Prašmėžavo prašuršuliavo ir prasitypno 2015 metų sistemų administratorių pagerbimo diena!
Užduotis buvo daugiau gyrusiųjų, nei kritikavusiųjų.
Antai Gplus soc. tinkle Saulius sakė, kad nervina jį šitokios šventės. Nes kas čia per matavimaisi?! O be to ką aš apskritai turiu bendro su sysadminais? Kas aš toks?! 🙂
Aš ir neapsimetinėju, kad esu koks nors sysadminas. Nesu tokiu. Antai užduotį pavyko išspręsti iki bilduko ir tai tik su hint’ais. Ten ir tupėjau visas medumi apsiterliojęs. Ten visokie raktai, headeriai, beldimai ir panašūs keisti žodžiai man jau nieko nebesakė. Dabar jau truputį sako (paskaičiau Wikipedia).
Bet užtai man patinka SysAdminai. Buvo tokių, kurie be didesnių problemų viską išsprendė. Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su Aleksandr, kuris laimėjo šių metų užduotį.
Dirbu aš šiaip jau IT kompanijoje ir esu IS savininkas ir sysadminai yra tie žmonės ant kurių laikosi nemenkas verslas. Man įdomu ir aš noriu bent jau suprasti ką sysadminai man sako. Taip pat noriu mokėti jiems ką nors pasakyti.
Nesu tikras kiek yra mano užduotį išsprendusių. Kažkaip nepasidariau tokios stebėsenos. Bet užtai padariau tokį va diplomą:
Šio diplomo savininkė yra sysadminėŠio diplomo savininkas yra sysadminas
Šiandien prasideda įdomybės. Sistemų administratoriai yra tie žmonės, kurie viską valdo. Jeigu jums atrodo, kad sysadminas ant jūsų pyksta ir neatsako į jūsų paprastus klausimus, tai žinokite, kad jūs paklausėte taip, kad sistemų administratorius nusprendė, jog neverta gaišti laiko atsakymui. Su pykčiu tai gali būti nesusiję. Sistemų administratorius žino, kad norėdamas atsakyti į klausimą jis jums turės pasakoti per daug paprastų pagrindinių dalykų. Sistemų administratorius žino, kad galimai sugaištamą laiką jis gali praleisti kur kas racionaliau. Užtai kad sistemų administratoriai yra protingi, jie nusprendžia, jog tai yra racionaliausia išeitis.
O jeigu tie žmonės su jumis kalba, tai reiškia, kad esate gerbtinas ir protingas žmogus ir tuo galite laisvai girtis visiems.
Toks ponas Povilas Poderskis su savo išsišokimais kažkokiuose portaluose apie tai kaip jam sekasi dirbti savivaldybėje mane ir džiugina, ir nervina. Džiugina, nes jis gerai varo ir kad Vilniui, o ir Lietuvai nuo to labai gerai. Nervina, tai kad jis iš Kauno.
Ne-ne, juokauju 🙂 Nervina tai, kad jis deliverina, o aš taip nelabai kažkaip palyginus su juo.
Tai nutariau ir aš truputuką padeliverinti. Tiksliau paprašė manęs pabraižyti diagramų ir aš pabraižiau. Man atrodo, kad aš esu truputėlį diagramų frykas. Man labai patinka jas paišyti įvairiais įrankiais ir jas visaip dailinti, tobulinti. O paskui labai malonu žiūrėti į gautą rezultatą ir juo labai džiaugtis. Na, ne veltui gi ir šitos penktadienio schemos čia.
O paprašė manęs tai nubraižyti diagramą apie tai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susiformuoti žemės sklypą aplink savo namus. Susiformavę sklypą jos gali tapti tos žemės nuomininkais, o tuo pačiu ten šeimininkauti ir tvarkytis taip, kaip bendrijai atrodo geriausia.
Visų pirmą pasibraižiau kaip ir ką tos bendrijos arba ne bendrijos gali padaryti, kad taptų žemės savininkais:
Čia dar yra neužbaigta diagrama. Trūksta dalyvių ir patikslinimų kai kurių.
Na, o kita diagrama apie tai kaip yra formuojami žemės sklypai:
Čia irgi dar neužbaigta, bet jau išvadų visokių pridariau 😉 Pavyzdžiui ten, kur “iki 5 metų”, tai reiškia, kad iki šios proceso vietos padaryti sprendimai galioja 5 metus. Tai čia gal ir geras dalykas, bet į šią diagramą netinka, nes čia matuojame proceso trukmę, o ne sprendimų galiojimo trukmę.
Tai mes su savivaldybės darbuotojais, t.y. ponia Rūta bendradarbiausime ir užbaigsime tas diagramas. Tiesa, kilo šiek tiek techninių iššūkių, nes reikėjo nuspręsti kuom gi mes braižysime jas. Reikia gi, kad būtų patogu ir man, ir savivaldybės darbuotojams jas koreguoti. Kokio nors MagicDraw gal nereikia gal pirkti, bet va koks nors paprastas, lankstus ir patogus (geriausia nemokamas) įrankis visai praverstų. Aš pats tai paišiau su InkScape‘u (čia toks OpenSource Corelis). Ne visai patogu diagramas piešti, bet labai lankstus įrankis – galima išsidirbinėti kaip tik patinka. Tada atradome draw.io kažkokį 🙂 Ale visai fainas įrankis. Pamėginkite atsidaryti tą adresą ir atsiverti šį failą. Turėtumėte pamatyti sklypo formavimo diagramą tame įrankyje. Turėtumėte pamatyti kažką va tokio:
Čia kokia penkta versija. Keletą kartų reikėjo riebiai nusikeikti kuriant ankstesnes versijas. Bet dabar, kai jau daug-maž aiškiau, tai jau geriau. Svarbiausia nedaryti shift+scroll (up/down) 😀
O jau kai užbaigsime mes tas diagramas ir gal net su instrukcijomis apie tai kaip ir ką bendrijos turi padaryti, kad galėtų daryti ką nuspręs, tai tada gal sugalvosime su Povilu padėti visą tą gėrį į kokį nors Vilnius.lt wiki.
P.S. Aš, žinoma, negaliu apsieiti be savo SOZI, kai kalba eina apie kokio nors didelio paveiksliuko žiūrėjimą ekrane. Tai va šitas diagramas galite pamatyti čia.
Lietuvos internetuose yra žmonių, kurie visai įdomiai rašo: straipsnius, apybraižas, eses visokias ir kitokius smegenų dump’us pateikia į internetus. Nuožmūs skaitytojai arba rašytojai tai vadina vienu žodžiu: “tekstai”. Nes jie nesivargina galvoti koks tai tekstas ar apie ką, nes jie yra nuožmūs. Nuožmūs skaitytojai skaito tekstus. Nuožmūs rašytojai rašo tekstus.
Blogeriai rašo blogus. Nuožmūs blogeriai deda į savo blogus paveiksliukus ir dar teksto įdeda (Ingridai Šimonytei tai negalioja, nes ji nuožmi ir be paveiksliukų).
Tai aš dabar sau leisiu pateikti savo 12’ką, nes leidimą gavau (savo leidimą galite išsiimti pas jo VISATYBĘ pateikę pasirašytas paraiškas su pažymomis iš VSD, STT, PVM, CRU, KPSS, KPŠ ir WTF).
Čia dabar tvarka bus nesvarbi, nes nežinau kurie yra geriausi – visaip būna. Vieną dieną vienas geriausias – kitą kitas. Tiesa, pamėginsiu nedubliuoti JO (iš pagarbos nepatikslinu ko tiksliai) sąrašo, nes tai galės reikšti kokią nors dar neduokrokiški nepagarbą.
Mano blogų 12’as blogerių savireklamos savaitei:
Savel brain dump. Tai yra puikiai nuostabus mikro-(o gal ir didesnių srovių – kas ten žino)-elektronikos specialistas. Smaginasi su visokiausia įranga ją visaip narstydamas beigi visaip kaip abusindamas. Prisipažinsiu, kad suprantu nedidelę dalį to ką jis ten parašo apie tuos daiktus, bet vis tiek skaityti įdomu. Toks fizikinių procesų supratimas ir gebėjimas juos sintetinti į kažką įdomaus ar naudingo yra nuostabus.
Darau Blė. Itin produktyvus blogeris iš Kauno. Užrodė man jį Adis. Ir kai pamačiau tai kažkaip abstulbau mažumėlę. Nes man jis savo rašymais pasirodė panašus į mane. Tarsi koks kostminis brolis. Tiesa, aš mažiau moku su lituokliu švaistytis nei jis. Bet lituoklis ten pas jį ne pagrindinė tema. Rašo apie šeimą, keliones, knygas, maistą, programavimą, lempeles…
Neblogas. Maisto gaminimo blogas. Visi receptai įdomūs. Rašo jį, kiek žinau, metalistas programeris (ar tai sysadminas).
Siaubas. Daug komentuodavo pas mane. Dažniausiai taip, kad net suskausdavo truputį. Labai gerai komentuodavo. Po netiesioginių ir tiesioginių paraginimų iš komentavimo perėjo į rašymą. Libertaras ir anarchistas žodžio į vatą nevynioja. Ir apie Internetą gaudosi.
Remigijus Šimašius. Jis taip pat ir Vilniaus meras ir tos pačios frakcijos Vilniaus savivaldybės taryboje narys kaip ir aš :D. Liberalas rašo apie esmę ir sistemiškumus visokius. Paskutinis įrašas senokas jau, bet tai visiškai suprantama. Dienotvarkė įtempta.
Leo Lenox. Į savo įrašus įkiša tiek, kad retkarčiais būna sunku skaityti. Bet skaitydamas kar kartą patiriu pažinimo džiaugsmą irba juoką. Dabar jo skaityti daugiau galima vz.lt. Bet gal ką nors dar kada nors išstenės ir į blogą.
Jurodivai. Į ten rašo tokie garbingi žmonės kaip Kreivarankis, Pseudoistorikas ir Amie Kusaitė. Į jų “apie” net mano komentaras papuolė.
Enorca. Tikriausiai nesuklysiu, jei ją pavadinsiu tikrąja lietuviškąja gyke. Kiekvienas jos įrašas tai eklektiškas dienoraštis su daugybe įdomių minčių. Ji taip pat ir masonų žurnalo “Verslo Klasė” autorė.
Ji daktarė ji žinanti, arba Emilija. Man ji kaip Enorcos sesė. Dirba gydytoja ar tai dar tik rezidente. Rašo koncentruočiau ir taip pat labai įdomiai apie mediciną, įvairias ligas ar reiškinius.
Buržujus. Rokiškis antai nedėjo žymių blogerių dėl to, kad jie žymūs ir dėl to, kad specialiai. O aš va įdedu buržujų, nes specialiai. Traktoristo šito blogą įdedu. Fui.
Konstanta. Nes apie astronomiją. Vienintelis tokios kokybės ir tokio puikumo blogas lietuviškai. O ir kitomis kalbomis retai kas gali pasigirti panašiais autoriais. Jau senokai skaičiau, nes reikia visokius dokumentus skanuotuose pdf’uose skaityti pastaruoju metu.
I have no teeth. Čia yra Miglė ir krūva jos visokių blogų. Šitas labai geras, nes trumpi įrašai ir daugiaprasmiai tokie. Kaip kokia poezija.
Tai daug įdomių garantuotai praleidau. Ir manau, kad čia bus dar kokių nors “Atnaujinimas”, nes pagalvosiu, kad nu kaip gi šitaip va šitą praleidau?!!
Čia bus istorija apie tai, kaip vienam labai geram draugui iš vienos tokios įmonės sekėsi su banko kaupiamuoju gyvybės draudimu.
Prisiminiau tą istoriją, kai pamačiau visą šitą buzz’ą su nuosavais bankais ir bankomatais. Vienas toks (t.y. kitas) draugas tokiais atvejais sako: “nu jau bankas tai savęs jau tikrai nenuskriaus!”.
Nu ir tikrai! Kodėl bankas turėtų save skriausti? Kodėl save turėtų skriausti kokia nors įmonė, kurioje jūs dirbate? Arba kam jums skriausti kokią nors savo įmonę? Gi ne toks jų ir jūsų tikslas.
Na, bet čia ne apie tai. Gi istorija apie draugą, kuris dirbo vienoje įmonėje tokioje ir jo kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip jau minėjau, šią istoriją prisiminiau tada, kai perskaičiau blogosferoje keletą straipsnių apie Nerijaus Mačiulio pasisakymus:
Tai štai prisiminiau aš tą istoriją apie kaupiamąjį draudimą. Ogi viskas ten buvo taip: tas mano labai geras draugas vienoje tokioje įmonėje labai neblogai dirbo ir pasiekė gerų rezultatų, t.y. nenuskriaudė įmonės, o net padarė jai gero. Ir ta įmonė pasakė tam labai geram draugui, kad už tai, kad jis toks geras, tai jį dabar ji motyvuosianti. Matyt tos įmonės vadovai prisiskaitė kažkur, kad motyvacija grynaisiais ne geriausias variantas ir nupirko tam darbuotojui kaupiamąjį gyvybės draudimą banke.
“Kaip čia mums pamotyvavus darbuotojus” – galvoja įmonių vadovai.
Praėjo tada kokie keturi ar penki metai ir nutarė įmonės vadovybė, kad šis motyvacijos mechanizmas jau nebetinkamas ir reikia nutraukti sutartis su banku.
Tas mano labai geras draugas gavo pranešimą, kad, jeigu nori tų pinigų, kurie prisikaupė banke, tai tegu eina į banką ir juos susirenka. Visai neblogai ane?
1000 eurų.
Banke paaiškėjo, jog per tuos metus įmonė bankui sumokėjo ~1000 eurų to mano draugo sutarčiai palaikyti. “Tūkstantis eurų yra neblogai” – pagalvojo tas mano labai geras draugas. Persirašė sutartį savo vardu ir gavo pasiūlymą atvykti į banką po savaitės ar dviejų, kai bus visi formalumai sutvarkyti. Atvyko tas mano labai geras draugas po savaitės ar dviejų ir paaiškėjo… Paaiškėjo, kad grynais jam bankas tegali išmokėti ~30 eurų.
Kaip čia taip gavosi, kad ~1000 eurų virto ~30 eurų? Kas čia ką nuskriaudė, o ko nenuskriaudė?
Pasikalbėjau aš su tuo savo draugu ir paaiškėjo kad:
Banko sutarties aptarnavimo ir makleriavimo vertybiniais popieriais (nes tie pinigai, žinia, buvo investuojami) mokesčiai gan dideli.
Sutartis buvo sudaryta prieš pat recesiją ir nemažai pinigų tiesiog dingo nuvertėjime.
…
“Nesidžiauk radęs, neverk pametęs” – prisiminė senolių išmintį mano tas draugas. O be to, tos įmonės pinigai gal kiek sušvelnino krizę. O be to juk bankams reikia gauti licenciją, nusipirkti arba išsinuomoti patalpas, pasisamdyti darbuotojus, surinkti indėlius, susimokėti indėlių draudimą, nusipirkti inkasavimo paslaugas, techninę įrangą nusipirkti reikia taip pat gi.
– Ir, žinok, jaučiausi, kad mane vertina, kad manimi rūpinasi, kai sužinojau apie tą kaupiamąjį draudimą! – pasakė tas mano draugas vėlgi.
Jau keletą savaičių planavome kokią nors išvyką prie jūros su šeima savaitgaliui. Ir tas savaitgalis atėjo. Bet prieš pat jam ateinant vaikai susirgo kažkokia kosialige (lyg ir bronchitas). Oras savaitgaliui neatrodė labai geras. Todėl nutariau paieškoti kito varianto.
Tada aš prisiminiau, kad kažkur (lyg ir per televizorių) kažkada mačiau kaimo turizmo sodybą, kuri atrodė labai gražiai. Vis pamiršdavau pavadinimą: kažkas lyg ir su naktimi ir šviesa. Kažkokiu būdu pavyko surasti pavadinimą. Jų internetuose yra labai gražių nuotraukų. Bet žinote kaip būna – nuotraukose atrodo gerai, o realiai tai nelabai. Bet šiuo atveju tai ne tai.
Žodžiu, visai gera vieta praleisti savaitgalį ar keliom dienom daugiau: ramu, gražu ir tvarkinga. Su Dalia nutarėme, kad būtų puiki vieta išvažiuojamajam kūrybiniam padirbėjimui, kurį galima būtų pamaišyti su grybavimu ar žvejyba.
Čia keletas nuotraukų iš ten:
Čia vaizdas pro namelio langą. Tas varlinėjantis gandras gavo iš Augusto vardą – Aiforgenas. Nors vietiniai jį vadina Žilvinu.O čia mūsų namelis ir aš.Mūsų namelis kitu kampu.Aiforgenas prie lieptelioČia vaizdas pro namelio langą.Pietų reikdavo nueiti užsisakyti pas šefę. Pasakydavom ko norim – o ji pagamindavo. Čia kiaulienos kepsnys. Taip taip – tie agurkėlis ir pomidoriukas 🙂 Bet mėsa iškepta skaniai.Važiuojant iš Nakcižibio prie kelio Dalia pririnkoDar AiforgenoNugi gražu ten visai.Net selfį pasidariau, kaip buvo smagu!Varėnoj nupirkau kažkokių burbulų vaikams. Keistos konsistencijos – labai tiršti. Tai vienas burbulas nusileido ant voratinklio ir keistai išdžiūvo, o tada nukrito ant turėklo.Vaikai padeda žvejoti 😉
Aiforgenui atidavėme žuvį. Aiforgenas lyg ir patenkintas liko:
Čia sužinojome, kad Aiforgenas turi ir kitą vardą: Žilvinas.
O čia pagauto lyno paleidimo ceremonija:
Bene pirmą kartą taip normaliai pasikepėm zefyrų. Taip kaip tai daro amerikiečiai. Ne kokį tai rimtą ten šašlyką, ar kitokią mėsą, kas yra tikrų vyrų maistas, o tiesiog zefyrą 😀O čia lynas kuriam ir nepasisekė ir pasisekė tuo pačiu.Žvejiba – dalykas rimtas.
Taip pat perspėju, kad KPŠ gali keistai paveikti jūsų mąstymą ir gal net išryškinti kokias nors iki šiol slepiamas problemas jumyse.
Gali būti, kad jūs pajusite nenumaldomą norą daryti taip, kaip daro žmonės jums pateiktoje vizualinėje irba audio informacijoje. Tai jeigu kreiptumėtės į specialistus ir jie galimai jums padėtų, nes problemos nebūtų gal įsisenėjusios.
Žodžiu nauda neginčijama gausis, jei čia žiūrėsite ir kreipsitės į specialistus. O jeigu nesikreipsite į specialistus, tai nauda gali būti sąlygine, kurios sąlyga yra galimas naudos gavėjas. Tokiais naudos gavėjais gali tapti šalia jūsų gyvenantys žmonės ar šiaip jus pažįstantys. Arba gyvūnai. Ir tikriausiai ilgoje perspektyvoje.
O štai tų, kurių ilgos perspektyvos nedžiugina, tai prašom būti dar kartą perspėtais ir browsinti kur nors į šoną – kad ir, pavyzdžiui, į penktadienio schemą. Bet ir tai darykite atsargiai.
Jokių atsakomybių nenešiosiu.
Pradedam.
Netikėta reakcija:
Blizgus 80’ųjų viršelis:
Hello! Anyone there?!
Dar vienas panašus (nors čia gal jie labiau juokauja, nei rimtai):
Tinginiui truputį gėda.
Katinas lygtais ruošiasi keršyti:
Me and my cats
O tada:
Ten kažkas reddite pakomentavo: I kind of feel bad for these cats…
Dar vienas iš panašios serijos:
Šis labiau juokingas nei KPŠ, bet lai būna.
This one’s also ready to shoot:
Tas, kur už diržo užkištas man priminė anekdotą apie duris su paremtu pagaliuku.
Čia turėtų būti visai smagus žaidimas:
Kaip tapti serijiniu žudiku.
Tiems, kas žiūrėjo daktarą Hausą, tai čia viskas normaliai:
Aš čia pagrosiu su gitara, kol jūs pasikrapštysit man smegenyse.
Mergaitė užsimanė būti princese Darte Weidere:
O čia labiau gražu nei KPŠ. Teisingas tėtis. Bet pas mane būna ir gražių KPŠ – ne tik piktų.
Ten ant baliono parašyta “Get well”:
Ooooooooohhhhhhh
O čia va kiek kitokia kaukė:
Bacon! O gal ir ne bacon čia…
O čia, žinoma, japonai:
Truputį creepy.
Fuck the system:
Kažkodėl labai ilgai žiūrisi šitas gif’as.
Čiuožykla:
Šita foto, kaip parašyta reddite, yra iš Izraelio. Kažkaip mažiausiai to tikėjausi.
Truputis įprasto amerikietiškojo KPŠ:
Keista žuvis.
Čia kažkaip nesupratau ar tiesiog menas ar reali vieta iš realaus laikotarpio:
Man labiausiai patinka išraiškos. Rūbai tai tokie frykiški, bet išraiškos tai dar keistesnės.So gaySo freaky. Kažkaip net užuodžiu stiprų pigų losiono po skutimosi kvapą (čia apie kairėje esančią kompoziciją).O čia tai jau visur super gay. Tas kur dešinėje kompozicijoje, kur su triko: – Ką tik va taip va pirstelėjau! O kairėje, pirmame plane esančiam tai kažką skauda.Šita man kažkaip net patinka. All natural. Jokio feiko.
Namas šo:
Viena Gpliusietė išsikraustė neseniai į namą iš buto. Tai man atrodo, kad į tokį namą.
Žiaurus elgesys su gyvūnais:
Primena Rožytę.
Gąsdina:
Gerai kad ir aš tą čelenžą dariau. Net palengvėjo kažkaip.
Pure evil:
Raudona spalva jai tinka.
What did just happened there?
Panašu, kad kažkas pikto ir žiauraus nutiko. Bet kas ir kodėl – neaišku.
Nesuprantu ką čia reklamuoja:
Kažkokie lašai. Pikti lašai.Ypač barškuolių…Šiuo atveju blogai jaučiuosi dėl to šuns.Su tuo užrašu viskas blogai.Čia taip Rusijoje po to kai uždraudė Latviškus šprotus.Rimtas menas.
Musulmonių moterų maudymosi kostiumas:
I kind of now get it, you fetish-islam bastarts!
O su visais youtūbais man taip gavosi, kad mano KPŠ rinkinyje prisikaupė daug video ir aš nebežinau kuriuos jau dėjau, o kurių dar nedėjau, tai visus čia dabar sudedu, o pleilistą prasivalysiu ir sekantį kartą jau nebesikartos gal.
Nors šitas tai nesikartoja. Šitą radau naujoje FB grupėje “Salomėja Neris”:
Man kokius šešis kartus norėjosi pareguliuoti kažką kompiuteryje, kol šitą žiūrėjau:
Čia užrodė ponas Skarolskis. Labai graži muzika:
Nežinau kas čia:
Japonės:
Waidoto KPŠ:
Jauni nerdai:
https://youtu.be/5ITftz_kbNs
Gaaarssoooo, garrrsooooo:
Svetima gėda:
Blogi dalykai:
Japonai:
Žymiosios Rusijos bitutės:
Šitas video jau lyg ir kartojasi:
O čia labai rimtas KPŠ. Matematinis. Kaip manote kokia “S” vertė: S=1+2+3+4+…∞? Ogi -1/12! 😀 Nu rimtai:
Bezdantis arklys:
Viena kirmėlė valgo slieką (kiek šlykštoka):
Šiek tiek įprasto KPŠ:
Dar:
Ir dar:
Kodėl niekas žmogui nepaaiškina?
Čia gal labiau tiktų į #pinternetus:
Tiesiog KPŠ:
Žmonės savo noru nori būti invalidais ir paralyžuotais:
Vat neatsimenu ar šitas jau buvo ar ne. Jei buvo, tai nepykit, lai būna pasikartoja:
Čia bus daug angliškų keiksmažodžių ir didelis KPŠ pabaigoje. Nežinau nei kaip nei kur jį radau:
Šitas man irgi matytas… Toks jausmas, kad per naujo kažką postinu. Bet va išpostinsiu viską ir tada ištrinsiu iš ten iš kur aš juos traukiu:
Some cartoon KPŠ:
Diiiidžiuuuulė krūva KPŠ:
Super excited:
Ne, nu tikrai jie man visi kažkur matyti. Čia gydoma migrena:
Padarom taip, aš čia sudedu visus youtūbus iš savo KPŠ playlisto ir ištrinu, sekantį kartą bus tik švieži:
“Kai aš ateinu į Europos Parlamentą, aš išjungiu visas komunikacijas visuose savo įrenginiuose, nes jeigu to nepadarau, tai namie randu krūvas visokio SpyWare[1]” – pasakė vienas žmogus, kuris darė pranešimą Europos Parlamente. Tiksliau – kažkaip panašiai pasakė, nes čia mano laisvas vertimas.
Tai pasakęs žmogus yra Axel Arnbak iš Amsterdamo universiteto, o pranešimą jis darė ketvirtadienį seminare Europos Parlamente. Seminarą suorganizavo vienas iš ALDE narių, tai yra Antanas Guoga. Seminaro vaizdo ir garso įrašą galite pasižiūrėti ir jūs:
Ponia Hilde Vautmans (taip pat Europos Parlamento narė ir taip pat ALDE narė) kiek nustebusi paklausė pono Axel’io ką jai daryti, su jos iPad’u ir telefonu Europos Parlamente, nes jai šių įrenginių reikia darbui. Ir išties – ką daryti? Kodėl Europos Parlamente nesaugu ir ką daryti, kad būtų saugiau? Juk svarbu naudoti informacines technologijas savo kasdieninėje veikloje, nes kitaip būsime labai neefektyvūs.
Štai turime dilemą: mes norime informaciją apdoroti, saugoti ir perduoti naudojantis informacinėmis technologijomis (IT) ir užtikrinti jos saugumą vienu metu. Panašių dilemų turime ir kitur: keliuose mes norime greitai važiuoti ir būti saugiais vienu metu; ekonominiuose santykiuose norime turėti universalią vertės išraišką, tai yra pinigus ir norime, kad pinigai nebūtų padirbinėjami ar kitaip jais būtų sukčiaujama. Kelių ir pinigų suteiktos naudos panašios į IT suteiktas: greičiau ir efektyviau kuriame. Tačiau taip pat greičiau ir efektyviau sukčiaujama.
Čia yra ponios Jelena Fedurko dilemų debesis. Panaudoju šį paveiksliuką kaip dilemų vizualizaciją.
Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia mums daug naudos, bet ir sukuria naujų problemų. Tos problemos yra kitokios, nei būdavo anksčiau. Toms problemoms valdyti turime turėti ir kitokias priemones, nei būdavo anksčiau. Fire fire with fire.
Taigi, ponas Axel poniai Hilde į jos klausimą ką jai daryti su jos iPad’u atsakė, jog užtektų naudoti bent jau duomenų šifravimą (encryption) perdavimo kanaluose (WiFi, LAN’e ir pan.). Taigi pagrindinės vietos, kuriose vykdomi nusikaltimai, yra būtent trpas tarp duomenų perdavimo šaltinio ir vartotojo – taip vadinamas middle-man (žmogus viduryje – tarpininkas). Seminaro dalyviai iš salės dar pridūrė, kad reikalinga laikytis bent jau minimalios saugumo higienos:
nenaudoti visur to paties slaptažodžio;
slaptažodžiai neturėtų būti metų laiko pavadinimas ar jūsų paties vardas;
nepalikinėti slaptažodžių užrašytų ant popieriuko po klaviatūra (Estijos atstovė papasakojo labai smagią istoriją apie tai, kaip teisėjai Estijoje taip laiko savuosius);
nepasitikėti kažkokio žmogaus usb atmintine, kurią jis taikosi įkišti į jūsų įrenginį ar duoda kaip savo vizitinę kortelę.
Čia dar prisiminiau patarimą, kuriuo galite pasinaudoti kurdami savo slaptažodžius. Čia dar vienas patarimas komikso forma:
Ten daug raidžių angliškuose žodžiuose, tai būtų gerai, kad mokėtumėte angliškai, o jei ne, tai eikit į Delfi – ten irgi kažkas apie tai parašyta.
Taigi duomenis reikia šifruoti. Duomenų šaltinis (pvz. koks nors serveris kokiame nors saugiame hostinge – na pavyzdžiui Delfi serveris) yra sąlyginai saugus, nes apsaugotas saugiame pastate su apsaugom ir signalizacijom nuo fizinių piktavalių. Taip pat yra gan geros apsaugos nuo virtualių atakų. Vartotojas su savo įrenginiu gali būti sąlyginai saugiu, nes jį sunkiau surasti, o ir slaptažodžiai jo galbūt sudėtingi. O štai perdavimo kanalas yra mažiausiai saugus, nes jis ilgas ir visaip išsišakojęs. Duomenų perdavimas tarp įvairių įrenginių yra vykdomas naudojantis įvairiomis rekomendacijomis ir protokolais, kurie yra viešai žinomi – antraip skirtingų gamintojų skirtingi įrenginiai nesusikalbėtų.
Čia matome IP paketo struktūrą. T.y. duomenys perduodami labai aiškia ir griežta struktūra: kiekvienas bitas turi savo vietą, kiekvienas laukelis turi savo ilgį. Kiekvienas tinklo įrenginys žino šią struktūrą ir iššifruoja informaciją. Šį labai iškalbingą paveiksliuką pasiskolinau iš kokio tai Essay Web
NSA ilgainiui (o gal trumpaniui) suprato, jog šitaip atvirai perduoti slaptą informaciją nesaugu. Statyti lygiagrečius tinklus, apsaugotus nuo įsilaužimų – brangu. Tai jie sugalvojo kaip naudotis viešu internetu saugiai – jie ėmė duomenis šifruoti. Prigalvojo visokių būdų. Bet tada dar sugalvojo, kad, jei žmonės ims naudoti sudėtingą kriptografiją (pvz. 128-bitų), tai jie negalės dešifruoti jos ir negalės suprasti kuo žmonės tarpusavyje keičiasi. Jie sugalvojo, kad tai yra nesaugu. Nesaugu leisti visiems saugiai keistis informacija. Tada prasidėjo šifrų karai (CryptoWars).
Šifravimo būdai vis tobulėja. Bet vis kas nors sugeba dešifruoti tuos šifrus. Ir kol kas nors nedešifruoja turimo geriausiojo – duomenis perduoti naudojantis naujausiais šifrais daug-maž saugu. Tačiau šifravimo panaudojimą lengva identifikuoti. Kai kurių šalių valstybės draudžia tai daryti ir koduotų pranešimų nepraleidžia:
Kaip veikia šifravimo cenzūra
Čia todėl, kad valdžia nori žinoti ką žmonės daro ir ką galvoja. Kad nedarytų visokių nesąmonių ir neprigalvotų visokių bjaurasčių apie valdžią.
Bet yra šiek tiek ir protingų žmonių, kurie sugalvoja išlaikyti tą pačią IP paketo struktūrą, o koduoti jau paties paketo viduje (šitą daiktą galite atsisiųsti ir susiinstaliuoti savo kompiuteriuose, jei norite):
HTTP duomenų paketas atrodo kaip paprastas, bet duomenys viduje gali būti visai net ne HTTP arba HTTP, tik šifruoti. Šitą, manau, valdžia irgi gali išsaiškinti ir prigalvoti būdų kaip užblokuoti tokius paketus, bet tam reiktų analizuoti visus duomenis dar giliau, o tai užtruktų ir jau buvęs lėtas dėl cenzūros Internetas taps išvis vos panaudojamu. Na, kol neatsiras dar gudresnių žmonių su dar gudresniais sprendimais.
Galimybės šifruoti ir iššifruoti yra didelės. Tobulėjant technologijoms – tobulėja ir šifravimai bei dešifravimai. Sąlygotinai[2] saugiai galite jaustis, jeigu naudosite vėliausiai sukurtas šifravimo technologijas ir jeigu laikysitės bent jau minimalios kiber-hgienos:
visur naudosite sunkiai laužomus slaptažodžius (t.y. pakankamai ilgus ir sunkiai atspėjamus, bet jums nesunkiai įsimenamus);
slaptažodžių neužrašinėsite kur papuola ir nelaikysite kur vėlgi papuola;
neleisite sau kišti visokių nepatikrintų ir svetimų usb atmintinių;
kontroliuosite kokios programos turi veikti jūsų kompiuteryje, o kokios ne (a.k.a. naudosite Linux 😀 arba neinstaliuosite ko papuola į bet kurią OS);
turėsite pakankamai proto naudotis įvairiomis apsaugomis naršydami kokiuose nors seksualinės tematikos serveriuose ar siųsdamiesi informaciją P2P ar ir visais kitais protokolais
nesijungsite prie savo banko ar kitokių asmeninių resursų per viešą WiFi ryšį (banko atveju saugumo lygio analogija galėtų būti prašymas atsitiktinio praeivio nunešti keletą eurų į jūsų sąskaitą tarsi prašytumėte pažymėti talonėlį viešajame transporte)
ir panašiai.
.Matau, kad žodis po žodžio, sakinys po sakinio ir gaunasi jau visai toks tl;dr. Bet dar neparašiau apie autorines teises, žmonių teises bei apie teisininkus (kurie kuria ir vysto mūsų elgesio taisykles), incidentų kiekį bei svarbą ir skaidrumą, kyber-karus ir kyber-karius ir dar apie visokius įdomius dalykus, kuriuos išgirdau tame seminare arba kuriuos prisiminiau jį klausydamas/žiūrėdamas…
Bet apie tai bus kitą kartą.
____________________
[1] – SpyWare tai pažodžiui išvertus gautųsi “šnipų įranga”, o tai reiškia šnipinėjanti programinė įranga. Šnipinėjanti programinė įranga paprastai būna programos veikiančios įrenginiuose, kurių šeimininkai apie tai dažnai nežino. Tos programos būna įvairios ir jos daro įvairius dalykus (pavyzdžiui: vagia duomenis, registruoja, saugo irba perduoda įvesties/išvesties komponentų informaciją į ten, į kur nenorėtumėte, kad būtų perduodama ir panašiai).
[2]– Žodį “sąlyginai” man check-speller’is raudonai pabraukė ir pasiūlė šį žodį. Gal ir visai nieko ten tas žodis.
Čia man ponas Darau Blė pranešė, kad mano blogo komentarų nustatymai varžo jo polėkį reikšti savo mintis komentaruose pas mane.
Ačiū, Darau, už tai, kad darai ir kad, blė, pranešei, nes aš ir toliau sau sėdėčiau ir galvočiau: “ale kaži kuode nekomentuoja niekas? Matyt labai gerai parašiau ir visi pritaria.”
Pasirodo gi, kad čia apsauga nuo spamerių buvo pas POPO uždėta. Ten kažkas su kažkokiais refereriais nesusireferirino. Tai dabar jau nelabai svarbu kas ten su tais referais, nes komentuoti vėl galima!
Jei turėjote veržatį savo minčių savy, o negalėjote pasilengvinti savo dalios čia pas mane, tai dabar jau galite.
Žodžiu – komentuokite. Nesivaržykite. Jei per daug nesivaržysite, tai nieko baisaus – aš pavaržysiu, jei reiks.
2015 gegužės 21 dieną Seimas nusprendė cenzūruoti Internetą. Tą dieną Seime buvo priimtas azartinių lošimų įstatymas. Pagal šį įstatymą Interneto paslaugos teikėjas privalės blokuoti savo vartotojams prieigas prie per Internetą pasiekiamų duomenų šaltinių. Blokuojamų duomenų šaltinių sąrašą pateiks lošimų priežiūros tarnyba.
Latvijoje jau tai veikia. Ir Latvijoje panašiu prašymu buvo užblokuota prieiga prie Reddit. Reddit, tai yra kaip feisbukas. Socialinis tinklas orientuotas į turinį, o ne į žmones. Tai yra totalus KPŠ, WTF ir DAFUQ vienu metu. Net jeigu Reddit papuolė čia netyčia. Daug kas gali netyčia papulti. Pavyzdžiui opozicijos informaciniai šaltiniai.
Seime susirinkę žmonės dauguma net nenutuokia apie ką jie čia tą įstatymą padarė (biudžeto ir finansų komiteto posėdžio garso įrašas, Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas įstatymas išvakarės):
Čia Seimo opozicija ir technologijose išmanantys žmonės mėgino įrodyti komitetui, kad jei jau nutarta kažkaip kažką blokuoti, tai būtų gerai bent jau priemones aprašyti, nes kitaip leidžiamas visiška savivalė ir į kažkokią tarnybą atiduodama neproporcinga galia. Nors pasiūlymas buvo komitete priimtas, šis niekaip neatsispindi Įstatyme!
Jei nepatingėjote peržiūrėti šio garso įrašo, tai tikriausiai susidarėte ir įspūdį apie tai ką žino ir ką galvoja apie Internetą kai kurie ponai Seimo nariai.
BET TAI DAR NE VISKAS!
🙂 Tas įstatymas ne tik įveda Interneto cenzūrą, bet dar tuo pačiu kuria išskirtines sąlygas esamiems azartinių lošimų organizatoriams, o naujiems sunkiai įveikiamus barjerus. Reikalas bjaurus. Skaidrumu net nekvepia.
Turime paskutinį šansą išvengti šios bjaurasties: Prezidentės veto. Prezidentė šio įstatymo dar nepasirašė. Padėkime Prezidentei apsispręsti ir pasirašykime šį kreipimąsi (spauskite ant paveiksliuko):
Spauskite ant paveiksliuko ir eikite į Lietuva 2.0 portalą. Įsiloginkite ir pasirašykite!
Lietuva 2.0 portalo darbuotojai dokumentą saugiai (pagal visus įsipareigojimus) su visais parašais perduos į Prezidentūrą.
Parašus renkame iki 2015 gegužės 28 dienos pabaigos
Atnaujinimus: parašų rinkimas pratęsiamas iki 2015 gegužės 31 dienos pabaigos.
Prašoma Prezidentės atmesti šį įstatymą kaip antikonstitucinį, ginantį išskirtinai Lietuvos azartinių lošimų rinkoje jau įsitvirtinusias įmones. Įstatymas skatina teisinį nihilizmą:
azartinių lošimų pažeidimų apribojimo priemonės atveria kelią Interneto cenzūrai;
apriboja naujų rinkos dalyvių (tiek lietuviško tiek užsienietiško kapitalo) galimybes kurti nuotolinių azartinių žaidimų verslą;
apriboja Konstitucijos užtikrinamą teisę į konkurenciją, t.y. kuria išskirtines sąlygas jau esantiems būsimiems monopolistams.
81 straipsnyje įrašyti reikalavimai nepagrįsti jokia laisvos ir sveikos rinkos logika ir akivaizdžiai tarnauja tik jau įsitvirtinusiems patiems stambiausiems Lietuvos azartinių lošimų subjektams – tam, kad būtų gaunama nuotolinių (per Internetą) lošimų organizavimo licencija, reikia jau turėti (citata iš įstatymo):
„ne mažiau kaip 5 fizinius totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų [4 mln. LT]. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“
Akivaizdu, kad nuotoliniams (per Internetą) lošimams organizuoti tikrai nėra būtini fiziniai lošimų punktai. Manome, kad už šių naujai azartinių lošimų įstatyme įrašomų reikalavimų slypi konkrečių privačių interesų protekcionizmas, kuris nėra naudingas LR laisvai rinkai ir teisei.
Tokie patys argumentai buvo išsakyti ir STT išvadoje (2012.07.09 ir taip pat vėliau papildomuose komentaruose 2015.03.24) parašyta (citata):
„Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos.<…> Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose (kazino) arba 5 statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti; 10 lošimo automatų salonų; 20 lažybų arba 20 totalizatoriaus punktų <…>.Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis[1] 2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino) (priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms).“
Taigi galima dar kartą daryti išvadą, kad kelios bendrovės rado būdų įkalbėti politikus, sutverti tokias sąlygas, kad naujokams į rinką ateiti nebebūtų įmanoma.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo ruožtu savo išvadose teigė (citata):
<…> kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu <…>.
Mes, pilietiškai nusiteikę asmenys, manome, kad nevetavus šio įstatymo ir įtvirtinus tik kelioms bendrovėms naudingas sąlygas, tiek valstybei, tiek jos piliečiams bus padaryta žala ir sudarytos prielaidos monopolijų kūrimuisi. Taip pat bus įteisinama Interneto cenzūra, bei pažeidžiamas tinklų neutralumo principas (reglamentuojamas ES teise).
