Trečioji seksualumo paradigma

Jūs esate seksualus, o jūs – seksuali.

Mes gimstame seksualiais ir tai labai svarbi  mūsų asmenybės ir fizinio kūno dalis.

Net jeigu jūs niekada iki šiol nepagalvojote apie lytinius santykius ar lytiškai nesusijaudinote dėl kokių nors dirgiklių; net jeigu kokie nors geležinkelio bėgiai stoties rajone jums atrodo tiesiog geležinkelio bėgiais – jūs seksuali(-us).

Seksualumas sąlygoja daugelį mūsų minčių ir sprendimų ir dėl to šią savybę išnaudoja daugybė industrijų savo naudai: nuo pornografijos ar propagandos iki maisto rinkodaros ir religijos.

Kodėl seksualumas yra toks svarbus? Ir apskritai, kas tai yra?

Traukinys įvažiuoja į tunelį ir išvažiuoja iš jo.
Traukinys įvažiuoja į tunelį ir išvažiuoja iš jo.

Savo paaiškinimus apie seksualumą, neabejoju, turi visi: ir pornografijos industrijos magnatai, ir reklamos rykliai, ir politikai ar šiaip diktatorai, ir visokiausios bažnyčios. Tačiau man įdomiausias ir svarbiausias yra mokslininkų išaiškinimas:

  • Seksualumą sudaro: lytis, lyties identitetas, rolė, seksualinė orientacija, erotizmas, malonumas, intymumas, reproduktyvumas.
  • Seksualumas patiriamas ir išreiškiamas: mintimis, fantazijomis, norais, tikėjimais, požiūriu, vertybėmis, elgesiu, rolėmis, santykiais.
  • Seksualumas susideda iš visų šių dalykų, bet nebūtinai atskiri asmenys visus juos patiria ar išreiškia.
  • Seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.

Daug žodžių ir daug sričių, tiesa? Ką jie iš tiesų reiškia?

Daugelio jų neapžiūrėsi. Nepaimsi gi to viso seksualumo rankomis, pirštų į ten neįkiši ir nepamaigysi; į burną gi neįsidėsi. Štai čia mums labai padeda nuostabi savybė: mąstyti abstrakčiai. Santykinai didelės žmonių smegenys ir jų geras veikimas (gebėjimas kurti abstrakcijas ir jomis manipuliuoti) leidžia pažvelgti į save iš šalies. Todėl mes esame pajėgūs analizuoti net savo seksualumą. Mes galime atsikratyti manymo, jog gamta yra viena, o žmonija yra kita, jog seksualumas, tai kažkas gyvuliško ir atskirai nuo žmogaus.

Labai svarbūs dalykai (ypač seniau) vadinti stebuklais dabar aiškinami kitaip (pvz.: gamtos reiškiniai kaip žaibai ar cheminės medžiagų savybės). O stebuklų ėmė kiek mažėti, kai ėmė populiarėti mokslas ir atsirado švietimas. Švietimo nauda neginčytina, kaip ir faktas, jog gydomas kalavijas, kuriuo buvo sužeistas žmogus, nepadės šiam pasveikti .

Šiaip jau stebuklai ir tikėjimas jais apsaugo mus nuo pernelyg dažno kognityvinio disonanso[1].  Na, pavyzdžiui, faktas, jog žemė ne plokščia nėra toks akivaizdus, nes kaip galima išsilaikyti ant apvalaus daikto? Pamėginkite atsistoti ant kamuolio. Pagalvokite kaip baisu pakeisti visą savo iki šiol buvusį įsivaizdavimą, kai iš saugaus plokščio paviršiaus atsiduriate ant kažkokio kamuolio, kuris nepritvirtintas jokiais lynais skrieja erdve.

Na, o štai seksualumas ir lytinis potraukis yra tokie stiprūs, kad dažnai nustelbia visas kitas žmogaus savybes ir mintis. Nustelbia taip, kad nesugebama analizuoti seksualumo sąlygotų procesų. Be to prievarta, lytiniu keliu plintančios ligos, visokie bepročiai lakstantys su kirviais, nelaukti nėštumai ir gal dar kokios nors problemos lėmė seksualumo ir lytinių santykių aiškinimą, kaip labai blogą ir purviną dalyką, nepritinkantį inteligentiškam žmogui.

KPŠ paveiksliukas
KPŠ paveiksliukas kontekstui.

Bet pokyčiai vyko. Žmonės netgi ėmė pjaustyti lavonus, ėmė aiškintis vidaus organų sandarą. Ėmėsi gydyti įvairius akivaizdžius sveikatos sutrikimus. Seksualumas ir lytiškumas ilgai buvo tabu tema, nes ten nedaug akivaizdžių dalykų. Tas tabu laikėsi tol, kol nebuvo pakankamai ištyrinėtos kitos žmogaus sandaros sritys. Na, ir kol nenutiko sekso revoliucija.

Seksas. Seksas, seksas, seksas. Juokeliai apie seksą. Žeminimai seksu (dažniausiai žeminantysis siūlo savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelti į irba ant žeminamojo). Keiksmažodžiai apie seksą. Valdžios rodymas ir turėjimo vaizdavimas per seksą. Prievartavimai. Reklama apie seksą (sex sells). Sekso draudimas.

To sekso visur pilna gal todėl, kad seksualumas labai svarbus. Kaip ir noras išlikti: ilgametės evoliucinės kovos nulemti pasirinkimai, laimėjimai ir pralaimėjimai lemia žmogaus savijautą ir elgesį. Pažiūrėkime kokius žaidimus žaidžia žmonės? Kas yra sportas? Galų gale dauginimasis lytiniu būdu yra paremtas konkurencija ir noru laimėti – tokiu būdu atrenkamas geriausias genų rinkinys palikuoniams. Konkurencija, pergalės, pralaimėjimai ir seksualumas – glaudžiai susiję tarpusavyje dalykai. Čia žmonijos požiūris per visą jos žinomą istoriją pasislinko visai nedaug.

Seksualumas – unikalus: jį galime padėti beveik ant bet kurio Maslovo piramidės laiptelio: juk seksualumas įtakojamas: biologiniais, psichologiniais, socialiniais, ekonominiais, politiniais, etniniais, teisiniais, istoriniais, religiniais, dvasiniais faktoriais.
Taigi didelė seksualumo dalis be akivaizdžiosios jo dalies, kaip išoriniai lytiniai organai, yra mūsų galvose. Ir ką gi mes darome su lytiniais organais problemomis galvoje? Ignoruojam. Jei negalime ignoruoti: izoliuojam. O jei dar to negana, tai dar gydom: lazdomis, klizmomis, tramdomaisiais marškiniais, eksperimentiniais medikamentais, elektros srove, lobotomija… Na gal dar taikome gydomąją eutanaziją, kurią daugeliu atveju, neslėpdama agonijos, siūlo Pipedija.

Žinoma – juokauju. Nejuokauja tik totalitarinių režimų diktatoriai, kai kurie Lietuvos Seimo nariai ir davatkos. Jie turi erdvės savo demagogijoms: ta erdvė ten, kur informacijos mažiau, kur ją sunkiau suprasti ir analizuoti. Štai seksualumas – ne tik kūnas, bet ir mintys ir dar mintys, kurios sudaro kitas mintis. Tad, iš ties, nekeista, kad šią sritį monopolizavo (arba bando monopolizuoti) įvairūs stebukladariai ir religijos. Piktadarių aukomis tampa žmonės, kurie turi mažesnes galimybes gauti bei priimti informaciją – ypač vaikai.

Tamsumas šioje srityje yra blogis. Blogis, kuris sudarys sąlygas pasinaudoti jumis, jūsų nežinojimu ir kompleksais. Todėl pats laikas šiek tiek paspirti seksualumo supratimą tolyn, kol dar beviltiškai neatsilikome ir gėjropa neatvyko mūsų visų prievartauti ir visaip kitaip mus tobuluosius luošinti, nes jiems tai mat labai reikalinga. Jiems ypač reikalingi mūsų vaikai.

“MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” – žodžių junginys, kuris yra tarsi didelis raudonas mygtukas įjungiantis didžiulį rankinį stabdą seksualumo lavinimui. Dokumentas (paimta iš Standards for Sexuality Education in Europe. A framework for policy makers, educational and health authorities and specialists), kuriame yra šie žodžiai yra mokslininkų darbo rezultatas. O tiksliau ekspertų grupės sudarytos iš 19 medicinos, psichologijos ir socialinių mokslų ekspertų darbo rezultatas. Šiame dokumente teigiama, jog yra kelios lytinio švietimo paradigmos :

  1. Tipas. Tai tos programos, kurios fokusuojasi tik ties tuo, kad seksualinės sueitys galimos tik po vedybų. Visas mokymas sukasi apie “kaip pasakyti ne” arba “kaip susilaikyti” programas.
  2. Tipas. Išsamusis seksualinis švietimas, kuriame kalbama ne tik apie abstinensiją, bet ir apie saugų seksą, bei kontracepciją. Bet apie seksualumą kalbama kaip apie atskirą žmogaus gyvenimo reiškinį.
  3. Tipas. Holistinis požiūris. Čia į seksualumą žiūrima, kaip į bendrą žmogaus augimo ir vystymosi dalyką ir seksualumas laikomas viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių.

Pagrindinė pirmojo ir antrojo tipų paradigmų problema yra tai, kad į seksualumą žiūrima, kaip į problemą. Išsivysčiusioje Vakarų Europoje viršų ima holistinė – trečioji paradigma. Žmogaus išskaidymas į skirtingas, menkai persidengiančias sritis yra ydingas. Juk mes jau suprantame, kad viskas su viskuo susiję. Nenatūralūs, dirbtinai primetami ir net prieštaraujantys žmogaus prigimčiai dalykai neveikia. Vakarų Europoje seksualumas pirmiausiai laikomas ne problema ar grėsme, o vertingu asmens tobulėjimo šaltiniu. Mes kiekvienas esame seksualūs ir ši mūsų dalis turi vystytis kartu su mumis antraip neišvengsime žalingų kompleksų.

Ar jums žodžiai “MASTURBACIJA ankstyvojoje VAIKYSTĖJE” sukelia stiprų kognityvinį disonansą? Ką jaučiate? Ar pagalvojate – kodėl? Jums tikriausiai nesinori apie tai net galvoti. Ar priešingai? Negalite nustoti apie tai galvoję? Tų, kuriems vis vien – turėtų būti mažiausiai. Na, gal kiek pavojinga, jei jūs iš tų antrųjų su problemomis galvoje, kur negali nustoti. Svarbu gi pagalvoti – kodėl. Pamatyti save iš šalies, panaudoti kaip galima daugiau turimų žinių – žvelgti holistiškai. Specialiai vyti tas mintis nuo savęs, užmiršti ar ignoruoti – galbūt blogiausias sprendimas.

Įvardinkite bent vieną problemą, kuri išsisprendė ją ignoruojant arba nuvertinant? Arba perkeliant ant ko nors kito ar kur nors kitur. Prievarta ir išliejamas kraujas – šių problemų pasekmė. Vien todėl, kad seksualumas yra labai svarbi žmogaus dalis, kompleksai su tuo susiję turi baisių pasekmių.

Baisiosios pasekmės.
Baisiosios pasekmės.

Piktieji stebukladariai kritikuoja holistinį požiūrį į lytinį švietimą naudodamiesi savo stereotipais ir beveik niekada nesiremia faktais. Vakarų Europos ekspertai teigia, jog Lietuva, kaip ir Rusija ir kelios kitos Rytų Europos šalys, su savo lytiniu švietimu atsilieka ~20-30 metų nuo Vakarų. Tai yra arba išviso neturi jokio lytinio švietimo programos arba tai  pirmosios – draudimo bei susilaikymo paradigmos programos.

Pavyzdžiui, štai Lietuvos švietimo ministerijos paruoštas dokumentas ir citata iš ten: “[…]Daugelis berniukų meluoja į akis, sakydami bet ką, kad tik gautų seksą.[…]”. Stand-up komedijos žanro atstovai šiame dokumente tikrai ras daug medžiagos – rekomenduoju.

Neanalizuojamos išvadų prielaidos ar jų analizės šaltiniai man sako, jog veikalas parašytas vieno asmens remiantis grožine literatūra ir savo patirtimis, bei įsivaizdavimu. Raktiniai žodžiai: “dvasingumas” ir “tikėjimas” – kitaip tariant stebuklai. Išnyrantys iš fantazijos vandenyno stebuklai virsta teorijomis, kurios propagandiniais metodais įkišamos vaikams į galvas.

Man baugu. Baugiau negu įsivaizdavimas, kad pusnuogis skaitytojas, kuriam nuspaudžiau jo raudonąjį mygtuką, su savo stačiu kognityviniu disonansu stvers kirvį ar kokį kitą daiktą panašų į ginklą ir išbėgs į gatvę manęs ieškoti.

Tokie fanatiški paklaikusių akių veidai pasiekia dabar mus per TV arba Youtube stebint Kremliaus elgesį su Ukraina. Ten daugybė žmonių su Kremliaus propagandos puoselėtais, užaugintais ir jau nuspaustais didžiuliais raudonais mygtukais.

Berods antimaidano eisena Maskvoje dar visai neseniai. Putino palaikytojai - raudoni nuspausti mygtukai.
Berods antimaidano eisena Maskvoje dar visai neseniai. Putino palaikytojai – raudoni nuspausti mygtukai.

Štai, neaprėpiama šalis, kelianti iš kapo baisųjį komunistinį totalitarizmą nedaug atsilieka nuo mūsų.
Jei tikėtumėm rusų spauda (cha-cha), tai ten lytinis vaikų švietimas pradėtas taikyti tik prieš kelis metus. Prieš tai ~1996 metais pradėtos iniciatyvos buvo sužlugdytos masinių nepasitenkinimo bangų.

Yra dokumentas, kur kalbama apie konkrečius metodus ir lytinio švietimo principus Rusijoje. Tai 24-aisiais (1924-aisiais!) atsiradęs veikalas “Dvylika revoliucinio proletariato lytiškumo įsakų“. Panašu, kad Rusija šiais įsakais vadovaujasi iki šiol. Raudoniems mygtukams šie įsakai netrukdo.

Bet juk negali šimtametės tradicijos klysti! – pasakysite jūs. Tačiau argumentas, jog  tai teisinga tik dėl to, kad anksčiau žmonės taip elgėsi ar taip galvojo – prastas. Anksčiau žmonės gydė kalaviją, kuriuo sužeistas žmogus, tikėdamiesi, kad taip sužeistasis pasveiks.

O štai mokslas yra tuo geras, kad ten nevengiama kritikos ir net tikimasi jos. Moksle viskas tikrinama, pertikrinama ir paskui dar kartą patikrinama kitaip – ypač, jeigu gaunama daugiau informacijos. Be to seksualinio švietimo standartai – tikrai nėra tas dokumentas, kuriuo paminama minties laisvė (arba sąžinės laisvė)! Į šios laisvės pažeidimą referuoja kritikai užsipuldami Europos parlamento narę Edite Estrela ir tuos pačius 19 mokslininkų-ekspertų, šio dokumento autorius. Tuo tarpu paskaičius ruošimo šeimai metodiką, kuri šiuo metu yra patvirtinta ir veikianti Lietuvoje, galime padaryti priešingą išvadą. Štai XXI amžius – o vis dar aktyviai priešinamasi objektyviems mokslo teiginiams. Ką turėtumėm šiandien, jei smalsiems žmonėms nebūtų buvę leidžiama pjaustyti lavonų? Ką turėtumėm, jei draudimas sakyti, jog žemė apvali, galiotų šiandien?

Pagal 1989 Jungtinių Tautų vaikų teisių konvenciją – vaikai turi teisę gauti informaciją. Visi vaikai ir jaunuoliai turi teisę gauti amžiui pritaikytą seksualumo švietimą.
JT rezoliuciją ratifikavo didžioji dalis šalių-narių, tuo pačiu jos įsipareigojo teikti vaikams išsilavinimą, kuris tarp viso kito padėtų juos apginti ir nuo seksualinio išnaudojimo.

Aš noriu geresnio gyvenimo savo vaikams. Geresnio visomis prasmėmis. Galų gale aš noriu, kad mano vaikai sugebėtų atskirti kada jiems meluojama, kada juos išnaudoja, kad galėtų tam pasipriešinti. Juk konservatyvus požiūris į seksualumą yra pasenęs. Įvairios politinės propagandos ir rinkodaros priemonės yra seniai aplenkusios šią paradigmą ir dažnai išnaudoja žmonių silpnybes ir tamsumą. Todėl negalime leisti savęs vedžioti už nosies. Juk mes nenorime turėti didžiulio raudono mygtuko, kurį kas panorėjęs galėtų nuspausti. Negalime užsimerkti ir apsimesti, kad problemų nėra arba nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas išsispręs savaime.

Štai konservatyvieji kelia į viršų visokias paleistuvystes, kurios nutiksiančios žmogų, jeigu šis nesusilaikysiąs. Štai baisioji pornografija: purvinanti, žeminanti, rodanti, kaip savo genetinę medžiagą, kokiu nors būdu perkelia į irba ant žeminamojo.
Deja, baisioji pornografija nedings, jeigu apie ją negalvos keli žmonės. Ji nedings netgi jeigu ją uždraus (žr. googlo paieškos tendencijų kreives įvedę žodį porn ir palyginkite su kitais).

Visagalė internetų pornografija.
Visagalė internetų pornografija.

Pagalvokime: jeigu mūsų vaikai gaus pilnavertį seksualinį švietimą, tai gal žemi ir purvini dalykai, pasiekiantys juos iš bendraamžių ar ekranų, nesukels gilių vidinių prieštaravimų – nežalos psichikos? Galgi tai net lemtų pačios baisiosios pornografijos industrijos mažėjimą. Žinote tą nutrūkusio nuo grandinės šuns alegoriją? Šuo, kuriam viskas buvo draudžiama, nutrūkęs nuo grandinės stengiasi atsigriebti visko su kaupu. Tuo tarpu, kai žinoma ko galima tikėtis, kai galimos pasekmės apmąstytos – elgiamasi atsakingiau. Kai sakoma, kad viskas kas apie seksualumą yra blogai, nešvaru, slėptina, o žmogus realiame gyvenime tai patirdamas mato, jog viskas yra kitaip – jam kyla kognityviniai disonansai.

Lietuvoje turime siekti geresnio, holistinio seksualinio švietimo. Mūsų raudoni, riebūs mygtukai labai krenta į akis: moteris transeksualė su barzda (Austrijos atstovė 2014 metų Eurovizijoje) kelia didelį šaršalą. Homoseksualų Europa, konkursas homoseksualams, visur gėjai, nėra ko tikėtis – sakote jūs. O aš matau, kaip plaukuota letena glosto jūsų didelį raudoną mygtuką, o šis auga ir laukia kada šeimininkas paspaus. Paspaus ir jūs virsite pusnuogiu bepročiu su kirviu rėkiančiu “pyderai puola!”.

Taip. Mes gyvename pirmojoje arba antrojoje paradigmoje – mes negalime pažvelgti į savo seksualumą iš šalies. Mes nesugebame suprasti kodėl mumyse tai kelia prieštaringus jausmus, kodėl mūsų įsivaizdavimas apie gyvenimą ir žmones kitoks negu realybėje. Mes bandome neigti realybę. Ir dėl to pykstame.

Bet neigti realybę – neracionalu.

Mes esame seksualūs. Tai yra didžiulė ir labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Džiaukimės ir naudokimės savo didele gyvenimo dalimi. Leiskime sau ir kitiems džiaugtis. Užauginkime laimingus vaikus, laimingus žmones.

 

________________

[1]– Tai yra, kai aplinkui, realybėje, gaunant daugiau informacijos, suprantama, jog esantys procesai ir reiškiniai prieštarauja turimam įsivaizdavimui apie pastaruosius.

Kibersaugumas – cybersecurity #1

“Kai aš ateinu į Europos Parlamentą, aš išjungiu visas komunikacijas visuose savo įrenginiuose, nes jeigu to nepadarau, tai namie randu krūvas visokio SpyWare[1]” – pasakė vienas žmogus, kuris darė pranešimą Europos Parlamente. Tiksliau – kažkaip panašiai pasakė, nes čia mano laisvas vertimas.

Tai pasakęs žmogus yra Axel Arnbak iš Amsterdamo universiteto, o pranešimą jis darė ketvirtadienį seminare Europos Parlamente. Seminarą suorganizavo vienas iš ALDE narių, tai yra Antanas Guoga. Seminaro vaizdo ir garso įrašą galite pasižiūrėti ir jūs:

Cybersecurity: what’s the plan?

Ponia Hilde Vautmans (taip pat Europos Parlamento narė ir taip pat ALDE narė) kiek nustebusi paklausė pono Axel’io ką jai daryti, su jos iPad’u ir telefonu Europos Parlamente, nes jai šių įrenginių reikia darbui. Ir išties – ką daryti? Kodėl Europos Parlamente nesaugu ir ką daryti, kad būtų saugiau? Juk svarbu naudoti informacines technologijas savo kasdieninėje veikloje, nes kitaip būsime labai neefektyvūs.

Štai turime dilemą: mes norime informaciją apdoroti, saugoti ir perduoti naudojantis informacinėmis technologijomis (IT) ir užtikrinti jos saugumą vienu metu. Panašių dilemų turime ir kitur: keliuose mes norime greitai važiuoti ir būti saugiais vienu metu; ekonominiuose santykiuose norime turėti universalią vertės išraišką, tai yra pinigus ir norime, kad pinigai nebūtų padirbinėjami ar kitaip jais būtų sukčiaujama. Kelių ir pinigų suteiktos naudos panašios į IT suteiktas: greičiau ir efektyviau kuriame. Tačiau taip pat greičiau ir efektyviau sukčiaujama.

Čia yra ponios <a href=
Čia yra ponios Jelena Fedurko dilemų debesis. Panaudoju šį paveiksliuką kaip dilemų vizualizaciją.

Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia mums daug naudos, bet ir sukuria naujų problemų. Tos problemos yra kitokios, nei būdavo anksčiau. Toms problemoms valdyti turime turėti ir kitokias priemones, nei būdavo anksčiau. Fire fire with fire.

Taigi, ponas Axel poniai Hilde į jos klausimą ką jai daryti su jos iPad’u atsakė, jog užtektų naudoti bent jau duomenų šifravimą (encryption) perdavimo kanaluose (WiFi, LAN’e ir pan.). Taigi pagrindinės vietos, kuriose vykdomi nusikaltimai, yra būtent trpas tarp duomenų perdavimo šaltinio ir vartotojo – taip vadinamas middle-man (žmogus viduryje – tarpininkas). Seminaro dalyviai iš salės dar pridūrė, kad reikalinga laikytis bent jau minimalios saugumo higienos:

  • nenaudoti visur to paties slaptažodžio;
  • slaptažodžiai neturėtų būti metų laiko pavadinimas ar jūsų paties vardas;
  • nepalikinėti slaptažodžių užrašytų ant popieriuko po klaviatūra (Estijos atstovė papasakojo labai smagią istoriją apie tai, kaip teisėjai Estijoje taip laiko savuosius);
  • nepasitikėti kažkokio žmogaus usb atmintine, kurią jis taikosi įkišti į jūsų įrenginį ar duoda kaip savo vizitinę kortelę.

Čia dar prisiminiau patarimą, kuriuo galite pasinaudoti kurdami savo slaptažodžius. Čia dar vienas patarimas komikso forma:

Ten daug raidžių angliškuose žodžiuose, tai būtų gerai, kad mokėtumėte angliškai, o jei ne tai nu ką padarysi...
Ten daug raidžių angliškuose žodžiuose, tai būtų gerai, kad mokėtumėte angliškai, o jei ne, tai eikit į Delfi – ten irgi kažkas apie tai parašyta.

Taigi duomenis reikia šifruoti. Duomenų šaltinis (pvz. koks nors serveris kokiame nors saugiame hostinge – na pavyzdžiui Delfi serveris) yra sąlyginai saugus, nes apsaugotas saugiame pastate su apsaugom ir signalizacijom nuo fizinių piktavalių. Taip pat yra gan geros apsaugos nuo virtualių atakų. Vartotojas su savo įrenginiu gali būti sąlyginai saugiu, nes jį sunkiau surasti, o ir slaptažodžiai jo galbūt sudėtingi. O štai perdavimo kanalas yra mažiausiai saugus, nes jis ilgas ir visaip išsišakojęs. Duomenų perdavimas tarp įvairių įrenginių yra vykdomas naudojantis įvairiomis rekomendacijomis ir protokolais, kurie yra viešai žinomi – antraip skirtingų gamintojų skirtingi įrenginiai nesusikalbėtų.

Čia matome IP paketo struktūrą. T.y. duomenys perduodami labai aiškia ir griežta struktūra: kiekvienas bitas turi savo vietą, kiekvienas laukelis turi savo ilgį. Kiekvienas tinklo įrenginys žino šią struktūrą ir iššifruoja informaciją.
Čia matome IP paketo struktūrą. T.y. duomenys perduodami labai aiškia ir griežta struktūra: kiekvienas bitas turi savo vietą, kiekvienas laukelis turi savo ilgį. Kiekvienas tinklo įrenginys žino šią struktūrą ir iššifruoja informaciją. Šį labai iškalbingą paveiksliuką pasiskolinau iš kokio tai Essay Web

NSA ilgainiui (o gal trumpaniui) suprato, jog šitaip atvirai perduoti slaptą informaciją nesaugu. Statyti lygiagrečius tinklus, apsaugotus nuo įsilaužimų – brangu. Tai jie sugalvojo kaip naudotis viešu internetu saugiai – jie ėmė duomenis šifruoti. Prigalvojo visokių būdų. Bet tada dar sugalvojo, kad, jei žmonės ims naudoti sudėtingą kriptografiją (pvz. 128-bitų), tai jie negalės dešifruoti jos ir negalės suprasti kuo žmonės tarpusavyje keičiasi. Jie sugalvojo, kad tai yra nesaugu. Nesaugu leisti visiems saugiai keistis informacija. Tada prasidėjo šifrų karai (CryptoWars).

Šifravimo būdai vis tobulėja. Bet vis kas nors sugeba dešifruoti tuos šifrus. Ir kol kas nors nedešifruoja turimo geriausiojo – duomenis perduoti naudojantis naujausiais šifrais daug-maž saugu. Tačiau šifravimo panaudojimą lengva identifikuoti. Kai kurių šalių valstybės draudžia tai daryti ir koduotų pranešimų nepraleidžia:

Kaip veikia šifravimo cenzūra
Kaip veikia šifravimo cenzūra

Čia todėl, kad valdžia nori žinoti ką žmonės daro ir ką galvoja. Kad nedarytų visokių nesąmonių ir neprigalvotų visokių bjaurasčių apie valdžią.

Bet yra šiek tiek ir protingų žmonių, kurie sugalvoja išlaikyti tą pačią IP paketo struktūrą, o koduoti jau paties paketo viduje (šitą daiktą galite atsisiųsti ir susiinstaliuoti savo kompiuteriuose, jei norite):

HTTP duomenų paketas atrodo kaip paprastas, bet duomenys viduje gali būti visai net ne HTTP arba HTTP, tik šifruoti.  Šitą, manau, valdžia irgi gali išsaiškinti ir prigalvoti būdų kaip užblokuoti tokius paketus, bet tam reiktų analizuoti visus duomenis dar giliau, o tai užtruktų...
HTTP duomenų paketas atrodo kaip paprastas, bet duomenys viduje gali būti visai net ne HTTP arba HTTP, tik šifruoti. Šitą, manau, valdžia irgi gali išsaiškinti ir prigalvoti būdų kaip užblokuoti tokius paketus, bet tam reiktų analizuoti visus duomenis dar giliau, o tai užtruktų ir jau buvęs lėtas dėl cenzūros Internetas taps išvis vos panaudojamu. Na, kol neatsiras dar gudresnių žmonių su dar gudresniais sprendimais.

Galimybės šifruoti ir iššifruoti yra didelės. Tobulėjant technologijoms – tobulėja ir šifravimai bei dešifravimai. Sąlygotinai[2] saugiai galite jaustis, jeigu naudosite vėliausiai sukurtas šifravimo technologijas ir jeigu laikysitės bent jau minimalios kiber-hgienos:

  • visur naudosite sunkiai laužomus slaptažodžius (t.y. pakankamai ilgus ir sunkiai atspėjamus, bet jums nesunkiai įsimenamus);
  • slaptažodžių neužrašinėsite kur papuola ir nelaikysite kur vėlgi papuola;
  • neleisite sau kišti visokių nepatikrintų ir svetimų usb atmintinių;
  • kontroliuosite kokios programos turi veikti jūsų kompiuteryje, o kokios ne (a.k.a. naudosite Linux 😀 arba neinstaliuosite ko papuola į bet kurią OS);
  • turėsite pakankamai proto naudotis įvairiomis apsaugomis naršydami kokiuose nors seksualinės tematikos serveriuose ar siųsdamiesi informaciją P2P ar ir visais kitais protokolais
  • nesijungsite prie savo banko ar kitokių asmeninių resursų per viešą WiFi ryšį (banko atveju saugumo lygio analogija galėtų būti prašymas atsitiktinio praeivio nunešti keletą eurų į jūsų sąskaitą tarsi prašytumėte pažymėti talonėlį viešajame transporte)
  • ir panašiai.

.Matau, kad žodis po žodžio, sakinys po sakinio ir gaunasi jau visai toks tl;dr. Bet dar neparašiau apie autorines teises, žmonių teises bei apie teisininkus (kurie kuria ir vysto mūsų elgesio taisykles), incidentų kiekį bei svarbą ir skaidrumą, kyber-karus ir kyber-karius ir dar apie visokius įdomius dalykus, kuriuos išgirdau tame seminare arba kuriuos prisiminiau jį klausydamas/žiūrėdamas…

Bet apie tai bus kitą kartą.

____________________

[1] – SpyWare tai pažodžiui išvertus gautųsi “šnipų įranga”, o tai reiškia šnipinėjanti programinė įranga. Šnipinėjanti programinė įranga paprastai būna programos veikiančios įrenginiuose, kurių šeimininkai apie tai dažnai nežino. Tos programos būna įvairios ir jos daro įvairius dalykus (pavyzdžiui: vagia duomenis, registruoja, saugo irba perduoda įvesties/išvesties komponentų informaciją į ten, į kur nenorėtumėte, kad būtų perduodama ir panašiai).

[2]– Žodį “sąlyginai” man check-speller’is raudonai pabraukė ir pasiūlė šį žodį. Gal ir visai nieko ten tas žodis.

Skaidrumas, dilemos, vaikai ir 100 Eurų

Gegužės 21 dieną Transparency International Lietuvos skyrius rengė seminarą Vilniaus savivaldybėje tarybos posėdžių salėje.

Iš karto nusprendžiau, jog tai bus labai įdomus renginys ir kad į jį susirinks daugybė žmonių. Seminaras buvo organizuojamas po darbo valandų, tad daugeliui laikas turėjo tikti.

Panašiai tikėjosi ir Transparency International: buvo suorganizuotas sinchroninis vertimas – ant kiekvieno tarybos nario staliuko buvo imtuvas su ausinėmis, buvo vertėjas.

Šiek tiek nustebau, kai renginiui jau prasidėjus, paaiškėjo, jog mūsų tėra va tiek (su manimi, nes aš fotografavau):

Buvome 6 seminaro dalyviai - be pranešėjų, be organizatorių, be vertėjo ir be vieno IT reikalus prižiūrinčio žmogaus. Beje, buvo mėgintą savivaldybės darbuotoją įtraukti į diskusiją, bet nepavyko :D
Buvome 6 seminaro dalyviai – be pranešėjų, be organizatorių, be vertėjo ir be vieno IT reikalus prižiūrinčio žmogaus. Beje, buvo mėginta savivaldybės darbuotoją įtraukti į diskusiją, bet nepavyko 😀

Keletą esminių seminaro detalių jau paminėjo ponia Aušra Maldeikienė savo bloge. Beje, kiek supratau, esu ten paminėtas, kaip neabejotinai doras ir jaunas tarybos narys. Ten ponia Aušra, man atrodo, mano, jog balsavime dėl ikimokyklinio ugdymo kompensavimo yra interesų konfliktas. T.y. konfliktas, tarp tarybos narių, kurie moka už ikimokyklinį ugdymą ir visuomenės, kuri tokių išlaidų nepatiria.

Vaikai - išlaidų centras. Na, gerai, ilgalaikių investicijų.
Vaikai – išlaidų centras. Na, gerai, ilgalaikių investicijų.

Apie Transparency International renginį Vilniaus savivaldybėje pratęsiu kiek toliau, o dabar paimkime ir išspręskime šią Maldeikienės problemą.

Antai ponia Aušra kiek vėliau savo straipsnyje, jau diskurse apie Air Lituanica, mini vaikus, kaip investiciją su potencialia grąža. Aš šitą analogiją/pavyzdį pasiimsiu iš ten į šią dilemą ir pasakysiu, jog tie 1200 EUR per metus tai ne papildomos pajamos, o investicija. Investicija į mano vaikus, prie kurios mano (beje ir Aušros Maldeikienės taip pat) sprendimu prisideda ir miestas. Ir mano galva, čia naudos iš to gaunu ne tik aš bet ir visuomenė[1]. Nors ši investicija negarantuoja tos grąžos (kaip, beje, beveik visos kitos investicijos), bet sukuria prielaidas gauti ją didesnę. T.y. geriau išugdytas vaikas gali sau, o tuo pačiu ir visuomenei kurti daugiau naudingų dalykų[2].

“Kada turėsit vaikų” – klausė jie… “Paduos stiklinę vandens” – sakė jie…

Taigi, Maldeikienės problema yra ta, kad ji tuos pinigus laiko pajamomis, o ne investicijomis. Investicijomis į vaikus, kurie galimai dėl to kurs didesnę vertę visuomenei.

Apskritai tai visos valdiškos investicijos turėtų tenkinti viešąjį interesą ir pageidautina – kuo efektyviau (mažiau pinigų – daugiau viešojo intereso)[3]. Gi valdžios toks darbas ir yra, nes be jos lyg ir nebūtų kaip tenkinti to viešojo intereso taip efektyviai. Ar ne? Nors antai anarchizmas sako, jog valdžia negali spręsti viešojo intereso problemų efektyviau, nei pati visuomenė ar atskiri jos individai. Dėl efektyvumo visada bus ginčai. Ir retai kada sužinosi, kurie teisesni, o kurie ne, nes dažnai kitokių sprendimų tomis pačiomis sąlygomis patikrinti jau nebegali.

Grįžtam prie Transparency International renginio.

 

Du Transparency International atstovai: iš Norvegijos ir iš Lietuvos.
Du Transparency International atstovai: iš Norvegijos ir iš Lietuvos.

Sužinojome, kad Vilniaus savivaldybėje yra pasitikėjimo telefonas, kuriuo galima anonimiškai pranešinėti apie korupciją, bet nėra aišku nei kas į tuos skambučius atsiliepia, nei kaip saugomi skambintojo duomenys, nei kaip jie naudojami. Arba ta informacija ne vieša. Reiks pasidomėti.

Taip pat paaiškėjo, kad ir Norvegijoje korupcija klesti ir ypatingai savivaldoje. Norvegijoje, pasirodo, yra gan panaši sistema – ypač mažesniuose administraciniuose vienetuose. Ten dirba nepilno etato politikai, t.y. turi pagrindinį darbą ir darbas, kaip miesto politiko yra kaip papildoma veikla. Daugiau gyventojų, didesnėse savivaldose – dirba daugiau pilno etato politikų (nesu tikras ar tai teisingai supratau). Mėginau pasitikslinti ar kas nors mėgino pažiūrėti ar nėra koreliacijos tarp korupcijos indeksų ir tų pusės etato politikų kiekio. Nieks tokių dalykų neskaičiavo. Bet tikriausiai pagrindinės didesnės korupcijos savivaldose priežastys yra šitos:

  • vykdomoji valdžia daro konkrečius sprendimus, kurių rezultatai aiškesni, o ir galimos korupcijos užsakovams lengviau gauti naudą;
  • savivaldoje sprendimai vietinės reikšmės ir jų daug – lengviau peržengti barjerą, nes galgi mažesnis pasekmių mastas ir mažesniems dalykams – mažiau visuomenės dėmesio;
  • barjerai patekti į valdžią mažesni, o tai reiškia, kad gali patekti įvairesnių žmonių.

Gal dar kokių yra, kurių nepaminėjau? Tiesa, antrąjį bullet’ą paneigė patys norvegai papasakoję istoriją apie valdininką, kuris su vandens tiekimo įmone prasuko tokias makles, kad net norvegams pasirodė kaip labai didelės (milijonai, daugybė milijonų pinigų). Bet kyšininko pagavimas galgi ir buvo sąlygotas masto.

Seminare užsirašiau sau tokią pastabą: “Corruption exposes. Barriers to overcome. Barriers to build.”

Korupcija išlenda, todėl reikia mažinti jos išlindimo barjerus, o tai pat didinti barjerus korupcijai kurtis. Pavyzdžiui atviri duomenys irba jų statistinė analizė gali būti veiksniais, kurie mažina barjerus korupcijai išlįsti. Tuo pačiu žinant, kad tai yra – sunkiau apsispręsti užsiimti korupcija. O jei dar padarytumėm prielaidą, jog IT neraštingi galimai kyšininkai apie tai nelabai net galvoja, tai efektyvumą šito dalyko kelia dar aukščiau.  Bet čia lazda turi du galus – antai IT neraštingi žmonės kuria įstatymus, apie kurių poveikį nenutuokia. Arba atvirkščiai – nutuokia ir kovoja su tuo savais metodais. Ateis lošimų organizatorius ir užblokuos GitHub’ą, kur atvirieji miesto duomenys, nes ten galimai kas nors lošia iš pinigų (pavyzdžiui stato kuris paviešintas sandoris labiau korumpuotas).

Na ir pabaigai pasvarstymas apie tai kodėl tiek mažai susirinko žmonių į šį seminarą. Priežasčių gali būti daug, bet viena pagrindinių, mano galva, yra tai, kad korupcijos problema yra akivaizdžiai nuvertinama. Nesvarbu ar nuvertina skaidresnis ar korumpuotesnis politikas. Abiem atvejais tai yra blogai. Jeigu į panašų seminarą po metų ar dviejų susirinks bent trečdalis tarybos narių, tai reikš, kad dirbame gerai.

_______________

[1]– parašiau ir mintyse pamačiau įvairiais epitetais papuoštų teiginių srautą iš trolibano apie tai, kad dėję jie ant mano apsiseiliojusių, jokių garantijų neduodančių, išperų ir kad avialinijos buvo šimtąkart geriau. Tai aš gal labai dėl to nesigraužiu, nes čia dabar realybė yra viena, o ponų trolibanerių norai yra kita.

[2]– Čia kai pagalvojau dar atidžiau, tai visuomenė iš to gal net daugiau gauna naudos nei aš. Antai vienas žydas sako, kad renka visus ugdymui ir auginimui išleistų pinigų čekius, o kai atžalos “atsistos ant kojų” pateiks tuos čekius apmokėjimui. Kuo toliau tuo labiau galvoju, jog tai labai gera mintis.

[3]– 100 Eurų miesto investicija į kiekvieną, galintį eit į ne valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą yra efektyvi. O efektyvi todėl, kad tai investicija į paslaugą, o ne į kapitalą ar kitokį amortizacines išlaidas turintį turtą. Ir dabar šitaip investuoti yra gerai, nes panašių gimstamumo bangų ateityje deja nesitikima. Tai yra, jeigu investuotumėm į infrastruktūrą arba žmogiškuosius resursus (a.k.a. darželius), tai šie būtų nebenaudojami efektyviai po metų ar kelių, o amortizacinės išlaidos liktų. Aišku lieka klausimas ką veiks privatūs darželiai, jei bus mažiau vaikų, bet privataus kapitalo įmonės moka keistis ir prisitaikyti daug efektyviau nei valdiškos, o jų amortizacinės išlaidos yra jų, o ne savivaldybės.

Seimas nusprendė įvesti Interneto cenzūrą – reikia Prezidentės veto

2015 gegužės 21 dieną Seimas nusprendė cenzūruoti Internetą. Tą dieną Seime buvo priimtas azartinių lošimų įstatymas. Pagal šį įstatymą Interneto paslaugos teikėjas privalės blokuoti savo vartotojams prieigas prie per Internetą pasiekiamų duomenų šaltinių. Blokuojamų duomenų šaltinių sąrašą pateiks lošimų priežiūros tarnyba.

Latvijoje jau tai veikia. Ir Latvijoje panašiu prašymu buvo užblokuota prieiga prie Reddit. Reddit, tai yra kaip feisbukas. Socialinis tinklas orientuotas į turinį, o ne į žmones. Tai yra totalus KPŠ, WTF ir DAFUQ vienu metu. Net jeigu Reddit papuolė čia netyčia. Daug kas gali netyčia papulti. Pavyzdžiui opozicijos informaciniai šaltiniai.

Seime susirinkę žmonės dauguma net nenutuokia apie ką jie čia tą įstatymą padarė (biudžeto ir finansų komiteto posėdžio garso įrašas, Seimo posėdžio, kuriame buvo priimtas įstatymas išvakarės):

Čia Seimo opozicija ir technologijose išmanantys žmonės mėgino įrodyti komitetui, kad jei jau nutarta kažkaip kažką blokuoti, tai būtų gerai bent jau priemones aprašyti, nes kitaip leidžiamas visiška savivalė ir į kažkokią tarnybą atiduodama neproporcinga galia. Nors pasiūlymas buvo komitete priimtas, šis niekaip neatsispindi Įstatyme!

Jei nepatingėjote peržiūrėti šio garso įrašo, tai tikriausiai susidarėte ir įspūdį apie tai ką žino ir ką galvoja apie Internetą kai kurie ponai Seimo nariai.

BET TAI DAR NE VISKAS!

🙂 Tas įstatymas ne tik įveda Interneto cenzūrą, bet dar tuo pačiu kuria išskirtines sąlygas esamiems azartinių lošimų organizatoriams, o naujiems sunkiai įveikiamus barjerus. Reikalas bjaurus. Skaidrumu net nekvepia.

Turime paskutinį šansą išvengti šios bjaurasties: Prezidentės veto. Prezidentė šio įstatymo dar nepasirašė. Padėkime Prezidentei apsispręsti ir pasirašykime šį kreipimąsi (spauskite ant paveiksliuko):

Spauskite ant paveiksliuko ir eikite į Lietuva 2.0 portalą. Įsiloginkite ir pasirašykite!
Spauskite ant paveiksliuko ir eikite į Lietuva 2.0 portalą. Įsiloginkite ir pasirašykite!

Lietuva 2.0 portalo darbuotojai dokumentą saugiai (pagal visus įsipareigojimus) su visais parašais perduos į Prezidentūrą.

Parašus renkame iki 2015 gegužės 28 dienos pabaigos

Atnaujinimus: parašų rinkimas pratęsiamas iki 2015 gegužės 31 dienos pabaigos.

___________________________________

O čia viso to kreipimosi copy/paste:

Prašymas

Dėl „Azartinių lošimo įstatymo“ veto

2015 gegužės 21d.

LR prezidentei Daliai Grybauskaitei

 

Prašome vetuoti 2015-05-21 LR Seimo rytiniame posėdyje priimto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8(1), 10(1), 10(2), 10(3) straipsniais ir antruoju(1) skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-2843(2)).

Prašoma Prezidentės atmesti šį įstatymą kaip antikonstitucinį, ginantį išskirtinai Lietuvos azartinių lošimų rinkoje jau įsitvirtinusias įmones. Įstatymas skatina teisinį nihilizmą:

  • azartinių lošimų pažeidimų apribojimo priemonės atveria kelią Interneto cenzūrai;
  • apriboja naujų rinkos dalyvių (tiek lietuviško tiek užsienietiško kapitalo) galimybes kurti nuotolinių azartinių žaidimų verslą;
  • apriboja Konstitucijos užtikrinamą teisę į konkurenciją, t.y. kuria išskirtines sąlygas jau esantiems būsimiems monopolistams.

81 straipsnyje įrašyti reikalavimai nepagrįsti jokia laisvos ir sveikos rinkos logika ir akivaizdžiai tarnauja tik jau įsitvirtinusiems patiems stambiausiems Lietuvos azartinių lošimų subjektams – tam, kad būtų gaunama nuotolinių (per Internetą) lošimų organizavimo licencija, reikia jau turėti (citata iš įstatymo):

ne mažiau kaip 5 fizinius totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų [4 mln. LT]. Jeigu licencijos organizuoti lošimus turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“

Akivaizdu, kad nuotoliniams (per Internetą) lošimams organizuoti tikrai nėra būtini fiziniai lošimų punktai. Manome, kad už šių naujai azartinių lošimų įstatyme įrašomų reikalavimų slypi konkrečių privačių interesų protekcionizmas, kuris nėra naudingas LR laisvai rinkai ir teisei.

Tokie patys argumentai buvo išsakyti ir STT išvadoje (2012.07.09 ir taip pat vėliau papildomuose komentaruose 2015.03.24) parašyta (citata):

Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos. <…> Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose (kazino) arba 5 statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti; 10 lošimo automatų salonų; 20 lažybų arba 20 totalizatoriaus punktų <…>.Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis[1] 2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino) (priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms).“

Taigi galima dar kartą daryti išvadą, kad kelios bendrovės rado būdų įkalbėti politikus, sutverti tokias sąlygas, kad naujokams į rinką ateiti nebebūtų įmanoma.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo ruožtu savo išvadose teigė (citata):

<…> kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos organizuoti lošimus turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino), arba ne mažiau 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau 20 lažybų arba totalizatoriaus punktų. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku ar pakankamai pagrįstas ryšis tarp statymo punktų ar lošimo salonų arba namų atidarymo su nuotolinių lošimų organizatoriaus teikiamų paslaugų kokybės ar savo finansinių įsipareigojimų, kylančių iš nuotolinių lošimų organizavimo, užtikrinimu <…>.

 

Mes, pilietiškai nusiteikę asmenys, manome, kad nevetavus šio įstatymo ir įtvirtinus tik kelioms bendrovėms naudingas sąlygas, tiek valstybei, tiek jos piliečiams bus padaryta žala ir sudarytos prielaidos monopolijų kūrimuisi. Taip pat bus įteisinama Interneto cenzūra, bei pažeidžiamas tinklų neutralumo principas (reglamentuojamas ES teise).

Raginame šį įstatymą VETUOTI!

 

Teksto autorius ponas Nojus Vala.

F diagnozė

“F” – tai kodas žymintis psichikos sveikatos sutrikimus. Bene baisiausia diagnozė po kokio nors vėžio ar vienos kitos baisesnės ligos (pvz. va šitie NSFL). Nors, jei, pavyzdžiui, pasveiksta žmogus nuo vėžio ar kitokios baisios ligos, tai jis tampa valios, stiprybės ir kitokių gerų žodžių bei emocijų simboliu. Kaži ar taip galvojama, jei kas nors pasveiksta nuo psichikos ligos.

Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime apturime daugybę psichologinių krizių. Vienos gilesnės, kitos lengvesnės. Didžiausias skirtumas tikriausiai yra tame kaip mes išeiname iš tų krizių: ar mus jos sustiprina, ar susilpnina, ar palaužia.

“Tai yra natūrali atranka” -sako vieni. “Mums jų nereikia” – dar priduria. Atseit patys kalti, kad palūžo. Bet kai kuriais atvejais gali būti, kad tie, kurie taip sako, tai gal tiesiog per daug paviršutiniškai žvelgia į problemas. Kaži ar negautų dar gilesnės patologijos, jei tikrai atidžiai imtų apie tai galvoti. Jei, žinoma, būtų pakankamai protingi, kad sugebėtų. Tokie, kaip, pavyzdžiui, Einšteinas.

O šiaip, nebūtina ta “F” diagnozė, kad sukeltum įtarimų. Užtenka pasakyt, jog buvai “Vasaros 5”. Justė užsiminė, kad jos vaikystėje pasiuntimas į Vasaros 5 yra baisiau už kokį nors pasiuntimą į Peru.

Tai va. Buvau Vasaros 5.  Vilniuje. Beje, aš kažkaip maniau, kad Vasaros 5 yra Naujojoje Vilnioje (man ši gyvenvietė irgi asocijuojasi su psichikos problemomis). Ogi pasirodo, kad Antakalnyje!

Kaip tyčia (gal visai ir tyčia) važiuojant į ten mašinos grotuve grojo štai šie:

Nuvažiavau kiek per anksti, tai turėjau progos pasivaikščioti po apylinkes. Nuostabi vieta. Bus keletas nuotraukų. Viena iš jų štai čia:

Štai toks namelis stūgso Vasaros gatvėje, Vilniuje.
Štai toks namelis stūgso Vasaros gatvėje, Vilniuje.

Pasivaikščiojęs nutariau palaukti kolegų blogerių prie įstaigos vartelių. Kolegų, kurie taip pat atsiliepė į kvietimą ir nutarė atvažiuoti į Vasaros 5. “Tiksli vieta – 7 korpusas, I aukštas, kavinė, kur gausim pusryčių” – taip buvo parašyta kvietime. Dar ten buvo parašyta, kad organizuoja tai mums Karilė Levickaitė iš VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos”.

Atsistojau aš prie tų vartelių ir ėmiau laukti. Bet kuo ilgiau stoviniavau, tuo keisčiau jaučiausi. Vienas kitas žmogus įėjo, vienas kitas išėjo. Aš juos mačiau ir jie mane matė. Įėjau į teritoriją, nufotografavau planą, vėl nuėjau prie vartelių.

Teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti šunis. Tai yra gan keista, kaip vėliau paaiškėjo. O vėliau paaiškėjo, kad yra ligų, kurių gydymas kelia nenumaldomą norą rūkyti ir žmonės rūko ir tą stabdyti beviltiška.
Teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti šunis. Tai yra gan keista. Keista būtų net jei rūkyti būtų draudžiama tabaką. Ogi vėliau paaiškėjo, kad yra ligų, kurių gydymas kelia nenumaldomą norą rūkyti ir žmonės rūko, ir tą stabdyti beviltiška.

Stoviniuojant ėmė tai juokas, tai nejaukumo jausmas. Pats supratau, kad čia viską išsigalvoju, bet nejaukumo jausmo neatsikračiau. Nutariau palaukti automobilyje šalia vartelių. Nuėjęs ten pamačiau stoviniuojant porelę. Pagalvojau, kad gal čia kokie nors nepažįstami blogeriai. Paklausiau ar jie iš blogosferos elito ir ar laukia ekskursijos, kaip ir aš. Pasakė kad ne. Aš tada įlipau į automobilį – ten jaukiau. Porelė sėdo į savąjį ir išvažiavo.

Galų gale sulaukiau organizatorių, nuėjome į tą 7 korpusą ir prie labai skanaus kekso, pyrago, bei kavos ėmėme kalbėtis apie psichikos ligų problemas Lietuvoje.

Blogeriai pas psichikos sveikatos perspektyvas
Tas kur nugara į objektyvą – Adomas (Riedančios uolos), tada į kairę nuo Adomo – Justė (Enorca), už Justės Giedrė (Pilietinė žurnalistika), Karilė, o už Karilės Eglė – šio renginio organizatorės, šalia Eglės Dovilė (Nuo D’ai), Rokiškio nešiotojas-žmogus (Rokiškis), Rūta (VšĮ “Rastis” direktorė) ir tada Emilija (ji dakarė – ji žinanti).

Tiesiog puikiai pagrindinę problemą apie psichikos sveikatos stigmas, padėtį Lietuvoje ir perspektyvas surašė Emilija. Kaip ir Giedrė, kaip ir Justė. Aš tik gal dar pridursiu, jog panašiomis stigmomis apveltas ir problematiškas yra seksualinis švietimas Lietuvoje. Žodžiu su galvos, t.y. minčių problemomis tvarkytis nemokame. Bet perspektyvų yra. Jeigu tik psichikos sveikatos perspektyvoms pavyks įgyvendinti savo planus, jeigu tik sveikatos apsaugos ministerijoje atsiras protingų žmonių. Gal tokių kaip ponas Žilvinas Padaiga – sako, kad geras ministras buvo, net keista sako, nes šiaip tai darbietis. O geras jis tuo, kad jam vadovaujant, ministerija išleido dokumentą pavadinimu “Psichikos sveikatos strategija“. Strategija, sako specialistai – gera. Kiek ten to protingumo ponui Žilvinui prireikė šio dokumento pasirašymui šiaip jau neaišku, bet geri dalykai yra geri dalykai.

Problema, priduria specialistai, yra tos strategijos vykdymas. Pripuolama tai ten tai šen, kažką pagerina vienoj vietoj – kitoj. Jokio sistemiškumo, jokio fokusavimosi ar holistinio požiūrio.

Reikia, kad politika būtų kokybiškesnė. Reikia, kad politikai būtų kokybiškesni. Ne tokie, kurie, pavyzdžiui sako “apsmurtinta moteris” (real stori). Ir daktarų reikia, kurie naudotųsi daugiau savo didelėmis galvomis, o ne aklai vykdytų komandinį darbą (sakoma, kad “komandinis darbas” dabar suprantamas taip: duodama komanda ir komanda yra vykdoma).

Reikia, kad funkcionieriai, kurie dangstosi užpakalius popieriais išeitų. Tiesiog išeitų. Tokie, kurie jų darbo kritiką priima kaip asmeninius įžeidimus: iniciatyviems žmonėms, kurie priverčia juos dirbti, viešai žemina – šitaip, mat, keršija (dar viena real stori, aišku girdėta vienos pusės, bet aš ja kažkodėl tikiu).

Dar buvo paminėta JTO “neįgaliųjų asmenų konvencija”, kurią ratifikavo ir Lietuva (berods 2006). Ką ratifikavo funkcionieriai nelabai tesuprato. Dabar jiems reikia teikti ataskaitas. Ir jie jas teikia. Ir tos ataskaitos gan gražios ir tvarkingos. Bet JTO priima ir taip vadinamas “šešėlines ataskaitas”, kurias rašo nevyriausybinės organizacijos.  Tada lygina. Tai va šios dvi Lietuvos ataskaitos gan stipriai skirsis. Bent jau aš taip supratau.

Grįžtant prie F-diagnozės prisiminiau dar vieną svarbų dalyką apie psichikos sveikatos problemas: žmonės bijo šios diagnozės. Bijo taip, kad atidėlioja problemos sprendimą kiek gali. Atidėlioja iki tada, kai jau būna per vėlu. Daugeliu atveju kraštutinių bėdų, kai žmogus šlaistosi, ką nors žaloja ir šitaip gąsdina aplinkinius, galima išvengti. Psichologė minėjo, jog tokia kraštutinė būklė neatsitinka staiga. Visada būna simptomai, kuriuos profesionalai pastebėtų, jei tik žiūrėtų. Ir padėtų efektyviau, jei tik laiku pamatytų.

Save laikau gan progresyviu šiuo požiūriu, bet man buvo keista ir baisoka stovėti prie šios įstaigos vartelių. Aš turiu tą stigmą. Man gėda. Bet šis vizitas Vasaros 5 man padėjo. Tikiuosi, kad padės (o nepakenks) ir jums, jei tik teks ten kada nors apsilankyti.

Pabaigai dar šiek tiek nuotraukų, kurias padariau vaikštinėdamas apylinkėse, kol laukiau kolegų blogerių.

Išlaužtas tvoros strypas ir takelis.
Išlaužtas tvoros strypas ir takelis.
Šiame pastate ant kalnelio laikomi agresyvūs ligoniai. Emilija užsiminė, kad ten baisokas interjeras. Ten baisu būtų būti net jei pastatas tuščias būtų.
Šiame pastate ant kalnelio laikomi agresyvūs ligoniai. Emilija užsiminė, kad ten baisokas interjeras. Ten baisu būtų būti net jei pastatas tuščias būtų.
O čia to kalnelio papėdėje baltas namelis stovi. Kas ten - nežinau.
O čia to kalnelio papėdėje baltas namelis stovi. Kas ten – nežinau.

Čia bevaikščiodamas rajonu supratau, kad jis ryte labai ramus:

Na ir visai pabaigai Adomo užrekomenduotas Patton’o solo, kuris dainavo ir kartu su “Naked City”:

Kas yra Internetas

Čia man toptelėjo viena mintis dalyvaujant G+ diskusijose. O ta mintis yra apie tai, jog mes gan skirtingai įsivaizduojame kas yra Internetas.

Ką jums reiškia šis žodis?

Kas tai?

Ar tai kačiukai jūsų naršyklės lange? Ar tai socialinio tinklo svetainės? Gal filmai ar serialai? Kas?

Kaip manote, kaip Lietuvos politikai supranta Internetą?

Pakalbėkime.

Prieš keletą metų rašydamas apie anoniminį balsavimą internete nupaišiau baisų paveiksliuką. Tą paveiksliuką įdėjau ir čia (žr. žemiau). Ten matome žmones, kurie žiūri į savo ekranus, tauškina mygykles ir klapsi ekrano žymeklio sektuvais (nuo žodžio “sekti”). Ekranai, mygyklės beigi ekrano žymeklio sektuvai yra analoginės išvesties terminalai. Analoginės, nes žmonės dekoduoja tik analoginę informaciją. Šiuo atveju ekranuose mes savo akimis registruojame aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, o ausimis registruojame virpančia membrana per dujas pereinančius jau kur kas žemesnio dažnio virpesius.

Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.
Kairėje viršuje yra informacijos siuntėjas, o dešinėje viršuje – gavėjas.

Žemyn nuo žmonių rodyklėmis parodyta informacijos tekėjimo kryptis. Informacija čia yra skaitmenizuota, nes šitokią ją mes mokame labiau suoptimizuoti, užkoduoti, suspausti ir perduoti.  Skaitmenizacija[1] yra nuostabus išradimas: nors ir prarandame dalį analoginės informacijos, bet mes sugebame išlaikyti didžiąją jos dalį, kurią sugebame dekoduoti savo žmogiškaisiais jausmais.

Linijos nuo žmonių iki debesėlio yra prieiga prie Interneto. Tame paveikslėlyje (ties viduriu) mes dar matome piktą nelegalių azartinių lošimų organizatorių, kurio pikti troliai ignoruoja Lietuvos įstatymus ir vis viena neša savo šlykščius azartinius lošimus į tyrą it Jėzus Internetą. Tas tyrumas it Jėzaus – ne mano sugalvotas, bet man pasirodęs kaip itin ženkliškas požymis.  Anksčiau kažkaip prasprūsdavo pro akis ar ausis tokie epitetai kaip “blogas Internetas”, “gilus Internetas” ar panašiai. Mes suteikėme epitetus, kurie apibrėžia tam tikras savybes, bet mes nepastebime, kaip tie epitetai ima gyventi savo gyvenimus. Nutinka taip, kad kitiems žmonėms tie epitetai apibrėžia ir suteikia jau kitas to daikto savybes, kuriomis šie net nepasižymi[2].

To labai geras pavyzdys yra pinigai. Pinigai gi yra universalus vertės matas, kuris apibrėžia vertės kiekį ir tuo pačiu pats yra vertė, kurią galima iškeisti į analogišką (arba ne) vertę. Žmonės taip pat sugalvoja apibrėžti kai kurias pinigų savybes ir tada atsiranda tokios sąvokos kaip nešvarūs pinigai, pinigų plovimas ir panašiai. Pinigai apskritai yra abstrakti sąvoka (nežiūrint to, kad turi realias išraiškas: banknotus ir monetas), bet žmonės tai pamiršta. Kai kurie net patys to nepastebėdami išreiškia savo jausmus pinigų atžvilgiu. Tada apskritai  pameta supratimą kas yra tie pinigai ir gaunasi toks visiškas KPŠ. Man atrodo, jog labai panašus KPŠ žmonėms dabar darosi ir su požiūriu bei santykiu į Internetą.

Internetas tai jums ne kačiukai jūsų naršyklės lange. Ir ne filmai, kuriuos galimai galite atsisiųsti. Ir ne feisbukas (ar kiti socialiniai tinklai).

Pas jus kompiuterio darbalaukyje nėra interneto ikonėlės. Ir Interneto į savo kompiuteryje negalite atsisiųsti.  Google paieškos langas jūsų naršyklėje irgi nėra Internetas. Šiaip jau netgi “naršymas internete” yra nekorektiška sąvoka.

Mes naršome turinį PER INTERNETĄ. Socialinio tinklo serverius pasiekiame PER INTERNETĄ. Ir mobiliojo ryšio operatoriui atsiskaitote ne už Interneto kiekį, o už duomenų kiekį, kurį atsisiunčiate PER INTERNETĄ. Google paieškos langas jūsų naršyklėje atsidaro tik todėl, kad PER INTERNETĄ gavote duomenų paketus, kuriuos jūsų naršyklė dekodavo ir pateikė jums analoginiu aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės būdu per ekraną.

Šitoje labai tikslioje diagramoje matome kur yra internetas ir kur nėra internetas.
Šitoje labai tikslioje diagramoje matome kur yra internetas ir kur nėra internetas.

Internetas tai galimybė pasiekti turinį. Internetas tai įvairiais būdais tarpusavyje sujungti įvairūs duomenų perdavimo tinklai. Tie tinklai būna šviesolaidiniai, variniai, radiorėliniai (per antenas oru eina). Tie tinklai tarpusavyje “susikalba”, nes yra standartizuoti “kalbėjimosi” protokolai.

Taigi, Internetas tai pat yra abstrakti sąvoka. Nors jį sudaro labai neabstrakčios perdavimo linijos, maršrutizatoriai, komutatoriai, keitikliai ir kitoks biesas. Internetas tai vertė. Vertė, kurią gauname apsikeisdami informacija ir žiniomis, kurią galima kurti, saugoti, pasiekti. Vieni dalykai Internetą kaip vertę didina – kiti mažina. Štai, pavyzdžiui, cenzūra – mažina. O jeigu jau nusprendžiame cenzūruoti, tai pažiūrėkime ar ta cenzūros sukurta vertė didesnė, už tą, kurią praradome. Ir dar pažiūrėkime kas gauna naudą, o kas nuostolius.

Internetas vystėsi iš apačios į viršų, todėl jis toks geras ir svarbus. Todėl valdininkams jis dažnai iškrenta iš konteksto – todėl jie nežino kaip elgtis su Internetu. Tai galioja ypač tiems, kurie nesupranta kas tai per daiktas ir kur jo vertė. Žmonėms, kurie spausdinasi e-mail’us vien tam, kad juos perskaitytų, kurie eina į banką mokėti mokesčius “tie Internetai” tokie patys, kaip kiaulėms debesys. Ir tie kiaulės savo iniciatyvų srautu visaip mėgina tuos debesis apdergti.

Baisieji azartiniai lošimai

Tie raudoni yra kontrolės taškai
Tie raudoni yra kontrolės taškai

Aptarkime aukščiau nupaišytus kontrolės taškus.

4 taškas

Bene lengviausiai iš visų nupaišytų realizuojamas ir tuo pačiu efektyviausias. Sakykime, kad koks nors pačio geriausio socialinio tinklo kūrėjas sugalvoja, kad jo nuostabus soc. tinklas jam atsibodo ir jis nepasitaręs su savo advokatu sugalvoja atidaryti azartinių lošimų svetainę (čia tik prielaida tokia). Surasti tokį serverį ir jį išjungti bei nubausti jo savininką (ar bent jau atjungti prieigą prie Interneto) – lengva, nes visa infrastruktūra vienos šalies jurisdikcijoje.

Nebent piktasis serverio savininkas įsirengtų kokius nors proxius kitų šalių jurisdikcijose ir darytų ten visokius VPN tunelius, bet šitaip piktajam nusikaltėliui kaštai didėja gan greitai ir toks projektas tikriausiai neatsipirktų.

2 taškas

Čia atrodytų irgi paprasta. Bet iš tiesų tai nelabai. Vartotojas (a.k.a. “USER”) gali būti ir protingesnis, nei atrodo ir gali mokėti naudotis visokiais proxiais, VPN tuneliais ir kitais baisiais žodžiais – pasislėps taip, kad nerasi. Bet yra tikimybė, kad padarys klaidą ar dvi ir tada jį dėdė policininkas galės nustverti už čiuprynos ir tada vartotojas galimai turės tokią išraišką, kurią mano talentinga ranka nupiešė.

1 taškas

Čia viskas sudėtinga ir viskas brangu. Nors ir nereiktų gaudyti userio su jo visais VPN tuneliais, proxiais ir kitais baisiais žodžiais, bet reiktų dirbti su didžiuliais duomenų kiekiais, įrengti krūvą įrenginių ir dar turėti specifinių žinių personalo.

Žodžiu, brangu ir neapsimoka. Bent jau normaliems žmonėms neapsimoka. Kokioms nors siauroms interesų grupėms gal ir apsimoka.

3 taškas

Čia būtų taip pat lengva kaip ir 4 taškas, jei tik ne kitos šalies jurisdikcija. Beeeet mes esame Europos Sąjungoje ir tai yra labai COOL, nes mes tada galime susitarti (ar bent jau bandyti) su ES biurokratais ir priversti kitos šalies jurisdikciją vykdyti mūsų prašymus. Šis būdas sunkokas, reikalauja aukštos politinės kultūros, diplomatijos, politikų darbo ir panašiai. Žodžių tokių dalykų, apie kuriuos retai galvojame matydami Lietuvos politikus (ja-ja ką tik pliaukštelėjau sau antausį).

Išvados

Aš čia svarsčiau ar tik nepasinaudojus man dilemų sprendikliu ir ar nepamėginus man šios dilemos dėl cenzūravimo ar necenzūravimo ten paspręst. Bet man nesigavo:

Žodžiu nesigavo
Žodžiu nesigavo

Gal bendras tikslas negeras? Gal reikėjo užrašyti “Pinigai į biudžetą”? Bet tai kam tie pinigai biudžete? Gal tam, kad mes būtumėm laimingesni? Ne?

 

Internetas tai nėra kompiuteris, duomenys ar perdavimo linijos, ar serveriai, ar kiti duomenų perdavimo tinklo elementai. Internetas – abstrakti sąvoka. Tai vertė, kuri sukuriama sujungiant įvairius pasaulyje esančius duomenų perdavimo tinklus į vieną visumą.

Kuo daugiau tinklų apjungiame ir kuo daugiau informacijos galime pasiekti per Internetą – tuo Interneto vertė didesnė. Ir vertė ne kažkam kitam, o jums. Jums visiems, man ir kiekvienam atskirai.

Kuo daugiau visokių apribojimų – tuo mažiau informacijos galėsime pasiekti – tuo Interneto vertė bus mažesnė. Man, tau – visiems.

___________________

[1]– – Ta skaitmenizacija nuostabi dar ir tuo, kad gan stipriai pakeitė daugybę dalykų (a.k.a. pastūmė paradigmą). Dabar mes galime perduoti analoginę informaciją per daug trumpesnį laiką, negu galime savo žmogiškaisiais jutikliais dekoduoti. Tai yra, tam, kad perduotumėm 1.5 val. trukmės filmą, mums reikia ne 1.5 valandos, o pavyzdžiui – 5 sekundžių. Mes savo delniniame kompiuteryje, kelių gigabitų talpoje galime turėti tiek teksto, kad fiziškai nesugebėtumėm perskaityti per visą savo gyvenimą (čia mano hipotezė – tingiu tikrinti; reiktų paimti vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę ir pamatuoti kiek raidžių per laiko tarpą maksimaliai gali dekoduoti). Informacinės technologijos pakeitė daugiau negu mes galime taip iš karto identifikuoti.

[2]– Daug kas mėgsta naudoti visokias analogijas kalbėdami apie Internetą – lygina su kitais apčiuopiamesniais daiktais. Tačiau tokios analogijos čia beveik visada netinka ir įneša tik daugiau sumaišties. Vienas palygina Internetą su keliu, kuriuo važiuojame, oponentas tuoj ima kokį nors pavyzdį iš baudžiamojo kodekso, kur koks nors piktas žmogus iš kito žmogaus ką nors atima… Žodžiu, prasideda analogijų mūšis, kuris baigiasi totalia abiejų pusių frustracija, o esmė jau seniai užmiršta.

Valdžia nori uždrausti Internetą!

Valdžia nori uždrausti Internetą – vietoje jo duos jums Чебурашка-СЕТЬ (Čeburaška-tinklas).

Biudžeto ir finansų komitetas teikia Seimui įstatymo projektą, pagal kurį  interneto paslaugų tiekėjai privalės sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti interneto adresus esančius “juodajame sąraše”.

 

Tai yra biurokratinio valdiško interneto vizualizacija.
Tai yra biurokratinio valdiško interneto vizualizacija.

O čia yra paprasto vartotojo kompiuteris toks, kokį idealiu mato Seimo biudžeto ir finansų komitete:

Taigi šitas pats komitetas nusprendė, jog teiks Seimo balsavimui antradienį įstatymo projektą, kuriame numatoma įpareigoti interneto ryšio tiekėjams[1] sekti savo klientus ir žiūrėti, kad jie nelandžiotų į juodajame sąraše esančias Interneto vietas. Oficiali priežastis – lošimų internete reguliavimas. Įstatymu norima uždrausti visus azartinius lošimus, kurie yra neregistruoti Lietuvoje.

Komisijos pirmininkas labai entuziastingai agitavo komitete balsuoti už šį projektą.
Dr. pirmininkas labai entuziastingai agitavo komitete balsuoti už šį projektą.

Antai Rusijoje yra įstatymas, pagal kurį žmonės, norėdami rašyti blogą internete, turi užsiregistruoti pas valdžią kažkur. Nesu tikras, bet man atrodo, jog jie remiasi vaikų apsaugos nuo pedofilijos Internete įstatymu.

- Mušk blogerį! - šaukia čeburaškos.
– Mušk blogerį! – šaukia čeburaškos.

Taip. Panašiai daroma Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje… Ką Rusija galvoja apie internetą jau rašiau. Kinijoje uždraustas youtūbas, feisbukas ir dar daugybė visko. Turkijoje buvo uždraustas Twiter’is, tai žmonės ėmė užrašinėti ant sienų alternatyvių DNS paslaugų adresus (ačiū Dominykui už parodymą):

Žmonės užrašė kaip susikonfigūruoti savo DNS, kad pasiektų Twiterį.
Žmonės užrašė kaip susikonfigūruoti savo DNS, kad pasiektų Twiterį. Ir to, kaip supratau, užtenka apeiti Turkijos valdžios uždėtus apribojimus.

Panašus internetinių lošimų apribojimo įstatymas yra priimtas Latvijoje ir Estijoje.

Estijoje uždraudžiamas DNS’as (t.y. neleidžiama atidaryti žmogui draugiško adreso pavadinimo, o IP adresą – prašom). Paversti žmogui draugišką interneto adresą į IP adresą visiškai paprasta. Yra netgi vietų Internete, kur tai gali padaryti bet kuris žmogus.

Latvijoje yra sudėtingesnė apsauga, bet lošimų firmos tiesiog kaitalioja IP adresus.

Prieš kažkiek laiko Lietuvoje buvo sugalvota bausti ne tik prostitutes už prostituciją, bet ir jų klientus. Tai šiek tiek skiriasi nuo lošimų internete ribojimo, bet analogija tinka tuo, jog baudžiamos abi pusės: paslaugų tiekėjas ir klientas. Įsivaizduokite, kad valdžia priima įstatymą, priverčiantį jus nešioti sekimo įrenginį visą parą 7 dienas per savaitę už jūsų darbdavio arba tėvų lėšas, nes jūs galite pasinaudoti prostitucijos paslaugomis. Ir jeigu jūs netyčia pateksite į pastatą (pavyzdžiui, kokią nors užsienio šalies ambasadą), kuriame įtariamai užsiimama prostitucija – jūs būsite nubaustas(-a) ir negalėsite į tą pastatą niekada daugiau patekti.

Ką dabar daryt?

Galime parašyti kiekvienam Seimo nariui kurį žinote arba kuris kandidatavo jūsų vienmandatėje apylinkėje laišką (išsiųskite ir kitiems – kuo daugiau, tuo geriau):

Čia sąmoningai neįrašiau pašto adresą. Bet prieš išsiųsdamas aš jį įrašiau.
Čia sąmoningai neįrašiau pašto adresą. Bet prieš išsiųsdamas aš jį įrašiau.

Čia yra tekstas, kuriuo laisvai galite naudotis ir jūs:

Gerb. p. Seimo nary,

Esu vienmandatės apylinkės (kurioje jūs buvote renkamas į Seimą) gyventojas. Rašau jums dėl man svarbios problemos.

Biudžeto ir finansų komitetas 2015-05-06 nusprendė Seimui teikti įstatymo projektą dėl internetinių lošimų.

Šiuo įstatymu interneto paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti sekti kiekvieną savo klientą ir blokuoti jiems prieigas prie nurodytų interneto adresų.

Tai labai blogas sprendimas, nes:
1. Panašūs apribojimai priimti Latvijoje ir Estijoje neveikia (apsaugų apėjimai paprasti ir plačiai naudojami). Tokie apribojimai tiesiog neveikia.
2. Veiksnūs interneto vartotojų apribojimai yra labai brangūs (interneto paslaugų tiekėjai nebus suinteresuoti investuoti savo pinigus)
3. Toks reguliavimas yra pažeidžiantis asmens laisves. Tai yra landa totalitarizmo įsigalėjimui ir cenzūrai.

Jei jums svarbi demokratija ir laisvė – nepriimkite šio įstatymo jau ateinantį antradienį (2015-05-12)!

Tą reikia padaryti iki antradienio. Antradienį numatytas Seimo posėdis, kurio metu bus svarstomas šis įstatymo projektas:

Paspauskit ir jums atsidarys excelis.
Paspauskit ir jums atsidarys excelis.

Turime parodyti savo išrinktiesiems, jog mums svarbu.

 

_____________________________________

[1]– aš esu vieno iš Lietuvos ISP darbuotojas.

Atviras Vilnius

Vilnius kartu su Remigijus Šimašius, kartu su Povilu Poderskiu įgauna pagreitį. Atvirumo ir skaidrumo didėjimo pagreitį.

Povilas, žinia, yra Vilniaus mero patarėjas IT (ir atvirų duomenų) reikalams ir štai mestelėjo į github’ą šiek tiek duomenų apie mažaverčius viešuosius pirkimus.

Duomenis jis gavo iš savivaldybės sistemų padedant savivaldybės darbuotojams. Tikimės, kad šie duomenys  bus nuolat atnaujinami ir kad duomenų dar daugės.

O tuo tarpu aš savo labai mėgėjišku būdu (ir menkomis matematikos beigi statistinės analizės žiniomis) padariau tokia gal net analizę:

30 pirkimų 0>100
32 pirkimų 100>500
320 pirkimų 1000>15000
59 pirkimų 15000>100000
13 pirkimų >100000 LTL

147 pirkimų 1000>5000
121 pirkimų 5000>10000
30 pirkimų 10000>15000

58 pirkimų 1000>2500
90 pirkimų 2500>5000
49 pirkimai 5000>7500
73 pirkimai 7500>10000

Iš pradžių žvilgtelėjau koks maždaug pinigų pasiskirstymas. Tada sugalvojau analizės žingsnį, o tada pusę per pusę skaidydamas pinigų sumas suskaidžiau viską į <100 pirkimų žingsnelius.Gavosi štai toks grafikas:

Čia kažkokie taškučiai. Matau dvi tokias tieses: vieną ant X ašies, kitą ant Y. Ką tai galėtų reikšti? Kol kas nežinau.
Čia kažkokie taškučiai. Matau dvi tokias tieses: vieną ant X ašies, kitą ant Y. Ką tai galėtų reikšti? Kol kas nežinau.

Man atrodo, kad naudojantis teisingais įrankiais galima būtų padaryti ką nors kur kas įdomesnio ir tikslesnio. Ir gal net ką nors įdomaus sakančio.

Tikiuosi protingi žmonės tai pamatys, įvertins ir padarys ką nors gražaus ir naudingo iš to.

Penktadienio schema #19. Kortų namelis.

Visai šiandien ne penktadienis. Bet gavosi taip, kad užtrukau stipriai gamindamas šią schemą. Gal ateityje bus “antradienio schemos” – dar nežinau.

Tai štai, praėjusį trečiadienį (2015-04-22) buvo pirmasis naujosios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis. Visi prisiekėme. Atėjo žmonių, kurie pasveikino naująjį tarybos merą ir tarybos narius.

Tarp kitko, visą tarybos posėdžio vaizdo įrašą galite rasti čia. Visa ši penktadienio schema bus apie tą posėdį. Tiksliau apie vieną kortų namelį, kurį dabartinė opozicija pabandė pastatyti. Mus perspėjo, kad buvę valdžioje žmonės mėgins išnaudoti visas įmanomas tarybos reglamento plonybes: jie labiau patyrę, jie daugiau žino tai stengsis visais įmanomais būdais vedžioti už nosies.

Taip ir buvo. Dabartinė opozicija mėgino įtraukti į dienotvarkę dalykus, kurų ten neturi būti. O viskas buvo taip: atėjo Eligijus Masiulis ir jis taip pat pasveikino ką tik prisiekusius merą ir tarybos narius:

Eligijus trollface
Eligijus trollface

Sakydamas sveikinimo kalbą užsiminė, jog tądien Seime buvo nutarta padidinti merams ir vicemerams atlyginimus (bene dvigubai). Atlyginimai keliami valdininkams! Opozicija gan greitai sureagavo.

Tai štai jums tas kortų namelis mano pamėgtu SOZI formatu (atsidaro tas daiktas geriausiai su FireFox’u, jei pas jus kitas browseris, tai ši schema jums nebus graži todėl mėginkite spausti čia):
Fullscreen schema

Valdymas: “leftClick” – sekantis slaidas (jei ant video – tai paleidžia/sustabdo); “RightClick” – atgal vienu slaidu; scroll – didint/mažint; LeftClick+Drag – tampyti vaizdelį.

Arba, jeigu jums nepatinka SOZI, tai žiūrėkite tiesiog paveiksliuką:

Žiūrėti iš viršaus apačion. Paspaudus didinasi.
Žiūrėti iš viršaus apačion. Paspaudus didinasi.

O čia chronologine tvarka visi video:

MasiulisTrolina

Zuokas išeina keliolikai minučių

Zuokas grįžta.
Šilgalis prieina prie Monkevičiaus.

Monkevičius pradeda šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“

Remigijus atsako, kad taryba neturi jokių galių nesilaikyti įstatymo ir kad veržiamasi pro atviras duris:

Šilgalis tęsia šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“:

Remigijus Šimašius pamini dienotvarkę (!). T.y. nėra už ko užsikabinti. Gi Zuokas team to ir nori – į dienotvarkę įtraukti atlyginimų padidinimą. Paprastai bukai įtraukti į dienotvarkę:

Čaplikas prisijungia prie šou:
Varo visiškas projektyvines klejones apie „Masiulis visažinis“, nes padidino alga:

Kamnski tęsia tą pačią mintį:

Martikonis inicijuoja diskusijos nutraukimą:

Diskusija balsavimu nutraukta:

Urbonavičius replikuoja, kad
Tomaševskininkai išvis nepagrįstai premijas
mokėjosi praėjusioje kadencijoje:

Monkevičius neatlyžta ir vis prašo įtraukti atlyginimus į protokolą:

Edvardas Voroneckas: dienotvarkę buvo galima keisti tik prieš 24 val. Taryba atlyginimų negali nei didint nei mažint.

Monkevičius reikalauja balsuoti:

Balsavimas: nuspręsta neįtraukti protokolinio įrašo:

Remigijus pasiūlė atsisakyti
Buvusiai administracijai išeitinių:

Šilgalis nenori užbaigti:

Mokevičius pradeda paskutinį bandymą. Pasakoja apie kažkokius nesąžiningumus:

Čaplikas perima ir siūlo atidėti administracijos vadovės balsavimą kitai savaitei:

Pasiūlymas balsavimu atmestas:

 

Išvados: Zuokas and co mėgino į dienotvarkę įtraukti kažką apie atlyginimų didinimą merams ir vicemerams. Vien tam, kad galėtų tai naudoti viešosios opinijos formavime. Ale gudrus ane?

Žiūrėsime kokį šou ištaisys rytoj.

 

O tuo tarpu dar žiūrėkite kitas penktadienio schemas:

Penktadienio schema #18
Penktadienio schema #17
Penktadienio schema #16
Penktadienio schema #15
Penktadienio schema #14

Du plius vienas

Balandis yra tas mėnuo, kuris prieš gegužę. O gegužė yra tas mėnuo, kuriam prasidėjus būna baigiami  visokie praėjusių metų VMI finansiniai deklaravimai.

Mokesčiai, gi žinia, yra labai svarbus dalykas. Dalykas toks svarbus, kad net svarbesnis už įstatymus. Laikykitės įstatymų ir mokėkite mokesčius[1]. Taip pat pasirinkite ką norite paremti dalimi savo sumokėtų mokesčių. Tai ne mažiau svarbu. Nors tos VMI formos ir painios, bet kartą tai padarius sekantį kartą bus lengviau. Pilietiškumas tai kai rūpi, kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, o kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, tai nuo tavęs viskas ir priklauso ((c) Užkalnis).

Du (2)

Du procentai paramai. Kam norite. Paramos gavėjų daug.
Du procentai paramai. Kam norite. Paramos gavėjų daug.

Du procentus (2%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti registruotiems paramos gavėjams. Apsidairykite aplinkui, pagalvokite kas jums rūpi, kam reikia tos pagalbos – tiems ir skirkite. Būtinai tai padarykite.

Primenu, jog tai yra jau jūsų sumokėtų mokesčių paskirstymas. Tai jau ne jūsų, tiksliau ne tik jūsų, o ir valstybės pinigai. Jūs galite nuspręsti ką valstybė turi daryti su jūsų įnašu.

Vienas (1)

O vieną procentą galite paskirti politinei partijai. Savo nuožiūra.
O vieną procentą galite paskirti politinei partijai. Savo nuožiūra.

Vieną procentą (1%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti politinėms partijoms. Šie pinigai, kaip ir dviejų procentų atveju – jau ne jūsų, o valstybės pinigai. Jums suteikiama galimybė patiems nuspręsti kam norite skirti jūsų įnašą. Šį vieną procentą galima paskirti TIK politinėms partijoms. Galima skirti ir po procento dalį kelioms. Šitaip galite parodyti savo protestą tai partijai už kurią balsavote, bet kuri jus pavedė. Šitaip jūs galite parodyti paramą partijai už kurią balsavote ir kurios veiklai pritariate.

Jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai(-oms) norite paskirti savo įnašo dalį, tai biudžetas bus paskirstytas pagal rinkimų rezultatus (man atrodo pagal paskutinius Seimo rinkimus, pagal kuriuos skirstoma parama partijoms). Tad, jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai norite paskirti savo įnašo dalį, tai jūsų pinigai greičiausiai atiteks socdemams arba DP. Žinoma, yra kiek mažesnė tikimybė, kad būtent jūsų uždirbtus pinigus gaus kitos partijos.

Čia gal net didžiam anarchistui ponui Siaubui būtų mažesnė blogybė pačiam nuspręsti kam tiksliai iš valdžios atiduoti savo pinigus, negu leisti jai pačiai susiskirstyti, kaip jai patinka.

O aš sakau: paremkite Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Esu pagaminęs instrukciją. Galbūt jums ji labiau patiks, nei liberalai.lt esanti:

Paspaudus didinasi. Ten kairėje yra skaičiukai nuo 1 iki 10 - sekite jais ir tikėtina, kad jums pavyks :)
Paspaudus didinasi. Ten kairėje yra skaičiukai nuo 1 iki 10 – sekite jais ir tikėtina, kad jums pavyks 🙂

 

Atn: skirti galite ne tik partijai, bet ir politikams, besiruošiantiems kandidatuoti į Seimą. Tereikia formoje, paskirties laukelyje (E3) nurodyti “vardeniui pavardeniui”.

[1]– Esu matęs ir girdėjęs rašant ar sakant, jog įstatymai kvaili, mokesčiai dar kvailesni, todėl, suprask, tuos kvailus įstatymus apeidinėsią, o mokesčius nusukinėsią. Šitaip sukuriamos sąlygos biurslui (tokia korupcijos rūšis): kai daugelis apeidinėja kvailus įstatymus ar nusukinėja kvailus mokesčius – niekas nesikeičia. Nesikeičia tol, kol biurokratai nutaria ką nors nubausti arba dar kvailiau apmokestinti; o išteklių turintis verslas sugeba prisitaikyti tuo pačiu sukurdamas tik sau palankią terpę. Startuoliai į tą pelkę net nosies nebegali įkišti. Be to, dažnu atveju, ne įstatymas būna kaltas, o mes patys įsisukę į užburtą ratą.