Partijoje turime naujienraštį. Tokį turi ir Vilniaus skyrius. Į ten straipsnius parašo tai vienas, tai kitas partijos narys. Vieni daugiau rašo – kiti mažiau. Kaip ir pas visus.
Tai štai, pasiūlė ir man parašyti savaitės apžvalgą. Su sąlyga, kad tą naujienraštį gauna ne visi mano blogo skaitytojai, tai jums irgi ją pacopy/pastin’u. Viską ten adresuoju partiečiams. Nenoriu to taisyti, tad apsimeskite, kad ir jūs partiečiai 😀
***
Pastarosios savaitės kaip niekada gausios įvykių ir emocijų. Dalyvavimo korupcinėse schemose galimai įtarimai krito ant Eligijaus Masiulio. Tada pasiutusios polkos šokiui žiniasklaida pakvietė Antaną. Tai davė garo!
Polka baigėsi. Prasidėjo kintančio tempo kontemporaris, kurio choreografiją rašo prokuratūra.
Lyg tyčia tą savaitę vyko šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis”. Tarp kitko, šio festivalio direktorius ir pagrindinis organizatorius – liberalų frakcijos narys Vilniaus miesto savivaldybėje Audronis Imbrasas gavo itin aukštą apdovanojimą iš kultūros ministro už savo darbą. Poroje šio festivalio spektaklių ir pats buvau: neabejotinos žvaigždės (puikavosi visuose renginio plakatuose ir posteriuose) štai šie kanadiečiai:
Įsivaizduokite kad jūs esate vidurinės mokyklos arba studentiškojo amžiaus žmogus. Tuo pačiu įsivaizduokite, kad kur nors galbūt mokotės arba dirbate, o kai pasimokote arba padirbate – turite laisvo laiko, kurį skiriate sau.
Ką darėte savo laisvalaikiu, kai buvote tokio amžiaus? Arba ką darote, jei jums įsivaizduoti to nereikia?
Ar jūs esate vienas iš tų, kuris(-i) vaikšto (arba vaikščiotumėte) į kokią nors vietą, kurioje galima rasti įvairios technikos, kompiuterių, 3D spausdintuvų, grąžtų, pneumatikos, stiklo pluošto su epoksidine derva, osciolografų, diodų, aukštos temperatūros krosnių, plaktukų, atsuktuvų, lituoklių ir ten savo malonumui mokytumėtės programuoti, ar konstruoti ar lituoti?
Tame dokumente matome, kad yra priemonės ir yra priemonėms išleisti skirti pinigai. Man, žinoma kilo tokie klausimai:
Kas paskirstė tuos pinigus šitaip?
Ar pinigų užtenka? Jei ne tai kiek trūksta?
Ar pinigai bus efektyviai išleisti?
Kaip patikrinti ar pinigai bus efektyviai išleisti?
Kas patikrins ar pinigai bus efektyviai išleisti?
Atsakymą gavau tik į pirmą klausimą. Į antrą klausimą atsakymas ir taip aiškus – aišku, kad neužtenka. Tiesa, kiek trūksta tai nelabai aišku. Nelabai aišku, nes nėra atsakymų į žemiau esančius klausimus.
Programa buvo paruošta remiantis praėjusių metų patirtimi. Kaip ir kokie pokyčiai įvyko nelabai aišku. Dėl pokyčių tai kiek aiškiau – Kasparas Adomaitis (kolega) atsiuntė 2015 metų paskirstymą. Tai aš va paėmiau ir sulyginau:
Apleidau aš jus, mano brangieji blogo skaitytojai. Bet ne dėl to, kad nenorėčiau čia jums parašyti ką nors įdomaus, o dėl to, kad nepavyksta man čia parašyti. Bet aš taisysiuosi. Dažniau papostinsiu. Ir tikiuosi ką nors įdomaus.
O čia apie dumblą. Tą dumblą, kuris susidaro, iš mūsų atliekų, kurias mes pilame į kriaukles ar į klozetus. Esu aplinkosaugos ir energetikos komiteto Vilniaus miesto savivaldybėje narys. Tai politinė institucija, kurioje politikai sprendžia, žinoma, aplinkosaugines ir energetines problemas. Taip pat išklauso pranešėjų pristatančių dalykus, teikia pasiūlymus ir paskui balsuoja. Aušrinė, komiteto pirmininkė sugalvojo puikią iniciatyvą: aplankyti įmones, kurios susijusios su aplinkosauga ir energetika. Buvome jau Vilniaus Energijoje, paskui Vilniaus Vandenyse. O dabar, štai, nuvažiavome į Vilniaus miesto nuotekų valyklą:
Prieš tampant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nežinojau koks tiksliai tas tarybos nario darbas ir kaip jį reiks dirbti. Turėjau tik bendrą supratimą apie tai, kad turėsiu spręsti įvairias svarbias miestui problemas. Savo sprendimais turėsiu padėti miesto administracijai tvarkytis ūkiškiau, kokybiškiau, teikti paslaugas gyventojams greičiau ir patogiau.
Kaip tiksliai tą darysiu nežinojau.
Pirmieji posėdžiai buvo intensyvūs ir įdomūs. Ypač pirmasis. Paskui užgriuvo rutina: krūva visokių dokumentų/ataskaitų/posėdžių ir panašių dalykų. Vis dar ieškau sprendimų kaip galėčiau savo darbą atlikti efektyviau ir kokybiškiau.
Taip pat svarsčiau ką galėčiau parašyti apie darbą taryboje. Antai ponia Aušra Maldeikienė nesicackindama nuo pat pradžių ėmė rašyti savo įspūdžius ir visokias refleksijas. Man dar buvo kiek per daug nežinomųjų, kad galėčiau apie tai rašyti. Jų jau gerokai mažiau šiandien. Audžiu mintį jau pradėti panašią seriją šiame bloge. Dar kol kas koncepcijos nesugalvojau, o kopijuoti kol kas nenoriu.
Perskaičiau VŽ straipsnį. Ten rašoma apie Vilniaus atliekų tvarkymą. Tų atliekų tvarkymo procesas šiemet keisis, nes pastatytas MBA, o taipogi yra papildomi reikalavimai, kurie buvo sugeneruoti ES ir Lietuvos vyriausybės patvirtinti.
Ten kur yra procesas, ten galima nusipiešti diagramą. O diagramą mes piešiame, tam, kad aiškiai suprastumėm visas dedamąsias ir pamatytumėm ką galime optimizuoti ir kitaip efektyvinti.
Tai aš nupaišiau tą diagramą (remdamasis pono Simono Barsteigos prielaidomis, kurias radau tame straipsnyje):
Aš skaičiau tuos straipsnius ir galva linksėjau. Kol linksėjau, visai šalia, čia pat po langais nutiko toks įvykis, kurį mestelėjau į feisbuką, o ten šis susilaukė nemažo populiarumo tarp įvairių feisbuko įžymybių. Kai kurie netgi itin skausmingai sureagavo. Matyt ten aptariamos problemos gan aktualios.
Ir tos temos visai susijusios su šiomis dvejomis paradigmomis, kurias aptarinėjo Lidžita ir Rokiškis:
Pagal nutylėjimą viskas, kas nedraudžiama yra leidžiama, t.y. turimas draudimų sąrašas. Demokratinė paradigma.
Pagal nutylėjimą viskas, kas neleidžiama yra draudžiama, t.y. turimas leidimų sąrašas. Totalitarinė paradigma.
Dabar aš tą visą man po langais įvykusį įvykį išskaidysiu į atskirus faktus, o vėliau paanalizuosiu tomis dvejomis paradigmomis:
Į Vilnių atkeliavo Uber. Man kažkaip pačiam netikėtai greitai. Čia regis, prieš tris ar keturias savaites paaiškėjo, kad Uber nori ateiti į Vilnių, čia tik pyst ir jau!
Tai šiaip jau aš suprantu, kad ten įdirbio buvo iš anksčiau. Bet maloniai nustebino vis vien. Nes nugi biurokratija! Taigi čia tiek reikia popierių kažkur pasirašyt, leidimų gaut ten.
Žodžiu, pavyko greitai. Ir dėl to yra labai #smagu.
Tai štai, mane pakvietė ponia Maldeikienė padaryti pranešimą jos organizuotame forume, kuriame kalbėjo Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas, Raimondas Kuodis, pati Aušra Maldeikienė.
Ponas Kuodis papasakojo apie septynis būdus daryti kaštų/naudos analizę.
Ponia Ingrida apie tuos GPM’o procentus, be kurių Vilniui bus dar riesčiau, nei dabar.
Ponas Mykolas Majauskas kažkaip oponavo ponui Kuodžiui ir prisiminė Vilniaus vystymo kompaniją.
Na o Aušra Maldeikienė papasakojo koks sunkus ir svarbus politiko darbas ir kad blogai, kai tiek mažai jie uždirba. Bent jau legaliai.
Ar esate skaitę kokį nors valdišką atsakymą į kokią nors užklausą? Tikriausiai daugelis esate.
Ir kaip? Ar iš karto būna aišku ką jie ten parašo?
Man tai ne. Sakiniai baisiausiai ilgi, su visokiom nuorodom į tvarkas, įstatymus ir panašiai. Aš, žinoma, suprantu, kad jie turi parašyti teisiškai tvarkinga formuluote, nes… O bendrai, tai kodėl jie turi taip daryti siųsdami savo paklodes žmonėms, kurie nusiunčia savo užklausas biurokratams? Gal jiems atrodo, kad taip jie atrodą solidžiau? Ar tiesiog nori apsidrausti ir surašyti viską taip, tarsi interesantas jau būtų pasiruošęs viską apskųsti teisme? CYA[1] popieriumi, arba CYAWP[2]?
Čia matyt didžiausias biurokratų siaubas: vargšai kolegos su neuždengtais užpakaliais, nes matyt popieriaus pritrūko dėl popieriaus taupymo programos ir dėl to dabar protestuoja, kad duotų daugiau popieriaus.
Aš šiaip jau išmokau tas paklodes skaityti – tiesiog peržvelgiu sakinį ir visas nuorodas, bei perteklinius paaiškinimus izoliuoju, o perskaitau tik esmę. Vienas dalykas, kuris nervina yra tai, kad tą esmę perskaityčiau kokius 5 kartus greičiau be tų teisinių nuorodinių makaronų.
Grįžtant prie priežasčių. Tikrai, ponai biurokratai, neatrodote solidžiau rašydami tas paklodes. Atrodote nuobodžiai ir atstumiančiai. Kitas dalykas dėl CYA priežasčių. Nežinau kiek ta baimė pagrįsta. Ar gal kaip tik taip efektyviau? Nes galimai iškilus teisiniams ginčams biurokratams nebereiktų kurpti teisiškai korektiško rašto antrą kartą? Nežinau, nežinau…
O gal tie biurokratai jaučia, kad pridėtinės vertės jokios nekuria ir sistema laisvai apsieitų be jų, bet pokyčių baimė per didelė ir todėl bet kokį smulkiausią darbelį dirba keletą valandų ar dienų, rašo paklodes ir viršininkui skundžiasi kaip visko nespėja? Nežinau, nežinau…
Čia aš su savivaldybės tarnautojais miesto plėtros departamente paišome tokią diagramą. Paišome, nes tai padės praskaidrinti žemės įsigijimo reikalus. Prisiminiau šią diagramą todėl, kad man į akis papuolė kaip tik panašus makaroninis valdžiažmogiškas raštas, apie kurį čia rašiau aukščiau ir tas raštas susijęs su žemės įsigijimu.
Beplepant feisbuko chate su draugu paaiškėjo, kad šis nori įsigyti lopinėlį savivaldybei priklausančios žemės ir paprašė pagalbos ir žadėjo nelikti skolingas pasiskundė, kad labai ten jam neaiškus tas įsigijimo procesas, neaišku net apytiksliai kiek tas lopinėlis gali kainuoti. Sakė, kad jo raštas kažkur plaukioja savivaldybėje, kad maksimalus terminas dar nepraėjo, tai kantriai laukia. Tai aš jam parodžiau tą diagramą ir paklausiau koks buvo jo kaip kliento kelias. Man yra svarbu sužinoti ar ta diagrama yra teisinga.
Paaiškėjo, kad jo pradžia buvo pas NŽT. Tai va tie biurkoratai iš NŽT atsiuntė jam tokį raštą (copy/paste):
Gerb. Vardai Pavarde,
dėkojame Jums už Jūsų klausimą, kurį pateikėte interneto svetainėje www.nzt.lt.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai (suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, padalijant, atidalijant, sujungiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus arba atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją). Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
Vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad gali būti sujungiami tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, siūlome įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu procedūra vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.
Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.
Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt
Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt
Tai visas šitas raštas, jei teisingai suprantu, kažkokiu itin sudėtingu būdu aprašo tą diagramą, kurią mes su savivaldybės tarnautojais pasipaišėm. Ar ne? Kaip jums atrodo?
Kad lengviau būtų atsakyti į mano šį klausimą aš visa tai performulavau taip, kaip norėčiau, kad man visokie biurokratai formuluotų savo raštus (mano teksto tvarkymas tik iki etapų vardinimo – bet ir šiuos reiktų gražiau paformuluot manding):
Gerb. Vardai Pavarde,
Teisinė bazė parduoti jums šį žemės plotą yra[1].
Tačiau NŽT jums šiuo metu šio sklypo suprojektuoti negali[2].
Tačiau informuojame jus, jog jūsų prašomas sklypo apjungimas yra Nekilonojamojo turto kadastro objektas[3].Atsižvelgiant į tai mes jums siūlome šią procedūrą (įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu) vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.
[1] – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
[2] – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
[3] – civilinių teisių objektu[4] gali būti identifikuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti:
žemės sklypas,
Kiti objektai, t.y. apibrėžti augmenijos ir gyvūnijos, žemės gelmių, vandens, miško plotai).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai. Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
[4] – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis.
Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.
Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt
Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt
Ką manote? Ar toks raštas būtų lengviau suprantamas? Man atrodo, kad jis kiek aiškesnis ir išlaiko savyje CYA savybes. O kaip jums, ponai biurokratai, atrodo?
