Nėštukių ir tėtyčių kursai II

Posted

Praėjusiame straipsnyje (daugiau nei prieš metus) užbaigiau apie tai, jog vaikas iš gimdos lauk juda stotelėm. Tiksliau – pro stoteles, t.y. vietas, kurias akušeriai kažkodėl tai užvadino skaičiais.

Čia gi pasakoja apie gimdą:

Tai Sheri ir pasakoja kaip ten tas gimdos kaklelis atsiveria ir kodėl jis suplonėja prieš atsiveriant ir kokią tai reikšmę turi gimdymui. Žodžiu, jei moters gimdos kaklelis suplonėja daugiau, tai ji lengviau ir pagimdo.

Kitas dalykas apie tai kaip keičiasi gimda ir kas man pasirodė visų svarbiausia tai kaklelio atsivėrimas:

Gimda dažnai atsiveria keletą dienų dar prieš gimdymą. Tas procesas būna gan ilgas, o būna ir trumpesnis – priklausomai nuo storio. O tas kaklelio prasivėrimas matuojamas centimetrais (čia dar paaiškina kaip tie akušeriai įsigudrina tiksliai pasakyti kiek tiksliai prasivėrusi gimda vien iš apčiuopos). Ir tą kaklelio prasivėrimą lydi sąrėmiai, kurie artėjant prie 10 cm skausmingėja… Viena pagrindinių tiesų: kuo didesnis vaikas (arba jo galva) – tuo sunkesnis (skausmingesnis – ilgesnis) gimdymas, nes gimdai reikia atsiverti daugiau.

O čia pagrindinis dalykas apie pagrindinius kriterijus (man tai suprantamiausia, nes kriterijai, o dar išreikšti skaičiais yra visiškai aiškūs):

Taigi, tie pagrindiniai kriterijai:

  • Stotelė, kurioje yra vaisius
  • Gimdos atsivėrimas (nuo 1 iki 10)
  • vaisiaus padėtis

Žodžiu, jei akušerė(-is) pasakys: “100 procentų, 2, 3” tai reikš, kad vaiko padėtis teisinga, jis jau antroje stotelėje, o gimda prasivėrusi 3 cm.

 

Vėliau grįžta šiek tiek atgal nuo gimdymo:

Pasakoja apie tai kaip vaisius yra apsaugomas nuo išorinio poveikio (gleivių kamštis – apsaugo nuo infekcijų ir amniono maišas – nuo fizikinio poveikio). Čia mes su žmona supratome, kad nėščiajai geriau segėti saugos diržą važiuojant automobiliu (man regis yra taisyklė, kad nėščiosioms galima ir be jo važiuoti). Parodo kur yra placenta ir virkštelę ir ką tie reiškia, bet mes juk žinome ką tai reiškia.

Toliau bus pasakojama daugiau apie visokias patologijas. Ten truputį baisoka, bet ne mažiau įdomu ir kitame straipsnyje.

 

Nėštukių ir tėtyčių kursai

Posted , updated on

Kartais imu ir pagalvoju apie įvairius dalykus nutikusius praeityje. Taip daryti, žinokite, yra sveika. Patvirtins tai bet koks istorikas (aš beje, nesu istorikas ;)).

Žodžiu prisiminiau aš dar kartą tuos kursus, kuriuose dalyvavome su žmona prieš jai pagimdant mūsų pirmagimį. Kursai, išties, yra labai reikalingi ir įdomūs. Sužinojau daug naujo. O svarbiausia, tai sužinojau, kam reikalingas vyras prie gimdančios žmonos (šiuolaikinis požiūris). Gal mums pasisekė su kursų dėstytoja, gal kitiems nebūna taip įdomu ir reikalinga? Nežinau. Bet tai nesvarbu.

O įdomus dalykas yra dar tas, kad pradėjus lankyti tuos kursus aš pagalvojau: “hm… negi internetuose nėra nieko apie tai?”. Ir buvau dalinai neteisus. Internetuose apie tai yra kažkas, bet ne tiek kiek norėtųsi. O lietuviškuose internetuose – apskritai nieko. Ar bent jau nieko vertingo/įdomaus. Dar man susidarė įspūdis, kad prenataliniai ir nataliniai mokslai (čia nežinau ar gerai vartoju tuos žodžius, bet turiu omenyje mokslo sritį apie vaisiaus formavimąsi nuo apvaisinimo iki gimimo ir keleto mėnesių, bent jau kol naujagimis dar papildomai) pas mus, Lietuvoje, nėra taip rimtai vystomi, arba skiriamas jiems ne toks dėmesys kaip kokioje nors JAV ar gal dar kur kitur (ne ne ne apie Afriką kalbu ;)).

Taigi, atsisiunčiau amerikietišką gan seną iš VHS ripintą filmuką ir mes jį su žmona peržiūrėjome (gerai kad senas, gal nebus bėdų su autorinėmis 😉 – bet vardan gerų tikslų, tai mano sąžinė dėl to rami). Labai daug informacijos gavome iš ten.

O kadangi jau refleksuoju (toks labai mandras žodis pasakyti “prisimenu”), tai įdėsiu keletą iškarpų iš to video ir juos pakomentuosiu.

1. Prisistatymas. Informacija apie ką tas video, kam reikalingas ir kas yra kursų vedėja.

Kursus veda, kiek supratau, kažkokia itin patyrusi pribuvėja. Ne daktarė, bet pribuvėja. T.y. šiek tiek žemesnio rango. Bet peržiūrėjęs visus kursus, supratau, kad kaži ar daug gydytojų, kurių patirtis ar išsilavinimas pralenktų jos žinias ir patirtį. Sheri Bayles su jumoru ir paprastais terminais viską papasakoja, prirašius knygų, prileidus video… Nors titruose ir parašyta, kad mes čia už nieką neatsakingi ir kad klausytumėte savo gydytojo labiau, nei šios moteriškės, bet man atrodo, kad tas “disclaimer’is” nebūtinas. Be to, kaip paaiškėjo iš jos pasakojimų – ji pati turi vaikų. Žodžiu, čia jums ne kunigas (sąžiningas) pasakojantis apie seksą…

2. Trumpa apžvalga apie ką tie kursai ir kam jie reikalingi:

Raktiniai žodžiai: anatomija, ankstyvieji gimdymo požymiai, tikrieji gimdymo požymiai, kvėpavimo technikos, pilnas gimdymo procesas nuo pradžios iki pabaigos (kaip jaučiasi gimdyvės ir kaip vyrai su tuo tvarkosi), vaistai (nuskausminamieji), epidūrinė nejautra, siurbimas, mokys kaip stumti, Cezario pjūvis.

Pastebėjote? Vyrai paminėti! 🙂

3. Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti. Stotelės:

Čia papasakoja kur yra siauriausia gimdymo procese vieta ir kaip ji žymima, papasakoja ir tą dalyką, jog vaikai dabar didesni, o moterys neplatesnės, vienas iš variantų, kada galimai nusprendžia, jog bus reikalingas Cezario pjūvis. Tiotka, matosi, kalba kaip iš rašto. Tiesa, pastebėjau, kad irgi stengiasi būti kiek galima švelni ir naudoti negrubius juokus – matyt tai susiję su hormonų balansais gimdyvėse…

Sekantį kartą bus daugiau. Pasistengsiu per keletą savaičių sudėti pagrindines ištraukas su komentarais iš viso filmo.