Neseniai FaceBook’as pakeitė savo išvaizdą ten, kur profailams žiūrėti.
Tai dabar nebėra to dvigubo timeline’o ir man nebereiks kas kartą ką nors ten įdėjus spausti žvaigždutės kampe. Dabar jis atrodo taip, štai taip ir avataip.
Blogeriai sako, kad feisbukas dabar labiau fokusuojasi į turinį, o ne į ten kažką.
Mane tai džiugina. Šaunuoliai! Nors galėjote ir geriau. Ten kažkaim būtinai reikia dviejų stulpelių informacijos. Ten kažkas negali be to. Užtai aš galiu.
Aš čia jums dabar patarsiu kaip padaryti feisbuką dar gražesniu. Ypač jei naudojate Chrome arba FireFox.
Jei naudojate Chrome, tai reikia susiinstaliuoti StyleBot extention’ą ir daryti viską taip:
Ten dar pamakalavau, kad pamatytumėte kaip pasiekti tą papildomą informaciją, kuri pertekliniu būdu rodoma kairiame stulpelyje ir kaip ją redaguotis.
O jei naudojate FireFox, tai reikia susiinstaliuoti StyleEditor addon’ą ir daryti viską taip:
Jeigu jau pasirašėte peticiją dėl AT&T ir Verizon CISPA akto priėmimo, tai jums gali būti įdomu sužinoti daugiau apie tai kaip didieji telekomunikacijų monstrai elgiasi su savo klientais ir kaip jie bendradarbiauja su kai kuriomis valstybėmis.
O jeigu nepasirašėte, tai gali būti dar įdomiau, nes tada gal pasirašysite.
Aš nesu tikras dėl tikslios schemos, bet manau, jog didieji telekomai turintys savo tyrimų centrus, juos finansuoja iš savo pinigų. O pinigus jie gauna iš savo klientų.
Na, o įvairūs globalūs telekomunikacijų technologijų tyrimų centrai ir aparatūros gamintojai – gauna pinigus iš tų pačių telekomų. Taigi, gauna pinigus iš paslaugų vartotojų. Neretai tie specializuoti tyrimų centrai būna tiesiog atsiskyrę gigantiškų telekomų dalys.
Labai graži aukšta technologija (pasiskolinau iš http://lslawpl.com)
Orienatacija į klientus turėtų sukurti prielaidas visiems tiems tyrimų centrams ir telekomams kurti ar tobulinti technologijas taip, kad iš to naudos gautų klientai (ir visi kiti pakeliui grandine).
Tačiau viskas kiek ima keistis, kai į žaidimą įsitraukia totalitariniai režimai. Režimai kuriems būtina valdyti viską tam, kad sugebėtų išsilaikyti.
Čia kas būna, kai ateina didelis dėdė su daug pinigų (pasiskolinau iš http://thescoutingnazi.wordpress.com/)
Kaip jūs pavadintumėte kompaniją, kuri parduoda aukštas technologijas totalitariniam režimui, kad šis galėtų dar labiau įsitvirtinti ir sekti bei valdyti savo piliečius? Kaip jūs ją pavadintumėte žinodami, kad ši kompanija sukūrė šį produktą vien dėl to, kad jūs esate jos klientas ir atiduodate jai dalį savo sukurtos vertės? Ar jūs norite stiprinti totalitarinį režimą, kuriame kenčia žmonės?
Išsivysčiusios šalys su atsakinga socialine politika šitaip, per jose veikiančias korporacijas, netiesiogiai ima remti totalitarinius režimus, kurie neturi nieko bendro nei su demokratija nei su žmogaus teisėmis (na, nebent tai, kad daro viską atvirkščiai).
Didžioji dalis kompanijų žino, kad žmonės iš jų perka ne vien dėl jų paslaugų ar prekių kokybės, bet ir dėl mažiau objektyvių priežasčių: kompanijos vardo, jos vadovų, socialinės politikos ir panašiai. Tie mažiau objektyvūs veiksniai dažnai būna lemiantys išsivysčiusiose ir konkurencingose šalyse.
Todėl kai kurie telekomai skelbia savo socialinės atsakomybės manifestus, dalyvauja įvairiose filantropiškose programose.
Bet būna, kad užmiršta tas programas. Būna, kad pinigai nekvepia. Būna, kad pamiršta kas yra jų didžiausia vertybė. Todėl mūsų, kaip klientų ir vartotojų pareiga yra priminti šioms užmirštuolėms šiuos dalykus.
Ir štai, žinoma, mano jau mėgstamas Access pristato “Telekomunikacijų gigantų gėdos menę” (“The Telco Hall of Shame“):
Telco Hall of Shame. Gigantiškų telekomų gėdos menė
O čia bus visai laisvas vertimas tiems, kas tingi ar nemoka paskaityti angliškai:
Pirmasis korporatyvinės socialinės atasakomybės principas: verslas turi palaikyti, remti ir gerbti tarptautinių organizacijų patvirtintas žmogaus teises.
Antrasis korporatyvinės socialinės atsakomybės principas: įsitikinti, kad verslas niekaip nepadės žmogaus teisių pažeidimus vykdantiems procesams.
Pakistanas daro firewalą internetui, o ZTE neneigia, kad padeda. Pardavė Iranui tinklo stebėjimo aparatūros. Ir Gadafio Libijai buvo pardavęs. Kyšininkavo Filipinuose.
Čia pirštu rodo ir sako, jog esate veidmainis, gerb. ZTE! (paveiksliuką pasiskolinau iš http://www.deoluakinyemi.com/)
Deklaruoja: verslas turi būti atsakingas, gerbiant žmogaus teises, siekiant apsaugoti ir gerbti žodžio laisvę. Turi aiškią politiką, kuri užtikrina minimalią įtaką klientams, kai dirbama su vyriausybėmis ar gelbstint jų jėgoms struktūroms.
Atidavė Egipto vyriausybei savo vartotojų duomenų per sujudimus. 22 žmonės areštuoti. Mubarako prašymu išjungė savo tinklus Egipte. Negana to dar buvo panaudoti siųsti režimo propagandai. Vėliau pakeitė savo nuostatas suteikdami prioritetus pagalbai valstybinėms jėgų struktūroms: galų gale tai yra valstybinės institucijos, kurios nustato kas yra legalu. O ne tarptautinė teisė ar žmogaus teisių normos, ar kompanijos politika. Taip pasakė vienas iš stambiųjų kompanijos vadovas, kuris nepaminėjo kompanijos socialinės politikos ir net jai paprieštaravo.
Vodafone, esate veidmainiai (foto pasiskolinau iš http://neuronarrative.wordpress.com/)
Šis yra bene yra pats didžiausias gigantas gigantų pasaulyje. Užtai ne veidmainiai: “mes galime atiduoti informaciją, kuri tiksliai apibrėžia ar nurodo į konkretų asmenį, tam tikrais atvejais”.
O kadangi Verizon yra vienas iš aktyviausių ir entuziastingiausių sixstraikininkų, tai panašu, jog tie tam tikri atvejai apibrėžia ne išimtis, o taisyklę.
Tai yra šuniukas. Valstybės šuniukas. (nuotrauką pasiskolinau iš http://www.japantimes.co.jp/)
Savo socialinės atsakomybės deklaracijoje teigia, jog gerbia ir vertina žmogaus laisves. Ir jeigu kada jai reiks rinktis tarp savo šių, deklaruojamų, vertybių ir kokių nors jėgos struktūrų nurodymų – vadovausis savo socialinės atsakomybės įsipareigojimais pirmiausiai ir kiek gali ilgiau.
Matyt kankino ir laužė labai ilgai juos, kol jie galų gale JAV kažkokiai anti-pornografijos įstaigai siuntė duomenis apie savo vartotojus, kurie lankėsi porno puslapiuose be savo vartotojų perspėjimo.
Beje, šiomis šios kompanijos paslaugomis naudojosi ir Quataras ir Jemenas, ir JAE…
Be to vienu metu, per klaidą, paviešino savo 730 000 klientų duomenų, kurių tarpe buvo ir nemaža dalis visokių slaptažodžių.
Mes atsiprašome. Sorry... (paėmiau iš http://fotoboek.fok.nl/)
Teigia, kad kaip ir bet kokia kita kompanija privalo laikytis žmogaus teisių principais visada ir kiek įmanoma labiau.
Pardavė aukštų technologijų šnipinėjimo techniką Baltarusijai, Uzbekistanui, Azerbaidžianui, Dadžikistanui, Gruzijai ir Kazachstanui.
Leido jėgos struktūroms prisijungti prie savo infrastruktūros, ko rezultate buvo suimtų žmonių. Tadžikams atjungė tinklus po vietinių jėgų struktūrų reikalavimų. Uzbekistane kyšininkavo, kad taptų 3G provaideriu.
Board’o chairmanas atsistatydino. Lars Nyberg (SEO) atsistatydino. Prieš atsistatydindamas Nybergas pasakė, kad jeigu reiktų rinktis ar buvimą šalyje ar autorių teises, tai pasirinktų teises (buvimas – tai kompanijos atstovybė ar kita veikla toje šalyje).
Ir vėliau daug kas pasisuko pozityvia žmogaus teisių užtikrinimo linkme. Bet principai yra tam, kad jų laikytumėmės, o ne tam, kad atsiprašinėtumėm, jog jų nesilaikėme.
Jūs atsiprašote. Atsiprašote gan rimtai - atsistatydinimais visokiais. Na, tikėsimės, kad dalykai, dėl kurių atsiprašote netaps įpročiu. (fotkę paėmiau iš Reddit'o)
Viešai įsipareigoję žmogaus teisių deklaracijai ir net turi elgesio kodeksą, kuriame sako, jog neteiks jokios pagalbos, kuri ribotų politinį diskursą, padėtų sekti atskirus žmones . Arba ne daugiau, negu reikalaus įstatymas.
Pardavė Iranui sekimo įrangos. Pribūrė paskui, kad įranga nemoka daryti gilios analizės, bet paaiškėjo, kad su ja buvo galima perimti skambučius ir tekstines žinutes. Tada atskyrė ir pardavė tą kompanijos dalį, kuri gamina tą įrangą ir kitaip pavadino: Trovicor. Dėl to Irane buvo suimtų ir kankinamų žmonių (Amerikoje buvo teismai).
Bahraino disidentus persekioti padėjo.
Įdomu, kuri pusė geroji: ta kur Nokia ar ta kur Siemens? (pasiskolinau iš http://tgy.deviantart.com/)
Kyšininkavo PAR’e dėl 3G ir gavo. Turkcell’as sako, kad MTN’as siūlė netgi ginklus ir UN balsus Iranui už 3G licenciją. MTN’as filtruoja pagal raktažodžius sms’us ten kur paprašo vyriausybės. Atjunginėjo tinklus Sirijoje. Nusisamdė piar’us, kad pagerintų savo veidą.
2004 prisijungė prie UN global compact ir sutinka su dviem principais:
Principas 1: Verslas turi palaikyti ir gerbti tarptautiniu lygiu paskelbtas žmogaus teises ir
Principas 2: užtikrinti, kad jie nebendrininkaus vykstančiuose žmogaus teisių pažeidimuose.
Daugiau jokių užuominų viešai prieinamų apie žmogaus teises neužsirašę.
Iranui padėjo su sekimo įranga ir bandė išsiginti tai darę.
Pakistanas užsimanė cenzūros įrangos: žmogaus teises užtikrinančios bendrijos tiek lokalios tiek tarptautinės prašė visų kompanijų nedalyvauti ten. Daug kas atsakė, kad nedalyvaus, Huawey’ius nieko neatsakė. Dar kartą paklausė o jie diplomatiškai išsisukinėjo.
Aš galiu viską paaiškinti... Tai ne aš... (ten irgi matosi iš kur)
Daug gražių žodžių (atvirumas, saugumas ir pan), bet jų privatumo politika niekaip nereferuoja į tai kaip jie elgiasi gavę valstybių prašymus apie konkrečius vartotojus.
Egipto sukilimo metu atjungė savo tinklus. Skandalai su korupcija Tunise (licencijos vėl).
Cote D’Ivoire užtikrino ryšį civilinio konflikto 2010 metu.
Kai kuriuose Afrikos tinkluose apmokestino Google, kad jie savo trafiką ten siųstų. Pažeidė Net Neutrality principą.
Padėjo Etiopijos ryšininkams analizuoti paketus ir juos cenzūruoti.
Buvęs CEO Didier Lombard buvo apkaltintas sukūręs patyčių ir priekabiavimo kultūrą, dėl ko nusižudė virš 30 kompanijos darbuotojų 2008-2009.
Savo pareiškimuose pasakoja, kad neduoda niekam savo kodavimo raktų ir panašiai. O dėl turinio filtravimo tai nekalti jie. Jie tik padeda tiems, kas kalti.
Įtariama įgalinusi tekstinių žinučių perėmimą Kinijos vyriausybei 2006
Perdavė kodavimo raktus Rusijos FSB.
Kuweite, Indonezijoje padėjo cenzūruoti internetą.
Indijai atidavė savo kodavimo raktus.
Įsipareigoja gerbti ir skatinti kitus gerbti pagrindines žmogaus teises.
Leido NSA (National Security Agency – nacionalinio saugumo agentūra) kurti ofisus savo patalpose ir ten rautino visą trafiką, tad NSA galėjo be jokių apribojimų ir orderių sekti viską.
Užklausta kompanija į tai atsakė, jog nors jūsų paskyros informacija ir yra asmeninė jums, bet tie įrašai taip pat esą ir jų verslo dalis, kurios savininkas yra AT&T.
Vienas hakeris rado AT&T prastai padėtus userių accountus ir paskelbė tą skylę. Gavo teismo nuo kompanijos.
Blokuoja kai kuriuos Apple servisus pigioms savo paslaugoms (Net neutrality pažeidžiamaas).
Six straikuose ISP pats nusprendžia ar atjungti internetą (lyg jam tai rūpėtų ir jis būtų tuo suinteresuotas).
Seku tokį Access’o blogą. Kiek aš suprantu ir kiek skaičiau jų “about’ą”, tai jie yra žmogaus teisių aktyvistai. Organizacija veikia iš aukų ir iš idėjos.
Daug kur, kai dirbama iš idėjos yra šiokių tokių ir fanatiškumo požymių – čia jų truputėlį matau.
Bet tai yra tas raktinis matavimo taškas, kuriame aš matau mūsų Interneto laisvės saugiklį. Nesu tikras ar yra daugiau tų saugiklių ir kur jie, bet šitas tai tikrai vienas iš tų.
Šiandien gavau jų išplatintą akciją, kur jie prašo pasirašyti peticiją dėl CISPA. Pats pavadinimas šio daikto man kelia įtarimų: kyber informacijos dalinimosi apsaugos aktas – toks itin laisvas vertimas, bet jo prasmė yra ta, jog remiantis šiuo aktu, telekomunikacinių paslaugų tiekėjai gali teikti valstybei (o ir bei ypač jėgos struktūroms) bet kokią informaciją apie bet kurį savo klientą. Tai, anot to akto, nėra liepiama daryti, bet priežasties nesidalinti paslaugų tiekėjai neturės, nes jokios atsakomybės užtai neturės, o lobizmas tai praverstų.
Tai spauskite ant paveiksliuko ir pasirašykite:
AT&T ir Verizono raginimas nepriimti CISPA'os.
Jeigu pasirašysite, tai prisidėsite prie spaudimo šioms didelėms kompanijoms nepripažinti CISPA.
Jeigu šie du JAV gigantai nepatvirtins CISPA, tai tikėtina, jog šis teisės aktas neturės galimybės plisti tolyn. Ir priešingai, jeigu JAV jis atsiras, tai didelė tikimybė, jog atsiras ir EU, o ir Lietuvoje tuo pačiu. Be to yra didžiulė tikimybė, kad serveris, esantis užsienyje, kuriame yra mėgstamas jūsų turinys, yra pasiekiamas per vieno iš šių tiekėjų stuburinį tinklą. Tai yra tokie gigantai.
Jeigu pavyktų, tai pristabdytumėm visokių MAFIAA, MPAA ir Monsanto lobistų kuriamą lotoliukų laviną dar pačioje pradinėje jos stadijoje.
Beklaidžiodamas po internetus ir ieškodamas tėvams kokios nors programos, kurios pagalba jiems sektųsi lengviau rinkti tekstą kompiuteriu, aš radau štai šitą Internetą.
Pašarinau keletą savo pasiekimų ir Adomas nutarė, kad reikia pasivaržyti tad sukūrė competišiną.
Ten vėliau buvo atsiradęs (paskui išsitrynė) kažkoks useris vardu: SoftToSeeWhoCheeting, katras buvo pasiekęs 130 žodžių per minutę ir ten belekiek simbolių per minutę. Užtai nufilmavau kaip tai dariau ir rodau jums:
Dedu į youtube, nes ten yra daug fainų featurų, kurių nerandu pas vimeo. Bet aš jį po truputį spaudau ir gal taps man pakaitalu. Ypač jeigu youtūbas visai ant manęs papyks ir uždarys mano accountą.
Mano žiniomis ta kopyraiterių bjaurastis į Youtube buvo įdiegta kur kas anksčiau. Aš jau skundžiausi, kad dėl kažkokių kopyraitų man youtūbė nuėmė unlisted videos galimybę:
Youtūbas atėmė iš manęs featurą. Kuris iš 6 straikų tatai yra?
Tai čia aš jau turiu pirmą straiką:
Čia parašyta už ką mane taip stipriai Youtūbas baudžia.
Dar pranešė ką patys užremūvino.
Pagal copyraiterių propagandą pirmi straikai turi būti ideologiniai: aš turiu peržiūrėti ten medžiagos apie tai kas yra copyraitai ir pan.
Tai taip jau ir buvo – spaudžiant youtūbe ant mano accounto buvau redirektintas į kažkokį video, aš peržiūrėjau, tada liepė išlaikyti testą, iš kažkurio karto išlaikiau, bet vistiek man apribojimus taiko, nes matyt dar kažko nepadariau. Nepadariau, nes ten viskas labai sudėtinga. Užtingau gilintis.
Paspaudžiau tą nuorodą, kuri apibraukta ten viršuje ir anava ką radau:
Čia išvardinta už ką mane baudž tikriausiai.
Kai man tuos notice’us siuntė, tai aš visur paspaudžiau “Acknowledge”. Nes supratau, kad šitaip būsiu geras ir manęs nebaus. Aknowledžinau, kad:
KKK finale yra panaudotas garso takelio ištrauka iš Zaratustros
Ten kur PAG blabla fone kažkoks big bandas groja
Ten kur TOC seminare šoka žvėrės, tai ten garso takelis kažkoks įmantrus tango yra.
Ten kur Sputniko žlugimas tai įdėjau garso takelio ištrauką iš Gojira Art of Dying.
Gal tie visi 6 straikai Googlui negalioja? Gal jie turi savo specifinę sistemą, kuri griežtesnė? Gal čia jie ją taip propaguoja ir JAV buvo priimta švelnesnė jų forma? Ar čia jie tik šitaip stengiasi būti labai geri visokiems lobistams?
– Labas! Paspausk “like” ant ten to ir ano, nes mums reikia jūsų palaikymo! – Labas! Paspausk “like” ir “dalintis” ir laimėk kokį nors super gerą dalyką! – Labas! Paspausk “like” ir man tėtis nupirks…
Esu tikras, kad visi, kas naudoja Feisbuką, yra susidūręs su panašiais prašymais. Daugelis iš mano pažįstamų ir šiaip friendų labai nemėgsta tokių.
Tokie verslininkai nekelia pasitikėjimo. Bent jau man.
Įžanga baigėsi 😉
Tai čia dabar jums parašysiu, jog elektroninė parduotuvė, apie kurią čia toliau parašysiu, yra nepanaši į įžangoje paminėtus verslus.
Pasiprašė man į friendus toks Gydu Prekės Vaikams. Aš į friendus imu visus, nes naudojuosi feisbuku panašiai kaip Gpliusu[1]. Ir dar, užfriendinęs, visada paspaudžiu mygtuką, jog pažįstu realiame gyvenime – specialiai.
Ne už ilgo čiate tas peidžas pasisveikino, prisistatė Inga Mačiūniene:
Sveiki, Skirmantai Esu Inga Mačiūnienė […] pradėjau el.parduotuvę www.gydu.lt (fb labiau http://www.facebook.com/pages/Gydult/141223852692056?ref=hl), aišku pradžia nelengva tad rašau ir Jums, kad gal galėtumėte savo bloge ką nors parašyti apie mano el.parduotuvėlę, ir įterpti nuorodų, tiesiog taip google mane aukščiau reitinguotų. […]
Šis prašymas skyrėsi tuo, jog jis, matosi, parašytas man asmeniškai. Na… beveik 🙂 Užtai bendravo paprastai, be užuolankų ir aiškiai: nori, kad paminėčiau savo bloge, paaiškino kodėl jai tai yra vertinga ir pasakė kodėl man tai gali būti vertinga jos nuomone.
Žinoma, jos nuomonė teisinga – tų smulkių dovanėlių aš neatsisakysiu, jei Gydu dar neapsigalvojo. Bet didžiausia vertė man yra tai, jog šis verslas turi sąžiningo smulkaus verslo požymių.
Tokius žmones, kurie imasi iniciatyvos ir imasi veiklos aš labai gerbiu ir jais, kaip Lietuvos piliečiais didžiuojuosi.
Apie parduotuvę
Dizainas labai eklektiškas ir žaismingas – pats tas supermamoms. Bet tuo pačiu ir pakankamai funkcionalus ir manęs nesunervino:
Gydu - prekių vaikams internetinė parduotuvė
Paklausiau žmonos nuomonės, o ji mūsų šeimoje rūpinasi rūbais ir melejonais kitų šeimos dalykų, nuo kurių aš išprotėčiau, jei imčiausi jais rūpintis. Tai ji pasakė:
kaklaskarės labai fainos
ir kaina pusė velnio
Čia, mano nuomone, reiškia, kad gera parduotuvė ir verta apsilankyti.
Nors mes šiaip jau įjunkome į kažkokius kitus internetus, kur žmona perka jau panešiotus daiktus: vertės ir kainos santykis kosminis. Bet, žinoma, mėgstame retkarčiais pasidžiaugti ir naujais dalykais.
Aš pats, kiek permetęs akimis pasiūlą, susidariau įspūdį, jog mama, įkūrusi šią parduotuvę, turi patirties ir žino kokie dalykai yra labiausiai reikalingi jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.
Parduotuvė turi kažkokį mokėjimai.lt pažymėjimą, kas, matyt, reiškia, jog verslas tikrai sąžiningas ir įsipareigojimai yra vykdomi. Čia Powiukė gal galėtų daugiau pakomentuoti.
Internetus verslininkei padarė kitas verslininkas – Justas Turonis, savo portfolio turintis dar vieną kitą man pažįstamą prekės ženklą. Dar vienas smulkus verslininkas – o tai dar viena priežastis parašyti.
Jeigu kas jau pirkote ten – papasakokite kaip sekėsi.
_____________________________
[1]– O Gpliusas šiuo požiūriu yra panašus į Diaspora, kuri tikriausiai daug ką paėmė iš Twitter (arba atvirkščiai), kurio lietuviai nesupranta, o aš pradėjau po truputį suprasti jo gerumą visai neseniai (o ypač po to, kai Google uždarė savo “Google Reader”).
Photoshop skils level 99999. Ir, žinoma, Karklelio charizma.
Ne ką blogesnis KPŠ yra Google. Tiksliau jų mandravonės su soc. tinklu Google Plus. Padarė kažkokią baisybę ir kiekvienas dabar galime pasidaryti žiauriai didelį coverį. Nei vienas man pažįstamas normalus žmogus nesupranta kam to reikia. Na, taip, bičiniam pirmai progai pasitaikius ant bet kokio Gplius’o pasikeitimo, bet tai kad nieko gero nedaro. Arba pasenom. Ta proga atsinaujinau savo Gpliuso coverį:
