, ponia Aušrinė Marija ir Ponas Algimantas. Ten dar įsimaišęs vienas NSF, bet labai mažai balsavo, tai jo raidės labai mažos – tingiu dabar didintis Gephi apps’e.
“Susilaikė” centre yra NSF. T.y. susilaikinėdavo labai nepastoviai – arba taip kaip socdemai, arba kaip TSF, DP ar LCSF.
Susilaikymų outsider’iai – DP. T.y. jie labiausiai kitoniškai susilaikinėdavo.
———————————
Apibendrinimas.
Žiūrint į šią ir 2000-2004 kadencijas matosi, kad 1997-2000 kadencija buvo bene nuosekliausia šias tris lyginant. T.y. buvo gan aiški pozicija.
Tos dvi kadencijos tarp 2000 ir 2008 buvo gan dinamiškos. Bet tas žodis čia su neigiama konotacija. Tas dinamiškumas buvo labiau chaosas, nei kažkas pozityviau.
Valstiečiai nesugebėjo išlaikyti vieno pavadinimo per visą kadenciją, tai dėl to jie pas mane visi pilki.
Ir laukiu jūsų komentarų. Įdomu būtų prisiminti/sužinoti ką nors apie tą Seimą daugiau.
Koalicijų švytuoklė svyravusi nuo 2000 metų vėl pakrypo į konservatorių pusę 2008-2012 kadencijoje (2009 vyko/įvyko Pasaulinė finansinė krizė). Čia vėl mažos rezoliucijos paveikslėlis, vėliau virsiantis į nuorodą į sekantį postą:
