Iki šiol savo tarybos posėdžių balsavimo diagramose (žr.: Schema #45, Schema#36) analizavau kaip kokie tarybos nariai balsavo. O čia paanalizuosiu kaip nebalsavo.
Tarybos nariai turi galimybę balsuoti spaudžiant mygtukus “UŽ”, “PRIEŠ, “SUSILAIKAU”, bet gali ir nieko nespausti. Kai nieko nespaudžia – jie neskaičiuojami į kvorumą. Šitaip kone kiekviename posėdyje kvorumus mėgina griauti opozicinės Vilniaus miesto tarybos frakcijos: zuokistai, LLRA ir … TS-LKD. Nors TS-LKD yra pozicija ir dažniausiai elgiasi kai pozicija, bet retkarčiais mėgsta pasielgti kaip opozicija.
Aš atrinkau 2017 metų posėdžių klausimus (žinoma, iš nuostabaus http://github.com/vilnius/taryba) dėl kurių tarybos nariai nebalsavo ir su Gephi nubraižiau diagramas. Tose diagramose yra tarybos nariai surašyti ir nuspalvinti pagal frakcijas: linijos reiškia, jog tas narys nebalsavo dėl to klausimo, nors tame tarybos posėdyje buvo užsiregistravęs ir dėl kitų klausimų balsavo. Tokie nebalsavimai dažnai nutinka ir dėl to, kad posėdis užsitęsia ilgiau nei planuota ir tarybos narys išeina iš posėdžio. Arba viduryje posėdžio kur nors išeina. Arba pražiopso. Tie klausimai dėl kurių nebalsavo nedaug tarybos narių – tikriausiai atsitiktiniai, bet tie, dėl kurių nebalsavo daugiau (o ypač opozicinės frakcijos) – gali reikšti kvorumo griovimo aktą.
2017-07-26 posėdis buvo gan bjaurus ir nuobodus turinio prasme. Kaip tik šiame posėdyje kaip opozicija ėmė elgtis TS-LKD. Savo elgesį jie teisino pretekstu, kad įkaitėmis buvo paimtos mokyklos dėl kurių savo siūlymus teikė LLRA.
Mokyklos-įkaitai yra išgalvotas pretekstas. Žaidimai iki balsavimo dėl tų klausimų rodo konservatorių neužtikrintumą savo jėgomis. Tempė posėdžio laiką kiek galėjo, kad tik neateitų laikas 35’ąjam klausimui, kurį principe teikė LLRA frakcija. Juk galėjo griauti kvorumą tada, kai ateitų laikas tam 35ąjam. Dabar gi sugaišo daug mūsų laiko ir įkaite paėmė darželio “Varpelis” direktorę, kurios neatleidom praeitame posėdyje, nors ji pati norėjo to.
Dėl to konkretaus klausimo, kurį kėlė LLRA – jis nebuvo kažkoks esminis pats savaime (turėjo būti 35 klausimas sąraše, bet jo nėra ant vilnius.lt, nes dėl jo neįvyko balsavimas). Jis buvo svarbus tik kaip deklaracija to, jog konservatoriai nėra būtini, kad taryba būtų veiksni. Konservatoriai labai ruošiasi rinkimams ir jie labai stengiasi diskredituoti merą. Stengiasi tai daryti kaip tik gali.
Gyvenimas nėra tik juoda/balta. LLRA mes viduje irgi esame suskirstę į koloradinius/bepročius/normalius. Jų elektoratas nepersidengia praktiškai niekaip su jokiomis kitomis partijomis. Ir tai yra blogai. Koloradiniams ir bepročiams naudinga nuolatinė konfliktinė būsena, nes tai tolina galimą dialogą ir normalių žmonių atsiradimą/stiprėjimą.
Vėlgi, grįžtant prie tų klausimų, iki kurių sprendimo nedaėjome, tai jie nei geri nei blogi. Jie situacijos iš esmės nekeičia. Juose kalbama apie tautinių mažumų mokyklų reikalus. Tie klausimai nei sprendžia nei gilina jų kaip geto statuso. Bet konflikto būdu mes jų neišspręsime niekaip.
O čia kitų posėdžių nebalsavimų diagramos:
Ai, tiesa, jeigu norite pažiūrėti koks ten tiksliai klausimas pagal kodą, tai galite rasti tame pačiame github’e.
Dar žiūrėkite mano schemų:
Schema #48
Schema #47
Schema #46
Schema #45
Schema #44
Ką reiškia burbulioko dydis?
Kuo daugiau nebalsuoji -- tuo didesnis burbulas. Kitaip tariant, kuo daugiau iš tavęs išeina rodyklių -- tuo didesnis burbulas.