2011 m. gruodžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-1778 nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė 1 procento išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi paremti pasirinktą Juridinių asmenų registre įregistruotą politinę partiją, kuri atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kuriai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.
Tai padaryti labai paprasta:
(‘E2 gavėjo identifikacinis numeris (kodas)’ = 300559448‘)
Padarykite tai iki gegužės 1 dienos.
Primenu:
P.S. jeigu jau anksčiau kažkam skirstėte, tai galite dar kartą paskirstyti. Ypač jeigu nepamenate kam davėte arba jeigu apsigalvojote. VMI skaičiuos pagal paskutinę deklaraciją.
Vakar Delfyje pasirodė Mariaus (su keletu mano sakinių) straipsnis apie atgaivinamus troleibusus Vilniuje.
Marius yra aktyvus visuomenininkas, sukūręs ir rašantis troleibusas.lt.
Tame straipsnyje pokštų beveik nėra. Vienas labai didelis pokštas buvo tai, kad Vilniaus vadovybė taip nusprendė.
Balandžio pirmoji buvo ta diena, kai galėjome sau leisti pamąstyti apie racionalesnius Vilniaus savivaldybės sprendimus. Pabandėme padaryti tokią reversinę balandžio pirmąją.
Daugiau detalių apie tai kur buvo pokštas skaitykite pas tą patį Marių, tame pačiame troleibusas.lt.
Na, o mes, Vilniečiai, liekame gyventi nuolatinėje balandžio 1’ojoje ~364 dienas per metus. Dar džiaugiamės, kad kai kurie pokštai naudingi ne tik pokštaujantiems.
Iš organizacijos, kurios logo yra žmogaus galva, o vietoje smegenų medžio šakos ir lapai.
Ir išties, pasižiūrėjau kas tos organizacijos nariai, tai vienas iš jų yra ponas Linas Kranauskas. Man tai pats ryškiausias eko-fanas Lietuvoje. Susipažinau su Linu, kai buvome cirke. Tad, tos organizacijos ženkliukas – gerai atspindi jų požiūrį ir veiklą.
Labai gerai, tiksliau aš tikiuosi, kad ta organizacija – ne arbūzai. Sunku dabar eko-organizacijoms – jos daugybės marginalų taikinyje.
Aš save laikau eko-draugišku žmogumi: rūšiuojame šiukšles, stengiamės taupiai naudoti visų rūšių energiją. Ir aš už atominę energetiką. Tiksliau už atominę energetiką derinamą su vėjo, saulės, užtvankų ir panašiais atsinaujinančias energijos šaltiniais.
Tai štai, gavau emeilą, kuriame šie eko-idėjininkai prašo užpildyti formą[1]. Taigi visai gera vieta ir laikas būtų deklaruoti savo idėjas, nes klausimai visai įdomūs.
1. Ar pritariate, kad reguliuojant biokuro panaudojimą ir tvarkant atliekas prioritetas būtų skiriamas ekologiniams aspektams (biokuro diversifikavimui, atliekų kiekio mažinimui). Taip pat būtų ribojamas neekologiškas privatus verslas šiose srityse?
Nesu tikras, kad suprantu kaip mažinti atliekų kiekį tvarkant jas. Atliekos yra – faktas. Jei mes jas padėsime iš vienos vietos į kitą (jas tvarkysime), tai jų kiekis nemažės, o jos bus tiesiog perkeltos kitur.
Biokuro diversifikavimas svarbus tuo, kad būtų užtikrinamas tolygus ir nuolatinis tiekimas. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra organizuoti oksidaciją taip, kad į gamtą būtų išmetama kuo mažiau ekosistemai žalingų junginių. Tas diversifikavimas gali tai komplikuoti. Principe tai taip: kuo mažiau žalingų junginių – tuo geriau.
Todėl aš už atominę energetiką. Turi ji žalingų junginių, bet kiekis ir lokalizacija jų yra daug mažesnis, nei visų biokurų. Didžiausia šiuolaikinės atominės energetikos atliekų bėda yra jų kenksmingumo stiprumas ir ilgaamžiškumas. Šitas derinys labai didina tų atliekų patekimo į ekosistemą tikimybę. Bet galgi, jei neįvyks WWIII, tai po keliasdešimties metų turėsime ir pirmas termobranduolines elektrines, kas galbūt tėra mano šlapios svajonės. Bet iš pastarųjų dešimtmečių patirties matome, jog fantastika lieka fantastika tik ribotą laiko tarpą.
Ir aš už privataus verslo skatinimą veikti ekologiškai energetikos srityse.
2. Ar pritariate, kad atliekų šalinimo srityje prioritetais taptų vartojimo mažinimas ir atsakingos vartojimo kultūros diegimas? Turint omenyje tai, kad šiukšlių rūšiavimas neskatina tausoti išteklius.
Nežinau kaip atsakyti į šį klausimą turint omenyje tai, kad šiukšlių rūšiavimas neskatina tausoti išteklių. Todėl atsakysiu neturėdamas to omenyje.
Žinia, kad šiuolaikinės rinkos ekonomikos variklis – vartojimas. Vartojimas plačiąja prasme yra mūsų prigimtis ir pašaukimas. Mes vartojame orą, vandenį, įvairius cheminius junginius ir šitaip gauname energijos, kurios pagalba judame, gaminame naujus cheminius junginius ir atiduodame juos į aplinką. Žvelgiant jau taip visai giliai, tai visko esmė – judėjimas.
Kol mes turime vienintelę veikiančią gamtos eko-sistemą, kurioje gyvename ir be kurios negalime apsieiti, tai būtų gerai jos negadinti. Bent jau tol, kol neturime kitos, kurią sugebėtumėm išlaikyti ilgai iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Jei kalbant apie vartojimo kultūrą turima tai omenyje – tada taip.
3. Ar pritariate, kad skirstant paramą prioritetas būtų skiriamas ekologiškai ir išteklius tausojančiai žemdirbystei?
Jei ekologiška ir išteklius tausojanti žemdirbystė yra ta, kuri negadina šiuo metu veikiančios eko-sistemos, tai tada taip.
4. Ar pritariate, kad ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose būtų leidžiamas tik saugus, atsakingas ir tausus miškų naudojimas?
Taip. Negi būčiau už pavojingą, švaistantį ir korupcinį naudojimą? Iš to kiek teko man girdėti apie Lietuvos miškininkystę, tai daug atvejų jis toks ir yra (t.y. pavojingas, švaistantis ir korupcinis). Tiesa tai girdėjau jau gan seniai. Nežinau kokia dabar situacija Lietuvoje.
Man atrodo, kad laikantis Lietuvos įstatymų tas miško naudojimas ir yra saugus, atsakingas ir tausus. Bėda galbūt tų įstatymų laikymasis. Tad aš gal labiau pritarčiau sistemos, kuri leistų verslininkams ir valdžios žmonėms laikytis įstatymų bei siekti ilgalaikių visiems naudingų tikslų, vystymui.
5. Ar pritariate ES žemės rinkos reguliavimo reformai, kuria siekiama, kad mažėtų stambių tarptautinių korporacijų galimybės kontroliuoti didelius žemės plotus mažose valstybėse?
Aš pritariu konkurencijos didinimui žemės rinkoje. Dirbtiniai apribojimai dažniausiai mažina konkurenciją.
6. Ar pritariate, kad hidraulinio uolienų skaldymo technologijos, skirtos išsklaidytųjų angliavandenilių paieškai ir gavybai, būtų draudžiamos Lietuvoje?
Ne.
7. Ar pritariate tiesioginės demokratijos (bendruomenių, savivaldybių lygmeniu), pilietinės kontrolės skatinimui?
Čia įtariu klastą.
Prisiminiau neseniai skaitytą pas Leo mintį: ar gali demokratinė sistema, tokia sistema, kurioje bent jau dalis sprendimų priėmimo proceso fundamentaliai atsiremia į visuomenės nuomonę ir jos nusiteikimus, ar gali ji veikti adekvačiai ir efektyviai klausimu, kuriuo ta pati visuomenė yra dezinformuota?
Kitas dalykas yra Ukrainos įvykiai. Tai yra tas tų įvykių aspektas, kai valdžioje esantys žmonės nebesiskaitė su žmonėmis. Valdžia ten keitė įstatymus ir konstituciją ir darė ką norėjo. Kuo jiems tai baigėsi – mes matome.
Atsižvelgiant į tai aš sakau, jog pritariu mokslinio metodo skatinimui (angliškas apibrėžimas man atrodo pilnesnis ir geresnis). Šis metodas gali būti taikomas mąstymui, sprendimų priėmimams, nuomonės formavimui.
Taigi aš už kontrolės kokybės gerinimą, o ne keitimą.
8. Ar pritariate profesinių sąjungų stiprinimui, naujų kūrimosi skatinimui?
Ir čia įtariu klastą.
Aš pats asmeniškai nesu jokios profsąjungos nariu. Mano draugai apie jas dažniausiai atsiliepia labiau neigiamai nei teigiamai.
Pačių profsąjungų idėją ar tiksliau jų egzistavimą grindžiu tuo, kad verslo savininko ir darbuotojų tikslai gali skirtis. Blogai būna tada, kai profsąjungos tampa 3-uoju asmeniu su savo tikslais, kurie nutolsta ne tik nuo verslo savininkų, bet ir nuo darbuotojų tikslų. Tada verslas tiesiog žlugdomas. Tada negerai visiem – net ir toms pačioms profsąjungoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje geriausias reguliuotojas yra pati rinka.
9. Ar pritariate darbo santykių liberalizavimui?
Taip.
10. Ar pritariate homoseksualų partnerystės (su lygiomis tradicinei santuokai socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis) įteisinimui?
Taip.
11. Ar pritariate valdžios decentralizacijai, regionų stiprinimui?
Žr. atsakymą į 7’ą klausimą.
12. Ar pritariate kelis dešimtmečius vykdomam mokyklų, bibliotekų tinklo optimizavimui regionuose?
Pats optimizavimas yra geras dalykas, nes šitaip pasiekiami tie patys ar panašūs tikslai mažesnėmis sąnaudomis. Kaip konkrečiai tas optimizavimas buvo ir yra vykdomas – nesidomėjau.
13. Ar pritariate tautinių mažumų lygių teisių užtikrinimui, vietovardžių ir pavardžių rašybos liberalizavimui?
Tautinės mažumos turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kitų tautų Lietuvos piliečiai. Vietovardžiai turi būti užrašomi valstybine kalba, o šalia galima užrašyti kad ir wingdings šriftu. Man netrukdo.
14. Ar pritariate, kad Lietuvoje turėtų būti vykdomas sistemingesnis ir nuoseklesnis piliečių švietimas globaliomis socialinėmis ir ekonominėmis temomis?
Taip. Ir dar žr. atsakymą į 7’ą klausimą.
15. Ar pritariate, kad Lietuvos požiūris į vystomojo bendradarbiavimo politiką būtų grindžiamas principu “visos žmogaus teisės visiems”?
Čia tikriausiai turima omenyje tatai. T.y. klausiama ar Lietuvos užsienio politika turi remtis žmogaus teisėmis. Žmogaus teisės yra vienas iš fundamentalių dalykų, kuriuos turime užtikrinti.
Aš už visas žmogaus teises kiekvienam žmogui.
16. Ar pritariate, kad Lietuva remtų ir skatintų Europos Sąjungą įtvirtinti šiuos ambicingus klimato ir energetikos tikslus 2030 metams:
– 55 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, lyginant su 1990 m.;
– 45 % suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių ;
– 40% padidinti energijos vartojimo efektyvumą, lyginant su 2005 m.?
Taip. Jei tai įmanoma.
17. Ar pritariate, kad mokesčių bazė turi būti pertvarkoma, apmokestinant iškastinio kuro naudojimą ir kitus taršos šaltinius?
Nesu tikras ar tai geriausias būdas skatinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybą.
Energijos gavybai iš atsinaujinančių šaltinių yra naudojamos šiuolaikiškiausios technologijos. Tų technologijų vystymui turi būti palanki ekonominė aplinka, kuri gali būti pabloginta dar labiau apmokestinant ir taip stipriai apmokestintą pagrindinę energetikos industriją.
18. Ar pritariate, kad Lietuvoje nebūtų statoma atominė elektrinė, bei Lietuva imtųsi aktyvių veiksmų stabdyti atominių elektrinių statybą regione?
Ne.
19. Ar pritariate, kad siekiant aplinkosaugos standartų užtikrinimo, atliekų valdymas būtų sutelktas valstybės rankose?
Ne. Verslas čia gali būti kur kas efektyvesnis nei valstybė. Verslas ir konkurencija – stipriausia efektyvumo didinimo prielaida.
20. Ar pritariate draudimui įteisinti ES naujus genetiškai modifikuotus augalus ir produktus, o mokslo ir medicinos srityje teikti prioritetą GMO alternatyvų paieškai ir taikymui?
Ne. Užtai taip pat nepritariu ir klasikinio autorių teisių modelio taikymo šiai sričiai. T.y. kai draudžiama sėti savo užaugintas sėklas. Tai veda prie absoliučios monopolijos, o tai yra blogai.
21. Ar pritariate sveikos gyvensenos, judraus gyvenimo būdo, sveikos mitybos principų, kaip privalomos disciplinos ugdymo įstaigose diegimui?
Taip.
22. Ar pritariate papildomam alkoholio, tabako, taip pat energetinių gėrimų, daug gyvūninės kilmės riebalų turinčio maisto ir saldumynų apmokestinimui?
Sumalėt čia viską į vieną vietą. Bet ne. Šitas sprendimas turėtų labai didelę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui. Mano nuomone šiuo metu esančio apmokestinimo pakanka kalbant apie alkoholį ir tabaką.
Dėl energetinių gėrimų, gyvūninės kilmės riebalų ir saldumynų turėtų pakakti 21’e klausime paminėto sprendimo.
Alkoholio ir tabako vartojimo ribojimui reikėtų kitokių sprendimų: rinkodaros ribojimo (jau yra), prekybos vietų mažinimas ir kontrolė, pigaus alkoholio vartojimo ir rūkymo prestižo mažinimas švenčių metu ir visuomenės informavimo priemonėse.
Dar galvoju, kad būtų gerai įvesti alaus grynumo įstatymą, kuriame būtų apibrėžiama kas yra alus. Nesilaikant šio įstatymo gamintojas savo gaminio negalėtų vadinti alumi, o, pavyzdžiui, alkoholiniu kokteiliu. Tą galima būtų padaryti su sidru ir vynu.
23. Ar pritariate, kad valstybės lėšomis būtų finansuojamas tik viešasis sveikatos apsaugos sektorius,išskyrus retus atvejus, kai reikiamas gydymas viešajame sektoriuje neegzistuoja?
Aš už žmogaus laisvę pasirinkti. Jei žmogus privalo mokėti sveikatos apsaugos mokesčius – jis gali pasirinkti kuriam sektoriui tie pinigai gali atitekti.
Aš esu prieš piktybiškus spekuliacinius veiksmus šioje industrijoje. Veikianti sistema turi nesuteikti prielaidų tokios spekuliacijos atsiradimui.
24. Ar pritariate sveikatos apsauga sistemos pertvarkai, kur didžiausias dėmesys būtų skiriamas ligų prevencijai, o ne ligų gydymui?
Taip.
25. Ar pritariate mokesčių progresyvumo didinimui (gyventojų pajamų, turto, socialinių ir kt. mokesčių pavidalu), siekiant sumažinti turtinę nelygybę ir užtikrinti socialinį teisingumą?
Pati sąvoka “socialinis teisingumas” yra tokia išplaukusi ir subjektyvi, kad nieko nereiškia. Šios sąvokos reikšme kiekvienas gali susigalvoti kokią nori.
Turtinė nelygybė kaip dalykas pat savaime taip pats nėra blogas. Turtinė nelygybė veikia kaip labai geras motyvatorius siekti daugiau. Tiesa žmonių elgesys esant turtinei nelygybei gali būti dvejopas: destrukcinis ir kūrybinis. Aš už kūrybinį.
Prielaida, kad progresyviais mokesčiais bus mažinama turtinė nelygybė taip pat neteisinga. Čia maišomos pasekmės su priežastimis. Turtinė nelygybė atsiranda ne todėl, kad mokesčiai vienodi, o todėl, kad žmonės ir jų turimos galimybės skiriasi.
Aš už kaip galima daugiau galimybių suteikimą kiekvienam žmogui siekti turto.
26. Ar pritariate minimalaus atlyginimo didinimui bent iki 60% vidutinio atlyginimo dydžio, atitinkančio Europos socialinės chartijos kriterijus?
Ne. Pati idėja, kad minimalus atlyginimas gali būti proporcionalus vidutiniam atlyginimui yra bloga, nes kuria krūvas apribojimų atsisukančių bloguoju galu į ekonomiką. Taip pat atsisuka bloguoju galu į tuos pačius žmones, kurie gauna minimalųjį atlyginimą.
27. Ar pritariate smulkaus verslo plėtros skatinimui, suteikiant mokestines lengvatas, ženkliai mažinant biurokratinę naštą ir saugant smulkiuosius nuo stambaus verslo savivalės?
Visai gera pirmoji klausimo dalis sugadinta paskutinių žodžių. Pritariu smulkaus verslo plėtros skatinimui taikant mokestines lengvatas, bet tai neturi nieko bendro su kažkokiu menamu saugojimu nuo stambaus verslo savivalės.
Sąlygos dirbti turi būti vienodos – šitaip iškils ir išliks geriausieji.
28. Ar pritariate šildymo sektoriaus perėmimui į valstybės rankas, siekiant sumažinti šildymo kainas?
Ne. Šitaip kainos nebus sumažinamos.
29. Ar pritariate, kad valstybinis aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas?
Taip, jeigu aukštojo mokslo siekiantis žmogus neturi jokio kito aukštojo mokslo diplomo. Magistro ar aukštesnių mokslo laipsnių siekiantis studentas turėtų už tai mokėti.
Aukštojo mokslo įstaiga, savo ruožtu, turi sudaryti sąlygas studentams pasiruošti taip, kad jie sugebėtų užsidirbti pinigų naudodami savo žinias.
30. Ar pritariate minčiai, kad visuomenės gyvenimo standartai, sveikatos, švietimo, aplinkos kokybė yra svarbesni šalies rodikliai nei BVP augimas?
Ke? Rodikliai kam siekiant ko? Čia gal klausiat apie “Olandišką ligą“? Blogai, jei ekonomika suserga šia liga ir jos reikia išvengti.
31. Ar pritariate, kad nevyriausybinio sektoriaus apmokestinimo sistema turėtų būti palengvinta, nes šiuo metu ji beveik identiška verslo subjektams?
Pelno nesiekiančiai organizacijai mokesčiai turėtų būti mažesni, nei pelno siekiančiai. Panaikinti, pvz. pelno mokestį, bet kontroliuoti jo panaudojimą (pasiekus tam tikrą ribą paskelbti organizaciją pelno siekiančia ir grąžinti pelno mokestį).
32. Ar pritariate, kad Lietuva turi laikytis įsipareigojimo skirti 0,33 proc. BNP lėšų vystomajam bendradarbiavimui?
Taip. Įsipareigojimų reikia laikytis. Nebent sąlygos pasikeičia netikėtai. Tada reikia derėtis.
33. Ar pritariate, kad santykiuose su Rusija, tarptautinių susitarimų, ES normų vykdymas turėtų būti prioritetas, net jei tai gali pakenkti prekybiniams santykiams?
Taip. Nes prekyba su įsipareigojimų nesilaikančiais neperspektyvi. Tai liečia ir mus pačius (žr. atsakymą į 32 klausimą).
34. Ar pritariate vyriausybių pastangoms atskirais susitarimais ir vienkartinėmis finansinėmis paskatomis pritraukti žaliąsias darbo vietas kuriančius užsienio investuotojus į Lietuvą?
Nežinau kas tos žaliosios darbo vietos. Tačiau gerai neapgalvotas kišimasis į rinką gali turėti daug neigiamo efekto.
35. Ar pritariate dvigubos pilietybės (ne vien išskirtiniais atvejais) skubiam įteisinimui?
Ne. Manau, kad tai turi likti išskirtiniu atveju. Gal tik išskirtinių atvejų sąrašą praplėsti ir įgyvendinimą padaryti paprastesnį.
36. Ar pritariate, kad tiek vidaus, tiek užsienio politikos sprendimai turi būti priimti, atsižvelgiant į poveikį besivystančioms šalims?
Sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į poveikį visoms šalims.
37. Ar pritariate, kad Viešieji pirkimai visais atvejais privalomi politinėms partijoms?
Taip. Bet tai nereiškia, kad tie pirkimai turi būti paversti totaliniu organizaciniu košmaru.
38. Ar pritariate papildomai ir efektyviai anoniminių informatorių apsaugai bei finansiniam skatinimui, ypač atskleidus stambius korupcijos ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus?
Ne finansiniam skatinimui. Nes tai kurtų naują korupcijos nišą. Taip informatorių apsaugai.
Aš taip pat užduodu keletą klausimų šiems žaliems:
1. Ar jaučiate kokių nors marginalų (pvz. “Žemės vardu” ar sarmatininkų) arba netgi kitų šalių spec. tarnybų dėmesį savo organizacijai?
2. Jeigu jaučiate, tai ką dėl to darote?
_______________________
[1]– Forma ganėtinai paprastai ir įprastai (visokiems keistuoliams) surašyta MS Word’o dokumente. Tai yra truputėlį KPŠ, nes patys savo principuose užrašę: “Decentralizacija”. Uždaro kodo, kaip MS naudojimas – šiek tiek prieštarauja šiam principui. Todėl siūlyčiau jiems naudoti kokį nors atvirojo kodo sprendimą.
P.S. Tekstą galite redaguoti. Čia jums pora greitosiomis suruoštų zagatovkių:
#1
I <Vardas Pavardė> apply to you. To parliamentarian of Europe. To your conciseness.
Please hear Ukraine. Please hear people of Ukraine.
Ukrainian people being murdered by criminals.
Ukrainian people need help!
PLEASE TAKE ACTIONS AGAINST MURDERERS !
Please read this. This is how Ukrainian people struggle for their freedom.
Translation from one of the Maidan activists Yulia Babich letter:
Just a few words, since now it’s not FB I care most about… But I cannot keep silent about the fact, that I live among the most wonderful people in the Universe… Yesterday they took me away from the Maidan… Nobody listened to my „I won‘t go“… they cursed me a great deal and pushed out of the burning Trade Union House… In the nick of time… When leaving, a grenade had exploded nearly in a meter from me…
During those minutes I did realize what are friends for. They don’t have to be near at all times, but they always are when there’s a need…
No, I didn’t run away from the Maidan… I dragged against his will a wounded soldier to a hospital… Despite two wounds and almost 40 degrees (104 Fahrenheit) fever and barely able to stand, he still wanted to stay and resist… Almost black from soot, in a armor vest, with a helmet… He wasn’t afraid, he simply could not care less…
Rail car… Free of charge… Clean, well-groomed people entered the car together with us… I didn’t expect such reaction… Someone suggested to soldier to bend his head, so nobody would see his black face… Someone just positioned himself to cover him from unnecessary eyes… Someone came and said “thanks”… And helped to cross the street…
Friends of friends took us in, I’ve never seen them before in my life, and I never felt safer…
And, it’s been a day, since we are staying with them… At a very small apartment… They will have to clean their bath from our soot for a long time, but they don’t complain… They don’t complain that the whole place reeks of medicines…
While today a doctor… one of the best in his field… called in to check the wounded… And refused to accept a single penny… He just asked: will we manage, will we survive… “But of course”, said my fighter… While I just hugged the old doctor. He went through Afghanistan, Chechnya, now he goes through Ukraine…
PS. Our fighter is much better. Tomorrow I’m going to Maidan…
#2
I am Lithuanian. We are one of the youngest members of EU.
We fought for that right >20 years ago! We won!
People are fighting in Ukraine for their freedom now! That happens here – in Europe!
These, who been shot, who are with home-made shields, in improvised formations, armed only with a sticks and with the faith for freedom are regular Ukrainian people:
Translation from one of the Maidan activists Yulia Babich letter:
Just a few words, since now it’s not FB I care most about… But I cannot keep silent about the fact, that I live among the most wonderful people in the Universe… Yesterday they took me away from the Maidan… Nobody listened to my „I won‘t go“… they cursed me a great deal and pushed out of the burning Trade Union House… In the nick of time… When leaving, a grenade had exploded nearly in a meter from me…
During those minutes I did realize what are friends for. They don’t have to be near at all times, but they always are when there’s a need…
No, I didn’t run away from the Maidan… I dragged against his will a wounded soldier to a hospital… Despite two wounds and almost 40 degrees (104 Fahrenheit) fever and barely able to stand, he still wanted to stay and resist… Almost black from soot, in a armor vest, with a helmet… He wasn’t afraid, he simply could not care less…
Rail car… Free of charge… Clean, well-groomed people entered the car together with us… I didn’t expect such reaction… Someone suggested to soldier to bend his head, so nobody would see his black face… Someone just positioned himself to cover him from unnecessary eyes… Someone came and said “thanks”… And helped to cross the street…
Friends of friends took us in, I’ve never seen them before in my life, and I never felt safer…
And, it’s been a day, since we are staying with them… At a very small apartment… They will have to clean their bath from our soot for a long time, but they don’t complain… They don’t complain that the whole place reeks of medicines…
While today a doctor… one of the best in his field… called in to check the wounded… And refused to accept a single penny… He just asked: will we manage, will we survive… “But of course”, said my fighter… While I just hugged the old doctor. He went through Afghanistan, Chechnya, now he goes through Ukraine…
PS. Our fighter is much better. Tomorrow I’m going to Maidan…
Today is the day when Lithuania declared act of independence on 1918. We’ve lost our independence to Soviet Union, but we took it back on 1990. We have two independence day celebrations now. Both of these are very important to Lithuanians.
Ukraine’s people struggle for a freedom is also very important to us. That’s why I’m writing this.
Famous Lithuanian publicist Andrius Uzkalnis have a radio show in so called “News radio” (“Žinių radijas”- they have very funny jingle). The name of the show is “Thanks for coming“.
It’s in Lithuanian. There is a very small amount of people who can speak Lithuanian comparing to people, who can speak (or read) in English. So that’s not a good thing in that perspective (that this show is in Lithuanian). We need as much more people to see and understand what is happening in Ukraine (since few months already) as possible.
Mykolas and Andrius touched Ukraine’s problem in very interesting and I think in very important ways in this show. And you should know that!
But u no understand Lithuanian? That’s where I came in and made kind of transcript of this in English. My good not English is. But I tried. I didn’t took any serious studies of English language. I’ve learned it from TV and Internet somehow. And it is your bad, if you won’t understand much from all this tl;dr.
Anyways, I hope you’d enjoy that.
___________________________________
Andrius Uzkalnis(AU): Revolution in Ukraine. Each revolution – it’s not only barricades and stuff, but also very complicated and effort demanding PR activity. Goals are achievable not only by using weapons and physical force. Public and World’s opinion are also very powerful influencers.
Ukrainian revolution as a product for consumer: is it successful or not? One of the best PR specialists in Lithuania: Mykolas Katkus (MK). He knows that reality has often one path, the other one could be taken by visuals or texts.
What if Ukrainian opposition would try to sell revolution as a product, and they would ask you for advice, but they would buy only one. What it would be?
MK: there are two kinds of revolutions: first – these which are led by Robespierre and second – these which are led by Gandhi.
Gandhi revolution is much better choice. Because Robespierre way, is the way, where heads fly off. And we do see opposition, which wants to sell Gandhi revolution, sometimes (like in all revolutions) takes Robespierre path (the proof of this is information, which we do get from Ukraine). Anyways, in general, revolution (at least in the West) looks rather good than bad. Of course, that picture is totally different in the region, which is controlled by Ukraine’s east neighbor
AU:Talking about image: Molotov cocktails – these doesn’t grace the revolution from the PR perspective, isn’t?
MK: of course it doesn’t. Everyone likes Gandhi revolution (or Landsbergis revolution: peoples hand-in-hand singing and waving flags and etc.). When everyone waits for the tanks with joined hands, and these tanks turns a side. These stories are miracles and these are truly beautiful.
Nothing is easy in Ukraine. This revolution is not the first one there. And all these Molotov cocktails, which flew the world in eye-blink (even bottles with etiquettes from Lithuanian bear)…
AU: “Kanapinis” (“Cannabis” in Lithuanian)!
MK: Yes, “Kanapinis” – this I call successful product placement!
However this is not the most beautiful picture (Molotov cocktails). But in other hand, West do understand that it’s about people with naked hands, which goes against fierce regime. And as soon as we won’t see militioniers on the Lynch, as soon it would look quite good.
AU: Let’s look from other side. What you would say if Putin would come to you asking to settle Maidan (if you’d decide to sell your soul to the dark side), to put Ukraine on her knees against Russia’s side and do it in such a way, that all the world would see Russia as a good hero.
MK: Vladimir Vladimirovich has better experience in dark propaganda ways than me much-much more times. And all Russia’s propaganda…
My most favorite book was Tolkien’s “The Lord of the rings” – it is a story about hard choices, where you should take bad or good side. The other good gifted writer Nick Perumov wrote kind of extension of this story, kind of different way of story – in more dark and bad ways. It is called “Ring of darkness”, where he converted all simple “The Lord of the rings” storyline (what is good and what is bad, who wins, who loses) into something different. It did it in different way: “what if good is not good but more like evil?”; “what if evil is not so evil?”.
This kind of relativity is distinctive to Russia creativity. Distinctive to mature post Soviet period. And Russians do this very job well. Fantastically well. So the Russia’s propaganda now tries to convert Ukraine’s kind of simple narrative (good against evil) into something different. It converts it into: “Who’s Klitschko?”, “what wants some of Ukraine’s opposition?” “who are banderovcy?”, “where they came from?”, “what masons, Jews, Lithuanians, Chechens does there?”. Or into something similar. These small details, which doesn’t change the picture much (even if they would appear to be true) often turns into big things – into opinion makers, which Russia people believes. Russia media succeeds to convince all these simple-minded peoples in the entire world – especially these, which lives in Russia.
AU: then Russia tries to sell this, very popular, product: theory of conspiracy? Theory, that nothing is so simple: this is not just some Ukrainians, who wants to go to Europe and do whatever they want in whatever the way they want to; and that’s not just about that they do not want to go to former Soviet’s Customs Union. Everything is complicated here: jews, Lithuanians with “Kanapinis” bear, banderovcy… Let‘s remind who’s „banderovcy“.
MK: Please you do explain*
* – banderovcy is the term, which describes “to much Ukrainian” point of view of someone, who been called like that. Anyway, the meaning of this term is very complicated and used very much in all kinds of propaganda as a negative one.
AU: Maybe we are talking about those, who opposed to Soviet government…
MK: and then Russia’s propaganda called them as “Bandits”, quite similarly as they did with our Lithuanian partisans. They were called “bandits” in the same way as banderovcy been called “bandits”. Highlighting their existing or not existing connections with totalitarian regimes from other countries.
AU: and of course, they’ve been paid by someone else.
MK: yes
AU: In general, it is very important who paid who for Russia’s propaganda. Isn’t?
MK: Andrius, the question: “why Russia mastered that kind of propaganda?” comes from the fact, that they do have a country, where everybody trusts no one. The biggest miracle in Ukraine’s revolution is that people (also these, who came into streets) do not trust their government (which they did elected) the most comparing to all post-Soviet countries, that I had a chance to visit.
AU: more than in Lithuania?
MK: I think that the fact, that we did elected (I mean the part of Lithuanian voters who voted for him) A. Valinskas* just because we wanted to curse the existing government in the worst way we could think of shows quite well what we do think abou it. In Ukraine this urge of cursing is even bigger. They tend to see some oligarch’s actions behind every step Ukrainian government take. And any citizen’s free will (will to do something on his own without any kind of financial reward) was doubted.
* – some Lithuanian show-men
So the fact that middle class in Ukraine found motivation to change this thinking and come to the streets, and show that they do really care (regardless to who are in the opposition) was a surprise for everyone. It seems like they do care and and do have some principles. The idea, that government may do something horrible is acceptable only until Ukraine is not pushed backwards into Russia’s hands, kind of new Soviet union, into the symbol of worse living. It is even feasible to accept some kind of governmental corruption, until there is a hope to achieve something, until government does at least something reasonably rightful.
And this resignation from EU, for the bigger part of Ukrainian middle class, become as a kick, which forced to go to the streets and stand for the future of their children and for themselves.
Russia’s propaganda doesn’t accept this kind of people’s aspiration to the good side. It does accept only interests and money.
AU: if someone come somewhere, than someone paid them.
MK: Yes.
AU: … or someone would be paid in the nearest future…
MK: or fascists. There are also fascists.
AU: Yeah, fascists. If we’d talk about Russia’s propaganda, which we do see now, I was impressed by my recent readings on Russians blogs: nothing was changed since Sąjūdis* times , when assault of Lithuanian TV tower been organized by Nevzorov. The same thing: there are gunmans, which was specially trained by special forces, paid by special forces money and instructors all came from Washington.
*- this is Lithuanian opposition to Soviet Union, which won Lithuania a freedom in 1989-1991
MK: from Washington, yes. And from Vilnius.
AU: From Vilnius also now. Maybe that means that we are by one step higher now? They mention Vilnius when they do talk about that – that’s because why. They talk about us as a specialists, which are in one row with these Jews, masons and all others, who fights against Russia’s interests.
MK: Russians always needed good, easy and quality enemies, especially during the last decade. Like Georgia, or Chechnya, which could be defeated easily. Baltic States became very good enemy quite successfully – the enemy Russia needed so much. And from my recent experiences, Lithuania is the best! Lithuanians, how to say, is not like enemies-enemies (like Germans or British, or Americans), but Lithuanians are traitors. We’ve been like same kind, from the same tribe. We’ve been like a friends and now Lithuania is on another path than mother Russia and now we are traitors. For Russians who has more imperialistic or chauvinists viewpoint, this demonization of Lithuanians is very successful and easy. This thought of Lithuanians as traitors is beaten into their heads. So we’ve been used very successfully as an example of West decadence symbol. Decadence West, who tears Ukraine and beautiful Russia into pieces. This believe – It’s very strong. And it’s kind of useful for us on the other hand: it’s not so easy to influence our politics just by saying, that we must reject EU values and show us as unique enemy for Russia at the same time (you do not tell what to do to your enemy). What’s more interesting is the fact, that Ukrainians are shown as enemies now in Russia’s media during this revolution. And it seems like that is the sign that Russians (Russia’s propaganda) is starting to prepare to what would happen if Ukrainians would truly take different path than big mother Russia wants.
AU: because there were thoughts before, that Ukraine is “we”, Ukraine is Russia…I am now taking Kremlin discourse. And there is no any other language, than russian. Unless there are some Ukrainians, who can fight against Russia, who are kind of separatists, which is kind of Ukrainians with anomaly.
MK: Yes.
AU: And now what? Russia have started to convince itself, that Ukraine can be a separate country?
MK: You see, it became clear, that this discourse, this product placement (that they are same as we and they needs us) appears to be more dedicated for external consumption, when you talk about it more in details with Russians. It is similar to our pseudo nationalists (a bit fascists), who say that swastika is not German fascist symbol, but very old Lithuanian symbol and it has nothing to do with these bad fascists. But they do acknowledge, that swastika is very strong and good, and cute, and etc. symbol and Hitler did at least something right, when they gather inside their clubs. Same is with Russians – they do acknowledge, that they want to be world’s strongest power, that they want to rule all the World and the rule of Ukraine is very important part of this dream. But they do not want to send this exact message, when they do talk about that with outsiders. That’s why they tell them, that we’re just doing here something very little, they are our younger brothers, we just want to help them and etc.
AU: Revolution leaders. Former boxing champion as one of political leaders. That’s advantage or least bad thing, as there is no anyone other to choose from? Remember America: Arnold Schwarzenegger did washed his etiquette of former actor and fitness athlete very long and patiently, when he went to politics and started to rule California.
MK: He did it very well. He even won few terms of office in California.
AU: What picture of a political leader makes Klitschko as former boxing champion?
MK: Even closest Klitschko allies tells that he as a political leader needs more maturity and experience. In other hand, leaders learn very fast on barricades. And last Klitschko statements shows us, that he does his communication better and better. The fact, that Klitschko been raised in Ukraine politics even before revolution also indicates us the magnitude of peoples frustration about politics and their leaders in Ukraine. We see that in Ukraine and we do see that in Lithuania.
The rise of Klitschko, how to say, is similar to sayings, which we did and do have in Lithuania. The sayings, that we must put Justinas Marcinkevičius* or Andrius Mamontovas**, or Arvydas Sabonis*** or any other famous character in society as a president. Klitschko does match these Ukrainians values: he is true strong man, macho, he made his fortune with his fists, he won a lot of fights, he showed to the World the place of Ukraine in a boxing ring. He also have some inherent qualities, which are favorable in that perspective. It’s hard to say how he would succeed with this in Ukraine later on, but I already do not see Russia playing that card, which says, that he’s just a stupid boxer.
* – former poet. Dead now.
** – famous musician.
*** – former basketball athlete.
AU: You’ve mentioned barricades. Existing government and protesters (or these, who wants to be government) are in very unequal position, when you do think about revolution as a PR activity. Because one side – the government is sitting inside their boring cabinets with ties and suits and often are in defending position. They often need to tell why it is like it is and what to do so it won’t be worse and etc… The other side are on barricades. Military cars, fires – all these pictures are inspirational. Current government hasn’t inspirational pictures.
MK: Vytautas Landsbergis would have a lot stuff to advice for Ukrainian revolutionaries and he could also have something to advice for government. He did understood very well the force of symbols, when he were facing all these January’s activities, when Lithuania fought for it’s independence. What are symbols, how to take a stand, what to say, what to sing, what symbolic statements to make to the crowd, to the world and etc.
I do not think that government is in a bad position as a principle. Remember the “Yedinstvo” organized attack against supreme council during the Lithuania’s fights for freedom. It was a demonstration, rebellion against acting government. But our parliament didn’t made themselves as a party, who defends the existing status quo.
So, everything, in my opinion, depends on moral position, which been taken. Which moral position you take, what interests, you fight for.
Ukraine’s second side, Yanukovych government is more like undecided, what moral position it has to take. They are very determined somewhere and they are doubtful somewhere else. They did some quite good moves also: head of Ministry of Energy convinced protesters to step back when they came, because heating services would be terminated in all Ukraine. That was one of the examples when protesters lost one of moral fights against government.
So, symbols are very important. Molotov cocktail is a strong symbol. Singing peoples are also strong symbol. Fires. Barricades, helmets. All this do create some kind of picture in all the world, and people, who watched that on their screens they can identify themselves as ones or anothers.
AU: What wonders me, that governments do not understand what hole their ar sitting in when that kind of revolutions happens. We find that examples in all the world. Chauchesku (Romania) ¼ century ago in east Europe , Arabs spring… And all these governments, who been forced to leave had naive childish stubbornness. Like some kind of ostrich, which put his head under the sand, which do not want to see anything he doesn’t like. Why it happens? Isn’t there anyone who could advise them? Or they are just not listening? Why it is as it is?
MK: I happens in all kind of situations of all kinds of severity. It is very hard to assess the situation, when you are inside (it can be election headquarters, it could be a company, to which disaster strike in it’s business area). And it is even harder to come and advice for people from outside. And this crisis, which is happening in Ukraine now is a fundamental one, a very big one and no one saw it coming. If I remember well, it was an Ukrainian political analyst, who wrote an article one year ago, where he wrote, that this thing, like “orange revolution” cannot happen in Ukraine anymore, because people are disappointed with anyone in government. But it seems like it is happening now. It was very unexpected.
It is very… very hard to understand what’s happening around and take corresponding actions, when you’re inside. And I think that Yanukovych desperate actions, when he tries to save his face in the West and to control the revolution at the same time and all this dissatisfaction, makes his position as a looser one. Actually he can choose only from being cruel and bloody dictator (kind of Russian kind) either he would be needing to resign (in a worse or in a better way) and it seems like it is happening right now.
AU: this kind of cruel and bloody example more resembles not to Russia anymore but more to Syria or Yugoslavia kind.
MK: Syria’s example could be the most representative here. As there’s also ethnic communities fight problems: Assad, as we know, is the member of one ethnic community, army is his ethnic community’s representatives also, rebels are members of other ethnic community. But we have even better example: peaceful demonstration which happened in Belarus maybe two years ago. I talk about jeans revolution. And Lukashenko disposed it in very fast and effective way. And his regime been conserved again for 3 or 4 years.
AU: so maybe Yanukovych also could deny to make fires or to protest if he could do that? There was an example of all kinds of prohibitions some time ago (to cover face, to go to demonstration and etc.). Nothing helped.
MK: The best answers been made by Russian analytics, angry Russian commentators, who told where and when problems could be solved (kind of captain Obvious advices), when and where the force was needed in order to solve the problem.
AU: How that could happened that Belarussian leader, much smaller country’s leader, who’s not assessed as very experienced PR specialist, but he managed to get himself better result. Better result, than much bigger country’s and much stronger (as it looks like) leader’s, PR specialist’s result? And he also did got this very strong Kremlin help…
MK: I think, that the person, who takes decision to drawn his own country in blood, requires not only good PR experience, but it needs, how to say, some different qualities. That’s why Yanukovich… In other hand Ukrainians are not Byelorussians, they are older and they has very clear identity, language, history, their banderovcy… That’s one thing. The other thing is that not every person even under pressure can trigger atomic bomb explosion or to ask Berkut to slaughter all these peoples, which he doesn’t like.
AU: Everyone can talk, but not everyone can trigger that button…
MK: and thanks God for that…
AU: Thanks God for that I guess… If we would take a look into that from our side, from Lithuania side. Lithuania and Ukraine, without any doubt, are note neighbour countries (we do not have mutual border), but this Ukrainian revolution is taken like it’s own thing in Lithuania .
MK: yes.
AU: Our media’s performance (we have no strong media, by the way, especially when we do talk about foreign events) is fantastic! Newspapers, portals, Television, reporters on site – you find quite deep and detailed analysis everywhere. Lithuanian politics, famous figures and etc. are also taking action – putting our flag into Maidan, commenting it, public acts as chains of people and etc. Does it help to Ukraine somehow? Or we’re doing that more for ourselves, so we could feel like we did everything we could?
MK: I think that it does help us a lot firstly. As every thing we’re doing here means, that we are getting a point into our allies (opposing Kremlin) account. And this is not strange that Ukrainian revolution is taking negatively by peoples, who fights against national Lithuania interests. Starting with energetics (shale gas), Gasprom monopoly and etc. All these people quite intensively retranslate Russia’s propaganda stamps. Anyways, these happenings in Ukrainiane does resemble to what we had 13 years ago in Lithuania. It mobilize people, who do understand, that they do not have much to choose from in the same way. It is easier to understand, that there’s just no any alternative to EU now. And that’s also a good thing, similarly to a good influence, which had “Orange revolution” also.
AU: If we’d remember our January 13th and our “Sajūdis” , for us, as much as I remember (I was quite young at that time) it seemed to be very important and very interesting to see what is the support from foreign countries. Every smallest statement, public action near Soviet consulate, or Lithuanian flag rised somewhere else, or any kind of concert in that theme was very very clearly described here for us and we did paid a very much attention to that. Is it the same for Ukrainians?
MK: I even do not doubt that. Please do understand, that Ukrainians been (and are) living halfway in the Russia’s information influence. Like same musicians, like they have similar speech, like part of Ukrainians even speak only Russian. So when they see obvious lies… There is a good point made about news: media does cover everything very well, except that area, where you are a specialist. But when you do see obvious lies, obviously wrong reportage from Ukraine (which is now happening in Russia’s internal market) and when we do face the fact, that Ukraine is a big part of this Russia internal market.. It is obvious, that they want to get out of these lies somehow – that’s very natural and humane. And that fact that we do put fires and joining hands here in Lithuania and do support Ukrainians in this way, is also very important for Ukrainians. They want to understand that their fight has some meaning and future.
AU: Ukrainian revolution does develop very dynamically. And it really is in the first pages and in the first rows of news bulletins. Does anyone can take this position from her (Revolution)?
MK: of course. Bloody crackdown in Syria, bloody Assad’s crackdown – it felt out of first pages quite long time ago, regardless to the fact that there are quite much more victims, than in Ukraine. Same happened with Egypt movements after some time… And that would happen with Ukraine. And Kremlin (and Ukraine’s government) is also seeking for the ways to put Ukraine from the first pages somehow and reduce world’s pressure on them.
In other hand, when revolution doesn’t have distinctive leader, it finds her ways very hard. Because someone should take decision and responsibility.
AU: Sochi Olympic games would happen. Who would suffer from what in the perspective of PR.
MK: Undoubtable, things that are happening in Ukraine has catastrophic meanings for Sochi Olympic games. It is neighbor country. It is also a country to which all this Sochi Olympic PR been oriented. I think that Sochi Olympic games won’t escape some Ukrainian accents. It can be a very big PR defeat, which is a very big of a concern for Putin at the moment, and which he tries to reduce as much as possible.
AU: so maybe he should show that Ukraine is not his concern at all?
MK: it is very hard to pretend that nothing happens, when it is the biggest Russia’s geopolitical event for time being. Especially when so much efforts been put to that (remember Lithuanian milk problems, when it was banned for Ukraine, just for to show, that EU cannot do anything about that). So I think it is impossible.
AU: something similar happened when Lithuania became part of NATO. There were a lot of money raised for that and it didn’t helped. Then they needed to cover that defeat somehow. And it was a very heavy defeat by the way.
MK: Putin hasn’t so much influence in Russia at that time – that was a good thing to us. Putinism as a doctrine wasn’t so strong at that time as it is now. And now they are much more creative, they took their lessons during “Orange Revolution”, they learned to use social network. They created this example of family, this narrative of what ideal family should look like and successfully exported it. Putinism been improved. And I think we would see some more colors here.
AU: your prognosis: how much time it would take for Ukraine’s revolution to win?
MK: It is hard to say if it would win or not yet. It is obvious, that Ukraine’s revolution has everything it needs, but one major thing: it doesn’t have a leader. There is no any person, who been trusted by protesters, which would trust himself and his mission. There is no leader like it was Gandhi or Landsbergis or even like Julia Timoshenko and Yushchenko. Someone should take action, should it be Klitschko or Yatsenyuk. Someone should decide what to do. If this revolution would stay as it is now – without any shape, than it would transform into chronic stage and it would fall out from first pages. And it would be sooner or later extinguished.
AU: thank you for helping me to sell Ukrainian revolution.
Į ekskursiją šią buvo kviečiami žmonės iš klaikiai pretenzingos ir slaptos socialinių tinklų grupės. Tad, jei nesate šios elitinės grupės nariu, tai šio pakvietimo negavote. Ir vėliau negalėsite mėgautis šios itin slaptos organizacijos teikiamais privalumais.
Enorca apie šį įvykį jau viską surašė. Surašė, kol aš meditavau ties anksčiau parašytais sakiniais. Nepamiršo ir visokių garažinių autoservisų, kurie šildosi degindami viską kas papuola[3]. Ir net nesigėdija savo juodų tirštų dūmų rūkstančių iš kamino. Nesigėdija, nes yra galimai artimi kokiai nors miesto valdžiai. Tokį tai smirdžių autoservisą matėme prie pat antrojo troleibusų parko.
Visos ekskursijos idėja (bent jau mano galva) buvo sužinoti kaip galima daugiau apie troleibusus. Tai dar buvo ir anos ekskursijos tęsinys. Apie troleibusus ir kontaktinį tinklą dabar tikrai žinome daugiau. Sužinojome viską iš žmonių, su ryškiaspalvėm uniformom ir šalmais, kurie dirba pamaininį darbą.
Tie žmonės kalbėjo apie savo kasdieninį darbą. Kalbėjo ir rodė, todėl interpretacijoms ar demagogijai ten vietos nebuvo. Tai šie rūstūs kontaktinio tinklo inžinieriai mus netgi pavaišino tortu, arbata ir kava. Pavaišino nežiūrint net į tai, kad algos vėluoja jau mėnesį (prieš keletą dienų buvo pagaliau atiduota alga už spalį).
Galima nueiti ir kalbėtis su visokiais direktoriais ar skyrių viršininkais. Šie žmonės pasakys jums tik tai ką jie nori, kad jūs sužinotumėte. Direktoriai ar skyrių viršininkai jums gali pripasakoti, kad štai kontaktinis tinklas ir troleibusai yra baisiai brungu. O štai ekologiškieji autobusai yra pigu. T.y. iš jų kalbos taip lengvai neatskirsi, kur yra karvės blynai, o kur tiesa.
Marius, kuris suorganizavo ir aną ir šitą ekskursijas, pats yra persismelkęs pesimizmu: visą informaciją, kuri, regis, yra už troleibusus, jie sugeba persukti taip ir pateikti ją mums, lyg tai būtų nenaudinga troleibusams. Tie “jie” yra visi žmonės, kurie skleidžia savo karvių blynus, blokuoja investicijas į kontaktinį tinklą ir troleibusų parką. Ir kaip Enorca rašė – stumia troleibusus iš Vilniaus. It kokios stambios suplukusios davatkos bažnyčioje maldininkus savo storais užpakaliais po truputį, lyg niekur nieko priverčia užimti tik stovimą poziciją (tikra girdėta istorija).
Troleibusų parkas ir kontaktinis tinklas tapo savo efektyvumo įkaitais. Kontaktinio tinklo laidai tiesioje linijoje laiko ~30 metų, ant posūkių ~15. Troleibusai, kurie neturi daug judančių detalių (būdinga visoms elektrinėms transporto priemonėms) gali būti naudojami daugiau negu 30 metų. Ir dabar tie keli senoliai vis dar geros techninės būklės.
Štai ateina koks nors nufaktinimo specialistas ir sako jums:
– Pažiūrėkite kokie negražūs ir seni troleibusai! Kaip jie darko mūsų nuostabaus Vilniaus vaizdą! O dar tie baisūs laidai pakabinti mums virš galvų!
– Mums reikia naujų autobusų, varomų ružavų vienaragių bezdalais, kurie degdami virsta ekologiškais fėjų pabarstais!
– O be to mes turėsime modernų tramvajų! Arba metro…
Tada dar išvaro iš gatvių daugybę troleibusų, palieka juos stovėti parkuose, prisiperka tų ružavų vienaragių bezdalais varomų autobusų už meleonus ir džiaugiasi efektyviu Vilniaus puošimu. Paskui specialiai blokuoja investicijas į troleibusų parką ir kontaktinį tinklą, nes veikiantį dalyką nugriauti sunkiau. Tai ne efektyvus projektinis ar inžinerinis sprendimas. Čia yra politinis savanaudinis sprendimas. Panašių sprendimų gynėjai dar sako: vagia, negražiai elgiasi, bet vis tiek daro gera ir mums visiems.
Tarp kitko, įdomus dalykas: kuo daugiau kontaktiniame tinkle važiuojančių troleibusų, tuo mažesnės bendrosios kontaktinio tinklo priežiūros išlaidos tenkančios vienam troleibusui (kuris gali važiuoti ~30 metų be didesnių išlaidų remontui). Autobusai tokiu efektu negali pasigirti: kuo daugiau autobusų, tuo daugiau ekologiškų fėjų pabarstų. Čia reikia prisiminti Jo Visatybės užuominas apie tai, kad troleibusai yra per pigūs, todėl nenaudingi.
Dabar gi tiek pirmame tiek antrame troleibusų parkuose remontuojami daugiausiai autobusai. Ekologiškieji autobusai remontuojami tam nepritaikytose patalpose: duobės per mažos (susirietę žmonės turi remontuoti autobusus), aktyvus vėdinimas nenumatytas (spėkite kodėl). O ir patys pastatai atrodo panašiai kaip prasčiausio rajono baisiausia chrušiofkė, kurioje gyvena atnaujinimą blokuojantys, Chruščiovo laikus menantys troliai.
Man įdomu kada sovietiniais metodais dirbantys žmonės kris veidais į savo pačių gamintus karvių blynus. Tiksliau ne įdomu, o norisi, kad tai įvyktų kaip galima greičiau. Tikiuosi, kad mūsų ekskursijos ir postai internetuose padės tam įvykti nors truputėlį greičiau.
O čia dar nuotraukų iš ekskursijos:
_________________________________________
[1]– Jurgis buvo su fotoaparatu Canon, kurį gavo dovanų gimtadienio proga.
[2]– Augustas irgi atėjo su fotoaparatu Canont ir ne tik su juo. O jam šio fotoaparato niekas nedovanojo…
[3]– problema gan aktuali Vilniui. Daugybė visokių garažinių ir kitokių budulių mažuose nameliuose verčia mus kvėpuoti savo deginamų kaliošų ir atrabotkės tvaiku.
Šitam blogo įrašui kaupiausi nuo š.m. birželio (todėl jis yra didelis tl;tr, bet tikiuosi, kad atsiras nors vienas perskaitęs).
Tai yra istorija apie tai, kaip aš kopiau į biurokratijos kalną[2].
Tai toks kalnas į kurį pradžioje maniausi užlipsiąs su tuo ką turiu – be specialaus pasiruošimo. Deja, teko keletą kartų grįžti ir vis ką nors pasiimti. Žengus kelis žingsnius į priekį tekdavo vis žengti keletą atgal ar į šonus. Tokia sekinanti kelionė.
Užtai dabar, užsikabarojęs, galiu su visais pasidalinti patirtimi ir papasakoti kaip tai padaryti jums. Jums, tai bet kuriam pilnamečiam šio blogo skaitytojui. Taip – JUMS. Jūs irgi galite būti savo bendrijos pirmininku(-e).
Jūs galite paklausti manęs, savęs ir apskritai retoriškai: “o kam man to reikia?”. Tuoj paaiškinsiu.
Pačioje šio tl;tr’o pradžioje užrašiau “arba užjausti”, nes “o kam man to reikia?”. Mano pažįstami ir draugai klausė manęs to paties. Juk tai tik papildomas vargas ir mažai naudos! Panašiai kalbėjo mano draugai ir pažįstami pernai, kai sužinojo, jog kandidatuoju į Seimą[3].
O aš, kaip ir jiems ar jums, užduosiu tą patį klausimą, kuriuo atsakinėjau tada: o kas jeigu ne aš? O kas jeigu ne jūs? Kur jei ne ten, kur jums labiausiai rūpi ir skauda, reikia daryti svarbiausius sprendimus?
Aišku galite sakyti ir taip: “neišrinko į Seimą, tai dabar daugiabučio pirmininku nors tapo”. Nu taip išeina, kad taip gavosi…
Kaip jums tapti bendrijos pirmininke(-u)
Aš tikrai manau, kad jūs galėtumėte tapti savo bendrijos pirmininku(-e) ir kad to reikia.
Ši mintis dar labiau išryškėjo, kai nuėjęs į vieną seminarą pamačiau keletą bendrijų vadovų. Tiesa, seminare susirinko, manau, patys aktyviausi ir geriausi Vilniaus bendrijų pirmininkai (ir berods viena pirmininkė). Tačiau amžiaus vidurkis buvo ~60 metų. Kolegų ir draugų atsiliepimai apie jų pirmininkes(-us) nėra patys pozityviausi – iš čia ir darau išvadą, jog tas amžiaus vidurkis gali nebūti geru dalyku.
Daugelis manome, kad vieta, kurioje gyvename mes (dažnai su šeimomis) nėra svarbus dalykas, todėl visi aplinkos ir gerbūvio dalykai yra nesvarbūs. Tiek nesvarbūs, kad galime tuos reikalus atiduoti tvarkyti žmogui, kuris tiesiog turi laiko. Be to aš (AŠ!) turiu savo gyvenime daug svarbesnių dalykų, nei kažkokie žemiški daugiabučių ar kitokių namų bendrijos reikalai. Ane?
Tokį įspūdį susidariau vien iš to, kaip žmonės žiūri ir supranta savo bendrijas ir jų vadovybę. Žinoma, kad galiu ir klysti.
Jeigu jūs nemanote, kad šeima ir aplinka, kurioje praleidžiate savo patį vertingiausią laiką, yra nesvarbi, tai jūs turėtumėte suprasti, jog imtis iniciatyvos reikia. Jeigu vertinate savo šeimą ir suprantate, kad aplinka, kurioje praleidžiate savo vertingiausią laiką svarbi, tai suprantate, jog iniciatyvos imtis reikia.
Taigi, svarbiausiai būti iniciatyviu ir nebijoti veikti. Aš, be to kad šiek tiek veikiau, tai daug ir pliurpiau(-iu) į mūsų bendrijos forumą, o veliau dar sukūriau ir blogą (žr. pačią pirmą nuorodą). Tada dar tapau forumo moderatoriumi. O dar vėliau, tiesiog iš skūpumo, suorganizavau ar padėjau suorganizuoti keletą kolektyvinių iniciatyvų (masinį langų valymąsi, balkonų stiklinimą, kondicionierių įrengimą, priešgaisrinės sistemos remontą ir panašiai)[4].
Taigi, kaimynai, pamatę, jog jūs galite imtis iniciatyvos, gali jus išrinkti bendrijos ar bendrijos valdybos[5] pirmininku(-e). Bendrijos arba bendrijos valdybos pirmininkė(-as) yra renkamas visuotiniame bendrijos narių susirinkime[6].
Jeigu jus išrinko bendrijos ar bendrijos valdybos pirmininku(-e) ir jeigu norite neužlipti ant grėblių, kuriuos mindžiau aš, tai skaitykite toliau (šiaip tai galite ir taip paskaityti, man malonu, kai skaitote).
Biurokratijos kalnas
– Uuuupu-pu-pupu-puuuuu… Taaaa-ta-ta-tataaaaaaa… Jei nemoki valgyti – neimk šaukšto! – Lengvai papsėdamas ir reikšmingai dūsaudamas vartė mano popierius ir liaudies išmintimi dalinosi vienas notaras, kai nunešiau jam mūsų popierių šūsnį.
– Kam jums ta bendrija? – dar paklausė po taip pat reikšmingos pauzės.
– Kaip tai kam? Tam kad galėtumėm daryti mums naudingus sprendimus, juos daryti patys ir tada kada reikia. – Atsakiau.
Jums irgi sakau: čia yra ta vieta, kur iniciatyvos reikia imtis patiems, nes kitaip imsis kiti. O kitų tikslai ne visada tokie patys kaip jūsų. Žodžiu imkite gyvenimą į savo rankas!
Tarp kitko, organizuodamas įvairias kolektyvines iniciatyvas, pastebėjau, kad kai kurios firmos nelinkusios bendradarbiauti su bendrijomis vien dėl to, kad su jomis dirbti labai sunku: sprendimai priimami lėtai arba apskritai nepriimami, o priimti galbūt net keičiami pačiais netikėčiausiais momentais.
Kai kurie tiesiog bijo daryti sprendimus, nes biurokratija tokia, kad laiko turintis zlobnas trolis (kurių yra kiekvienoje bendrijoje) jus gali užversti krūva nesąmonių… O kai kurie dar ir sakydavo: gerai, kad bendrijos pirmininkas yra žmogus gyvenantis tame name, nes paprastai, kai valdo viską kokia nors įmonė, tai neina susitarti.
Pas notarą ėjau, nes iš Registrų Centro praspyrė. O į Registrų Centrą ėjau, nes taip reikia. Kai bendrija įsikuria arba pasikeičia jos valdymo organai, tai pasikeitimus būtina užregistruoti Registrų Centre (toliau RC).
Taigi, iš RC praspyrė, nes notaras yra būtinas, jeigu keičiasi įstatai irba visa valdyba. Pas mus, kaip tyčia, keitėsi ir tas ir anas. Įstatų nekeistumėm, bet taip gavosi, kad senieji kažkiek ėmė prieštarauti pasikeitusiam bendrijų įstatymui[7].
Pas tą notarą, kur sakė “upupuuupu-pupu” daugiau nėjau. Pardavėjas neturi aiškinti, kad jo produktas pirkėjui nereikalingas arba, kad niekada jo neįpirks. Bloga taktika. Parašiau emeilu vienam notarų biurui, kurio kontaktus gavau iš pažįstamų ir dar susisiekiau su tuo, kurie turi ofisą tame pačiame pastate, kuriame ir dirbu…
Žodžiu, jeigu jus išrinko bendrijos pirmininke(-u) ir jūs pakeitėte įstatus, tai geriausia visus formalumus tvarkytis Notarės Romutės Sipavičienės biure, o dokumentus jums ten sutvarkys p. Gediminas Mažonavičius[8]. Žmonės dirba profesionaliai, turi daug patirties ir kas man buvo labai svarbu – gerbia savo klientus. Laikosi įsipareigojimų, padaro ką žadėję ir viską paaiškina suprantamai.
O kad biurokratijos kalnas neatrodytų toks status, painus ir sudėtingas, koks jis pasirodė man, tai aš jums parodysiu takelį. Didžiausia problema, kuri gali nutikti, tai nepakankamas kiekis visokių dokumentų arba jie kaip nors biurokratams netinkamai užpildyti.
Jeigu keičiate įstatus irba valdybą ir jums reikia notaro, tai jums reikia šių dokumentų:
Susirinkimo protokolas. O, kad turėtumėte šį dokumentą, jums reikia suorganizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą[9].
Dalyvių sąrašas su parašais
Susirinkimų šaukimo įrodymų (atitiktis įstatymui ir įstatams) ir eigos protokolas.
Įstatų. Galite imti copy/paste mūsų, jei norite (jie atitinka galiojantį įstatymą). Įstatus pasirašo susirinkimo pirmininkė(-as) ir sekretorius(-ė).
Įstatų kaip priedo prie protokolo. Tai tie patys įstatai, tik heading’e dar parašyta, jog tai priedas prie įvykusio susirinkimo protokolo.
Įgaliojimo tam asmeniui, kuris eis pas notarus. Įgaliojimas išrašomas prieš tai galiojusios valdybos. Pagal mūsų įstatus jis galėjo galioti tik tuo atveju, jei pasirašo 4 iš 5 esamų valdybos narių. O jeigu įgaliojimas rašomas vienam iš valdybos narių, tai įgaliojimą turi pasirašyti visi 4 likę valdybos nariai (to penktojo parašas negalioja). Įgaliojime reikia įrašyti, kad toks ir anos žmogus turi teisę atstovauti bendriją notaruose[12].
Su tuo paskutiniuoju, t.y. įgaliojimu ilgiausiai teko vargti. Mat viena buvusios valdybos narė tiesiog išsikraustė ir buvo išvykusi į užsienį. Teko laukti kol grįš.
Dar va vienas niuansas dėl bendrijos adreso. Bendrijos adresas paprastai sutampa su bendrijos pirmininko (ar valdybos pirmininko) adresu. Kitaip nelabai ir išeina – ypač, jeigu ateina kokia korespondencija raštu[13]. O notarams reikia buto savininko leidimo ten įrenginėti bendriją. Jei savininkas bankas, tai leidimas kainuoti gali ir visą 100 litų. Kas ne mažiau bjauru: bankas adresuoti sąskaitą gali tik banko klientui, o ne bendrijai, o bendrija tokiu atveju negali atiduoti tų pinigų… O dar reikia, kad banko klientas su tuo leidimu ateitų pas notarus ir ten dar sutikimą parašytų.
Demokratijos principai
Pagal bendrijų įstatymą, visos bendrijos privalo organizuoti visuotinius bendrijos narių susirinkimus kiekvienais metais ir ten nuspręsti dalykus, kuriuos gali nuspręsti tik visuotinis susirinkimas. Šis bendrijų valdymo organas yra aukščiausias bendrijų valdymo organas.
Susirinkimus organizuot mums sekasi sunkiai. Kvorumas – labai retas įvykis. Pavyksta surinkti vos ketvirtadalį savininkų per pakartotinius susirinkimus. Kaip mes galime piktintis kokia nors valdžia, jeigu mes patys net nesugebame savo kieme susitvarkyti? A?
Man dar šiek tiek keista, kad mes, gyvendami demokratiškais principais paremtoje santvarkoje, retas kuris esame tuos principus išbandę praktiškai. Nes nu kaip kitaip paaiškinti tai, kad mums labai sunku surengti susirinkimus? Ir čia ne tik mūsų bendrijoje.
Gal todėl žmonės tiesiog tikisi: “nu susirinksim ir viską sutarsim”, o atėję į susirinkimą randa turgų ir visišką chaosą.
– Kam mums tie formalumai? Ką mes čia žaisim? – Dar galvoja.
Bet ant tų žaidimų visi demokratijos principai pastatyti. Mums šie principai turėtų būti savaime aiškūs ir neginčytini.
Įdomu ar sunku būtų mokyklose surengti demokratijos principų praktinius užsiėmimus? Vienas iš jų galėtų būti dalyvavimas susirinkime, jo vedimas, balsavimas, balsų skaičiavimas ir protokolo sudarymas.
Kaip mums užsitikrinti geresnį gyvenimą? Kaip priversti valdžioje esančius atstovauti mus, o ne kažkokius šešėlinius darinius?
Ogi pradėkime nuo savęs. Susitvarkykime pirmiausiai savo kiemą! Kas su manimi?
____________________
[1]– Dar šiek tiek informacijos apie šią bendriją:
_______________________________
[2]– Tas tampymasis su popieriais ir visokiais reikalavimais man priminė ėjimą pėsčiomis namo: iš pradžių reikia eiti tiesiai; tada reikia pereiti keletą sudėtingų sankryžų; tada pralįsti pro vieną viaduką; žengti į Šeškinės kalvų miškelį ir lipti iš pradžių į statoką kalniuką, paskui į lengvai nuožulnų kalniuką, o tada į labai labai stačią kalvą ir galų gale vėl tiesiai bei gan lygiai namo.
_______________________________
[3]– Labai būsiu banalus, bet reikia. Reikia palyginti Seimą ir DNSB (Daugiabučių Namų Savininkų Bendriją) ar kitokią NSB. Nes čia irgi vykdomi formalūs sprendimai, kai visi sprendėjai formaliai turi tą pačią galią ir valdomi demokratiniu būdu.
_______________________________
[4]– Tiesa, pas mus pirmininkų kartelė gan aukštai iškelta ir man nemažai reiks pasistengti, kad galėčiau prilygti prieš tai buvusiems pirmininkams, kurių ūkiškumas bei kantrybė niekam nekelia jokių klausimų. Aleksandrai, Mindaugai, linkėjimai!
_______________________________
[5]– Aha… Bus daug išnašų. Taigi pagal galiojantį bendrijų įstatymą gali būti arba bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdybos pirmininkas, t.y. vienasmenis arba kolegialus valdymo organas. Tačiau nei jų teisės, nei pareigos, nei atsakomybės niekuo nesiskiria. Na, gal tik tuo, kad bendrijos pirmininku gali būti asmuo, kuris neturi nuosavybės bendrijoje. Bet bendrijos pirmininkas yra automatiškai valdybos pirmininkas ir neturi jokių kitokių papildomų pareigų, įgaliojimų ar atsakomybių:
_______________________________
[6]– Dar yra visuotinis namų savininkų susirinkimas – dar aukštesnis valdymo organas, galintis nuspręsti dar daugiau visokių dalykų pagal galiojantį bendrijų įstatymą. Bendrijos narių susirinkime reiktų spręsti organizacinius ir valdymo klausimus tildant bet kokius trolius, kurie aiškina, kad kažkas penktame aukšte privėmė ir dar ilgai neišvalė paskui. Arba, kad šiukšles palieka nuolat laiptinėje ir lemputės be to perdegę. Tuos dalykus reikia aptarinėti visuotiniame SAVININKŲ susirinkime. Na, o įstatymas reglamentuoja tik susirinkimų dažnumą (kas metus), o kokių susirinkimų – neparašyta.
_______________________________
[7]– Įstatai bendrijai būtini. Jeigu įsakymas būtų strategija, tai įstatai būtų taktika, t.y. smulkiau aprašo bendrijos pobūdį, veiklą, tikslus ir kitus konkrečius dalykus. Jeigu ir jūsų bendrijai reikia pasikeisti įstatus, tai pasistenkite juos sukurti tokius, kad būtų kaip galima daugiau nuorodų į galiojantį įstatymą ir tada galbūt nereiks tų įstatų keisti pasikeitus įstatymui 😀
_______________________________
[8]– Žinoma, geriausia būtų, kad nereiktų eiti pas jokius notarus. Taip gautųsi ir pigiau ir greičiau. Tiesiog leisti standartinėms bendrijoms pasirinkti standartinius įstatus, kurių atitiktis įstatymui jau patikrinta, o detalėms sutikrinti užtektų RC darbuotojų kompetencijos.
_______________________________
[9]– Man internetuose nepavyko greitai surasti praktinių patarimų, kaip turi būti organizuojami susirinkimai ir palaikoma juose tvarka, todėl juos surašiau pats:
Prisidėkite prie visuotinio susirinkimo planavimo ir jį suplanuokite:
Nustatykite tikslus, kuriuos norėsite pasiekti
Suformuluokite tikslus aiškiai, taip kad suprastų šešiametis.
Pasitarkite su kaimynais, kurie norės būti balsų skaičiavimo komisija
Susiraskite susirinkimo sekretorę(-ių).
Susitarkite kas ves susirinkimą (paprastai tai daro esantis pirmininkas).
Iš Registrų centro pasiimkite vėliausią turto turėtojų išrašą, kad pagal jį galėtumėte sudaryti dalyvių sąrašo parašų rinkimo anketą.
Atkreipkite dėmesį į tą bendrijų įstatymo vietą, kur kalbama apie susirinkimų organizavimą. Būtina laikytis visų formalumų (pranešimo vieta[10], pranešimo laikas). Taip pat rekomenduoju kokiais nors būdais paskatinti žmones ateiti į susirinkimą. Bandykite su jais kalbėtis asmeniškai, skambinkite, kalbėkite, prašykite ir įrodykite, kodėl jiems to reikia.
Skaičiuokite kvorumą. Kvorumas yra ne mažiau nei 50 proc. visų bendrijos narių (jei tai bendrijos visuotinis susirinkimas). Bet paprastai tai skaičiuojama visam turto savininkų kiekiui, nes niekas normaliai to bendrijos narių sąrašo nepalaiko ir nevaldo, o be to jį valdyti – papildomos pastangos.
Nusiteikite, kad kvorumo pirmame susirinkime nebus. Mums dar nėra taip nutikę, kad į pirmąjį susirinkimą ateitų kvorumas (gal išskyrus steigiamąjį, kurį skelbė namų pardavėjas ir mes visi buvome jauni NT savininkai pilni entuziazmo).
Pakartotinis visuotinis susirinkimas gali įvykti ne anksčiau nei 2 savaitės po pirmojo (ten gal yra ir vėliausia riba įstatyme – pasižiūrėkite). Pakartotinio kvorumui užtenka 25 procentų bendrijos narių (ar turto savininkų).
Susirinkimo metu, kai kvorumas gautas reikia išsirinkti susirinkimo organus:
Pirmininkas(-ė, -ai)
Sekretorius(-ė)
Balsų skaičiavimo komisija ir jos pirmininkas.
Dėl viso pikto pasiruoškite slapto balsavimo biuletenius (slapto balsavimo gali pareikalauti bet kuris trolis) su pvz. pirmininko parašais ir bendrijos antspaudais ir ten surašytais visais klausimais.
Susirinkimo pradžioje išrinkite visus organus: susirinkimo pirmininką(-ę), sekretorę(-ių) ir balsavimo komisiją. Tiesiog garsiai įvardinkite ir laukite bendro sutarimo. Jei atsiras prieštaraujančių trolių – siūlykite jų kandidatūras (turėtų padėti).
Susirinkimo metu tildykite bet kokią iniciatyvą pereiti prie kokių nors šiukšlių, sulūžusių durų, triukšmingų kaimynų temų. Ir kuo griežčiau – tuo geriau. Kiekvieną kartą pabrėžkite, jog čia susirinkome spręsti organizacinių reikalų ir kitiems klausimams laikas yra numatytas, kad jie turi palaukti savo eilės. Griežtai!
Sunkiausias darbas yra susirinkimo pirmininko(-ės) ir sekretoriaus(-ės). Pirmininkas turi nenukrypti nuo dienotvarkės ir nuolat laikyti visus ant trumpo disciplinos pavadžio, o sekretorė(-ius) turi užrašyti pačius svarbiausius dalykus. O patys svarbiausi dalykai – numatytos dienotvarkės dalykai. Šį žmogų pasirinkite atidžiai ir gal net sutarkite dėl atlygio, kad būtų pakankama motyvacija.
Kiekvienam įvykusiam balsavimui, gavę balsų skaičiavimo komisijos suskaičiuotų balsų skaičius[11], paskelbkite juos ir paprašykite atskiro formalaus rezultatų patvirtinimo (šitą praktiką patyriau kai kuriuose kai kurios partijos susirinkimuose). Tai įtvirtina sprendimų tikrumą kiekvieno galvoje.
Susirinkimo dienotvarkėje numatykite laiko dienotvarkės pakeitimams. Kiekvienas dienotvarkės klausimas gali būti papildomas ar kitaip paredaguojamas susirinkimo metu. Bet čia svarbu nepersistengti su pakeitimų kiekiu.
Diskusijas leiskite tik pasibaigus formaliems dienotvarkės klausimams. Paprastai tada prasideda turgus. Turgų nutraukti galima bet kada paprašant viską perkelti į kitą vietą paliekant patalpas.
Naujai išrinkta valdyba turi surengti posėdį ne vėliau negu per 10 dienų (žr. įstatymą) ir visą sekretoriaus(-ės) surašytą protokolą turi pasirašyti susirinkimo pirmininkas, bei ta(-as) pati(-s) sekretorė(-us). Protokolo formą galima atsisiųsti iš rekvizitai.lt, bet galima ir pačiam susimaketuoti. Svarbiausia, kad klausimai būtų suformuluoti vienareikšmiškai ir sprendimai būtų suprantami taip pat vienareikšmiškai.
Protokolas ir kiti dokumentai turi būti pristatyti į RC ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo susirinkimo datos.
[10]– Va čia reikia žiūrėti į įstatus. Ten būna dažnai parašyta, kad pranešti reikia kokiame nors popieriniame laikraštyje. Jei keisite savo įstatus tą dalį išmeskit velniop. Pagal įstatymą tai nebėra būtina ir jums nereiks leisti pinigų be reikalo kažkokiems normaliems žmonėms nereikalingiems popieriams, kaip pavyzdžiui “Valstybės žinios”.
[11]– Balsų kiekis irgi nėra vienareikšmiškas. Pavyzdžiui: bendrijos narių susirinkime kiekvienas turi griežtai po vieną balsą, o turto savininkų susirinkime pas mus yra ava taip:
Tik vieno buto savininkas turi ~1.0016 (žr. 4’ą bulletą) balsą.
Tik vieno buto ir tik vieno sandėliuko savininkas turi 2.0016 balsus.
Tik vieno buto ir tik vieno sandėliuko, ir tik vienos parkingo vietos savininkas turi 1+1+1/95=~2.0121 balsus.
Bendrija su 22 parkingo vietomis teoriškai turi turėti 1/95*22=~0.2316 balso. Kadangi bendrija esame mes, tai kiekvienas patalpų savininkas turi dalį šio balso. Pagal 2013 06 27 dienos RC išrašą, mes bendrijoje turime 141 unikalų nekilnojamųjų patalpų savininką (įskaitant komercinių patalpų savininkus), tai kiekvienas iš mūsų turime dar po 1/95*22/141=~0.0016 balso.
Atsižvelgiant į tai, kad [tada ir anatda] įvyko [pakartotinis] visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas pakeisti Bendrijos įstatus suderinant su galiojančiais teisės aktais ir patvirtinti naują įstatų redakciją bei išrinkti naujus Bendrijos organus ir/arba jų narius.
Vienbalsiai nuspręsta:
1. Įgalioti [VARDAS PAVARDĖ], asmens kodas [00000000000], gyv. [adresas]:
atstovauti Bendriją VĮ Registrų centras, notarų biure ir bet kokiose kitose reikiamose institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose nepriklausomai nuo jų teisinės formos, atliekant visus reikiamus su bendrijos naujos redakcijos įstatų tvirtinimu ir įregistravimu susijusius veiksmus;
gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus, pildyti ir pasirašyti visas reikiamas JAR prašymų formas;
Bendrijos vardu mokėti visus reikiamus mokesčius, pasirašyti ir atlikti visus kitus reikiamus, su naujosios įstatų redakcijos tvirtinimu ir įregistravimu susijusius veiksmus.
______________________________
[13]– Čia galima daryti ir ėjimą arkliu: įtaisyti name pašto dėžutę su geru užraktu ir pavadinti ją bendrijos pašto dėžute. Tada dar išmokyti vietinius paštininkus, kad korespondenciją adresuotą bendrijai dėtų į tą dėžutę, o keičiantis pirmininkui tiesiog perduoti raktą.