Tai bus politinė agitacija ir reklama. Čia labai trumpai aprašysiu kai kuriuos Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio kandidatus į Vilniaus miesto tarybą.
Čia kad jums gal būtų kiek lengviau išsirinkti ką reitinguoti. Susiaurinsiu kiek sąrašą. Kai balsuosite nepatingėkite: reitinguokite – tai labai svarbu. Svarbu tuo, kad šitaip ne tik atliksite pilietinę pareigą, bet padėsite ir pačioms partijoms tapti kokybiškesnėmis ir geresnėmis.
Mano sąrašo tvarka nesvarbi. Iš pradžių peržiūrėjau visus kandidatus nuo aukščiausios vietos iki žemiausios, paskui atvirkščiai ir tada dar kitaip…
Mūsų sąrašo lyderio Remigijaus Šimašiaus, kandidato į mero postą, nepristatinėsiu atskirai. Žodžiu, štai ką rekomenduoju reitinguoti:
Konstantin Gaitanži – menininkas visuomenininkas. Nepažįstu, bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Paulius Zaviša – Enterpreneur’is. Nepažįstu, bet jo nuotrauka ir aprašymas užkabino.
Brigita Gaitanži – irgi menininkė irgi visuomenininkė. Nepažįstu bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Vincas Jurgutis – grynaveislis politikas. Čia taip užrašiau, bet net pats nesuprantu ką tai reiškia. Bet, kai užrašiau tai ir patiko. Vincas visas yra politikoje. Bent jau taip atrodo. Besąlygiškai ir darboholiškai. Jį šiame darbe, regis visu 100 proc. palaiko ir jo draugė (tai labai svarbu). Kai bus išrinktas į tarybą taps tikru profesionalu.
Vytautas Mitalas – karjerą ir gyvenimą taip pat sieja su politika. Bent jau man taip atrodo. Turi daug žinių iniciatyvus ir darbštus.
Justas Aukštikalnis – programuotojas. Partijos IVPK komiteto pirmininkas. Gerai išmano IT.
Edmundas Jakubauskas – seniūnaičių asociacijos pirmininkas, šaulys, verslininkas. Veiklus, reiklus ir protingas žmogus.
Albinas Kalimavičius – medikas, reanimatologas. Antras medikas, kurį žinau mūsų sąraše. Turi idėjų kaip pagerinti pacientų aptarnavimą miesto poliklinikose.
Adam Žindul – matematikos magistras. Jis turėtų padėti sucrounchinti mūsų miesto atvirus duomenis.
Mindaugas Mačernis – fizikas, mokslų daktaras. Fizikai ir fizikams jaučiu didelę pagarbą.
Rimantas Šerkšnas – Arūno Šikštos komandos narys. Turi puikius organizacinius gebėjimus ir puikų emocinį intelektą. Kartu su juo vaikščiojome po senamiestį door2door’e. Ten sutikome vieną tokį gan agresyvų gyventoją. Tai Rimantas puikiai suvaldė jo pyktį.
Nors šiandien ir sekmadienis. Bet penktadienio schema bus šiandien.
Vienas liberalas, t.y. Šarūnas Dubinskas IVPK komitete pasidalino savo pagaminta Lietuvos valdžios schema.
Tai buvo paprasta wordu papaišyta schema, kurioje matosi visos Lietuvos valdžios institucijos iki tarnybų lygio.
Tai aš paėmiau ir tą schemą perkėliau į SOZI. Patingėjau viską gražiai perpiešti, tai tiesiog perkėliau paveiksliukus. Ir dar sudėliojau nuorodas – pripaišiau beveik permatomų stačiakampių ir sudėjau ant raidžių.
Nesu matęs dar niekur panašios schemos. Politologai arba žurnalistai per televizorių pasakoja kartais, kad valdžios padalinimas Lietuvoje yra geras. Čia, žiūrėdami šią schemą, galime tą įvertinti ir patys.
Galima taipogi visokių išvadų prisidaryti žvalgantis po tarnybas. Pavyzdžiui ar kokia tarnyba galimai nedubliuoja kitos veiklos. Arba, pavyzdžiui, kokioje nors ministerijoje yra keistų pavadinimų tarnybų, kurių veiklos, tikslo ir prasmės iš karto nepavyksta net suprasti.
Dar galima atkreipti dėmesį į Interneto higieną. T.y. kaip ir kokios svetaines pagamintos: kai kuriose ministerijose tarnybų svetainės – tai tik kažkoks įstatymo print-screen’as. Gal jos naujai susikūrę? O gal tiesiog labai mažos? Bet net jei labai mažos, tai būtų gi labai gerai bent jau matyti kiek ir kas ten dirba. Neskaidru. Oi neskaidru! O gal aš blogai ieškojau? Pavyzdžiui: biudžeto ir valstybės turto valdymo departamentas yra po susisiekimo ministerija. Kodėl? Kodėl ne pas ūkio ministeriją?
Schema šiaip yra tobulintina – bent jau taip pasakė pats Šarūnas. Gal kas yra praleista, gal kas neteisingai nupiešta? Dėliodamas nuorodas mačiau, kad ir lyg susidubliavę yra. Patikrinimui reiktų sugaišti laiko, kurio dabar neturiu. Gal jūs turite? Gal galite parodyti kas negerai? Kur galėtų būti geresnės nuorodos? O gal visa tokia panaši schema kur nors jau yra ir čia dviratį suradom?
Itališką virtuvę nutariau palaikyti pas save dar šiek tiek. Eksploitinu makaronų gaminimo aparatą, kurį gavau dovanų. Specialiai. Nes aname poste (šiaip tai feisbuke) vienas komentatorius užsiminė, jog šis daiktas (kažkokiuose reitinguose) yra vienas mažiausiai naudingų ir naudojamų virtuvėje.
Ot ir ne! Bent jau šią savaitę. Taigi, Lazanija.
Ai beje, čia ne už ilgo bus postų apie tai kaip aš džiaugiuosi puikiais vilniečiais iš Šeškinės, kurie man atidaro duris. Čia užtat kad esu LRLS kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kartu su būsimu (su jūsų pagalba) meru Remigijum Šimašium. Esu 18’as (žr. 75 lapą :D). Bet šiandien dar bus kulinarija.
Lazaniją gaminome kartu su Dalia, pagal jos receptą:
Čia lazanijos lakštai iš dviejų rūšių miltų: “Speltos” šviesių ir tamsių (tikriausiai pilno grūdo). Tamsių maždaug 1/3. Ir vienas kiaušinis. Tešlą pasigaminau kiek per kietą šįkart, tai teko paprakaituot – kone sulaužiau aparatą. Trečią kartą darysiu kaip ir pirmąjį: užminkysiu skystesnę tešlą ir po truputį dėsiu miltų iki reikalingos konsistencijos.Kadangi pas mus vietos mažoka, tai dėjau lakštus vieną ant kito. Tarpuose – virtuvinis popierinis rankšluostis. Geriau būtų visus lakštus išmėtyti kur nors ant stalo, kad padžiūtų.Bolognese pradžia: svogūnas puode.Mėsa ant svogūnų. Mėsa – tai jautiena ir kiauliena.Paprika. Čia ta pigiausia graikiška. Dabar prekybcentruose jos kaip tik yra – tokios pailgos.Pomidorai savo sultyse. SmulkintiBolognese padažas po kelių valandų – gatavas.
Čiut-čiut pakepinam miltusPienasMuskato riešuto truputuką.Bešamelio esmė – viską visada intensyviai maišyti. Nemaišysi – bešamelis nesigaus. Ir per ilgai kaitinti negalima. Kai tik įgauna tokią tiršto kremo konsistenciją – pilti į kokį nors indą.Dėliojame lazaniją: bešamelis, lakštai, bolognese.
Tada mocarelos. Pirkau sūdytos.Dar bešamelio…Tada vėl lazanijos lakštai.
Vienas kitas sluoksnis – kiek gausis. O viršuje vėl bešamelis.Iš šono atrodo va taip. Ant viršaus, žinoma – sūris.Na, kai spalva viršaus tokia, tai reiškia, kad iškepė.Va. Rezultatas. Laaabai skanus 🙂
Projektas visai dienai gavosi. Bet laaabai skanus 🙂
UPD: sekančią dieną lazanija yra gražesnė:
Sekančios dienos lazanija
Ai tiesa, VRK sako, kad reikia žymėti visus postus soc. tinkluose, kad tai yra politinė reklama rinkiminės kampanijos metu. Tai čia žinokite gali būti politinės reklamos požymių (ypač viršuje esančiose eilutėse). Būkite atsargūs.
Niekas neapmokėjo, nes pasidariau sau šitą reklamą nemokamai. Fotoaparatą ir maisto produktus pirkome iš šeimos biudžeto. Ir kompiuterį. Ir elektrą. Ir kitus komunalinius mokesčius.
Čia mano tokia itališkų makaronų interpretacija. Tai gali būti, kad visai čia viskas ne itališka. Nes gal kiek kinietiškai, bet labiausiai tai tumeliškai 😀
Tai mano antras bandymas gamintis makaronus (su dovanotomis makaronų staklėmis – ačiū dar kartą, Brone). Makaronus, žinia, reikia gamintis iš kietųjų kviečių miltų. Mėginau prekybcentriuose paieškoti to stebuklo, bet kažkaip neradau. Tai pirmas bandymas buvo su aukščiausios rūšies “Kauno grūdų” miltais, kiaušiniais ir moliūgu. Gavosi neblogai:
Makaronai su moliūgu. Atrodo ne taip skaniai, kaip ištiesų buvo. Čia jie kiek sulipę, bet nėra blogi tikrai… Tikrai-tikrai!
Antrą kartą pamėginau su “Spelta” grūdų miltais (“Malsenos”). Gavosi labai skaniai. Pirmą kartą, kaip vėliau paaiškėjo, dariau per minkštą tešlą.
Taigi, “Speltos” grūdų miltai su kiaušiniais išminkyti iki kietos tešlos. Pagrindinis minkymas, kaip vėliau paaiškėjo (nes buvo per minkšta tešla, tai teko dar miltų vis pridėti), buvo atliekamas su staklėmis: truputį miltų, tada perlenki, tada persuki, tada dar miltų, perlenki ir vėl persuki. Tešla turi gautis tokia gan sausa. Štai rezultatas:
Su mano staklėmis galima daryti “spaghetti” ir “tagliatelle” (lyg ir). Tai šį kartą dariau “spaghetti”.Nugi visai neblogai gavosi išties.
Šaldytuve radau vištienos blauzdelienos. Tai nutariau, jog tai bus padažas prie makaronų:
Blauzdeliena ir, žinoma, svogūnai su česnaku.
Pirmiausiai pakepinau svogūnus su česnakais. Pakepinęs padėjau į lėkštutę, nes jeigu kepčiau ten pat vištieną, tai visi svogūnai sukeptų arba susviltų:
Čia tie svogūnai su česnaku kepa. Dar susitryniau šiek tiek kumyno, čili dribsnių ir baigiant kepti kiek pabarsčiau.
Tada į tuščią keptuvę pripyliau gausiai aliejaus, gerai įkaitinau, sumečiau kulšelieną, pakepinau, aliejų išpyliau, sudėjau pomidorų pastos, truputį grietinės, sojos padažo, pomidorų padažo, kumyno ir čili dribsnių mišinuko, išviriau makaronus:
Verda gražuoliai. Skonis toks, kaip atrodo – šilkinis. Viriau ~1 minutę. Beje, žinau, kad čia ne makaronai, o pasta, bet pasta yra dantų, o čia makaronai 🙂
Tiesa, pamiršau paminėti: susipjausčiau juostelėmis morką ir įdėjau baigiant kaitinti kulšelieną su padažu. Gerai padariau: traškios morkos buvo labai į temą.
O štai čia rezultatas:
Štai kas gavosi. Galėjau gal ir išmaišyti viską – taip kaip priguli, bet su sąlyga, kad tai italokinotumeliškai, tai serviravausi sau taip.
Suvalgėme su sergančiu vaiku kaip smakai. Palikau dar makaronų ir padažo vakarui: žmonai ir jaunėliui. Tikiuosi irgi įvertins.
Jau rytoj vyks balsavimas dėl lietuviškosios ACTA. Jei paspausite šią nuorodą tai rasite paieškos rezultatus, kur ieškoma žodžio “kibernetinio”. Ten ir Remigijaus Šimašiaus pasiūlymai, ir Seimo teisės komiteto išvados…
Man atrodo, kad tas įstatymas yra visiškai neparuoštas ir priiminėjamas paskubomis. Kokia tai baisioji “naktinė reforma” 😀
Labadieną. Štai gyvenam sau ramiai… Na, kaip ramiai, na žiūrim vis į rytus, teroristus pavadiname teroristais, teroristai gal kiek supyksta, bet na, gyvename daug-maž ramiai.
Sakome, kad karas jau vyksta ir jau senokai. Ypatingai virtualioje erdvėje. Kyber-nusikaltėliai kyber-kariauja siųsdami visokias DDOS atakas ir daugeliui tai jau ima rūpėti.
Europos Sąjungai tai taip parūpo, kad netgi yra ruošiama tinklo ir informacijos saugumo direktyva. Direktyva dar nėra suformuluota galutinai, bet, kaip suprantu, tam ten dabar gan aukšti prioritetai.
EP dirba.
Tai štai mūsų uolieji valdininkai nusprendė nieko nelaukti ir patys susiorganizavo savo kibernetinio saugumo įstatymą. Norai buvo geri, bet gavosi kaip visada.
Galite apie Europos Sąjungos valdininkus ir biurokratus sakyti ką norite. Galite galvoti, jog jie apipeliję kelmai kurorte su begale pinigų nieko nedaro, tik sėdi ir bezda. Bet šiuo atveju jie, į direktyvą įsiūdami asmens duomenų apsaugojimo saugiklius yra teisūs. Bent jau teisesni, nei mūsų uolieji valdininkai.
Pagal mūsų ruošiamą kyber saugumo įstatymą – policija įgauna daugiau galių ir galimybes persekioti Lietuvos Interneto vartotojus. Bet juk daugumos ir pavojingiausių DDOS atakų turime saugotis iš užsienio! Tai kaip dabar šių įgaliojimų praplėtimas padės? Gal mūsų STT turi duomenų apie kuriamus BotNet’us Lietuvoje ir nori tai užkardyti? Tikriausiai taip ir bus. O kaip jūs manote?
Nukopijuota iš Internetų
Štai, ES direktyvos projekte gan aiškiai yra išdėstyta:
While public administrations, because of their public mission, should exert due diligence in the management and the protection of their own network and information systems, this Directive should focus on critical infrastructure essential for the maintenance of vital economic and societal activities in the fields of energy, transport, banking, financial market infrastructures or health. Software developers and hardware manufacturers should be excluded from the scope of this Directive.
Direktyvos objektas yra kritinė infrastruktūra, kuri reikalinga gyvybingos ekonomikos ir socialinio aktyvumo palaikymui, tai yra tokiose srityse kaip: energija, transportas, bankai, finansinių rinkų infrastruktūra arba sveikata. Tai, kas su šiais dalykais nesusiję – ne šios direktyvos objektas.
O mes ką gi turime? Ogi turime tai, kad tas mūsų kyber saugumo įstatymas ne tik kad nepadės, bet dar ir pakenks. Nedraugiška šalis mūsų pačių rankomis galės dabar užp..i kiekvieną soc. tinklų aktyvistą, kovojantį mūsų (turiu omenyje laisvės ir demokratijos) pusėje.
Prieš keletą metų turėjome ACTA. Tie sutraukos nutarė kėsintis į mūsų Interneto laisvę naudodamiesi autorių teisių neapibrėžtumais ir baisiąja pedofilija. Tai dabar kažkas kėsinsis į mūsų laisvą Internetą naudodamiesi kyber grėsmėmis?
Žinoma, iš dalies džiaugiuosi, kad mūsų valdininkai imasi iniciatyvos taip greitai, bet man liūdna, kad jie nesugeba netgi persiskaityti ES direktyvų (kad ir projekto). Aš suprantu, kad galime turėti pakankamai gerą pozityvų spaudimą, pavyzdžiui iš prezidentūros. Bet gi negalima taip paskubomis konstruoti suklerusio triračio, jei dviratis jau išrastas!
O gal mūsų politinė kultūra ir išmanymas yra geresnis nei Europos Sąjungos valdininkų? Ir mes galime sukurti tokio lygio įstatymą geriau ir greičiau, nei lėtieji supeliję Europos Sąjungos biurokratai? Jeigu mūsiškiai taip mano, tai aš jiems pasiūlyčiau nusileisti ant žemės.
Mūsų skrajojimas padebesiais yra nemažiau pavojingas negu kvailas. Štai, Antanas Guoga, vidinės rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys (šis komitetas – vienas iš pagrindinių ES direktyvos kūrėjų) per Šaulių suorganizuotą konferenciją minėjo, jog mums ypatingai svarbu yra įgauti kitų ES narių (o ir pačios ES) pasitikėjimą šioje srityje. Tik tada jos su mumis dalinsis savo patirtimi ir sėkmės istorijomis. Kylant globalioms grėsmėms labai svarbus tokio paties lygio bendradarbiavimas. O šiuo metu mumis ES nepasitiki. Jeigu bus priimtas šis kyber saugumo įstatymas – pasitikėjimas mumis apskritai žlugs. Čia galime netgi ir sąmokslo teorijų prikurti.
Ketvirtadienį svarstysite kyber saugumo įstatymą (http://goo.gl/qgqQ70). Stebėsiu kaip balsuosite. Mes norime, kad balsuotumėte PRIEŠ, nes:
šiuo įstatymu jūs įgalinsite jėgos struktūras neribotai naudotis privačiais asmenų duomenimis ir imtis represijų prieš bet kurį Interneto vartotoją be teismo sprendimo,
šiuo įstatymu jūs atitolinsite Lietuvos ir ES tolimesnį bendradarbiavimą kyber saugumo srityje – mes prieš globalias grėsmes vieni palikti be ES pagalbos turėsime menkesnius šansus; mūsų šis paruoštas įstatymo projektas nesuderinamas su šiuo metu ruošiama ES direktyva (http://goo.gl/4Mkt0k),
mes turime apsaugoti kritinę infrastruktūrą (energetikos, transporto, vieš. paslaugų sektorių), o ne represuoti privačius Interneto vartotojus.
Jeigu balsuosite PRIEŠ – tai bus paskata palaikyti jus ir per kitus rinkimus.
Paruoštukas #2:
Aš, jūsų rinkėjas, noriu, kad ketvirtadienį svarstydami kyber saugumo įstatymą (http://goo.gl/qgqQ70) balsuotumte PRIEŠ. Šis įstatymas pažeidžia mano asmens laisves Internete, šis įstatymas yra nesuderinamas su būsima ES direktyva. Tikiuosi, kad būsite pakankamai protingi ir balsuosite PRIEŠ.
Paruoštukas #3:
Jau šį ketvirtadienį (2014-12-04) svarstysite kibernetinio saugumo įstatymą (http://goo.gl/qgqQ70). Tikiuosi, kad padarysite manęs, kaip rinkėjo, vertą sprendimą. Šis įstatymas yra:
nesuderinamas su ruošiama ES direktyva (http://goo.gl/4Mkt0k)),
įgalina interneto cenzūrą ir interneto vartotojų represijas be teismo.
Bet tada Google nutarė uždaryti savo readerį ir kažkaip žmonės ėmė nebeskaityti blogų. Suėjo visi į soc. tinklus. Bet aš nenusileidau ir susikroviau savo reader’io turinį į feedly. Tarp kitko – visai fainas readeris.
Ir tada, staiga, aš atradau savąjį internetinį dublikatą. Nepamenu kaip atradau, bet savo bloge jis rašo panašiomis temomis ir panašiu būdu kaip aš. Gyvena Kaune ir turi gan stiprią fiksaciją LED lemputėms. Šiek tiek su pavydu ir konkurencijos jausmu žiūriu kaip jis vieną po kito bene kas savaitę kepa po naują blogo įrašą. Teks man pasitempti – juoba, kad rinkimai artėja…
Užtat su nemenku pasididžiavimu ir malonumu perskaičiau pas jį, jog mane nominuoja “Best Blog Awardsu 2014“!!!
Awardsas turi taisykles:
Paminėti mane nominavusįjį: ^^^
Nominuoti 11 tinklaraščių. Jaučiu, kad sugebėsiu. Matysim žemiau.
Sugalvoti 11 klausimų nominantams.
Pranešti tiems 11’ai apie tai, kad jie yra nominuotieji.
Darau Blė sugalvota taisyklė.
Padarysiu dabar šiek tiek kaip Enorca (t.y. rašo apie vieną, bet paskui parašo apie kažką kito, tada dar apie trečio ir užbaigia kuo nors penktu, jei šešto nesugalvoja). T.y. įmesiu dar vieną visiškai nesusijusią temą. Kepėm su Dalia mes moliūgų pyragus: aš su kondensuotu pienu, o ji su Maskarponės sūriu. Tai čia bus keletas to fotkių.
Moliūgą prieš dedant į pyragą reikia pakepti orkaitėje ~1 val, 180 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Žemiau bus daugiau fotkių.
O dabar atsakinėjame į Darau Blė klausimus
Kaip yr?
Puikiai. Turiu ką galvoti, turiu ką veikti, turiu ką mylėti, turiu ko siekti. Visko turiu. Yr puikiai!
Stovi keturių aukštų namas, kiekvienam aukšte po aštuonis langus, ant stogo du langeliai ir du kaminai. Kiekviename aukšte gyvena po du nuomininkus. Pasakykit, kuriais metais mirė kiemsargio bobutė?
Kiemsargis – dalykas geras. Gaila, kad bobutė numirė, nes kiemsargis užgėrė ir tapo blogu dalyku. O bendrijos pirmininkui niekas nerūpi labiau, kaip geras kiemsargis (ypač, kai pasninga). Taigi, tai buvo tie metai, kai kiemas buvo labiausiai neprižiūrėtas ir todėl pasikeitė bendrijos pirmininkas.
Kodėl pragyvenimui užsidirbate taip, kaip užsidirbate?
Nes taip uždirbti neblogai sekasi. Nes taip pinigus uždirbti man patinka. Tiesa, specialiai to labai nesiekiau, tiesiog dariau tendencingus pasirinkimus ir taip gavosi.
Kokiais egoistiniais tikslais rašote savo tinklaraštį?
Žinoma, grafomanija, pripažinimas, saviraiška ir visokie kitokie kilnūs tikslai. Dar todėl, kad patinka mokytis rašyti.
Jei turėtumėte vieną tabletę ir galėtumėte išgelbėti vieną gyvybę, ką gelbėtumėte: vaiką ar partnerį? (Bevaikiai ir vienišiai gali praleisti.)
Daug kas priklausytų nuo to kokiomis aplinkybėmis reiktų tai daryti. Jeigu aplinkybės atšiaurios, o vaikui išgyventi šansų būtų mažai net išgelbėjus, tai tada partnerį. Bet jei toliau išgyventi sąlygos vienodos – vaiką. Dėl tos pačios priežasties kaip ir Riedančios uolos parašė.
Kokią muziką mėgstate su atitinkamų žanrų jums geriausiais pavyzdžiais?
Žanrus gan įvairius mėgstu, bet vienija juos netikėtumas, eksperimentai, talentas ir darbas kūriniuose. Jeigu konkrečiau, tai: klasika (Čaikovskis, Bachas, Mocartas, Bethovenas ir ten dar kažkokie, kurių neatsimenu), džiazas (Naked City su John Zorn’u, The Bad Plus, Moondog), rokas (Led Zeppelin ir gal dar kas nors), metalas (Satyricon, Melechesh, Burzum, Rotting Christ, Tryptikon, Arch Enemy, Haken, Devin Townsendas, Tennger Cavalry, Meshuggah), nestilius (Sleepytime Gorilla Museum, Sunn O)))))
Kokią planuojate (ar bent jau svajojate apie) kelionę užusieniuosna? Nebūtinai tik atostogoms.
Kažkada vaikystėje irgi kažkas uždavė tą klausimą ir aš kažkodėl atsakiau, kad Indija. Bet nesupratau tada net kodėl. Ir dabar nelabai suprantu. Bet į Indiją norėčiau nuvažiuoti pažiūrėti. Bet tikriausiai ne ilgam. Į JAV labai noriu dar, ba nebuvau. Tai reiks nuvažiuoti kada.
Ar jus ištinka prieššventinė depresija?
Mane ištinka šventinis siurprizas. Aš niekad neatsimenu kada kokia šventė ir jos mane užpuola netikėtai, tai nebūna kada depresuot.
Jei turite augintinių, tai kokių ir kam jums jų reikia?
Turime cukrinių žvynukų. Specialiai jų neauginame. Retkarčiais pavaišinu juos netgi boro rūgštimi (tada jie trumpam įsižeidžia ir nesirodo viešumoje).
Kokias savo kūno dalis laikote rudimentinėmis?
Visko gaila. Atrodo, kad kada nors tikrai prireiks…
Leo Lenox. Kažkada kritikavau jo rašymo stilių tuo, kad labai sunkus ir reikia mąstalą įtempti. Bet pripratau ir jau daug lengviau skaityti. Arba Leo kažką pakeitė. Labai įdomiai ir visada su intriga.
Šviežias popo kolūkio kolchoznikas Siaubas. Ilgai komentavo-komentavo ir nutarė parašyti savo. Anarchistas, kaip pavyko išsiaiškinti.
Troy. Falocentristinis patriarchalinis opresorius rašo savo falocentristines patriarchalines opresoristines rašliavas.
Čia sviestas, cukrus, kiaušiniai ir moliūgų tyrė. Miltai dar čia nesudėti, bet tuoj bus sudėti.
Dar labai reikia ir noriu paminėti Blog Troll and Rock’n’Roll. Nors ir apmiręs, bet tai yra nerealaus nerealumo gerumas apie muziką.
Dar irgi labai noriu Ingridos Šimonytės blogą paminėti čia pas save. Ir Commonsense – nes jie yra geri mokytojai ir moko įdomių dalykų.
Taip… Ką ten dar reikia padaryti?
Klausimai
Kaip jūs pasiekėt tokį lygį? – Šitą klausimą man retkarčiais užduoda vienas kolega. Jau keletą kartų tą patį buvo uždavęs klausimą. Matyt vis atsakymu nepatenkintas. Gal jūs žinot kaip į jį atsakyti, kad uždavusysis būtų patenkintas atsakymu?
Ar ilgai galvojate apie sėkmingai užbaigtą darbą su gerais jo rezultatais? Ką būtent prisimenate? Procesą ar rezultatus?
Kada paskutinį kartą galvojote apie save? Tai yra kada paskutinį kartą mąstėte apie tai kodėl pasielgėte vienaip ar kitaip ir kokios to priežastys buvo. Apie ką tai buvo?
Ar turite svajonę?
Kada paskutinį kartą buvote išlipę iš savo patogumo zonos?
Kada bus lietuviškų blogų pakilimo banga? Na, kai daugelis soc. tinkluose pasakos: “skaičiau va blogą ir tada..”
Kodėl ir kaip žmonijos civilizacija turėtų išlikti? Arba išnykti?
Kas yra pinigai?
Koks jūsų įsivaizdavimas apie Visatos begalybę? Na, pavyzdžiui, ar palaikote stygų hipotezę, ar galbūt multi-Visatų? Kur Dievas?
Apibūdinkite savo svajonių robotą(-ę).
Aprašykite įdomiausio filmo ar knygos vaizdinį, kuris jums kilo galvoję skaitant knygą ar žiūrint tą filmą.
Ką nors pamiršau? Ne? Viskas? Tai let’s common!
Toks šlapias, toks saldus, gal kiek sprangokas, bet su arbata – laaabai skanu!
Ne veltui. Oi ne veltui! Pasirodo kad tai yra chemtrailai!
Kažkas matyt nusivylė ir emigravo ir nebegarina acto.
Chemtrailų poveikio neprailgo laukti. Pykino, svaigo galva. Bet tada, staiga, užsimaniau McDonaldo maisto! Taip taip! Įsivaizduojate? Nueinu aš į makdonaldą, o ten, pasirodo, jau dirba CRU iš SŠA:
Sutapimas? Taip. Atsitiktinumas? Nemanau.
Bet programa nepasidavė. Patraukiau į KFC…
Dabar maudžia galvą ir mirga akyse. Bet manęs ne nugalėjo! Štai pabraižiau paprastą schemą kaip viskas buvo:
Chemtrai lų poveikis
Mūsų nenugalėsi!
P.S. Jeigu puslapis neatsidaro, tai žinokit, kad čia slapti agentėliai dirba.
Buvau Forume One. Ačiū kolegai Tomui, mane pakvietusiam!
Buvo dar viena proga paklausyti dubstepo. Be dubstepo ten dar pasakojo apie tai ką ir kaip daryti, kad gautum melejonus pinigų. Bent jau pirmi du pranešėjai pasakojo apie tai.
Kitais metais bus dar vienas seminaras, kuriame mums jie papasakosiantys, kaip padidinti babkių kiekį 300 procentais per tris metus.
Ir draugui, kurį atsivesiu – seminaras NEMOKAMAI!
Vienas iš pranešėjų (Boris Grundl) per šiuos metus uždirbo 2 mln. EUR (tie kur buvo Siemense prisidėjo prie to, kaip supratau).
Kiti pranešėjai labai nesigyrė kiek uždirbantys, bet buvo aišku, kad mums turėtų atrodyti, jog daug. Tik niekaip negalėjau atsikratyti tokios nuojautos, jog jiems jau kiek atsibodo visi šitie susirinkę varguoliai… Tačiau sąskaitos pačios gi nesusimokės.
Čia aš vis dar apie du pirmuosius penktadieninius pranešėjus. Jie man buvo labai įdomūs tuo aspektu, kad labai puikiai išnaudoja kunda-lakunda fenomeną: sukuria ženklų sistemą, kurioje esant neįmanoma jos pačios analizuoti. Jie yra labai geri kunda-lakunda taikytojai ir visai neblogi enciklopediniai pavyzdžiai, kuriais bus galima papildyti Pipediją.
Jūs čia tik nesugalvokite, kad aš juos kaip nors menkinu. Kunda-lakunda, tai jums ne koks nors šuns papas! Čia bliamba SEMIOTIKA! Be to jie gal netgi negyvena toje savo ženklų ir prasmių sistemoje.
Žinoma, taip rašau dar ir dėl to, kad man gavosi kažkaip nemokamai paklausyti tų pranešėjų. Patekau į ten kaip kokis tai varguolis pas prakutusius startupus ir draivą draivinančius šventinius bankuchenus. Patekau ten su batais iš “Batų kalnas”, džinsais iš “Marks and Spencer” ir džemperiu iš Amerikos, kurį paslaugūs lietuviai perka su belenkokiom nuolaidom shopping mall’uose ir siunčia paštu tėvynėn. O ką? Geras džemperis!
Einam toliau.
O toliau buvo Fredrik Haren. Šitas man patiko labiau. Pardavinėjo subtiliau. Sakė, kad parašysiąs knygą, nes dabar toks metas, kai maždaug pusė žmonių jam sako, kad apie globalumą kalbėti jis pavėlavo kokiais 20-50 metų, o kiti, kad per anksti. Knygos pavadinimas tikriausiai bus toks:
Fredrik’o knygos pavadinimas.
Kad ir ką ten begalvotum apie žmones – geri jie ar blogi sau ar kitiems žmonėms, bet man patinka tai ką apie tai sako Eliyahu M. Goldratt’as: people are good (žmonės yra geri). Todėl užskaitau. Be to man kažkokiu būdu tai susisieja ir su Mat Persson “Best strategy is no strategy”:
Padariau atradimą: vienas švedas galvoja panašiai kaip kitas švedas 😀 Kažkaip čia man gavosi taip, kad apie geriausią man pranešimą aš prirašysiu čia mažiausiai. Matyt man reikia dar apie tai pagalvoti.
Toliau.
Bičas iš Microsoft’o: išklausiau gan trumpą jo pranešimą ir išlėkiau vaikų iš darželio susirinkt. Tiesą sakant nelabai išklausiau. Būtų tiksliau, jei pasakyčiau, kad pažiūrėjau vieną jo atsineštą klipą apie Microsoft’o viziją. Va tas klipas man ir sukėlė minčių srautą.
Va šitą parodė:
Tame video aš pamačiau viską, ko nemėgstu apie Windows‘us ir apskritai operacinių sistemų ir apps’ų tendencijose. Visokie tech. vizionieriai rodo inspiracinius video apie tai kaip ten jų gadžetai kalbasi ir kaip ten perkam visokius gražius daiktus, kurie vienas per kitą persišviečia, sukinėjasi, blizga, šokčioja, mirga, pypsi. Būktais baisiausiai jie ten visi prasmingi ir dėdė su blizgiaisiais akiniais ar teta su griežtu kostiumėliu ten viską labai aiškiai supranta ir baisiai daug padaro mosikuodami rankomis holografiniuose vaizdiniuose.
Jūs kada nors matėte tikrai gerą programerį savo darbo vietoje prie kompo? Vadybininką? Inžinierių? Jeigu matėte, tai, manau, suprantate kaip toli visi tie blizgučiai nuo realaus gyvenimo. Žinoma, norėčiau visai pasimosikuoti holografiniuose vaizdiniuose kelias minutes ir pašokinėti ant didžiulių raidžių, kad savo kojomis suvesčiau žodį “labas”. Kelias minutes – bet ne ilgiau.
Studijų metais turėjau galimybės pamatyti kaip dirba su PhotoShop’u įgudęs žurnalo darbuotojas: kairė ranka ant klaviatūros, dešinė ant mauzo arba ten kur tas pieštukas ant spec pagrindo (tingiu ieškoti kaip vadinasi), žymeklis ekrane juda ten šen, įjungiami ir išjungiami keisčiausi dialogai, dešinė ranka vos-vos juda, kairė ranka spaudžioja įvairias klavišų kombinacijas – kažką daro, o galutinis rezultatas po truputį įsigimdo į egzistenciją. Mačiau ir vieną programuotoją, kuris dirbo su dviem monitoriais (vienas pastatytas šonu – nes taip matosi ilgesnė dalis teksto, nes taip lengviau jį skaityti), spalvos tik tekste, dialogų langai asketiški, programuotojo pirštai laksto gan greitai – gan dažnai spaudžiamas alt+tab’as, mauzas paimamas retkarčiais.
Tai dabar įsivaizduokite tuodu dirbančius su visokiom holografijom. Nežinau kaip jums, bet man atrodo, kad kol holografijas stumdantis nutemptų kokį nors daiktą iš vienos vietos į kitą, tai mauzą klikinantis jau padarytų dešimt sprendimų, o klaviatūrą spaudantis aprašytų visą sąlygą. Žinoma, yra tas estetiškumo ir grožio pojūtis, kai, regis, gali tampyti tą patį langą per darbalaukį vien dėl to, kad tai gražu ir sukelia malonumą. Ir jis, aišku, yra svarbus, bet tikrai ne svarbiausias. Svarbiausia, mano galva, yra padaryti kažką. Kažką sukurti. Turėti tokias priemones, kurios tą kūrybą realizuoti leistų efektyviai, kad kuo mažiau apribotų.
Nemėgstu priemonių, kurios riboja. Kuriomis galima padaryti tik vienaip ir ne kitaip. Kai viskas yra paruošta ir pats ką nors pasireguliuoti neturiu galimybių. Man atrodo, kad geriau išmokti truputį kažko galingame įrankyje ir tuo naudotis, negu turėti paprastą įrankį ir išnaudoti visas jo galimybes.
Tas video ką tik paneigė tai ką parašiau. Bet tiksliau – ne. Tas žmogus yra tiek geras, kad sugebėjo iš triratuko padaryti HarleyDavids’oną kokį tai. Ir nemanau, jog to video autorius nuolat dirba su Wordu.
Štai pavyzdžiui aš, kai mane užpuola kūrybiškumas, memus gaminu su InkScape’u arba The Gimp’u. Gaunasi va taip:
Tai nufaktinimo mašina. Mes turime įtarimų apie tai kas suka tos mašinos rankenėlę.
Aišku – ne stebuklas, bet kaip padaryti judantį gif’ą su Wordu aš net neįsivaizduoju.
Žodžiu, velniop tuos blizgučius! Darykit blizgančius žaidimus. O jei norite, kad “shit” būt “get done”, tai duokite gerus efektyviai leidžiančius dirbti įrankius o ne plastkinius smėlio dėžės žaisliukus. Padarykit didelį raudoną mygtuką įtaisomą ant stalo ar sienos į kurį nuotaikos neturėdamas galėčiau trinktelti, kad telikas įsijungtų, nes tas bjaurybė distancinis vėl kažkur dingęs (na, arba kažką panašaus į tai). Duokite išvyniojamą/išlankstomą/pripučiamą klaviatūrą prie mano planšetinio devaiso, kad galėčiau rašyti blogą rinkdamas ~260 simbolių per minutę, o ne tapšnojant dviem nykščiais per virtualią klviatratraraaa.
Nors ką aš čia su savo “Batų kalno” batais jums aiškinu. Sekite 10 žingsnių planu, darykit tuos blizgučius, parašykit knygą ir užsidirbkit melejonus…
