Kaip minėjau savo tuose anuose įrašuose galvojau dar susitikti su mūsų namų statytojais, t.y. PST, ir išsiderėti kompensaciją už savo išlaidas ir vargus. Taigi, džiaugiuosi pranešti, jog pavyko susitikti su p. Dariumi Urbonu ir pakankamai konstruktyvių ir trumpų derybų metu išsiderėjau abi šalis tenkinančią kompensaciją. Kompensacija atpirko išlaidas patirtas perkant medžiagas ir dalinai kompensavo mano vargus (nes viską dariau pats vienas).
Toliau, kam įdomu surašau kiek viskas kainavo ir ką su kuo dariau (gal kam šios patirties reiks, o plotas tos sienos ~6-7 kv. m.):
Neseniai svečiavausi pas gimines Norvegijoje. Giminės ten gyvena ir dirba (su
pertraukomis) jau nuo 2004 metų.
Nerašysiu apie tai kaip sekėsi svečiuotis, o apie tai ką sužinojau apie Norvegiją tikriausiai jau emigranto akimis.
Švogeris užsiima statybomis. Vidaus/išorės apdailomis. Pradžioje dirbo pas kažkokį norvegą firmelėje, kuri parūpindavo jam objektus už tam tikrą mokestį, vėliau jis ėmė pats jų ieškoti, dabar vėl galvoja grįžti prie senojo modelio.
Pradžioje mes labai daug ir sunkiai dirbome, tada mus Dievulis apdovanojo nafta.
Tai citata iš pokalbio su tuo pačiu švogeriu. Anot jo taip galvoja norvegai.
Skulptūra Oslo oro uoste
Ir iš tiesų Norvegai galvoja labai kitaip nei pvz lietuviai. Turiu omenyje viešuosius sprendimus, tokius kaip mokestinė aplinka, aplinkos priežiūra, paslaugos ir kt. Vienas įdomesnių pavyzdžių iš mokestinės aplinkos, tai automobilių registracija ir mokesčiai: yra keleto tipų numeriai. Vieni iš jų “žali”:
Norvegiški žali numeriai
Šiais automobiliais galima vežti vieną arba du žmones. Jie skirti verslui. Jų mokesčiai mažesni nei automobilių skirtų asmeniniam naudojimui, kurie turi “baltus” numerius:
Esminis skirtumas nuo Lietuvos (kiek man sakė, pats netikrinau), tai jog pas mus verslui naudojami automobiliai turi daugiau visokių apmokestinimų, nei skirti asmeniniam. Įdomu, kaip geriau…
Тęsiant automobilių temą, ten yra mokami ir nemokami keliai. Nemokami, tai tie, kurie jau seniai nutiesti, o mokami – šviežiai. Mokamus kelius įrenginėja privačios kompanijos, žinoma valstybė subsidijuoja kažkurią dalį (gal pusę…), o visą kitą kompanijos arba iš savo lėšų arba iš paskolų. Vėliau, pagal sutartį su valstybe yra nustatomas tam tikras mokestis už tą kelią, už kurį kiekvienas važiuojantis privalo susimokėti. Kiek teko važiuoti, tai važiavome 30 kronų kainuojančiu keliu. Žinoma, tikslą gali pasiekti ir nemokamais keliais, tik jais važiuoti reikia kiek lėčiau, nes jie labiau vingiuoti ir labiau “per aplinkui”. Kiek supratau, privačios kompanijos analizuoja kur kokį kelią galėtų nutiesti ir kiek jais važinėtų žmonės, t.y. kaip greitai atsipirktų ir kokį pelną duotų – pagal tai pasiskaičiuoja, sudaro sutartį su valstybe ir pirmyn. Nors tikriausiai viskas daug sudėtingiau, bet principas, turėtų būti toks.
Kainos. Skirtumai didžiuliai alkoholiui ir rūkalams. Nors tai ne naujiena. Man naujiena buvo ta, kad sauskelnių kainų skirtumas yra daugiau nei dvigubas! Norvegijoje, tokios sauskelnės:
Pampers „Premium care“
Kainuoja ~10 litų, kai Lietuvoje jos kainuoja ~24 litus. Panašu jog tai yra dalis “šeimos politikos”. Žodžiu ne viskas ten brangiau, nors sakoma, kad tai “pati brangiausia šalis”.
Gyvenome ne mieste. Kažkur visiškoje periferijoje kalnų slėnyje, kažkur va čia. Nuomojamas namelis, kurio pirmame aukšte gyvena savininko tėvas, o mes antrame. Namas pagrinde apšildomas elektra. Elektros kaina yra ~1NOK už 1KWH. Kaina elektros skiriasi priklausomai nuo to ar daug sniego žiemą iškrito į kalnus ar ne 😉 Anot švogerio, ten visur veikia mažesnės ar didesnės hidroelektrinės ant įvairių upių tekančių iš kalnų – daugiau sniego, daugiau vandens, mažiau už elektrą mokėt. Spėju todėl, kad tada mažiau reikia kitokiu būdu elektros gaminti. Čia antai vaizdas pro namelio langą, kuriame matosi fone kalnai, ir einantis tėvukas iš pirmo aukšto:
Dėl temperatūrų kaitos švogeriui neužsivedė automobilis, tačiau taisytis jį norėjo jis pats, prašyti pagalbos iš norvego, sakė, negalima. Negalima, nes norvegai labai gerbia privatumą – negalima belstis pas juos, jei reikalas nemirtinas. Jeigu ateina ir pats pasisiūlo, pamatęs kad vargsta, tada gerai – tada tinka.
Geriamas vanduo nekainuoja. Kainuoja tik jo perdavimas iki vartotojų. Geriamo vandens norvegai turi apsčiai.
Anot švogerio, kuris sakė, jog anot tėvuko, kuris gyveno pirmame aukšte, tik senieji norvegai atsimena laikus, kai neturėjo kartais nei ko pavalgyti. Dabar jie viskuo aptekę. “Europos amerikiečiai” – vėlgi mano švogerio mintis. Visi ima paskolas, paskolos duodamos lengvai. Yra bankroto įstatymas, leidžiantis be didesnių pasekmių (valstybė apmoka visas skolas) vieną kartą bankrutuoti. Aišku, paskui 9 metus negali imti nei paskolų, nei verslo pradėti. Tokių turbūt ten nedaug.
Bomžų nėra. “Bomžai” širdyje gyvena geriau nei mano švogeris, t.y. darbo emigrantas. Bet šita tiesa apie skandinavus lyg ir žinoma…
Žodžiu, man norvegiškas ūkiškumas padarė šiokį tokį įspūdį. Daug ką galėtumėm daryti kaip jie. Iš kitos pusės gerai kad daug ko kito nedarome taip kaip jie.
Neseniai man teko pasiskaityti štai šį. O tiksliau 96.4. skyrių. Skaičiau šitą, nes mes pastebėjome, kad el. skaitiklio rodmenys nesikeičia jau keletą mėnesių iš eilės. Pranešėme apie tai, nesureagavo ir tik po kito mėnesio atsiuntė tokį aktą, kuriame paskaičiavo elektros sunaudojimo kiekio vidurkį iki gedimo (pasirodo buvo pagedęs skaitiklis) ir padalino mėnesiams, kuriais skaitiklis buvo pagedęs. Akte referavo į:
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, skyrių 96.4.
Skolingi esame ~300 LTL.
Net nežinau kaip parašyti, kad nebūtų postas toks žiauriai nuobodus… Gal visokių fotkių juokingų pridėsiu:
Katalikų organizacijos Los Andžele logotipasNeveikiaAngelė(-lė)
Commonsensetęsia temą apie elektromagnetinį spinduliavimą ir jo poveikį žmogaus sveikatai.
Brūgštelėjau aš ten komentarą, bet tada pagalvojau, kad komentaras vertas straipsniuko mano viešratyje. Tai yra čia… 😉
Tas commonsense esantis straipsnis pasakoja apie įvairius dalykus, taip pat ir apie tai, kaip p. Genovaitė Seime pristatinėjo elektromagnetinių bangų žalą žmogaus organizmui. Įdomus dalykas, kurį pastebėjo ir commonsense yra tai, jog tiek p. Genovaitė, tiek tas Seimo narys, kuris pakvietė ją pristatyti tos žalos (o taip pat ir apsaugos priemonių nuo jos) yra arba visiškai nieko arba l. l. l. mažai nutuokiantys apie fizikinį reiškinį “elektromagnetinės bangos”.
Man fizika patinka. Patiko ir vidurinėje ir paskui KTU’ne, o dabar susidomėjau astrofizika, apie kurią skaitinėju čia. Todėl pakomentuosiu kokių tai šaraškinakontorų siūlomus visokius triusikus ir apsiaustus. Tai nebus itin kompetetingas komentaras, bet gal būt žmonės gaus daugiau idėjų kaip apsisaugoti nuo to baisių mobiliųjų telefonų.
Pora pamąstymų audinių ir metalinių triusikų tema:
Ta proga, kad su visu darbu persikraustėme iš vienos vietos į kitą, kuri yra arčiau negu viena vieta, tai dabar iš namų į darbą vaikštau pėsčiomis. Ale žinokit kaip smagu pėsčiomis eiti į darbą!!! Atstumas nei didelis nei mažas ~3km. Nueinu per pusvalandį, bet kiek visko pamatau ir kaip nebenervuojuosi stovėdamas kamštyje!!! O dar pamačiau tokių įdomių vietų savo maršrute, katrų atrodo Vilniuje ir nėra… O kitos vietos tokios atpažįstamos bet gražios! Taigi pasiskolinau iš žmonos jos fotoaparatą (muilinukė skaitmeninė) ir papyškinau. Kad būtų įdomiau pyškinau vieną kartą eidamas į darbą, o kitą kartą iš, tad pabandžiau tas fotkes čia sugretinti (visai idealiai nepavyko sugretinti, bet prie fotkių spalvų ar kt. dalykų nelindau t.y. nefotožopinau visai nieko):
Apglaisčiau sujungimus figenfiuleriu. Pats sunkiausias darbas tai pasirodo. Esu visiškas kreivarankis (ne tas kur kreivarankis, o šiaip kreivarankis). Nemoku glaistyti visiškai. Bet su žmona nutarėme kad trečia rūšis – ne brokas, o juolab visą praktiškai laiką po užuolaidom…
Remontas tęsiasi nuo ten kur vakar užbaigiau. Užklijavau kietu putplasčiu ir spec. putomis visą sieną. Dabar oras veržiasi tik pro palangę, kuri neuždengta. Virtuvėje įjungus gartraukį iš vonios ir tualeto ventiliacijų oras ima veržtis – nekokio kvapo. Bet mes praversime virtuvės langą už tai. Panašu, kad kol kas su remontais viskas OK.
Tiesa, čia dar siųlė man pirmiausiai užglaistyti keramzitą, bet aš patingėjau tai daryti. Vietoje to naudojau daug spec klijų (t.y. putų praktiškai). Planuoju tomis pačiomis putomis ir gipskartonį klijuoti prie to putplasčio – žiūrėsime ar laikys 😉
Jeigu kas nors netyčia skaito mano šį traštį, tai matė seriją įrašų apie tai kaip remontavau vieną išorinę savo buto sieną.
