Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.

O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).

Kaip kitos partijos savo sąrašus reitinguoja – galime irgi įsivaizduoti. Gal užtektų tiesiog pasidomėti ir nereiktų įsivaizduoti, bet kažkaip neturiu tam didelio noro. Nebent kas nors man pasakytų, kaip kurioje partijoje buvo reitinguojamas kandidatų sąrašas.
Bet kuriuo atveju – svarbiausia laimėti rinkimus. T.y. gauti kaip galima daugiau balsų ir gauti valdžią. Kiek tos pergalės lemia partijos sąrašas – sunku išmatuoti. Daugiausiai viskas priklauso nuo to kaip partijai ar jos nariams sekėsi iki rinkimų, ar populiarios asmenybės, ar daug vaidenosi žiniasklaidoje. Ar buvo pagautos visuomenėse vyraujančios tendencijos ir kaip jos buvo atliepiamos. Bet aš tikiu, kad ir pats sąrašas yra svarbus ne tik politikams bet ir rinkėjams. Bent jau dalinai.

Tad politinės organizacijos, partijos susiduria su dilema – kaip organizuoti vidinius reitingavimus, kaip padaryti, kad sąrašo viršuje kandidatai būtų labiausiai motyvuoti laimėti, o žemiau esantys – neprarastų motyvacijos kovoti. Įsivaizduokime, kad koks nors žymus asmuo papuola į viršų, bet jis ir taip jaučiasi darąs paslaugą visiems ir prie rinkimų kampanijos neprisideda, o koks nors aktyvus ambicingas asmuo esantis kur nors 102 vietoje dirba daug ir aktyviai. Sukeitus šiuos hipotetinius asmenis vietomis ir daugiau investuojant į viršuje esančius kandidatus – rezultate turėtumėm gauti daugiau balsų, nei investuodami į pasyvesnius, dėl kokių nors priežasčių gavusius aukštas vietas kandidatus.

Kaip padaryti, kad viršuje atsirastų motyvuoti ir aktyvūs asmenys, o ne atvirkščiai? Kaip išvengti „lokalių optimumų“? Tą „lokalių optimumų“ sąvoką išgirdau iš Ričardo. Tai yra situacija, kai lokaliai žinomas asmuo sugeba sumotyvuoti būrį žmonių reitinguoti tik jį – ir jis nepelnytai šoktelna visame sąraše į viršų, nes laisvai balsuojantys žmonės paprastai tarpusavyje tikslių susitarimų nedaro. Tokios situacijos išvengti padeda didesnė imtis – kuo daugiau žmonių reitinguoja – tuo mažesnė tikimybė turėti lokalius optimumus. Mes, Laisvės partijoje, sugalvojome, kad reitinguoti mūsų sąrašą galėtų ne tik partijos nariai, bet ir mums prijaučiantys, mus renkantys žmonės (nesantys kitų partijų nariais). Rezultatas gavosi manau visai geras. Užbėgant už akių – sąrašo pokyčio koeficientas vienas žemiausių Vilniuje.

Štai švelniai ir priėjome prie sąrašo pokyčio koeficiento.

Jau tikriausiai rašiau, kad darydamas savo papankavimus duomenų tema kas kartą vis ką nors patobulinu.
Pirmą kartą sąrašų kokybę mėginau įvertinti 2014 metais kai kandidatavau į EP su LRLS‘u. Vėliau buvo dar keli bandymai:

• Pirmasis bandymas 2015 metais po savivaldybių rinkimų.
• Antras bandymas 2016 metais po Seimo rinkimų – čia principe yra galutinė metodo versija.
• Trečias bandymas 2020 metais irgi po Seimo rinkimų.

Šį kartą šiek tiek kitaip ėmiau vertinti sąrašo pokyčio koeficientą. Anksčiau iš vieneto padalindavau tą koeficientą, kad didesnis skaičius rodytu mažesnį pokytį. Be reikalo. Na, bet nesvarbu. Šiemet viskas kitaip ir geriau.

O geriau viskas šiemet dar ir dėl to, kad sugalvojau kaip paoptimizuoti skaičiavimus ir tuos pokyčius surasti absoliučiai visiems 2023 metais savivaldybių rinkimuose dalyvavusiems sąrašams. Nes, o kodėl gi ne? Jeigu koks įdėmesnis skaitytojas pažiūrėtų kaip skaičiuoju pokyčius pagal savo šį metodą, tai pamatytų, jog kiekvieną sąrašą reikia surūšiuoti nuo mažiausio į didžiausią, suskaičiuoti kiekvienos vietos reitingų sumas, tada padalinti teigiamų (arba neigiamų) pokyčių sumą iš visų pokyčių sumos. Tam reikalui pasidariau tokią baisią matricą excelyje.
Bet tai nesvarbu. Jei kam įdomu bus daugiau kaip realizavau tuos skaičiavimus – galit pasikreipti. Mielai pasidalinsiu savo excelio kaubojaus patirtimis.

Vilniuje matome, kad mažiausiai keitėsi Regionų (arba „Rygų partija“ – aliuzija į tokio paties pavadinimo Janukovičiaus partiją buvusią Ukrainoje) partijos sąrašas. Jie keitėsi mažiausiai nors balsų gavo labai panašiai kaip LVŽS, kurių kintamumo indeksas pats didžiausias:

Tuo tarpu didžiausias kintamumo indeksas pas LVŽS:

Regionų partijos sąrašo rinkėjai daug-maž sutiko su partijos pasiūlyta sąrašo tvarka, o LVŽS rinkėjai turi atskirą nuomonę apie kandidatus. Svariausiai kritusi yra ponia Vilma Aasrum. 2019-2020 dirbo VMS frakcijos (nežinau kurios) padėjėja. Nežinau už ką gavo tokią aukštą antrą vietą prieš rinkimus, bet kampanijoje matyt mažai dalyvavo ir rinkėjai jos nereitingavo taip, kaip tikėjosi partija (sprendžiant iš aukštos vietos sąraše). Labiausiai pakilo ponas Andrius Velička – bendrijos pirmininkas. Va jums ir prašom – bendrijų pirmininkai yra jėga! Su sąlyga, kad gavo tiek reitingų, tai pirmininkas nėra blogas (Namų savininkų bendrija “Naujoji Anglija Vilniuje”).

O čia Vilniaus sąrašų kitimo lentelės, kurie gavo vietų taryboje:

Pats sąrašo pokyčio koeficientas yra antras mažiausias iš gavusiųjų vietų taryboje. O Sinicos tikriausiai mama (pagal amžių) Sinicienė padarė žymiausią šuolį – iš 23 į 6! Pirmos penkios vietos nepajudėjusios niekur, dėl to ir koeficientas žemas. Mano spėjimas yra, kad daugelis rinkėjų tiesiog rašė 1, 2, 3, 4, 5 į balsavimo biuletenius. Tai, žinoma, gali reikšti, kad sąrašas kokybiškas – t.y. atitinka rinkėjų nuomonę, kad pirmasis penketukas geriausiai buvo motyvuotas ir daugiausiai dirbo… Bet gali reikšti, kad rinkėjai tiesiog renkasi partiją, o kas ten sąraše – nesvarbu ir tiesiog vykdo instrukciją žymint pirmus penkis kandidatus. Dar man įdomiai kilo ponas Rokas Žilinskas. Žymaus žurnalisto bendravardis/bendrapavardis. Įdomu ar jis gerai dirbo ar tiesiog suveikė vardo ir pavardės žymumas?

LSDP kintamumo koeficientas gan aukštas (palyginus su visais Vilniaus sąrašais). Labiau keitėsi tik TSLKD (iš tų, kurie gavo vietų taryboje). Čia gan įdomus yra pono Oleko šuolis, kuris susikeitė vietomis su ponia Lina Kavoliukiene. Kas čia suveikė? Pavardė? Ar darbštumas? Juozas jau buvo taryboje 2015-2019 kadencijoje. Tai va sugrįžta. Ponia Lina Kavoliukienė – buhalterė anot VRK matyt kažkokia partijos funkcionierė.

Vidutinio dydžio sąrašo pokyčio koeficientas. Užtai esame „paskutinės vietos“ triuko liudininkais čia. Ponas Aleksandr Liachovič Vilniaus rajono savivaldybės skyriaus vedėjas gerai padirbėjo ir pareklamavo savo paskutinę vietą tarp LLRA rinkėjų. Šiaip, kai sąrašas tooookio dydžio, tai šis triukas buvo pasirinktas pono Aleksandr labai teisingai. Gal kiek įdomiau tai, kad poną Zbigniev Maciejevski iš tarybos išstūmė ponas Gžegož Sakson šoktelėjęs iš 12 į 7 vietą. Į tarybą taip pat grįžta linksmasis Jaroslav Kaminski (buvo tarybos nariu 2015-2019 kadencijoje).

O mano partijoje didžiausią šuolį padarėme mudu su Rasa Račiene. Aš savo 21 vietą priešrinkiminiame sąraše sieju su prastu darbu partijoje ir palyginus nedideliu aktyvumu taryboje. Tai šioje kadencijoje, jei pavyks koalicijų reikalai ir jei tapsiu tarybos nariu (reikia kad kas nors iš aukščiau esančių mūsų sąraše taptų vicemeru), tai pažadu būti aktyvesniu.
Ponia Rasa tapo aktyvesne ir žinomesne žiniasklaidoje dėl savo veiklos/akcijų, tai yra visai natūralu, kad jai priešrinkiminė vieta buvo žemesnė, jei ji buvo to verta.
Rita Balčiūnienė iš 8 nukrito į 12. Rita yra Vilniaus savivaldybės frakcijos seniūnė ir gan aktyvi partijoje. Bet deja LP rinkėjų ir LP sąrašo reitinguotojų nuomonės šiek tiek skirtinga.
Donaldą iš 3 į 4 vietą stumtelėjo Deimantė Rimkutė. Kodėl ir kaip tai nutiko – negaliu pasakyti. Abi šios kandidatės yra ryškios LP žvaigždės2, o Donalda dar buvo ir kandidatė į LP mero kandidatus. Net neįsivaizduoju kaip Deimantė labiau sumobilizavo savo rinkėjus nei Donalda.
Mūsų sąrašą mes gaminome atvirame reitingavimo renginyje, kuriame dalyvavo tiek mūsų partijos nariai, tiek mūsų potencialūs rinkėjai. Tuo aš taip pat aiškinu ir mūsų partijos palyginus nedidelį pokyčio koeficientą. Mus pagal šį parametrą iš taryboje gavusių vietas partijų aplenkė tik Nacionalinis Susivienijimas.

Čia turime poną Gintautą Babravičių, kuris iš paskutinės švystelėjo save į 9ą ir pateko į tarybą. Antras sąrašas, kuriame kandidatas taikė šį triuką Vilniuje. Ponui Babravičiui mėginimas, matome sėkmingesnis nei LLRA atstovui. Nesu tikras ar ponią Eglę Čaplikienę ir ponią Saulę Čaplikaitę sieja šeimyniniai ryšiai, bet Čaplikienė krito sąraše (į tarybą vistiek patenka), o Čaplikaitė pakilo (į tarybą nepateko). O kur Čaplikas?

Didžiausią pokyčio koeficientą (iš tarybos narių gavusių sąrašų Vilniuje ~0.166) turi ir daugiausiai vietų laimėjo TS-LKD. Įspūdingas yra pono Tomo Bernoto šuolis, nes pateko į 19 vietą iš 51. Seimo nario patarėjas. Matyt rinkimams gavo nemažai laiko ir galėjo būti pakankamai aktyvus ir savo paskutiniąją vietą gerai išreklamavo savo rinkėjams. Ar čia irgi triukas? Kitas Seimo narės patarėjas ponas Vytautas Vaitiekūnas padarė dar įspūdingesnį šuolį. Kas čia su tais Seimo narių patarėjais? Garantuotai gavo daug laiko rinkimams. Kita vertus, iki kitų Seimo rinkimų turėsime neblogą ryšį tarp municipalinės valdžios ir Seimo. Ai dar nepamirškime Dovydo Skarolskio, kuris irgi Seimo nario patarėjas. Kažkoks Seimo narių patarėjų gang‘as!
Ponas Remigijus Černius yra LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius.
Lentelės apačioje matome poną Benkunską, kuris krito iš 8 į 13 – vis tiek tapo tarybos nariu, bet aktyvieji Seimo narių patarėjai aplenkė jį.

Išvados… Kokios gi išvados? Ogi geriau būti Seimo nario patarėju ir gerai dirbti rinkiminėje kampanijoje, nei būti partijos funkcionieriumi ir gauti aukštą rinkiminę vietą prieš rinkimus.

Aš dar pamėginau paieškoti koreliacijos tarp rinkimų rezultatų ir šio pokyčio koeficiento, bet man nepavyko tos koreliacijos ten pamatyti.

Didžiausias sąrašų kiekis yra tarp ~0.112 ir 0.183, tai daugiausia tų sąrašų ir gavo daugiausiai balsų 😀 Kažkokios aiškesnės koreliacijos tarp gautų balsų ir kintamumo koeficiento nematau.

Čia žemiau visų didesnių politinių organizacijų (ir tų, kurioms netingėjau) sąrašų kintamumo indekso pasiskirstymas per šiuos 2023 savivaldybių rinkimus.

Jeigu pažiūrėtumėm visų sąrašų pasiskirstymą matome didžiausią sąrašų koncentraciją tarp ~0.114 ir ~0.182.

Čia žemiau keleto didesnių partijų kintamumo indekso pasiskirstymas. Galit tiesiog prascrollinti:

Tikriausiai galima teigti, kad kažkokių keistenybių sąrašuose galima mėginti ieškoti tarp 0 ir 0.114, bei tarp 0.182 ir 1.

Pradžioje pasikuičiam po tuos sąrašus, kurių kintamumo indeksas yra lygus 0.

Daugiausiai balsų šiame sąraše gavo Darbo partija Anykščių rajone, o mažiausiai Centristai tautininkai Druskininkų savivaldybėje. Visi šie sąrašai nusipelno mano pagyrimo, nes partijos sąrašai buvo idealūs – niekas nepakeitė savo vietos po rinkimų.

Taip gaunasi, kad nieko čia labai gero turėti sąrašą, kuris nei kiek nepasikeitė po rinkimų. Beeeet taip pat nieko gero ir turėti sąrašą, kuriame labai viskas pasikeičia. Net jeigu gauni nemažai vietų į tarybą – tai reiškia, kad partija (ar kitoks politinis darinys) nelabai supranta savo rinkėjų lūkesčių  kandidatų atžvilgiu.

Štai lentelė sąrašų, kurių kintamumo indeksas yra daugiau nei 0.2 (šį skaičių pasirinkau nesiremdamas pasiskirstymu, nes jei imsiu mažesnio pokyčio indeksą, tai bus per daug sąrašų žiūrėti – tingiu):

Įdomu pažiūrėti į rekordininkus (pokyčio indeksas ~ 0.304) Vilniaus rajono savivaldybė – Skverneliai. Nuo jų ir pradėsime:

Ką gi, seimo nario patarėjas ponas Vytautas Lamauskas labiausiai pakilo. Antras pagal šuolį ponas Antanas Kučikas, katras pagal VRK biografiją 22ais metais buvo Lietuvos Geležinkelių rangos pirkimų vadovas. Labiausiai krito ponas Juzef Tomaševič-Jakovič, nors jis yra Tomo Tomilino patarėjas Seime! Matyt Tomas nedavė pakankamai laiko ir neleido dirbti kampanijoje tiek, kad galėtų pakilti. Arba čia Skvernelio partijoje buvo nutarta, kad Vilniaus rajone išveš pavardė.

Po rinkimų šiame sąraše nepajudėjo tik 16 ir 18 vietos. Tai dėl to toks ir indeksas.

Pokyčio indeksas ~ 0.219

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose įvairių anomalijų rado ir Jonas Bačelis. Jis analizavo balsavimo būdų anomalijomis ir siejo tai su galimai neteisėta įtaka rinkėjams. Mano sąrašų kintamumo indeksas tuos įtarimus gali tik sustiprinti. Šio sąrašo šiame rajone indeksas ~ 0.219 – viršutinė viso pasiskirstymo kvartilė. Kaip tai gali patvirtinti įtarimus? Ogi tuo, kad reitingavimas galėjo būti dalinai dirbtinas – dalinai natūralus, kas galėjo stipriau paveikti sąrašo tvarką po rinkimų. Viršuje matome poną Krzysztof Gotowiecki, katras iš 41 vietos šovė į 12. Pagal VRK anketą – renginių organizatorius, buvo ūkvedys bažnyčioje, tada Maksimos apsaugos darbuotojas. Toliau gan didelį šuolį padarė ponas Valdemar Novickij – iš 31 į 11. Mokytojas.

Du labiausiai kritę sąraše: ponas Boleslav Daškevič ir ponia Jadvyga Sinkevič. Ponas Boleslav yra pensininkas ir buvęs administracijos direktorius, o Jadvyga irgi pensininkė buvusi mokytoja – dabar administracijos darbuotoja ir tarybos narė.

Pensininkai gali būti, kad buvo labiau pasyvūs arba jei buvę tarybos nariai – nepateisinę lūkesčių, o renginių organizatorius gerai susiorganizavo sau rinkimus gal net panaudodamas savo ryšius bažnyčioje ar net Maksimoje. Bet čia nieko nelegalaus nėra tikriausiai.

Pokyčio indeksas ~ 0.217

Iš paskutinės į 8 vietą šoko Saulius Simė. Jau buvęs tarybos narys. Tokiu jis yra nuo 2007 metų. Ten gimęs. Greičiausiai išsiprašė paskutinės vietos.

Nerijus Stasiulis iš 20 į 4. Kretingiškis, deklaruota itin mažai pajamų, VRK svetainėje daugiau nieko apie jį nėra. Google sako, kad jis kokio tai „SANOTELA“ UAB‘o vadovas. Spėju, kad ne toks jis ir biednas, kaip atrodo deklaracijoje ir investavo žymią sumą ir žymią dalį pastangų į šiuos rinkimus. Galimai yra kokių nors po-staltiesinių intrigų partijoje, kad gavo tokią žemą vietą.

Sondra Kulikauskienė iš 16 į 5. Iiiiilgametė tarybos narė ir gydytoja. Kodėl partija davė tokią žemą vietą? Įtariu lokalius optimumus ir vėlgi intrigas.

Iš 11 į 26 nukrito Marijampolės rajone gimęs Ramutis Šeštokas. 11 vieta nėra ta, dėl kurios labai kaunamasi, bet matyt aktyvus partijos vietiniame skyriuje ir buvo nepakankamai aktyvus kampanijoje.

Iš 5 į 15 ir per plauką pateko į tarybą Ingrida Valaitienė. Viešbučio direktorė ir nepartinė. Čia sąrašas, aiman, nutarė kad ši kandidatė labai perspektyvi, bet pasirodo, kad rinkėjai taip negalvoja.

Vaidas Šimaitis iš 9 į 19. Ilgametis tarybos narys UAB „Palangos ūkis“ komercijos direktorius. Galbūt jis vienas iš partijos skyriuje organizuojamų intrigų kūrėjų? O gal tiesiog kampanijai per mažai investavo jėgų? Galbūt jie kartu su ponu Arvydu Dočkumi tas intrigas ir sugalvojo, nes pastarasis, ilgametis tarybos narys iš 7 nukrito į 16.

Dėl viso pikto pabrėžiu – visa tai tik mano spekuliacijos.

Pokyčio indeksas ~ 0.219

Ponia Ina Sinienė yra Švenčionių seniūnijos vadovė. Nežinau ar tai reiškia tą patį ką seniūnė. Ji šoktelėjo iš 33 į 8 vietą. Kodėl ji būdama seniūne neiškovojo aukštesnės vietos sąraše? Tuo tarpu ponia Violeta Grigorjeva iš 9 nukrito į 25. Ponia Violeta buvusi tarybos narė ir mėgsta skaitymą bei grožį. Nieko konkretesnio apie ją ant greičio neradau.

Ponas Gintautas Steckis šviečia nemažu kiekiu įstatymų pažeidimų VRK biografijoje. Kodėl jo Zuokas su Žemaitaičiu taip nedavertino? Kas nutiko? Jam teko iš 20 vietos stryktelėti į 6. Čia šiek tiek radau daugiau apie tai dėl ko jis buvo teisiamas. Ponas Gintautas yra GS bygg, UAB vadovas (4 žmonės ir užsiima statybomis). Susidarant skubotą vaizdą apie jį man atrodo, kad jis tą vietą gavo remdamasis savo hiperaktyvumu ir pinigais.

O štai Rimas Klipčius iš 11 stryktelėjo į 2. Greičiausiai dėl to, kad Rimantas Klipčius (kitas kandidatas) buvo išrinktas į merus.

Ponas Zenonas Zenkevičius sporto treneris ir politinis veikėjas nukrito iš 3 į 9. Internetuose mažai informacijos apie jį, tai nežinau kodėl taip jam nutiko.

Pokyčio indeksas ~ 0.201

Ponas Vladimiras Silvaško Ukrainos tautybės iš paskutinės stryktelėjo į 7. Ugniagesys, buvęs seniūnas. Kažkur mačiau, jog ugniagesiai Lietuvoje yra itin palankiai vertinami. Su paskutine vieta greičiausiai sužaidė kaip ir ne pirmas ir ne vienintelis Lietuvos sąrašuose. Jei ne pirmą, tai bent paskutinę ima.

Iš 8 į 32 nukrito ponia Jurgita Valčikaitė-Šidlauskienė. Itin didelis kritimas. Profesinio orientavimo specialistė. Menininkė ir muzikos specialistė, nes yra buvusi natotekininke Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kiek supratau pasigooglinęs, tai tas pats kaip bibliotekininkė(-as) tekstinėse knygose, tai čia natotekininkė(-as) natų knygose. Vieta dešimtuke greičiausiai dėl lokalių optimumų gauta.

Ponas Karolis Akulavičius iš 21 stryktelėjo į 6ą. Irgi kultūrininkas iš to paties Akmenės kultūros centro kaip ir ponia Jurgita. Jaučiu čia neapsieita be intrigų tame kultūros centre.

Pokyčio indeksas ~ 0.224

Ponas Tadeuš Aškelianec iš 55 į 13! Ir 55 ne paskutinė vieta! Seniūnas. Kodėl gavo tokią žemą vietą?

Ponia Elvyra Lepilova iš 6 nukrito į 24. Mokytoja. Nežinau, nesu įsigilinęs į LLRA intrigas Vilniaus rajone, tai net neįsivaizduoju už ką gavo 6 vietą, kai rinkėjai jai duoda tik 24‘ą.

Iš 7 į 21 nukritęs Stanislav Adamaitis yra buvęs tarybos narys. Galbūt nepateisino rinkėjų ir partijos lūkesčių.

Ponia Honorata Romanovska iš 48 padarė svaiginantį skrydį į 14ą vietą. Gimtazijos direktoriaus pavaduotoja.

Ponas Valdemar Klimaševski pirmas už brūkšnio, bet tikriausiai papuls į tarybą, nes frakcija jų didžiausia ir vicemerą tikrai gaus (nebent sužais LLRA kaip nors, kad vicemeru taps ne kas nors iš aukščiau sąraše esančių). Tai va, ponas Klimaševski irgi pedagogas, mokyklos vedėjas. Nežinau ką tai reiškia.

Pokyčio indeksas ~ 0.245

Labai ryškiai matosi trys outlieriai kilimuose ir vienas kritime.

Ponia Justina Kupčinskaitė-Lukauskienė iš 24 nuskrido į 8 vietą. Neringos socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja.

Iš 25 į 9 pakilęs Ernestas Zinkevičius UAB „Elnio ratai“ (pervežimo paslaugos) vadovas.

O Zigmantas Raudys pakilęs iš 29 į 11 vietą yra Neringos sporto mokyklos buriavimo treneris.

Dėl ponios socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos man gan aišku – galėjo pasinaudoti administraciniu resursu ir paagituoti socialinio centro klientus. Tikriausiai panašiai pakilo ir sporto mokyklos buriavimo treneris bei pervežimo paslaugų įmonės vadovas. Reiks prisiminti atkreipti dėmesį į Neringos tinklo diagramą – galbūt ši trijulė dirbo kaip nors kartu.

Na, o ponas Stasys Valančius, nukritęs iš 7 į 19 vietą yra Neringos priešgaisrinės tarnybos administratorius. Še tau kad nori. Akmenėje gaisrininkus mėgsta, o Neringoje – nelabai.

Pokyčio indeksas ~ 0.269

Aš jau matau vaizduotėje dvasingą Pijaus veidą nuolankiai priimantį paskutinę vietą sąraše, o paskui gudrų šypsnį po rinkimų pakilus į pir… trečią???!! vietą… Kas čia per nesąmonė? Kodėl į trečią? Pirmoje vietoje Antanas Bezaras. Praėjusioje kadencijoje buvo meru. Dabar meru ten bus Česlovas Greičius praėjusioje kadencijoje buvęs mero pavaduotoju. Čia nereikia ir mano diagramų – kažkokie rokiruočių rinkimai.

Sąrašo žvaigžde taip pat galima laikyti poną Martyną Rusteiką šoktelėjusį iš 44 į 8 vietą. Pasėlių savidraudos „VH Lietuva“ filialo vadovas. Kas čia per intriga? Kodėl Pijus nedavė jam aukštesnės vietos?

Ponia Gintarė Mitkuvienė iš 49 į 9 liuoktelėjusi yra UAB „Agrokoncernas“ vadybininko-agronomo asistentė… Kodėl ne pats vadybininkas-agronomas tapo tarybos nariu?

Ponas Rolandas Tamošaitis iš 43 į 12 vietą įšokęs yra Kuršėnų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.

Pati pokyčių lentelė gan savotiška – labai ryškūs pakilimai ir labai maži nukritimai. T.y. tie iš galo, šoktelėjo į priekį, o visi pasistūmė per vieną ar kelias vietas. Kodėl LVŽS taip keistai tą sąrašą sudarinėjo? Gal Šiaulių rajone žmonėms balsavimo būdelėje lengviau skaityti sąrašą iš galo?

Na ir vienintelis kiek stipriau nukritęs iš 9 į 19 vietą yra ponas Darius Ramančionis yra buvęs tarybos narys. Arba pavargo, arba nepateisino lūkesčių.

Pokyčio indeksas ~ 0.204

Iš 34 į 11 vietą daugiausiai nušoko ponas Virgilijus Žilinskas (Kupiškio gimnazijos direktorius) ir labai panašiai stipriai liuoktelėjo ponia Lina Uckuvienė atsiradusi 6 vietoje iš 14. O ponia Lina yra šeimos gydytoja. Gydytoja tarybos nario vietą gavo, o direktorius, deja ne.

Dar stipriai pakilo ponia Agnė Šerelienė – irgi gydytoja.

O mano kolega – telekomunikacijų inžinierius Valdas Šateika iš trečios atsirado pirmoje vietoje!

Dėl tų gydytojų vienok visai įdomiai yra. Žinant kad Kupiškio ligoninės direktorius yra gan žymus viešojoje erdvėje buvęs politikas (berods ponas Julius Panka). Matyt gerai užmotyvavo ir gal net kokių patarimų davė.

Labiausiai krito (iš 10 į 30) ponas Jonas Matulionis. VRK parašyta, kad iki 2000ų buvo kažkokio UAB „Simega“ pirkimų skyriaus viršininkas. Dabar Google sako, kad kažkoks Jonas Matulionis yra UAB „Agrojavai“ vadovas. Gal ir tas pats…

Pokyčio indeksas ~ 0.209

Lentelė kiek panaši į LVŽS Šiaulių rajone. T.y. grupelė iš apačių šoktelėjo viršun ir visi pasislinko žemyn.

Paskutinės vietos mėgėjų klubo atstovė ponia Aušra Jakavičienė iš 50 nuskrido į 8 vietą. Pagal specialybę psichologė, Atrask, suprask save, MB vadovė. Aš šiuo atveju visai nuoširdžiai ir be jokios ironijos džiaugiuosi. Lietuvoje psichinė sveikata stigmatizuojama labai stipriai ir tai yra gerai, kad žmonėms padedantiems tvarkytis su savo psichikos iššūkiais sekasi visuomeninėje veikloje.

Ponas Martinas Eimutis yra praėjusios tarybos narys. Panašu, kad rinkėjų lūkesčius pateisino. Ponas Martinas yra B consulting, MB vadovas. Įdomus pavadinimas, nes veiklos sritis yra mėsa ir mėsos produktai. Būtų koks „T-bone consulting“, tai aiškiau būtų.

Na ir trečioji outlierė ponia Aušrelė Pukinskienė pakilusi iš 15 į 4 yra buvusi tarybos narė, o taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Šakių r. konsultavimo biuro vadovė. Tikriausiai jos vyras ponas Romas Pukinskas pakilęs į 3‘ą vietą iš 4os.

Ponų Martino ir Aušros pakilimus aiškinčiau aktyvumu, o ponios Aušrelės – administraciniais resursais.

Didžiausias kritimas yra ponios Kristinos Geršvaltaitienės. Ji krito iš 3 į 9. Ji yra UAB „Canticum“ vadovė. Įmonė užsiima gėlėmis ir dekoratyviniais augalais.

Dar vieno UAB‘o vadovas Ramūnas Bendoraitis iš 11 nukrito į 24.

O iš 7 š 13 nukritusi Judita Ambrasienė yra Šakių atviro jaunimo centro vadovė.

Pokyčio indeksas ~ 0.231

Ponia Irena Orlova, lenkų kalbos mokytoja iš 29 vietos pakilo į 10, bet šiais rinkimais į tarybą patenka 6 kandidatai iš šio sąrašo.

Ponia Loreta Mackevič iš 24 šoktelėjo į 9 ir ji taip pat mokytoja bet anglų kalbos.

Štai Marijai Puč labiau pasisekė, nes iš 7 pakilusi į 3 – patenka į tarybą ir ji taip pat buvusi mokytoja bet praėjusioje kadencijoje buvo mero pavaduotoja.

Ponia Elvyra Lavrukaitienė taip pat mokytoja ir pakilo iš 30 į 13‘ą.

Čia man peršasi mintis, jog mokytojos moterys šiame sąraše buvo kiek nuvertintos. Ir jeigu jos būtų aukštai sąraše prieš rinkimus – jos galimai daugiau būtų dėję pastangų ir gal šiam sąrašui būtų pasisekę labiau.

Labiausiai kritusį matome poną Stanislav Kosovski, kuris iš prizinės 6 vietos nukrito į 17‘ą. Dirba geležinkeliuose.

Pokyčio indeksas ~ 0.202

Matosi du ryškūs outlieriai – paskutinės vietos žokėjas Zenonas Mačernius ir priešpaskutinės vietos turėtojas Romas Čerkauskas. Romas stryktelėjo aukščiau iš priešpaskutinės vietos. Bet deja abudu negavo tarybos nario mandato, nes iš sąrašo patenka tik 6 pirmieji. Ponas Zenonas Mačernius buvęs administracijos vadovas, buvęs tarybos narys. O ponas Romas Čerkauskas – seniūnas. Abu turi ištikimų rinkėjų būrį, bet šiuose rinkimuose nepasisekė.

Iš 7 į 17 nukrito ponia Sigutė Jakutienė Kelmės socialinių paslaugų centro darbuotoja.

Pokyčio indeksas ~ 0.218

Čia paskutinė vieta iškeista į 3‘ą ponios Vilijos Babeckienės, kuri yra įmonės Inristika, UAB vadovė. UAB Inristika užsiima maisto parduotuvėmis.

Ponas Edgaras Kabelka stryktelėjęs į tarybą iš 6 š 2‘ą vietą yra filosofiją baigęs įmonės Ekauto, MB vadovas. Įmonė užsiima automobilių prekyba.

Skaudžiausiai krito (iš 5 į 10) ponia Odeta Bražinskaitė yra savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotoja.

Pokyčio indeksas ~ 0.238

Didžiausias šuolis yra ponios Linos Augustinavičiūtės (iš 20 į 3). Ji yra (o gal tik buvo) administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ponas Virginijus Komskis administracijos direktorius (gal jau tuoj bus buvęs) iš 5 pakilęs į 2 irgi patenka į tarybą.

Didžiausias kritimas yra ponios Vidos Šveikauskienės (iš 2 į 6). Ji 2020 metais buvo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Tikriausiai ja ir dabar yra.

Iš 4 į 8 nukrito ponas Edvinas Kriščiūnas, o jis yra jau buvęs tarybos narys ir krašto pasienio veterinarijos posto viršininkas.

Dar nusprendžiau patikrinti ir sąrašus, kurie itin mažai keitėsi. Paanalizuoti paėmiau tuos sąrašus, kurie gavo ne mažiau nei 20 procentų tarybos narių mandatų ir kurių pokyčio indeksas mažesnis nei 0.113 (apatinė kvartilė):

Iš mažai pasikeitusių sąrašų vienas yra Kretingos politinis komitetas, du LVŽS, du LSDP, du TS-LKD ir vienas Zuoko/Žemaitaičio (Z/Ž).

Pokyčio indeksas ~ 0.086

Gavo 40 procentų vietų. Panašu, kad komitetui vadovaujantys supranta rinkėjų lūkesčius arba sąrašo reitingavimus vykdė kažkaip atvirai/viešai.

Didžiausias kilimas iš 12 į 8 ponia Gileta Gedvilienė, o labiausiai kritęs iš 11 į 23 ponas Kęstutis Kisielis. Kęstutis yra programuotojas, o apie Giletą daugiau informacijos lengvai neradau. Atrodo, kad ji tiesiog gan aktyvi soc. Tinkluose.

Pokyčio indeksas ~ 0.096

Vienintelis toks labiau į akis krentantis yra pono Raimundo Daubario kritimas iš 2 į 4. Principe tai nieko svarbaus tikriausiai nereiškia. Matyt ponas Raimundas, „Gargždų švara“ direktoriaus pavaduotojas, patingėjo vykdyti aktyvesnę rinkiminę kampaniją.

Pokyčio indeksas ~ 0.106

Į akis gal krenta tik kritimai. Saulius Kronis iš 8 į 14 vietą nukritęs tautodailininkų sąjungos pirmininkas. O ponas Eduardas Kubilius, ūkininkas krito iš 12 į 19.

Pokyčio indeksas ~ 0.097

Dideli kritimai ir kilimai čia nėra itin svarbūs, nes į tarybą pateko 5 nariai.

Pokyčio indeksas ~ 0.106

Pokyčio indeksas ~ 0.101

Jei ponas Vaidas Smalinskas (Radviliškio ligoninės direktorius) nesugalvotų imtis paskutinės vietos manipuliacijos, tai sąrašo pokyčio indeksas būtų dar mažesnis. Nors aš tai nežinau kodėl ponas Vaidas gavo paskutinę vietą. Gal pavėlavęs atėjo…

Skausmingiausiai krito Šeduvos miesto seniūnijos seniūnas ponas Kostas Dočkus (iš 4 į 10).

Pokyčio indeksas ~ 0.076

Pokyčio indeksas ~ 0.112

Pabaigai paprastoji 2023 Savivaldybių rinkimų statistika

Rinkimuose dalyvavo 5 koalicijos:

1. Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija)
2. Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicija „Visaginiečių koalicija“
3. Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų partijos koalicija „Už laisvę augti“
4. Koalicija „Geriausias pasirinkimas“ (Partija „Laisvė ir teisingumas“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis)
5. „STIPRI ŠEIMA – STIPRUS KAUNAS“ Krikščionių sąjungos ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) koalicija

17 partijų:

1. Lietuvos socialdemokratų partija
2. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
3. Liberalų sąjūdis
4. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
5. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
6. Partija „Laisvė ir teisingumas“
7. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
8. Lietuvos regionų partija
9. Darbo partija
10. Laisvės partija
11. Lietuvos žaliųjų partija
12. Krikščionių sąjunga
13. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
14. Šilalės centristai
15. Nacionalinis susivienijimas
16. Žemaičių partija
17. Partija „Jaunoji Lietuva“

32 komitetai:

1. Vieningas Kaunas
2. Politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“
3. Politinis komitetas „Už Druskininkus“
4. Politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“
5. Politinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“
6. Politinis komitetas Kretingos kraštas
7. Politinis komitetas „Kartu už Utenos kraštą“
8. Politinis komitetas „Drauge su Jumis“
9. Politinis komitetas Ištikimi Klaipėdai
10. Lietuvos žaliųjų partija
11. Politinis komitetas „Vieninga Plungė“
12. Biržų atgimimas
13. Politinis komitetas „Vardan Šilalės krašto“
14. STIPRI UTENA
15. Politinis komitetas „Naujas startas Vilkaviškio kraštui“
16. Politinis komitetas „Tau, kraštieti!“
17. Politinis komitetas „Kurk Zarasams“
18. Politinis komitetas „Nepartinė savivalda“
19. Politinis komitetas „Siekime kartu“
20. Tavo balsas už Jurbarko kraštą
21. Molėtai kartu
22. Politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“
23. „Šiaulių labui!“
24. Politinis komitetas „Mūsų Jonava“
25. Politinis komitetas „Atsigręžkime į žmogų“
26. Politinis komitetas „Panevėžio labui“
27. Politinis komitetas „Vieningi zanavykai“
28. Politinis komitetas „Švari savivalda“
29. Politinis komitetas „Kartu mes galime“
30. Raseinių žemaitis
31. Politinis komitetas „Bendrai geriau“
32. Politinis komitetas „Už Alytų“

Rinkimai vyko 60 yje savivaldybių.

Šita lentelė buvo mano ekspromtu sugalvota:

Čia, iš visų 60‘ies savivaldybių išrinkau sąrašus, kurie gavo daugiausiai mandatų. Tada suskaičiavau kiek tose savivaldybėse dalyvavo rinkėjų iš viso ir susumavau pagal politinius darinius. Kitaip tariant TS-LKD turi sprendžiančią politinę galią (nes gavo daugiausiai tarybos narių vietų) dešimtyje savivaldybių. Šiose savivaldybėse balsavusių rinkėjų suma iš viso yra 305102 (trys šimtai penki tūkstančiai šimtas du). Ir tada surikiavau pagal šias sumas.

Iš lentelės matome, kad TS-LKD politinę sprendžiančią galią turės ~305 tūkstančiams rinkėjų, LSDP sprendžiančią politinę galią turės 214963 (du šimtai keturiolika tūkstančių devyni šimtas šešiasdešimt trys) rinkėjams. TSLKD turės sprendžiančią galią ~90 tūkstančių rinkėjų didesnei daliai nei LSDP. Nu ir taip toliau.

Druskos trupinys šiai lentelei yra tas, kad ir antra pagal gausimą frakcija tarybose paprastai turi irgi sprendžiančią politinę galią. Gali turėti ir trečia… Gal net ketvirta. Bet pirma pagal gausumą frakcija garantuotai turi sprendžiančią galią.