Namop

Posted 2013-11-12, updated on2014-01-02 by Skirmantas Tumelis

Vakar į darbo pabaigą įkėliau video apie tai kaip einu į darbą.

O dabar į darbo pradžią – kaip ėjau namo.

Sakoma nėra nieko labiau užburiančio, kaip žiūrėti į tekantį vandenį, degančią ugnį ir ~~dirbantį kolegą~~ vargstantį nesportišką pagyvenusį vyriškį lipantį į kalną. Tai aišku, kad nėra labai malonu žiūrėti, kai vaizdas toks paplaukęs ir taip šokčioja. Todėl tiems, kas žiūrės, linkiu nesusirgti jūrlige.

Taigi, sėdėjimas ofise nepadeda užlipti į kalną:

Ten kur pradžioje nutrūksta, tai ten ne nuovargis, ten telefono vieta pasibaigė, tai jis tada man pranešė, jog įrašinės į SD kortelę. Gerai, kad pasakė 😀

P.S. yra ir labai visai neblogas blogas, kuris vadinasi namop. Ten rašo moteris, kuri vis grįžta namo, bet, kadangi dar nesugrįžo, tai tik namop.

Smegenų mankšta su “Mąstytojas ir komentarai”

Posted 2013-10-21, updated on2014-07-10 by Skirmantas Tumelis

“Kūnui reikalinga mankšta. Smegenys yra kūne, todėl joms ši taisyklė taip pat galioja”.

-Aš.

Analizė ir komentaras:

A/ Fizikai sako, jog judėjimas, tai kūno savybė būti keliuose erdvėlaikio taškuose. Remiantis entropija galima daryti išvadą, jog minėtas kūno judėjimas normalioje būsenoje yra chaotiškas. Visame tame chaose atsiranda gi informacijos centrai, kuriuose atsiranda dėsningumų. Tie dėsningumai vėliau perduodami į kitus energijos lygius. Todėl šio posakio semantiką reikėtų apsukti.

B/ Serioža iš trečio padjiezdo komentaras: Vo! Aš irgi taip sakau! Vovka sekančio butelio nubėga tik gerai užvožus atbula ranka jam per galvą…

C/ Reikalų ministerijos popierizmo departamento segtuvų vedėjo komentaras: Reikalų ministerijos popierizmo departamentų segtuvo skyrius (toliau ~ Skyrius) atliko jūsų užklausos analizę ir pateikia šį atsakymą:
Pagal Skyriaus darbo reglamentą, kompetencijas ir taisykles, jokių individų fizinės veiklos normatyvų nustatymai yra nereglamentuojami.

D/ Simonos iš Feisbuko komentaras: LOL! :DDD Piewa! :/ Ne cool… :((((( Mewwwww…. ^o^

E/ Skirmanto Tumelio komentaras:

Labai gera knyga. Šią knygą reikia skaityti daug kartų. Tiek, kol kiekvieno komentaro prasmė bus aiški.

Daugiausiai nesupratau eiliuotų komentarų, bet tais, kuriuos supratau, labai džiaugiausi. Tikrasis “Joy of struggle” (malonumas siekti sunkiai pasiekiamą tikslą ir gal net jį pasiekti)!

Tai yra tikroji išlipimo iš dėžės treniruotė.

Atsisiųskite ją iš “Naujas Vardas” ir skaitykite. Ją galima skaityti visur: prieš užmiegant lovoje, stovint eilėje parduotuvėje, geriant kavą, autobuse, troleibuse, tualete, svečiuose.

Man atrodo aš jau nustebinau keletą žmonių nei iš šio nei iš to žvingtelėdamas kur nors eilėje ir besidairydamas į šalis su žvilgsniu: “Matėt! Pagavau kampą! Bet tai matot kaip čia?!”.

KPŠ #17

Posted 2013-10-10, updated on2013-10-10 by Skirmantas Tumelis

Tai štai pagaliau atėjo tas metas kai jau galiu savo surinktus kelis KPŠ’us parodyti.

Kažkaip sunkiai sekėsi rinkti man juosius. Tiesiog gal to KPŠ’o buvo mažiau mano gyvenime.

Na, nešu į jūsiškius tiek kiek radau.

Kaip visada, perspėju: toliau matysite KPŠ ir paskui nesakykite, kad neperspėjau.

Pirmasis yra Gary Busey. Tiesą sakant nežinau kas jis toks. Bet jo tas KPŠ’as leidžia suprasti, jog jis kažkuo labai žinomas ir gali būti, kad manęs kas nors paklaus: “Nežinai kas Gary Busey?! Tu kur gyveni?! Šiame pasaulyje?!”:

Žmonės, t.y. maži žmonės (dar žinomi kaip vaikai) retkarčiais klausinėja iš kur atsiranda vaikai. O vat seniau žmonės (panašu į suaugusius pagal paišymo techniką) galvojo, kad lytiniai organai ant medžių auga:

Cartoon Network. Kažkada pasakojau kažkur apie 12oz mouse. Tai čia kažkas panašaus. Totaly craszy shit:

O čia tiesiog juokinga:

Pradėkite kiekvieną dieną NUOOOOOOO-TAAAIIIIIIIIII-KINGAAAAAAAI:

Ir pakabinti tai reikia ant sienos, kad visada prisimintų:

Kai kuris islamiškas menas turi labai aukštą moralinių vertybių skalę.

O šitas tai geras. ŽIŪRĖTI IKI GALO:

Šito multiko kūrėjai galvoja už dėžės tai jau tikrai:

Šitas tai tiesiog VEEEEEEEŽAAAAAAAAAĄĄĄ:

O šitą paveiksliuką dažnai matau, kai pamatau viešai įnirtingai besilaižančius jaunuolius (arba, o siaube, vyresniojo amžiaus žmones):

Tiek šiam kartui. Žinau kad mažoka kažkaip. Bet aš gal pasistengsiu dabar labiau.

Gyvenimo stebėtojo memuarai

Posted 2013-09-26, updated on2013-09-26 by Skirmantas Tumelis

Internetuose gan dažnai labai įdomiai rašo toks Troy, taip pat dar žinomas kaip Gyvenimo Stebėtojas. Arba tiesiog Gyvenimo. Arba Regimantas. Regimantas Dima [1].

Ir štai nemokamai išleido savo atsiminimų, dar kitaip žinomų kaip memuarai, rinkinį, kurį taip ir pavadino “Gyvenimo stebėtojo memuarai“.

Štai jums trys nuorodos chronologine tvarka: pradžioje buvo jo blogas, tada jis ėmė daug rašyti į Gplius’ą, o paskui išleido knygą.

Tai va štai kaip yra. Bent jau iš mano varpinės.

Kažkuriame eiliniame Internetiniame pokalbyje užsiminė Gyvenimo, jog niekas kritikos nerašo normalios, kad sunku autoriui, kai mažai apie jo kūrybą kalbama. Sunku ir demotyvuoja. Aš pažadėjau, kad aš va perskaitysiu ir būtinai recenziją parašysiu.

Sunkus tas autoriaus gyvenimas... — Sunkus tas autoriaus gyvenimas…

Tai štai, rašau recenziją dabar apie knygą. Man tai pirmas kartas ir nežiūrint to negalvosiu labai daug kaip recenzijos turėtų būti rašomos. Neieškosiu ką recenzijose būtina pasakyti, kokiais savo išprusimais lyg-tarp-kitko pasigirti, kokius tarptautinius žodžius panaudoti… Nežiūrėsiu su kokiais autoriais jį čia sulyginus ir lyg netyčia užsimenant, jog o va štai Bukovskis tai į vienus vartus daro šitą blogerį.

Principe tai rašysiu daugiau apie tai ką galvoju, jog autorius galvoja ar galvojo ir kaip aš apie tai jaučiuosi. Okei?

Recenzija

Pradžiai apie knygos kilmę: ten yra surinkta daugiausiai tai ką Troy rašė savo bloge. Pristatydamas savo knygą jis dar paminėjo, kad atskleis keletą paslapčių ir gal dar pridės ką nors įdomaus, ko nėra rašęs bloge… Lyg ir…

Apie knygos struktūrą: visa knyga susideda iš trumpų skyrių, kuriuose pasakojami atskiri prisiminimai, o šiuos sieja bendra tema. Bendra tema, tai Regimanto gyvenimo tarpsnis ir jo santykis su tuo laikmečiu ir jo žmonėmis. Nors tuos pasakojimus ir sieja bendra tema, juose pasakojamos istorijos nesisieja tarpusavyje.

Tai čia parašiau daug maž objektyvesnius dalykus. Dabar pereisiu prie rimtosios dalies, t.y. pasakosiu apie save ir mano santykį su ta knyga.

Regimanto visas gyvenimas susijęs su šiuo sportu - Regbiu. Dėl to Gpliuse jis atrodo štai taip. — Regimanto visas gyvenimas susijęs su šiuo sportu – Regbiu. Dėl to Gpliuse jis atrodo štai taip.

Troy žiauriai gerbia savo skaitytojus. Kaip koks rytuose gyvenantis musulmonas priimantis svečius, kur svečias yra svarbesnis už karalių. Bet jeigu neparagausite jo arbatos arba atsisakysite maisto (tęsiant analogiją), tai tapsite priešu. Na, ne tai kad su kindžalu pasmeigs, bet tikrai paniekins kokiu nors būdu.

Gerbia, nes jo tas istorijas skaityti nei kiek neprailgsta. Jos trumpos. Kai kurios visiškai paprastos. O pabaiga, iki kurios skaityti ilgai netrunka, kiekvieną kartą puiki. Taip ir skaitai: nuo vienos pabaigos iki kitos. Kaip gero per P2P atsiųstą serialo sezoną – sunku sustoti kol viso nesužiūrai, o paskui pyksti, kad kito sezono dar Internetuose nėr.

Taip išeina kad gal labiau lepina nei gerbia. Bet jei lepina tai gal gerbia? Na, bent jau myli.

Toliau bus nagrinėjama falocentristinė patriarchalinė opresoristinė (© Pipedija Enciklopedija) autoriaus pusė.

Keliose istorijose Regimantas nagrinėja ir lyčių santykius. Dažnai per savo paties prizmę, kuri yra tokia žiauriai subjektyviai objektyvi, kad tik belieka jį apšaukti falocentristiniu patriarchaliniu opresoriumi ir šio teiginio negrįsti.

Daugelis recenzentų jo šią knygą gyrė ir liaupsino, Stebėtojas prašė ir normaliai pakritikuoti, nes kažkaip vienpusiška labai jau tada. Nežiūrint to, kad prašė piktesnės kritikos, skaitant jo šią knygą aš vis jaučiau nenumaldomą autoriaus prašymą jį girti ir liaupsinti: štai aš toks didelis ir gražus; taip apie mane žmonės galvoja; štai šitaip mes su jais kovojom, štai ana va taip mes jiems atsikeršijom; ir štai toks aš dabar brandus.

Tas savo uodegos kėlimas man atrodė kiek įkyrokas. O kėlė net ir ten, kur rašoma apie šiuos laikus. Tai yra ne tik ten kur apie jaunystę, kur varpas visada dar stiprus ir galingas. Ai ir kiekvienoje ironijoje yra dalis ironijos. Va kaip protingai parašiau perfrazuodamas vieną įžymybę. Neapsėjau.

Iš kitos pusės visi tie prisiminimai ir pastebėjimai yra pilni entuziazmo ir optimizmo ir kaži kaip ten būtų jei ne ta uodega. Gal dėl to noro būti tokiu šauniu ar tiksliau gal dėl tos ironijos arba humoro kai kurie prisiminimai privertė garsiai nusižvengti. Tai va tokie ten pagyrūniškai ironiški falocentristiškai patriarchaliniai ir dar opresoristiniai juokeliai.

Čia štai vienas iš paveiksliukų, kuriuos radau paieškos frazę įvedęs "balkanų moteris". — Čia štai vienas iš paveiksliukų, kuriuos radau paieškos frazę įvedęs “balkanų moteris”.

Ką ten juokeliai… Gyvenimas toks! Darai lyg ir vienaip, o gaunasi visai kitaip. Žodžiai lyg ir visai nesusiję, bet apibrėžia visą mintį. Čia aš apie tas pabaigas. Puikios pabaigos.

Įdomu ar jos ekspromtu gimė ar prie kiekvienos iš jų Troy laužė savo pieštuką, glamžė įsivaizduojamą popierių ir mėtė į įsivaizduojamą recaiklbiną? Tikriausiai buvo ir taip ir anaip. Gal labiau taip nei anaip. O šiaip tai jokio skirtumo. Geros pabaigos ir viskas.

Na, o moralas toks, kad ryžius su mėsa galima pagaminti taip šlykščiai, kad tik studentas valgytų, o galima ir plovą pagaminti. Su duobutėm.

_____________________

[1]– Va, tik dabar sugalvojau, kad panašiai kaip Diuma!

Moliuskų apdovanojimai: Windows 8 ir MS Office2013

Posted 2013-08-19 by Skirmantas Tumelis

Šis jau buvo publikuotas NK.

Microsoft – vienos iš populiariausių operacinių sistemų (OS) Windows gamintojai palyginus neseniai išleido naują versiją – Windows 8.

Microsoft ir panašios kompanijos gamina programinę įrangą (SW – Soft Ware angliškai). Tada ją parduoda ir už tai gauna pinigų. Kuo daugiau SW versijų prigamina – tuo daugiau pajamų. Žinoma, jeigu kas nors tas naujas versijas perka.

Žmonės perka naują SW, nes… Dėl daug dalykų žmonės perka naują programinę įrangą. Vienas iš man svarbiausių dalykų (pavyzdžiui operacinėse sistemose) yra galimybė dirbti kaip galima efektyviau.

Darbo efektyvumas (naudingo rezultato kiekis lyginant su laiku) dirbant kompiuteriu labai priklauso nuo vartotojo sąsajos su šia skaičiavimo mašina.

Programos paieška, šios paleidimas, vartotojo sąsaja, duomenų įvedimas ir išvedimas ilgainiui tampa įpročiu. Tokiu įpročiu, kad tai daroma jau nebegalvojant. Panašiai kaip dantų pastos ir šepetėlio paieška iš ryto ar vakare.

Bet į svečius tada atvažiuoja mama (pavyzdžiui, žmonos) ir tą dantų pastą patraukia per kelis centimetrus į kitą vietą*:

– KUR MANO DANTŲ PASTA!? – Išrėkiu mintyse pirmiausiai.

^{^{ – tai teorinė galimybė neturinti jokių sąsajų su realiu gyvenimu}}*

Nesvarbu, kad ji čia pat – patraukta vos kelis centimetrus į šoną – tvarkingai padėta tarp kitų kosmetikų. Dantų pasta keliauja į savo vietą. Demonstratyviai. Nesvarbu, kad toje vietoje tai dantų pastai gal ir geriau būti – tvarkingiau ir gražiau. Bet man nesvarbu tvarkingumas ir grožis, man reikia, kad būtų taip, kaip buvo, nes šitaip yra paprasčiau ir greičiau.

– KUR TAS PRAKEIKTAS DESKTOPAS? KAS ČIA PER BLYNAI?! – įspūdis įsijungus W8.

Pirmas instinktas buvo viską susigrąžinti į ten kur buvo. Suinstaliavau netgi appsą, kuris sugrąžina start mygtuką į savo vietą.

Kiek vėliau atvėsau ir nutariau pasižiūrėti į šį reikalą kiek objektyviau. Sugalvojau pamatuoti kiek laiko ir pastangų man užtruks padaryti vieną ar kitą dažniau pasitaikančią užduotį W7 lyginant su W8.

Čia susidūriau su kita problema – labai sunku sugalvoti testavimo būdus, kurių rezultatus būtų galima palyginti. Sunku, nes galima keisti ir OS ar aplikacijų nustatymus, ir darbo metodus. O kartais net atsiranda ir lengvai nepaaiškinamų preferacijų – galbūt susijusių su mano asmenybe ar kitomis aplinkybėmis.

Pavyzdžiui: automatinis langų susidėstymas nutempiant juos į šonus (pasididina ir pasidaro langas lygiai per pusę ekrano) ar viršų (langas maksimizuojasi). Nu negaliu pakęsti tos funkcijos. Nesu tikras kodėl, bet dažniausiai mane tai nervuoja. Retkarčiais atrodo visai gal ir naudingas, bet dažniausiai nervuoja.

Begalvojant tuos testavimo būdus man toptelėjo mintis padaryti viską tiesiog labai paprastai: išrinkti tas smulkmenas, kurios man nepatinka ir įvertinti tai pagal kokią nors skalę, pvz. nuo 1 iki 5. 1 – mažiausiai nepatinka, o 5 – labiausiai nepatinka. Vaizdingumo dėlei sugalvojau kas galėtų tai iliustruoti. Tai toks moliuskas, kurio angliškas pavadinimas – geoduck (kažkokios geo antys – vos ne laukinės žąsys). Google vertėjas man šio žodžio neišvertė į lietuvių kalbą, todėl tai tiesiog vadinsiu moliusku:

MOLIUSKŲ APDOVANOJIMAI

1. Automatinis langų susidėstymas

Nauja funkcija, kuri jau buvo ir W7, apie kurią jau kalbėjau, tai Windows auto arrange feature.

Gauna tik vieną moliuską, nes galima lengvai išjungti, bet sunku surasti kur (kažkokiam Ease of Access Center – niekada anksčiau ten nieko neieškodavau).

2. MS Word2013 start screen.

Kam jo reikia? Parodyti kiek turi visokių dalykų, kurių man niekada nereiks? Ir kas kartą, norint atidaryti naują tuščią langą, turiu papildomai paspausti su pele. Išjungiau iš karto.

Gauna du moliuskus. Nors ir lengvai išsijungia, bet tie “show start screen” yra šlykščiai bjauri MS (o gal ir kitų gamintojų) apps’ų praktika.

3. W8 animacija languose.

Gauna keturis moliuskus. Mažiau nereikalingos nesąmonės nėra visuose Windowsuose. Negana to, kad stabdo net žymeklį rašant tame pačiame MS word’e, tai dar gan giliai užkištas nustatymas, kurį reikia surasti. Ilgokai kankinausi, kol radau kaip išjungti. Ir apskritai tie Visual Effects nereialingi visiškai, išskyrus “Smooth edges of screen fonts” ir “show window contents while dragging”. Galėtų tuos du palikti ir palikti įjungtus pagal nutylėjimą. Daugiau nereikia.

4. Naujas MS Word “save as” funkcionalumas.

Gauna tris moliuskus. Nes dubliuoja tame pačiame windows exploreryje esančių “Libraries” funkciją ir neišsijungia. Tpfu kaka.

5. Naujas W8 “Libraries”, arba tiksliau – panaikintas senas “favorites” funkcionalumas.

Windows 7 turėjo labai puikią funkciją:

Windows 8 dabar jį panaikino ir paliko bjaurų “libraries”:

Gauna du moliuskus. Vieną už tai kad panaikino gerą buvusį funkcionalumą, o kitą, kad tas jų Libraries toks bjauriai sudėtingas.

6. IE10, kuris yra kartu su W8, klaidų tikrinimas.

Giriasi, kad turi spellecheck’ą. Neveikia. Arba neradau kaip padaryti, kad veiktų. Neveikia:

Gauna vieną moliuską. Tik vieną, nes niekas to IE nenaudoja.

7. Windows darbalaukio ir langų spalvų pasirinkimas

Labai skurdus. Nei vienas iš defaultų man nepatinka. Bet neradau kaip nusistatyti man patinkantį. Atsisiunčiau net klasikinę spalvų gamą (nebėra pasirinkimuose!), bet vistiek ji veikia kreivai: pavyzdžiui nerodo spalvų MS worde ant teksto. KPš?

Gauna pilną pakuotę moliuskų – visus penkis. Nes visiškas košmaras. Kaip taip galima?

8. Alt+Tab funkcija.

Ja naudojuosi nuo XP laikų. Ir šią funkciją visiškai sugadino dar visų blogai minima Vista ir jų Aero aplinka. Nereikia ten didelių langų su šimtais preview’ių, kai viskas permatoma ir visur blizga ir visiškai nebeaišku kas kur yra. Alt+Tab funkcija yra skirta tam, kad greitai pasiektum norimą langą. Ir pasiektum nenuvesdamas akių į taskbar’ą, o žiūrėdamas ten, kur žiūrėjai dirbdamas su tekstu skirtinguose languose. šios funkcijos šaunumas yra tas, kad gali staigiai, per daug negalvodamas, persijungti iš vieno lango į kitą. Didelės Alt+Tab piktogramos su visokiais LivePreview yra blogis. Blogis, nes tekstas – ne skirtingi paveiksliukai ir greitai nepavyksta atskirti kas kur. Teksto atveju įsijungia greitesnė vietos ekrane ir aplikacijos išvaizdos atmintis – teksto analizei laiko gaišti nereikia.

W8 Alt+Tab funkcija gauna 4 moliuskus:

Nors ir geriau atrodo nei Vistoj su įjungta Aero aplinka, bet nebėra galimybės išjungti tos nesąmonės. Radau, kaip sudėtingesniu būdu padėtį ištaisyti, bet prie normalių piktogramų dar atsidaro krūva neaiškių backgroundinių – visiškai nereikalingų Alt+Tab meniu procesų piktogramų:

9. Storas taskbaras ir aplikacijų grupavimas

Žinau kad daugeliui jis patinka. Man ne. Vietoje to, kad pasiekčiau aplikaciją vienu pelės spustelėjimu, tai su įjungtu grupavimu, reikia spausti du kartus. Negana to, reikia gilintis kuris langas sąraše yra tau reikalingas:

Blaško ir defokusuoja. Reikia spausti vienu pelės paspaudimu daugiau. Tekstinės bylos greitai neatskiriamos, o vietą atsiminti yra sunkiau, nes reikia erdvinį mąstymą labiau įtempti: atsiminti reikia kur taskbar’e, o paskui kurioje vietoje grupėje.

Gauna vieną moliuską. Nes lengva ir intuityvu išjungti visuose Windowsuose. O dar beveik prie to pačio galėtų Windowsai, kaip ir Linux – pagal nutylėjimą padaryti keletą darbalaukių ir viskas būtų puiku. Dabar gi reikia instaliuotis kažkokį 3 šalių appsą.

10. Metro ir desktop aplinka

Nežinau kiek moliuskų už tai duoti. MS padarė universalią OS – du viename. OS pritaikytą ekrano lietimo būdu valdomiems ir įprastu (pele ir klaviatūra) būdu valdomiems kompiuteriams.

Bet tai kodėl negalima to Metro išjungti kompiuteriams, neturintiems monitorių, pritaikytų valdymui lietimu? Tokiuose kompiuteriuose tas Metro neturi jokios prasmės ir dirbti joje su pele ir klaviatūra – nepatogu.

Gal galite šį dvilypumą įvertinti jūs – čia komentaruose?

__________________________________________________

Reziumuojant dar pasakysiu, jog visi šiuolaikinių OS ir programų kūrėjai kažkodėl koncentruojasi į kažkokius blizgučius ir šiaip funkcionalumus, kurie darbo efektyvumo nedidina. Sugalvoja kokius nors gerus dalykus, bet labai greitai juos sugadina. O atnaujinimus daro tarsi pati pikčiausia pasaulio uošvienė būtų užsukusi į namus ir viską taip pertvarkiusi, kad visko daugiau neberastum.

Didelių langų, uždengiančių visą aplikaciją atsidarymai naudojant įprastas funkcijas (kaip save ir pan.) užknisa, nes pasikeičia visas vaizdas ekrane ir tai išblaško – defokusuoja. Po tokių pasikeitimų akys turi priprasti – praeina šiek tiek laiko, kol surandi reikalingą informaciją ekrane.

Įdomu, ar kas nors dar bandys daryti taip, kad būtų patogu ir greita, ir efektyvu? Be jokių nereikalingų dėmesį blaškančių blizgučių?

KPŠ #16

Posted 2013-07-18, updated on2013-07-18 by Skirmantas Tumelis

Jau kelintą savaitę neprieina rankos prie KPŠ.

Bet rinkau, seivinau.

Tai dabar jums ir rodau.

Toliau matysite KPŠ. Persispėkite save dar kartelį.

Dabar galite skrūlinti.

Siauboliemenukas ir siaubokelnės:

Pajuskite:

Ačiū Jūratei, kad parodė šią nerealią moteriškę ir jos nerealią aerobiką:

Tiesiog puikus grafikas:

Čia pas Miglę radau man atrodo. Puikus grafikas. Čia, vėlgi, tas gerasis mindbending KPŠ.

KPŠ’as familiaris:

Neprisimenu pas ką radau šitą KPŠ:

Būna ir taip:

Į meno galerijas vaikščioti pagiringam pavojinga.

Jums taip pat turėtų patikti ir tai:

The nutcracker. Žinantiems kaip anglakalbiai vadina vyro sėklides, šis menas suprantamesnis:

Puftj ir jums daėjo:

Dar truputukas japonų:

Hyperkosmosiškasis išmetimas:

Pirčiosios vietos laimėtojas

Aš su vaikais žiūriu baby tv [2]. Man tai visai normaliai atrodo:

Who-Came-First-Hen-Or-The-Egg-Question-Solved- — Tai kas pirmas? Ką?

Vokiečių avi… šo:

Čia maty tkoks nors pasakos herojus. Koks nors grumstelis gal:

Čia matyt kažkoks kitos šalies pasakos herojus.

Pramogauja:

Mano pirma mintis buvo: o kur didelis pradingsta? O paskui KPŠ:

O čia visai puiki WTF kompiliacija iš youtūbo [1]:

__________________

[1]– – nepraėjo nei kokie metai, o mane jau išėmė youtūbas iš šitlisto! Valio!!

[2]–

Kaip aš buvau Gangstar

Posted 2013-06-05 by Skirmantas Tumelis

Iš principo tai apie tai, kad aš atsiprašau visų Feisbuko friendų dėl to, kad juos įtraukiau į kažkokią baisią grupę.

Tai kas iki to atsiprašymo tai yra tai ko aš išmokau iš tos savo klaidos.

Interneto naršymui daugiausiai naudojau Chrome. Ir tai dariau dėl dėl vienos jo savybės: gero vartotojų (profile) valdymo ir, žinoma, įskiepių (Extentions) kiekio ir galimybių.

Savo įskiepiais Chrome pralenktų gal tik FireFox’as. Na, bent jau man taip atrodo. Pas FireFox’ą jie vadinami addons’ais.

Chromas prieš FireFox'ą (nukopypystinau iš www.geek.com)

Į Chrome išėjau prieš tai naudojęs kaip tik FireFox’ą ir tik dėl vartotojų valdymo. FireFox’e vartotojų valdymas yra kaip kosminio erdvėlaivio paleidimas palyginus su Chrome’o, kur kitą vartotoją sukurti ar tiesiog persijungti užtenka kelių kairiojo pelės klavišo paspaudimų. Gal ir galima būtų buvę tą kosminį laivą paleisti FireFox’e retkarčiais, bet labiausiai nervuojantis dalykas buvo tai, kad nebuvo galimybės vienu metu turėti atidarytus du skirtingų vartotojų FireFox’o langus…

Bet štai nutiko išgelbėjimas! Pamačiau pas FireFox’ą addon’ą: profile Switcher. Tai su šiuo dabar galima keisti vartotojus beveik taip pat patogiai kaip Chrome.

Va taip kartais nutinka: nors laiko ir nelabai yra tokiems niekams, bet staiga pasiryžtu ir imu daryti tą mažiau svarbų dalyką, o ne tai kas svarbiau. Ir kas baisiausia, tas mažiau svarbus (gal net visai nesvarbus) dalykas užima gerą pusdienį.

Keikiu tada save, kad pradėjau, bet sustoti jau vėlu. O vėlu, nes dar blogesnis dalykas, tai pusiau padarytas darbas ir visos tos smulkmenos – net spalva ar ikonėlių vietų eiliškumas ar bookmark’ų ikonėlių nebuvimas (neatsiranda, kol nepaspaudi ant nuorodos) tiesiog pjauna!

Multitaskingas (nukopypystinau iš 2doitbetter.wordpress.com)

Sukandu tada dantis ir klikinu kiekvieną nuorodą. Štai visos ikonėlės jau yra. Uff…

– O kas čia per velnias! – žiūriu į Feisbuko profailą.

Ogi tie laukeliai, kuriuos Chrome buvau su StyleBot’u paslėpęs vėl matosi! Fuuuuuuuuuuuu!!!!!!! Ir kas šlykščiausia, tai Feisbukas CSS’ą pakeitęs ir tas pats kodas nebeveikia! Kažkodėl pakartotinas paslėpimas veikia tik Chrome, o FF’e tuo pačiu būdu perkelti to CSS kodo paprastuoju būdu nebepavyksta… FUUUUUUUUUUUUU!

Tai va… Ieškojau tada StyleBot’o pakaitalo FireFox’ui. Neradau. Yra kažkokių įrankių, bet jie ten jau labiau pažengusiems web developeriams – ten reikia mokėti daugiau negu susiinstaliuoti adoną, paleisti jį, pažymėti ko nenori matyti ir paspausti “hide” (taip daro StyleBot’as). Iš principo man reikia jo tik tam, kad nesimatytų tų šlykščių langų Feisbuko profaile.

Nu tai klaidžiojau po visokius Feisbuko užkaborius ir patekau į kažkokią feisbukinę kloaką, kurios dėl multitaskinimo ir padidinto adrenalino kiekio kraujyje nesugebėjau įvertinti…

Staiga gaunu žinutę Feisbuke:

čia buvo pokštas?
“Skirmantas Tumelis added you to the group Gangstar”…. ką tik išsiregistravau…

KPŠ! Adrenalino į kraują dar, savo multitaske jau visai pasimečiau…

Paleisti visko sunaikinimo procedūrą!!!

Niekada daugiau… Niekada daugiau nemultitaskinkit ir atidėkit naršyklės migracijos reikalus tam laikui, kai nebus ką veikti.

Nedarykite to, nes reiks kaip ir man dabar atsiprašinėti:

Atsiprašau visų Feisbuko friendų, kad įtraukiau jus į kažkokią Gangstar grupę…

Kol pereidinėjau per derybų fazę sugalvojau, jog soc. tinklams galima nuvesti analogijas į operacines sistemas. Tiksliau į jų valdymo būdus ir formas:

Feisbukas – tai Windowsai. Labai populiarūs, daug visokių nesąmonių, bet visi pripratę ir labai išplėtota API infrastruktūra. Tuo pačiu didesnė visokių virusų rizika – mažiau pažengę vartotojai dažnai gali prisidaryti sau problemų to nenorėdami, todėl jiems geriau tiesiog paleidinėti tik IE ir wordą. Soc. tinklas masiniam vartojimui.

GooglePlus – tai Apple. Populiarūs, bet mažiau. Turi visą atskirą ekosistemą, kurią valdo viena firma. Viskas labai userfriendliškai padaryta ir tinka hipsteriams. Čia problemų prisidaryti kiek sunkiau. Soc. tinklas masiniam vartojimui su išskirtinumo iliuzija.

Diaspora – tai Linux. Mažiausiai populiarūs, bet viskas yra atviru kodu ir atvirais duomenimis. Soc. tinklas gykams ir visokiems sociopatams.

Jūs nuoga(-as)!

Posted 2013-05-27 by Skirmantas Tumelis

Šiuo metu Europos Parlamentas svarsto pagrindinį duomenų apsaugos reguliavimo dokumentą. Tai vienas svarbiausių ES reguliavimų mūsų šiandieninėje informacinėje visuomenėje.

Šį darbą atlikti svarbu jau vien todėl, kad šiuo metu galiojantys reguliavimai yra įdiegti 1995 metais, kai tik 1% Europos populiacijos naudojosi internetu. Daug kas pasikeitė nuo devym penktų ir Lietuvoje [1] ir Europoje. Štai Lietuva Europoje pirmoje vietoje pagal interneto greitaveiką.

Štai šviesolaidis eina pro Agnės kaimą Dzūkijos glūdumoj. — Štai šviesolaidis eina pro Agnės kaimą Dzūkijos glūdumoj (nuskrynšotinau iš http://www.placiajuostis.lt/)

Tada gi (1995) buvo priimta duomenų apsaugos direktyva (o ne reguliavimas). Direktyva nuo reguliavimo skiriasi tuo, kad šalys narės direktyvą adaptuoja taip, kaip joms atrodo teisinga, o reguliavimas veikia daug maž vienodai visoms šalims. Reguliavimas čia labiau ir tinka, nes dabar ir pačios įmonės, naudojančios asmens duomenis susiduria su gan bjauria ir gausia biurokratija, jeigu nori dirbti keliose ES šalyse (kiekviena gi turi skirtingo lygio apsaugas, kurios buvo sukurtos vadovaujantis direktyva).

Tai štai, anot Access’o (apie juos jau rašiau truputėlį) visokie lobistai su giliomis kišenėmis labai stengiasi mūsų euro-parlamentarams padėti priimti tokį reguliavimą, pagal kurį jie galės mus išrenginėti nuogai:

Aš pats asmeniškai nematau didelių problemų atiduoti savo kai kurią asmeninę informaciją korporacijoms, kurios iš to pasidaro pelno, bet tuo pačiu užtikrina man įvairių paslaugų tiekimą [2]. Bet su sąlygomis – aš noriu žinoti kokia korporacija žino apie mane šią informaciją ir kur gali ją panaudoti. Taip pat noriu turėti galimybę nebeleisti naudotis mano asmenine informacija – galbūt ir atsisakyti kažkurių labai naudingų tiesiogiai nemokamų paslaugų. Man to reikia, nes manau, jog tai vienintelis dalykas, kuris neleis manimi naudotis, kaip vieša paslauga.

– O labas! Kalbėjomės anądien Gplius’e… Štai, lyg tyčia, gmaile mačiau reklamą iš proktologijos klinikos – žiūriu matytas veidas! Tai… kaip ten? Išpjovė sėkmingai? Čia va man kaip tik irgi išaugo… Nori parodysiu?

Kažkodėl nenoriu tokio pokalbio… O jeigu jūs irgi nenorite kažko panašaus, tai:

SPAUSKITE ČIA

ir ten pažymėję štai šitaip:

Rašom vardą, pavardę, emeilą, pažymim mūsų EP'us, rašom tekstą, spaudžiam preview, spaudžiam send email.

Nusiųskite mūsų parlamentarams žinutę, apie tai, jog privatumas jums svarbus. Aš parašiau tokį tekstą, jei tingite rašyti, copy/pastinkit:

Prašau apginti mano privatumo teisę

Ne už ilgo jūs balsuosite dėl Komisijos pasiūlymo: “General Data Protection Regulation” (pagrindinis duomenų apsaugos reguliavimas).
Aš jums rašau norėdamas paskatinti jus apsaugoti vieną iš pagrindinių – mano privatumo teisę. Kad apgintumėte mano teisę valdyti savo asmeninę informaciją.
Svarbu, kad svarstydami šį dokumentą, užtikrintumėte, jog:
– bus apsaugota visa mano privati informacija, įskaitant ir tą, kuri padėtų mane išskirti iš žmonių eibės ar identifikuoti kaip vartotoją;
– bus užtikrinta aiški galimybė leisti ar neleisti įmonėms naudoti mano privačią informaciją, aiškiai ir vienareikšmiškai nurodant kur šią informaciją įmonės gali panaudoti;
– bus užtikrinta galimybė ištrinti mano informaciją iš įmonės saugyklų ir ją pasiimti į savąją;
– turėsiu galimybę apriboti mano elgesio sekimą informacinėje aplinkoje (Internete, mob. telefonų tinkle ir pan.);
– turėsiu galimybę uždrausti perduoti informaciją apie mane užsienio valstybėms ar jų atstovams.

Iš anksto dėkoju, už supratimą ir mano teisių atstovavimą Europos Parlamente. Aš jūsų pasirinkimą atsiminsiu sekančiuose EP rinkimuose.

Negana to dar galite išsiųsti ir realų atvirlaiškį bet kuriam iš mūsų EP’ui. Aš išssiunčiau:

Vieni smagiausiai išleistų ~5 litų. Siunčiau Vilijai :D — Vieni smagiausiai išleistų ~5 litų. Siunčiau Vilijai 😀

Svarsčiau kam siųsti Paksui, Landsbergiui ar kokiai nors moteriškei… Tai išsiunčiau Vilijai.

Čia rasite gyvą velnią visokios propagandos ta tema. Permečiau akimis ir išrinkau keletą smagesnių:

DMA = Direct Marketing Agencies. Tai visokie "keliauk pigiau" ir "pirk šiandien, rytojaus nelauk" emeilai, SMS'ai ir kt.

Sutikimas? Ar tai reiškia, jog jis turi būti aiškus ir vienareikšmiškas? Ar kažkaip panašiai čia...

Galvojantis dinozauras svarsto svarstymą kaip visada.

Čia šitas "so yeah guy" tapęs memu labai aiškiai nurodo kompanijos politiką.

Tipo daug lobistų labai dabar į Briuselį varo.

_______________________________________

[1]–rekomenduoju pažiūrėti šių laidų ciklą. Žiauriai įdomu.

[2]– Na, pavyzdžiui, gmail’as, Google maps’ai visokie, saugyklos debesiuose ir panašios labai geros paslaugos.

KPŠ #15

Posted 2013-05-23 by Skirmantas Tumelis

Tai išaušo ta savaitė, kai mes turime dar vieną ketvirtadienį, nuo kurio prasideda KPŠ. Nežinau ar bereikia perspėti, tikriausiai jau suprantate, jog čia toliau bus KPŠ.

And not a single fuck was given that day:

Aaaa štai kaip jais reikia naudotis! Niekas nemoka!

Čia yra nuoroda į Google street view. Paspauskite ją ir spustelkite “pirmyn” vieną kartą:

Google street nuoroda.

Maisto fotografija. Taip reikia sugebėti.

O tai tiesiog keista*:

*- manau, jog tai paauglio lytinio vystymosi sunkusis etapas. Video jis pats įdėjo. Gal pats ir išims. Ir tai bus gerai. Vaikai, nerodykite to visiems.

Tai yra lėlė.

Čia irgi lėlė

Ir čia lėlė

Nu ir dar viena lėlė

Paskutinė lėlė

Tiesiog KPŠ

Čia toks vabalas

Labas rytas!

Mianas

O ką? Visai patogu...

Nežinau kas tai

Neperpompuojamumo aparatas

Šios savaitės KPŠ vinis:

Vandens repelentas jūsų automobiliui

Posted 2013-05-20, updated on2013-05-20 by Skirmantas Tumelis

Nugirdau kaip kolegos virtuvėlėje skundėsi papuolę į lietaus audrą ir kaip prastai viskas matosi, kai stipriai lyja – net jeigu šviesus paros metas.

Bet galima be didesnio vargo ar didelių išlaidų žymiai pagerinti matomumą, o tuo pačiu ir savo saugumą.

Reikia panaudoti specialią vandenį atstumiančią medžiagą, kurią galima užtepti ant automobilio stiklų.

Tai kaip ir viskas…

😀

Pabandžiau nufilmuoti užvakar savo priekinį stiklą (apdorotą ta medžiaga), važiuodamas per silpną lietų savo telefonu. Su sąlyga, kad telefono kamera labai prastoka, tai toks ir video:

Žymiai geresnės kokybės video yra svetimas. Bet viskas atrodo lygiai taip pat ir pas mane:

Tie lyg perlai kylantys vandens lašai pradžioje net kiek hipnotizuodavo – labai gražu žiūrėt į juos buvo. Tai to saugumo gal buvo kiek mažiau. Bet paskui pripratau ir į lašus dėmesio nebekreipiau – važiuojant didesniu greičiu valytuvų nereikia apskritai.

Iš prieš-priešais važiuojančios fūros ratų trykštantys vandens fontanai ant mano automobilio stiklo jau nebebaisūs – matomumas nei sekundei nebūna prarastas.

O iš priešais važiuojančio automobilio ratų purslai nebenervina ir nebūtina rizikuojant lenkti.

Kaip padengti stiklą vandens repelentu:

Jeigu įdomu, tai dar papasakosiu kaip teisingai (man veikia) ir ką naudoti, kad ir jūsų automobilio stiklas būtų toks pats permatomas net lyjant gausiam lietui.

Reikia turėti:

Bent jau 4 gabalėlius švarios švelnios (nebraižančios stiklo) šluostės. Galima apsieiti ir su 3 gabalėliais, bet reiks plauti:
Man atrodo, kad šitas naudojau.
Distiliuoto vandens ~2-5 litrų (degalinėse jis dvigubai ar net dar daugiau kartų brangesnis):
Va tokį bambalį perkant prekybos centre tikrai užteksit
Stiklo polirolio. Aš naudoju Turtle Wax stiklo polirolį:
Va tokį naudoju. Pirkau supermarkete kažkuriame.
Vandens repelento. Aš naudoju tą patį turtle wax:
Repelentas. Irgi supermarketuose yra.

Na o tada vykdykite tokią veiksmų seką:

Nuplaukite stiklą su pirmąja šluoste (galima tik su vandeniu – be jokių priemonių). Galima tuo pačiu distiliuotu vandeniu. Šio plovimo tikslas – nuplauti visas abrazyvines daleles.

Šluostę reiktų išplauti arba tiesiog imti antrąją ir ištepti (pavyzdžiui sukamaisiais judesiais) stiklą poliroliu* – plonu sluoksniu.

Palaukti kol polirolis išdžius. Rekomenduojama tai daryti pavėsyje, nes saulėje jis kažkaip gal net perdžiūva ar panašiai.

Imti kitą sausą šluostę ir išdžiūvusį polirolį nušveisti* (kaip tik dėl to mes vykdėme 1’ąjį veiksmą – abrazyvinės dalelės dabar labai subraižytų stiklą). Turėsite labai gražų, švarų ir nuriebalintą stiklą (rekomenduočiau tai padaryti ir iš vidinės pusės).

Tada reikia paimti dar vieną švarią sausą šluostę, užpilti švelniai ant jos vandens repelento* (ten parašyta, kad tą reikia daryti atsargiai ir neužpilti ant dažytų paviršių – pagal kvapą sprendžiant patarimas geras) ir galbūt sukamaisiais judesiais padengti visą stiklo plotą.

Po 5’ojo veiksmo stiklas turėtų atrodyti kiek neskaidrus – šiek tiek matinis nuo tos medžiagos, todėl reikia paimti distiliuoto vandens, užpilti gan gausiai ant tos pačios šluostės, kuria tepėte repilentą ir tyškant vandeniui į visas puses švelniai dar kartą nupoliruoti tą replilentą. Aš tai darau pagal valytuvų trajektoriją. Pastebėjau, kad šitaip darant jie nešokčioja per stiklą tais retais atvejais, kai jų vis dėlto prireikia.

_{_{_{* – prašome visas chemijas naudoti atsargiai ir su apsaugos priemonėmis ir įsitikinkite, kad neturite kokių nors ten alergijų, nes bet kokios atsakomybės dėl kokių nors jūsų apsinuodijimų ar susižeidimų naudojant šias priemones aš atsisakau ir neturiu.}}}

Gal ir atrodo, kad darbo daug, bet iš tiesų tai sugaišite gal 20 minučių jei oras sausas ir vėjuotas (polirolio džiuvimas tada ilgai neužtruks).

Tas daiktas ant stiklo išlieka ilgai. Gal kiek trumpiau išlieka, jei dažnai į automobilių plovyklą važiuojate ir ten stiklą labai šveičia su visokiomis priemonėmis. O jei automobilis yra viedro spalvos (kaip mano) ir į plovyklą dažnai nereikia (kaip man), tai vieno tokio užtepimo užtenka kone visai vasarai ir dar pusei rudens.

Atšalus orams dėl tos priemonės rytais ant stiklo vanduo pasidengia tokiais smulkiais lašeliais – visame stiklo plote. Nusivalo labai greitai ir paprastai, jei temperatūra nežemesnė nei 0, t.y. jei ten ne ledas. O jeigu ledas, tai tenka gramdyti ir visa ta priemonė gan greitai nusigramdo.

Vairuokite saugiai.