Edite Estrela pranešimas apie reprodukcinę sveikatą ir teises

Rinkau parašus už LRLS į EP. Ant popieriaus, nes kai pasako kad pasirašysiu Internetu, tai dar nereiškia, kad taip padarys.

Tai va, rinkau parašus ir vienas žmogus pareiškė, kad nepasirašysiąs už Liberalų Sąjūdį, nes jie už Estrelos reformas. Tos baisiosios Estrelos, kuri liepia visoje Europos Sąjungoje mokyti keturmečius vaikus masturbuotis.

Pasirodo garbingasis Leonidas Donskis už tą baisų Estrelos pranešimą.

Netgi Feisbuke žmonės gan grubiai piktinosi:

Vytenio Petrusevičiaus feisbuko paskyroje rastas paveiksliukas
Vytenio Petrusevičiaus feisbuko paskyroje rastas paveiksliukas

Aš pasidomėjau. Ir padariau išvadas. Nenorintiems skaityti kaip ir kodėl padariau tokias išvadas, tiesiog jas čia pateikiu, o kurie norės, tai prašom skrūlinti žemyn ir skaityti:

  1. Editos Estrelos pranešimas neskatina 0-4 amžiaus (kaip ir vyresnių) vaikų masturbuotis. Tame dokumente apie tai neužsimenama.
  2. Dokumentas kuriame kalbama apie masturbaciją ir kitus seksualinio švietimo standartus neturi formalių sąsajų su ponios Editos Estrelos pranešimu. Tiesiog, Editos pranešime kviečiama įtvirtinti bendrus, specialistų paruoštus, seksualinio švietimo standartus.
  3. Viešoji infosklaida (aš nagrinėjau daugiausiai bernardinai.lt portalą) ankstyvos vaikystės masturbaciją pateikė savo išsigalvotame kontekste, gąsdinant, jog minimas dokumentas skatina pedofiliją. Dokumentas apie kurį kalbama yra Europos biuro ir fedaralinio sveikatos švietimo centro (20 specialistų iš kelių Vakarų Europos šalių  darbo grupė) paruoštas dokumentas: “Seksualinio švietimo standartai Europoje”. Dokumentas skirtas švietimo ir medicinos specialistams, bet ne neformaliems žmonėms (t.y. ne tėvams ar dvasininkams).
  4. Mano nuomone, tiek Editos, tiek Europos švietimo centro paruošti dokumentai labai adekvatūs, svarbūs ir aktualūs. Šį dokumentą, mano galva, pilnavertiškai kritikuoti galima tik specialistų lygyje. T.y. vaikų psichologų, medikų ar galbūt net socialinių mokslų graužėjų.
  5. Lietuviškos rastos alternatyvos (jos paimtos iš čia: http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/) yra tokios pasenusios ir blogos, kad jų lyginimas su šiais dokumentais būtų nusikaltimas.

Na, štai. Dabar jūs žinote daugiau. Jei norite pasiginčyti – prašome skaityti visa tai kas žemiau.

 

______________________________

Portalo bernardinai.lt straipsnyje parašyta:

0–4 metų amžiaus vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „įvairių rūšių šeimyninius santykius“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“, „teisę atrasti nuogumą bei tyrinėti kūną, būti smalsiam“ ir t.t. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat turėtų ugdytis „smalsumą savo bei kitų kūnų atžvilgiu“ bei „pozityvų požiūrį į kitokią seksualinę gyvenseną propaguojančius“.

Baisu.

Bet Bernardinai vis tiek šaunuoliai, nes bent jau pasivargina nuorodas į dokumentus sudėti (ne taip kaip kita isteriškai žviegianti žiniasklaida). Dokumentas, kuriame yra žodžiai apie 0-4 amžiaus vaikų masturbaciją:

The “Standards for Sexuality Education in Europe” were elaborated jointly by the WHO (World Health Organisation) Regional Office for Europe and the Federal Centre for Health Education (BZgA) in close cooperation with a group of 20 experts from nine European countries. They are to apply to all European WHO Member States.

T.y. Pasaulio sveikatos organizacija su regioniniu Europos biuru ir fedaraliniu sveikatos švietimo centru. Tuo tarpu Edita Estrela yra: Committee on Women’s Rights and Gender Equality (EP moterų teisių ir lyčių lygybių komiteto) narė. Ponios Estrelos pranešimas  kviečia įteisinti lytinį švietimą ES sveikatos strategijos dokumentuose:

11. Deeply regrets the fact that the proposal for a new ‘Health for Growth Programme 2014-2020’ does not mention SRHRs and urges the Commission to include SRHRs in its next EU Public Health Strategy;

Taigi, Estrelos pranešime giliai gailimasi, kad “2014-2020 Sveikatos vystymo programoje” nepaminėtos seksualinės reprodukcinės ir žmogaus teisės. Todėl ponia Edita kviečia Europos komisiją įtraukti tai į sekančią ES visuomenės sveikatos strategiją. Ponia Edita neturi oficialių ryšių su šia organizacija (ar bent jau aš neradau). Pats Editos Estrelos pranešimas, mano galva, yra geras. Aš jį perskaičiau. Mano analizės juodraštį galite rasti čia. O čia išrinksiu keletą dalykų, kuriuos man atrodo, kad verta pabrėžti (mano laisvas vertimas irba komentarai):

F. Lyčių nelygybė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterų ir paauglių seksualinė sveikata (vaisingumas, galimybė gyventi pilnavertį seksualinį, o tuo pačiu ir psichologinį gyvenimą) negali būti pasiekta; bendrai moteriškumo ir vyriškumo, o dar labiau merginų ir moterų seksualumo stereotipai yra pagrindinė kliūtis trukdanti pasiekti seksualinės, reprodukcines sveikatos ir teisių.

K. suprantamas, amžiui pritaikytas, faktais paremtas, moksliškai tikslus ir nepeikiantis seksualinis švietimas, kokybiškos šeimos planavimo paslaugos ir kontraceptikų pasiekiamumas padeda išvengti netikėto ir nenorėto nėštumo, padeda sumažinti abortų kiekį, kontroliuoti ŽIV ir kitų seksualiniu keliu plintančių ligų sklaidą; jaunų žmonių mokymas prisiimti atsakomybę už jų pačių seksualinę ir reprodukcinę sveikatą turi ilgalaikių pozityvių pasekmių, kurios gali tęstis visą jų gyvenimą ir turėti pozityvią reikšmę visai visuomenei.

R. Seksualinės reprodukcjos žmogaus teisės yra vienas pagrindinių dalykų siekiant lyčių lygybės, vargo mažinimo ir ekonominio augimo bei vystymosi.

T. Nelaukto nėštumo prevencija yra ne tik kontraceptikai ir informacija apie juos, bet taip pat ir suprantamo seksualinio švietimo vystymas, bei materiali/finansinė pagalba nėščioms moterims, jei reikia.

AH. Jaunų mergaičių ir merginų seksualumo populiarinimas medijoje yra tas fenomenas, kuris įtakoja tiek vyrų tiek moterų emocinį vystymąsi ir seksualinį gyenimą, t.y. padeda įtvirtinti lyčių stereotipus ir įvairias diskriminacijų bei seksualinės prievartos formas.

AK. Šalių narių geri pavyzdžiai rodo, kad abortų legalizacija ir efektyvus seksualinis švietimas, aukštos kokybės šeimos planavimo paslaugos ir įvairių kontraceptikų pasiekiamumas sumažino abortų kiekį ir padidino gimstamumą.

25.  SRHR’o (Sexual and Reproductive Health and Rights – Seksualinės ir reprodukcinė sveikatos ir teisės) negali siaurinti jokios religijos.

31. Pabrėžia, kad abortas negali būti jokiais būdais skatinamas kaip šeimos planavimo būdas.

40. Kviečia šalis nares ir kandidates naudoti ir sugalvoti kuo daugiau gerų metodų, leidžiančių efektyviausiai diegti seksualinės edukacijos metodus tokius kaip: prezervatyvai, kontracpecija ar konfidencialios telefonų helplinijos. Edita nekviečia diegti būtent šių metodų. Kviečia diegti panašiai ir dar efektyvesnius. Išvardyti pavyzdžiai yra pavyzdžiais, kuriuos galima taikyti, o galima ir geriau daryti.

41. Edita kviečia daryti privalomą seksualinį švietimą tiek pradinėse tiek vidurinėse klasėse. Taip pat galimą švietimo programą nuolat tobulinti. Taip pat pabrėžti moterų ir lyčių lygumą

44. Kviečia šalis nares suteikti paaugliams pritaikytas seksualinio išsilavinimo paslaugas. Šios paslaugos neturėtų diskriminuoti žmonių nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar seksualinės orientacijos. Šis išsilavinimas turi būti suteikiamas ir be tėvų/globėjų žinios. Čia akcentuojams lygiateisiškumas. T.y. visi žmonės nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, fizinės negalios negali būti diskriminuojami lytiniame švietime. Svarbus aspektas tas, kad čia neprivalomas derinimas su tėvais ar globėjais.

45. Kviečia šalis nares atsižvelgiant į amžių, seksualinę orientaciją ir bendravimą užtikrinti privalomą seksualinę edukaciją, organizuojant mišraus seksualumo sesijas vaikams ir paaugliams. Čia paryškinama, kad edukacinis procesas turi būti orientuotas į subjektą, kuriam teikiama edukacija, o ne tam, kuris edukuoja. Kitaip tariant – nediskriminuojant vaikų nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos. Paryškinau atsižvelgimą į amžių. Tai reiškia, kad vaikai bus mokomi taip, kaip juos reikėtų mokyti.

52. Seksualinis švietimas reikalingas ir dėl to, kad vaikai nuo jaunumės turi priėjimą prie pornografinio ir degradacinio turinio – ypač Internetu. Todėl seksualinė edukacija turi tapti platesnio padedančio požiūrio jauniems žmonėms dalimi, padedančio vystytis emociškai, padedančio vystyti santykius paremtus pagarba.  Kviečia šalis nares vystyti akcijas-programas padedančias suprasti žalingą pornografijos įtaką paaugliams, skirtas tėvams ir suaugusiems, kurie dirba su jaunais žmonėmis.

53. Prašo šalių narių atkreipti dėmesį į emocinį santykių seksualinio švietimo aspektą, pabrėžiant visuomenėje įsivyravusį fenomeną, kai paplitusiu audiovizualiniu turiniu, kurį pasiekia jauni žmonės, erotizuojamos jaunos mergaitės.

Paauglių gimdyvių, abortų ir venerinių ligų kiekis ir augimas siejamas su nepakankamu seksualiniu švietimu. Dabartinė ES statistika tą rodo, t.y. Rytų Europos šalyse narėse šie skaičiai didesni.

Grįžtant prie 0-4 amžiaus vaikų masturbacijos ir dokumento, kurį sukūrė 20 ekspertų, tai aš jį irgi perskaičiau. Ten perskaičiau, jog prie projekto dirbo:

  1. Dr Gunta Lazdane of the WHO Regional Office for Europe for initiatingthis important process and to the expert group, consisting of:
  2. Professor Dan Apter (Sexual HealthClinic, Väestöliittoo),
  3. Doortje Braeken (InternationalPlanned Parenthood Federation – IPPF),
  4. DrRaisa Cacciatore (Sexual Health Clinic, Väestöliittoo),
  5. Dr Marina Costa (PLANeS, Swiss Foundationfor Sexual and Reproductive Health),
  6. Dr PeterDecat (International Centre for ReproductiveHealth, University of Ghent),
  7. Ada Dortch (IPPF),
  8. Erika Frans (SENSOA),
  9. Olaf Kapella (Austrian Institutefor Family Studies, University of Vienna),
  10. DrEvert Ketting (consultant on sexual and reproduc-Acknowledgementstive health and HIV/AIDS),
  11. Professor Daniel Kunz(Lucerne University of Applied Sciences and Arts),
  12. Dr Margareta Larsson (University of Uppsala),
  13. Dr Olga Loeber (European Society for Contraception),
  14. Anna Martinez (Sex Education Forum, NationalChildren’s Bureau, United Kingdom),
  15. Dr KristienMichielsen (International Centre for ReproductiveHealth, University of Ghent),
  16. Ulla Ollendorff (NorwegianDirectorate of Health),
  17. Dr Simone Reuter(Contraception and Sexual Health Service, NottinghamshireCommunity Health),
  18. Sanderijn vander Doef (World Population Foundation),
  19. Dr Inekevan der Vlugt (Rutgers Nisso Group) and
  20. EkuaYankah (UNESCO)

Šis dokumentas yra labai įdomus. Jame, kaip jau ne kartą minėjau ir yra tie baisūs žodžiai apie MASTURBACIJĄ ankstyvojoje VAIKYSTĖJE. Bet apie tai vėliau.

 

 

Mėsos pyragas

Kepiau mėsos pyragą.

Nors norėjau tai kepti taip vadinamą meatza – mėsos picą. Tai kai iš mėsos suformuojamas padas, o tada ant viršaus dedami piciniai priedai. Lietuviškų tokio dalyko receptų greitai neradau. Radau angliškų, bet tingėjau aiškintis kai kuriuos žodžius.

Tai štai internetuose radau kažkokį mėsos pyragą pas seforeceptai.lt. Receptas patiko dėl kokybiškos pustrapės tešlos (ingredientai davė suprasti, kad tikrai bus gera: 130g sviesto 400g miltų, 130g grietinės, 1 kiaušinio trynys, kepimo milteliai) ir varškės.

VARRRRRŠKĖĖĖSSS! Varškė, varškė, varškė, varškė! Kažkaip gerai man gaunasi su ta varškė. Ne veltui straipsnis apie varškės apkepą (specialiai nededu nuorodos) yra mano rekordinis peržiūrų kiekiu.

Dariau viską gan griežtai pagal receptą. Tik grietinės pasirodo neturėjau pakankamai tai pakeičiau grietinėle (nes jos tai turėjau). Į tešlą dėjau ~80 gramų grietinės (40 proc. riebumo – mes tik tokią mėgstam), o likusi dalis – grietinėlė.

VARRRŠKĖĖĖĖ! Su įtarkuotu parmezanu ir grietinėle
VARRRŠKĖĖĖĖ!
(200g) su įtarkuotu parmezanu (50g) ir grietinėle (100g)

Į varškės sluoksnį dėjau tik grietinėlę, nes grietinė baigėsi. Varškę naudojau maksimalaus riebumo, kokį randame parduotuvėse – 15 proc. Turguje galima gauti dar riebesnės. Kažkada su ja iškepiau savo tą apkepą. Gavosi žiauriai skanu. Kuo riebesnė varškė – tuo geriau. O ir tekstūra tos riebiosios yra visai kita: švelnesnė ir tokia minkštesnė.

Į mėsą dėjau blanširuotus smulkintus tris pomidorus, o ne konservuotus, nes neturėjau.

Svogūnai keli, česnakai keli, ~400g kiaulės sprandinės, trys blanširuoti ir susmulkinti pomidorai.
Svogūnai keli, česnakai keli, ~400g kiaulės sprandinės, trys blanširuoti ir susmulkinti pomidorai.

Daugiau nuo recepto lyg ir nenukrypau. Tiesa, neturėjau ten kažkokio tupervarės, tai pynę padariau pats. Nesigavo labai gražiai, bet užtai skaniai.

Paruošta šauti į krosnį.  Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė.
Paruošta šauti į krosnį.
Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė.

Įdomu dar tai, kad patepti reikia viską tryniu, o ne tiesiog kiaušiniu plaktu. Taip parašyta recepte. Manau, kad gerai parašyta – išties apskrudimas labai skanus. Kiek skanesnis, nei kiaušinio plakinio.

Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte - t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje.
Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte – t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Buvo baisu, kad neiškeps gan storas padas. Kitą kartą dėčiau plonesnį jį ir kepčiau trumpiau.

Ir vienas patarimas pabaigai: nevalgykite jo karšto. Karštas jis ne koks. Toks rūgštokas ir varškės skonis keistas. O štai šaltas jis tiesiog puikus! Primena man kiek angliškus mėsos pyragėlius, kuriuos valgiau, kai ten buvau  nutranzavęs padirbėti vienoje betono figūrėlių manufaktūroje.

Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas - puikus!
Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas – puikus!

Tiesa, vaikai kol kas nevalgė, nes buvo sotūs. Matysime, kaip bus kitą dieną.

Dideli ir maži

– Dideli ir maži gyvena visai čia pat. Labai arti. Taip arti, kad net nesimato. Ir kartą… Pala, nori, kad jie pas mus ateitų ar, kad mes pas juos?

– Dideli ir maži prisivalgė pipirų ir pateko pas mus!

– Gerai. Sutrynė kartą vienas didelis ir vienas mažas pipirą. Tada netyčia pauostė ir kad nusičiaudės: aaAAAApči! Taip stipriai nusičiaudėjo, kad pateko pas mus!

O dabar skaityti Vytauto V. Landsbergio įgarsintu pagyvenusio begemoto (iš Rudnosiuko) balsu:

– Sveikas Augustai. Ką veiki? – klausia didelis.

– Guliu.

Su sąlyga, kad didelis iš kito išmatavimo, tai jam reikia viską paaiškinti:

– O ką reiškia “guliu”?

– Na, kai guliu…

Tada įsikišu į dialogą ir aš:

– Žmonės, kai diena, dažnai būna stati. Vaikšto, sėdi ir panašiai. Na, nebent ligoninėje – ten daugiausiai guli. Todėl ir sako – “paguldė į ligoninę”. Kažkada seniai-seniai gyveno žmonių protėviai homos ir jie vaikščiojo keturiomis. Bet homos kiek vėliau suprato, kad stačiomis vaikščioti yra daug geriau ir tapo homos erectus, nes tada galima su rankomis daug ką daryti – pavyzdžiui paploti katučių.

Plekšt-plekšt – paplojam kartu.

– O kai pavargstame vaikščioti stati, tada prigulame pailsėti. Pailsi kiek stuburas, raumenys atsipalaiduoja ir panašiai… – tęsiu.

– O mes niekada negulim. – Vėl kalbu pagyvenusio begemoto balsu. – Mes, dideli, nemokam gulėt. Todėl ir paklausiau. Bet dabar jau supratau, ką reiškia gulėti.


 

******************************

 
Čia buvo ištrauka iš mūsų pokalbio su sūnumi. Šiuo metu tai populiariausia pasaka prieš miegą. Gaila tik, kad nelabai migdo. Tiksliau migdo, bet ne sūnų, o mane. Būna, kad išgirstu:

– Tėti! Pasakok! – būnu jau lengvai užsnūdęs ir jau pradėjęs su didelėmis pauzėmis pasakoti savo sapnus. Kažką panašaus į: “o tada jie pamatė… pamatė mašiną… važiavo… važiavo… ciklai programoje….”

O ir šiaip keistas jausmas, kai pusiau sąmoningai bandai gaudyti žodžius ateinančius į mintis tokioje snūdulio būsenoje. Esu kažkada net užsirašęs keletą tų žodžių.

Jaunėlis mano pasakos ir dialogo su vyresnėliu klauso kol kas pasyviai.

Tie dideli ir maži tai visai iš kito išmatavimo todėl kurti galima bet ką ir bet kaip. Klausinėti galima visko. Todėl tai yra labai gera pasaka. Aš pats tuos didelius ir mažus įsivaizduoju kaip balkšvame pilkšvame rūke esantį didelį ir mažą siluetą. Vis tiek šiek tiek panašius į mus – didelius ir mažus. Nežiūrint į tai, kad tie anie iš kito išmatavimo.

Daugiausiai turinio toms keistoms istorijoms prikuriu kol kas aš pats. Sūnus daugiausiai reaguoja reaktyviai, t.y. atsakinėja į didelio ir mažo uždavinėjamus klausimus apie įvairius dalykus. Kad ir kokios keistos tos istorijos bebūtų – jos mano sūnui įdomios.

******************************

 

Didelio arba mažo žodžius skaityti pagyvenusio begemoto ir ežio balsu.


Didelis:
– Ką čia darai?
– Rašau. – Atsakau.
Tada paklausia ir mažas:
– O ką reiškia “rašau”?
– Na, kai užkoduoji informaciją, atsiradusią galvoje, raštu.
– O kam ją koduoti? Ji tampa geresne, kai ją užkoduoji?
Tada kiek pagalvojęs atsakau:
– Aha. Tada tą informaciją gali gauti kiti žmonės. Tiksliau ne tą, o kiek kitokią. Visi tie kodavimai ir perkodavimai sudėtingas dalykas, tai niekada labai gerai ir nesigauna. Bet stengiamės.

 

Remontai. Tęsiam toliau.

Tai susileaninau visus savo įrankius ir kitus žaislus.

Dabar sėdžiu ir rašau. Pavargęs, bet patenkintas. Patenkintas, nes pavyko padaryti viską ką planavau.

Šaltais žiemos vakarais sėdint prie kompiuterio labai šaldavo kojos. Siena, prie kurios yra kompiuteris irgi brokuota. Apmūryta fibo blokeliais, bet vėjo izoliacija nepadaryta pakankamai gerai. Tas pats kas ir miegamajame. Bet ten sienas mes užlipdėme ir problema buvo išspręsta.

Tai čia ėmiausi to paties problemos sprendimo:

Subraižiau su montiruote/viniatraukiu sieną, kad putoms būtų kur įsikabinti. Pilnai nuskusti dažus (kaip tai padarė su ana siena tėvas) pritrūkau motyvacijos.
Subraižiau su montiruote/viniatraukiu sieną, kad putoms būtų kur įsikabinti. Pilnai nuskusti dažus (kaip tai padarė su ana siena tėvas) pritrūkau motyvacijos.
Finfoam (pagaminta Lietuvoje!), magnio oksido plokštės, o suklijuota viskas specialiomis ružavomis putomis.
Finfoam (pagaminta Lietuvoje!), magnio oksido plokštės, o suklijuota viskas specialiomis ružavomis putomis.
Figenfiuleriu užfigenfiulerinau siūles. Gavosi geriau negu buvo gavęsi anksčiau, bet dar neidealiai. Šioje srityje svarbiausia yra praktika.
Figenfiuleriu užfigenfiulerinau siūles. Gavosi geriau negu buvo gavęsi anksčiau, bet dar neidealiai. Šioje srityje svarbiausia yra praktika.
Tadaaam!!! Nutarėm tapetus klijuot. Užklijavom šiuos aštrius piktus spyglius.
Tadaaam!!! Nutarėm tapetus klijuot. Užklijavom šiuos aštrius piktus spyglius. P.S. Su rozetėmis visada daug darbo, tai šį kartą irgi netrumpai kankinausi, kol jas sugrūdau tiek gražiai, kiek pavyko.

Visam tam prireikė trijų dienų ir ~200 litų.

Bet tai dar ne viskas ką planavau. Viena tokia siena, kurią turime buvo papuošta Augusto darbu. Žaidė jis mat su mediniu plaktuku. Ką jis ten norėjo prikalti – neaišku, bet siena buvo nusėta duobutėmis.

Ne visai gražiai atrodė. Sugalvojau, kad reikia imti ir padaryti tą sieną piešimo siena. Susiradome dažų parduotuvėje juodų mokyklinės lentos dažų (bet žinokit prabangybė kokia: 55 litai už 1 kg Tikkurila dažų!), šiek tiek apglaisčiau sieną ir nudažiau:

Siena-lenta. Buvo dar, tiesa, žalių dažų, bet juodi geriau - spalvos visos geriau matysis.
Siena-lenta. Buvo dar, tiesa, žalių dažų, bet juodi geriau – spalvos visos geriau matysis.

Ir dar… Buvome IKEA’oj. Pirkom lentynų:

Ir dar dėžių pirkom
Ir dar dėžių pirkom
Ir dar viena - kitoje pusėje. Kad nebūtų per mažai.
Ir dar viena – kitoje pusėje. Kad nebūtų per mažai.

Va tiek prisiremontavau per šią savaitę. Kuriam laikui tikrai užteks.

Karalienės Mortos mokykla (arba darželiai IV)

Austėja Landsbergienė, tai ne tik vardas ir pavardė. Tai ir prekės ženklas.

Aš tai keletą kartų pakartojau blogerių susitikime, kurį suorganizavo ta pati Austėja savo naujoje Karalienės Mortos mokykloje. Pakartojau keletą kartų, nes man pasirodė, kad per mažai dėmesio į tai buvo atkreipta pirmąjį kartą.

Čia galiu tai pakartoti kiek noriu kartų: Austėja Landsbergienė – tai ne tik vardas ir pavardė, tai prekės ženklas.

Austėjos blogą žino kiekviena supermama. Jeigu jūs esate supermama ir jūs nežinote Austėjos blogo, tai jūs nevisai dar supermama. Dabar, kai jau ten apsilankėte ir viską įdėmiai perskaitėte – galite vadintis supermama. Užtai jums net galima būtų išrašyti sertifikatą.

Šitą galite atsispausdinti, pasirašyti ir įsidėti į savo CV.
Šitą galite atsispausdinti, pasirašyti ir įsidėti į savo CV.

Su pačia Austėja turėjau laimės susitikti kokius tris kartus. Vieną kartą Rokiškio gimtadienio šventėje, į kurią netyčia buvo užsukęs tuometinis ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kitą kartą tiesiog šiaip prie kavos puodelio pakalbėjome apie kažką. Na ir trečias kartas buvo Karalienės mortos mokykloje kartu su:

Iš to paskutinio, trečiojo susitikimo sužinojau daugiausiai apie pačią Austėją. Pasirodo mokykloje ji mokėsi bene geriausiai iš visų ir galėjo pasiekti viską ką tik norėjo, bet kažkodėl nusprendė pasirinkti pedagogikos kryptį. Ir daug kas jos šio pasirinkimo nesuprato.

Tie, kažko nesupratę, dabar sako: “ahaaaa…. tai štai kaip čia viskas yra!”. O viskas yra taip, kad Austėja dabar turi “Vaikystės sodas” darželių tinklą, žinanti daugybę dalykų apie pedagogiką. Tiek daug, kad bene niekas daugiau už ją Lietuvoje nežino. Bent jau man taip atrodo. Aš ją sulyginčiau nebent tik su ponu Ken’u Robinsonu:

Man šis žmogus tapo autoritetu iš karto, kai pamačiau šitą jo ted’o šneką.[1]

Nuo to laiko, kai aš ėjau į mokyklą daug kas Lietuvoje pasikeitė. Ir daug kas pasikeitė į gerąją pusę. Štai vienas iš tų puikių dalykų yra kūrybinės partnerystės projektas. Turėjau laimės pabuvoti viename iš jų organizuotų renginių Litexpo rūmuose. Iš ten išėjau savotiškos pozityvios afekto būsenos, trykštančios saldainių vaivorykšte.

Vaikystės sodo darželių tinklas, o ir pati Karalienės Mortos mokykla yra tai, kas arčiausiai mano įsivaizduojamo idealo. Mano vaikai kol kas eina į Taškių – ne į Vaikystės Sodo tinklo darželį. Bet man patinka, kad daugelis principų, apie kuriuos kalbėjome pas Austėją yra taikomi ir Taškiuje.  Apie šį darželį sužinojau tame pačiame forume, į kurio aprašymą nuorodą rasite aukščiau. Renginio dūzgių metu sužinojau, jog yra toks darželis Lietuvos vaikų ir jaunio centre.

Taškius
Taškius

Leisiu sau paspekuliuoti ir pasakyti, jog šis darželis, kurį lanko mano vaikai, tikriausiai daug ką nusižiūrėjo iš Vaikystės Sodo tinklo ir bando tai savotiškai atkartoti.

Tą išdavė ir viena smulkmena, apie kurią papasakojo Austėja. Ji papasakojo, jog Vaikystės Sodo auklėtiniai į pasivaikščiojimus lauke eina nesusikibę rankomis, o vorele. Vorele ir pasidabinę šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir dažnai įsikabinę į kokią nors virvutę: pavyzdžiui pasiūtą slieką su rankenomis. Ir tai yra, pasirodo, labai svarbus dalykas. Šituo jie užkrėtė visus kitus darželius.  Aš tai žinau, nes visai netyčia mačiau maniškį linksmai linguojantį įsikibusį tokį daiktą su savo chebra į planetariumą.

Vaikystės Sodas.
Vaikystės Sodas.

Visi geri dalykai turi savo kainą. Mūsų keturių asmenų šeimai šis geras dalykas kainuoja >2000 lt/mėn. Ir nei vieno lito negaila. Vienintelė problema – juos turėti. Gyvenimo Stebėtojas apie tai užsiminė, sakydamas, jog tai mokykla danguje (žr. nuorodą aukščiau).

Jeigu tęsčiau mūsų lankomo darželio lyginimą su, pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykla, tai pastebėčiau, jog mūsiškiame visa infrastruktūra idealiai tinka vaikui: yra įvairių salių (a.k.a. erdvių) visokiems užsiėmimams, yra baseinas, darželis praktiškai centre. Mano sūnūs jau spėjo aplankyti daugiau visokių muziejų ir vietų, negu aš: lėlių muziejus, karo mašinų muziejus, planetariumas, botanikos sodai aplink Vilnių ir t.t.

Kas kartą pasirašydamas ant popieriuko, jog leisiu savo vaikui keliauti į kokią nors vietą (biurokratija pas mus didelė ir plati), aš jaučiuosi lyg padaręs kažkokį gerą darbą ar suvalgęs ką nors žiauriai skanaus. Toks labai malonus jausmas užplūsta, jog mano sūnūs gauna viską, ką galiu geriausio jiems duoti.

O štai vienas itin didelis skirtumas tarp mūsų lankomo darželio ir Karalienės Mortos mokyklos yra tai, jog pas mus tik darželis. O ten MOKYKLA! Tai reiškia, jog tie patys principai, kurie veikia, bus taikomi ir vėliau. Vėliau – augant ir vystantis jaunam protui ir kūnui.

Kai kurios mamos mokyklų tiesiog bijo. Kai kurios mamos tai vadina labai paprastai – mėsmalė. Mėsmalė, tai toks įrankis į kurį įdedami skirtingo dydžio skirtingi gabalai mėsos, o iš kito galo išlenda sutrinta ir sumaišyta vienodai atrodanti masė.

Išties nekeista, kad 80% Vaikystės Sodo tinklo darželių auklėtinių tėvų pareiškė norą lankyti Karalienės Mortos mokyklą.

Šiuo metu šios mokyklos pastate vyksta vidaus apdailos darbai. Viršutiniame aukšte yra gan didelė patalpa sporto salei, kiekviename aukšte po daugybę patalpų klasėms ir kitokiems reikalams.

Kažkurie iš šio renginio dalyvių fotografavo kažką (aš šį kartą neturėjau kuo), bet tik Arvidas paviešino vieną:

Emocijų mokymosi įranga
Emocijų mokymosi įranga

Darželio patalpoje, kurioje diskutavome su Austėja visur buvo priklijuoti užrašai: ant grindų – “grindys”, ant lubų – “lubos”, ant lentynų – “lentyna” ir taip toliau. Pasirodo šitaip maži žmonės išmoksta susieti raides ir žodžius su daiktais.

Austėja čia gali pasakyti: “trust me – I’m a scientist” (tikėkite manimi – aš mokslininkas). Ir tai iš jos lūpų būtų visiškai patikima. Jos mokslinėm žiniom neleido abejoti diskusijos tarp Leo ir Austėjos. Šie du kalbėjo apie kažkokias Pizos skales, reitingus, universitetus, mokymo metodus, emocinį intelektą, mokymo įstaigų kokybės rodiklius ir kt.

Na, tie rodikliai man irgi nėra visai svetima tema. Jau svarsčiau apie tai kaip galima būtų matuoti mokymo įstaigas.

O pedagoginį universitetą reikia nugriauti, sukasti ir apipilti rūgštimi, kad daug metų ten niekas neaugtų.  Čia ne mano žodžiai. Tas, kieno jie yra parašys manau apie tai daugiau. Ir iš tiesų – kodėl nėra fizikos universiteto? Arba kokio nors galvijų universiteto?

Štai Vaikystės Sodo tinklas ruošia savo mokytojus patys. Negana to jie dar reguliariai veda seminarus tėvams (~1 kartą per mėnesį). Taigi, tai yra kompleksinis požiūris į vaiko raidą.

Tai štai, kaip ir baigėsi nuorodos ta tema mano bloge. Belieka tik pasidžiaugti koks aš gudrus:

Smartass SEO
Smartass SEO

O jei rimčiau, tai ši tema man įdomi (spėkite kodėl). Ir labai džiaugiuosi, kad yra tokių pokyčių iki šiol buvusioje konvejerinėje švietimo sistemoje.

Karalienės Mortos mokykla – tai vėliavnešė mokykla, kuri jau dabar kurią didžiulę naudą net ir tiems vaikams, kurie jos nelanko ir nelankys.

Turiu dar vieną labai aiškų ir pasiekiamą tikslą.

_____________________________________

[1]– Austėja ir pati nevengia pakalbėti prieš auditoriją apie tai ką daro:

Vaikų auklėjimas ir valstybės politika

Taigi šurmuliuoja Internetai apie tai ar bausti vaikus fizinėmis bausmėmis reikia/galima ar negalima.

Štai pas parlamentarą Remigijų Šimašių turėjome neblogą fleimą diskusijų. Ten kalbėdami apie fizinių bausmių šeimose uždraudimą, fizinėms bausmėms pritariantys sakė, jog tai tik nereikalingas kišimasis į šeimos reikalus. Berods keletas žmonių, kaip pavyzdį rodė ir save: “mane auklėjo fizinėmis bausmėmis ir ką? Ir va visai sveikas ir protingas išaugau.” Sakyčiau visai savikritiškas požiūris. Ar ne?

Diskusija G+ soc. tinkle
Diskusija G+ soc. tinkle

Neslėpiu agonijos ironijos, nes aš esu šiuo atveju irgi prieš fizines bausmes. Juoba, kad manęs nebaudė fizinėmis bausmėmis ir štai koks aš užaugau sveikas ir protingas! Na gal ir gavau diržo ar lupti kokį kartą ar du, bet tai buvo atsitiktinumas ir ne kokia nors taisyklė.

Tai kuris dabar geresnis – tas kur luptas ar neluptas? Gi už vieną luptą duoda >10 neluptų! Sena lietuvių patarlė, sakanti, jog reikia tris kartus per dieną vaiką lupti ir vieną kartą – valgyti. Tada užaugs tikrai geras. Tikriausiai tas, už kurį duoda >10 prastesnių.

Kas gi tas, kuris duoda neluptų už luptus? Pakalbėkime.

Juodaodis ant arklio - nematytas dalykas vergvaldystės Šiaurės Amerikoje laikais
Juodaodis ant arklio - nematytas dalykas vergvaldystės Šiaurės Amerikoje laikais (nuotrauka iš "Django Unchained" filmo). Toks, nepaklusnus negras - mažai ko vertas ir dažnai parduodamas už mažą kainą.

Vasalų, tarnų ir feodalų ponų santvarkoje labiausiai buvo vertinami tie tarnai, kurie buvo nuolankiausi ir darbščiausi. Bet kokie išsišokėliai – tai visokie sukilėliai ir nusistovėjusios tvarkos ardytojai yra visiškai nevertingi. Aukštesnės klasės (ar net rasės) žmonėms nereikia tarnų, kurie užduoda klausimus. Jiems reikia vykdančių užduotis: užauginai – atidavei. Arba – paėmei, prisukai, pasukai ir padėjai. Paėmei, prisukai, pasukai ir padėjai.

Viskas buvo labai paprasta: bet kas, kuris užduos klausimą “kodėl?” arba “kam to reikia?”, arba “o kas jeigu?” yra potencialiai pavojingi. Pavojingi, nes supras, kad galima ir nepaklusti.

O čia yra paklusnus vergas. Jis gražiai apsirengęs ir gali engti kitus vergus.
O čia yra paklusnus vergas (nuotrauka iš "Django Unchained" filmo). Jis gražiai apsirengęs ir gali engti kitus vergus.

Taigi, jeigu tarnas užduoda klausimą – jam reikia periferinės nervų sistemos stimuliacijos, suteikiant pokyčius subjekto kūne ir šitaip vystant sąlygine refleksija paremtus pokyčius centrinėje nervų sistemoje. Kitaip tariant – jei užduodi klausimus – gauni beržinės košės. Arba bizūno. Arba lazdų. Kaip kur ir kaip kada.

Nenuostabu, kad mylintys tėvai savo vaikams patys suteikdavo tokios periferinės nervų sistemos stimuliacijos vien iš meilės. Nes svetima stimuliacija galėdavo pasibaigti ir visišku tiek centrinės tiek periferinės nervų sistemos gedimu – kitaip tariant mirtimi. Juk nėra tėvui ir motinai didesnės nesėkmės, nei jų palikuonių mirtis. Tad reikia siekti, kad tai nenutiktų. Net jeigu tai reiškia trumpalaikį skausmo sukėlimą savo vaikams.

Aš šiaip tai net nekalbėsiu apie tuos žmones, kuriems į jų vaikus nusispjauti ir muša savo palikuonis vien dėl to, kad yra tiesiog idiotai. Šitus, kaip sakoma, tik grabas ištiesins. Tačiau šiems vaikams reikalinga pagalba.

Juk kiekvienas esame tik mažas varžtelis didelėje sistemoje. Kam stengtis kažką keisti?
Juk kiekvienas esame tik mažas varžtelis didelėje sistemoje. Kam stengtis kažką keisti?

Na, o visi kiti, mieli tėvai ir mamos, jeigu nenorite, kad jūsų palikuonis mirtų nuo svetimų rimbų ar lazdų, tai geriau jau paauklėkite savo sūnų ar dukrą fizinėmis bausmėmis – kad suprastų kas tai yra, kad paklustų besąlygiškai, kad neuždavinėtų kvailų klausimų. Juo labiau, jeigu pats esate tik įsakymams paklūstantis varžtelis, kodėl manote, kad jūsų vaikai gali būti geresni už jus? Kam jam suteikti geresnes sąlygas, jeigu jūs užaugote sveikas ir protingas prastesnėmis? Nėra jokio tolko kitaip elgtis! Ar tikrai nėra?

Problemos ir jų sprendimo būdai

Problemas lengviausia išspręsti, nustačius priežasčių pasekmių sąsajas ir ką nors pakeičiant priežastyse.  Kovojant su pasekmėmis priežastys nesikeičia, o problema, gaminanti pasekmes ir toliau lieka.

Fizinių bausmių atveju viskas veikia paprastai: jeigu už poelgį gaunama lupti, tai sekantį kartą to daryti nesinorės, nes bus baisu vėl gauti lupti. Nelabai svarbu kaip tas poelgis įtakoja jį ar jo aplinkinius. Jis žino, kad gaus lupti ir to užtenka. Iš mušančiojo pozicijos problemos sprendimas taip pat akivaizdus: paklusti, arba pašalinti skriaudiką.

Aš, žinoma, džiaugiuosi tais puikiais žmonėmis, kurie suprato, jog lupti vaikystėje gavo, nes buvo už ką ir dėl to neturi jokių problemų. Galbūt jie tų neigiamų emocijų ir pykčio ant savo skriaudikų nebelaiko. Galbūt jiems taip iš tiesų atrodo. Aš pakratęs savo atmintį neatsimenu nieko gero apie tas fizines bausmes. Matyt per mažai gavau.

Viskas labai paprasta, kai mums reikia tiesiog varžtelių  sistemai. Varžteliai skirti konkrečiam dalykui. O jei sulinkęs – galima ištiesinti. Varžtelių taip lengvai nesulaužysi.

Man labai patiko keletas socialinių reklamų transliuotų per Lietuvos televizijas:

Visi su kuriais aptarinėjome šių socialinių reklamų turinį sutiko, kad jos įtaigios ir stiprios. Dėl automobilio mušimo diržu gal kiek yra daugiau nuomonių, nes mat analogija per daug prasta.  Atseit vaikas ne mašina – jį galima mušti diržu. Bet aš asmeniškai šią reklamą suprantu kaip absurdo išryškinimą. Neadekvačių priemonių panaudojimo absurdo išryškinimą.

Prisiminiau kažkur (galbūt “Iliustruotoji istorija” žurnale, o gal pas Justę) skaičiau apie tai, kad viduramžiais sužeidimus padarytus ginklais gydydavo aprišdami tą įrankį, kuriuo buvo padaryta žaizda. Atseit, jeigu gydomas bus durklas, tai žaizda irgi užgis. Tai buvo aiškinama kažkokiais religiniais išvedžiojimais. Dabar, kai pagalvoju, net keista, suprantu, jog ir dabar atsirastų žmonių tikinčių šia teorija.

Šiame piešinyje matomas viduramžių medicinos efektyvumas.
Šiame piešinyje matomas viduramžių medicinos efektyvumas.

Žmonės ir dabar tiki, kad fizinėmis bausmėmis auklėti yra teisinga. Bet ar jie šitaip išsprendžia problemas? Ar tik dar labiau jas pagilina? Aš manau, jog pagilina.

Štai, pavyzdžiui, vienas iš G+ žmonių parašė:

Mane vaikystėj lupo reguliariai,na neva kai “buvo už ką”, ne už bet ką.  Išmokau vieną dalyką labai gerai-to niekada nedarysiu savo vaikam.

Šitam žmogui, panašu, jog fizinės bausmės padarė teigiamą įtaką – jis suprato, kad šitaip jis nesielgs su savo vaikais. Čia, tikiuosi, irgi suprantate, jog tai ironija. Juk suprantate?

Varžtelis ar kūrybiška asmenybė?

Daug protingų žmonių kalba apie besikeičiantį požiūrį į švietimo sistemą. Apie tai, kad mums konvejerinių varžtelių nebereikia. Apie tai, kad kūrybiškumas yra raktas į ateitį. Štai vienas iš tokių TED’e:

Ir tai ne vienintelis žmogus pasakojantis apie tai. Bet šis man daro įspūdį vien tuo, kad man patinka kaip jis prezentuoja, tai kaip jis pasakoja savo mintis. Paprastai tokie žmonės, turėdami tokį talentą, yra protingi ir jų idėjos vertos dėmesio.

Taigi, ko tikitės iš savo atžalos: kūrybiškumo ar buko paklusnumo? Aš renkuosi kūrybiškumą. Prisipažinsiu – nelengva. Retkarčiais tiesiog užstaugiu ant savo sūnų. Retkarčiais kyla noras užploti gerai per subinę.  Nei viena iš tų akimirkų nesididžiuoju. Ir stengiuosi pasikeisti taip, kad tokios nebesikartotų. Užtenka vien to, kad matau, kaip mano vaikai į tuos mano protrūkius reaguoja. O reaguoja jie paprastai: ta pačia agresija.

Piktas vaikas. Tai ko galite tikėtis, bausdami jį fizinėmis bausmėmis.
Piktas vaikas. Tai ko galite tikėtis, bausdami jį fizinėmis bausmėmis. (iš memecrunch.com)

Gerai yra tik tai, kad analizuodamas save post factum randu įdomių dalykų. Dalykų apie kuriuos be tų įvykių taip paprastai nepagalvočiau. Pyktis paprastai kyla tik iš to, kad aš turiu savo įsivaizduojamą pasaulio ir namų tvarką ir esu įsitikinęs, kad apie tai visi žino iki pačių smulkmenų. O jeigu kas nors toms taisyklėms nepaklūsta – aš susierzinu. Vietoje to, kad paaiškinčiau – rodau agresiją. Kaip minėjau – nei viena iš tų akimirkų nesididžiuoju.

Genealus britų aktorius ir puiki jo išraiška. Man taip būna retkarčiais irgi...
Genealus britų aktorius ir puiki jo išraiška. Man taip būna retkarčiais irgi... (iš fastcocreate.com)

 

Valstybė ir jos institucijų politika šeimos atžvilgiu

Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra valstybės kišimasis į šeimos reikalus. Tiesą sakant čia matau daugiau blogų dalykų negu gerų. Vien dėl to, kad valstybės kišimasis į šeimos reikalus irgi labai paprastas: jei yra problemų – atimam vaiką. Problema išspręsta.

Va čia panašu į tai, jog vaikas ir yra automobilis :D
Va čia panašu į tai, jog vaikas ir yra automobilis 😀 (iš heraldsun.com.au)

Žmonės elgiasi taip, kaip yra matuojami. Ar kažkaip panašiai sako TOC konsultantai a.k.a. komonsensėjai (man atrodo jie irgi iš kažko tą tiesą sužinojo, o paskui įsitikinę jos veikimu – ėmė patys platinti). O valstybinėje tarnyboje ta taisyklė veikia taip gerai, kaip niekur kitur taip gerai neveikia. Jeigu tarnyba matuojama pagal tai kiek daug vaikų atėmė iš asocialių šeimų, tai jie ir stengsis tą rodiklį gerinti, nežiūrint net į savo sąžinės ar sveiko proto balsą.

Šiuo metu žiūrima iš institucijų požiūrio taško. Lyg jos būtų svarbesnės už asocialiose šeimose augančius vaikus. Bet juk taip nėra, juk institucijų problemos mažesnės nei skriaudžiamų vaikų. Kai problemos pasekmės yra kenčiantis vaikas – neturime jo versti kentėti dar daugiau atseit spręsdami problemą ar jos pasekmes.

Čia pavaizduota darnioji šeima, pagal šeimos koncepciją ir nestandartinė šeima. Šeimos sprendžia įvairias problemas plaukiodamos mėlynų juostelių jūroje.
Čia pavaizduota darnioji šeima, pagal šeimos koncepciją ir nestandartinė šeima. Šeimos sprendžia įvairias problemas plaukiodamos mėlynų juostelių jūroje.

Taip jau sutapo, kad politinės partijos, kurios nariu esu vieno tokio skyriaus vienas toks vadovas (taip-taip tas pats, į kurio Gplus postą yra nuoroda šito tl;tr viršuje) <pasiūlė galimą problemos sprendimą. O dar vienas toks kitas žmogus komsomolkėj paplatino tokio sprendimo išaiškinimą.

Tai va, tas pats Remigijus Šimašius (apie kurį jau rašau čia trečiąjį kartą) savo bloge rašė ir apie tai kas yra įstatymas ir kaip reikia jo laikytis. Bet kaip padaryti, kad tas požiūris atsirastų vykdomosios valdžios sraigtelių galvose? Tikriausiai reikia priversti juos įstatymus suprasti ir vykdyti ne aklai, o pagal kontekstą, suprantant visuomenės interesą ir ginant nukentėjusius. Už neteisingą įstatymo interpretavimą duoti rykščių? Bet ar ne taip ugdomi varžteliai?

Priminsiu: žmonės elgiasi taip, kaip yra matuojami. Jeigu aiškiai parodysime, kad:

  • geriausias sprendimas yra neskriaudžiamas vaikas šeimoje,
  • visi kiti, tai tik išlygos – mažesnės problemos,
  • institucijos yra tik įrankis o ne tikslas,

tai bent jau turėsime prielaidas gyventi ne varžtelių ir sraigtelių pasaulyje, o žmonių.

Vėl blynai

Ir vėl blynai. Nes labai greitai ir vaikai valgo.

 

 

 

 

Spėkit kokie čia blynai:

Apversti blynai konkursui, kad atspėtų kokie.
Apversti blynai konkursui, kad atspėtų kokie.

Na? Bulviniai? Ane?

Čia dar neapversti blynai
Čia dar neapversti blynai

 

Ot ir ne bulviniai!

 

 

 

 

 

 

 

 

O čia jau stambiu planu apversti
O čia jau stambiu planu apversti

Čia yra obuoliniai blynai 😉

Su burokine tarka sutarkuota belekiek obuolių, truputį rudo cukraus ir truputis druskos – vienas kiaušinis ir truputį miltų.

Labai skanūs. Labai skanūs kepti obuoliai su trupučiu kiaušinio cukraus ir miltų.

Gydu

Čia bus apie vieną elektroninę parduotuvę.

 

 

Įžanga

– Labas! Paspausk “like” ant ten to ir ano, nes mums reikia jūsų palaikymo!
– Labas! Paspausk “like” ir “dalintis” ir laimėk kokį nors super gerą dalyką!
– Labas! Paspausk “like” ir man tėtis nupirks…

Esu tikras, kad visi, kas naudoja Feisbuką, yra susidūręs su panašiais prašymais. Daugelis iš mano pažįstamų ir šiaip friendų labai nemėgsta tokių.

Esu tikras kad kas nors apie tai yra jau parašęs. Antai Buržujus užsiminė apie tai kad panašūs sukčiautojai rinko “laikus” darbo partijai. Visai neseniai panašią bjaurastį mačiau ir aš pats:

Tokie verslininkai nekelia pasitikėjimo. Bent jau man.

Įžanga baigėsi 😉

Tai čia dabar jums parašysiu, jog  elektroninė parduotuvė, apie kurią čia toliau parašysiu, yra nepanaši į įžangoje paminėtus verslus.

Pasiprašė man į friendus toks Gydu Prekės Vaikams. Aš į friendus imu visus, nes naudojuosi feisbuku panašiai kaip Gpliusu[1]. Ir dar, užfriendinęs, visada paspaudžiu mygtuką, jog pažįstu realiame gyvenime – specialiai.

Ne už ilgo čiate tas peidžas pasisveikino, prisistatė Inga Mačiūniene:

Sveiki, Skirmantai Esu Inga Mačiūnienė […] pradėjau el.parduotuvę www.gydu.lt (fb labiau http://www.facebook.com/pages/Gydult/141223852692056?ref=hl), aišku pradžia nelengva tad rašau ir Jums, kad gal galėtumėte savo bloge ką nors parašyti apie mano el.parduotuvėlę, ir įterpti nuorodų, tiesiog taip google mane aukščiau reitinguotų. […]

Šis prašymas skyrėsi tuo, jog jis, matosi, parašytas man asmeniškai. Na… beveik 🙂 Užtai bendravo paprastai, be užuolankų ir aiškiai: nori, kad paminėčiau savo bloge, paaiškino kodėl jai tai yra vertinga ir pasakė kodėl man tai gali būti vertinga jos nuomone.

Žinoma, jos nuomonė teisinga – tų smulkių dovanėlių aš neatsisakysiu, jei Gydu dar neapsigalvojo. Bet didžiausia vertė man yra tai, jog šis verslas turi sąžiningo smulkaus verslo požymių.

Tokius žmones, kurie imasi iniciatyvos ir imasi veiklos aš labai gerbiu ir jais, kaip Lietuvos piliečiais didžiuojuosi.

Apie parduotuvę

Dizainas labai eklektiškas ir žaismingas – pats tas supermamoms. Bet tuo pačiu ir pakankamai funkcionalus ir manęs nesunervino:

Gydu - prekių vaikams internetinė parduotuvė
Gydu - prekių vaikams internetinė parduotuvė

Paklausiau žmonos nuomonės, o ji mūsų šeimoje rūpinasi rūbais ir melejonais kitų šeimos dalykų, nuo kurių aš išprotėčiau, jei imčiausi jais rūpintis. Tai ji pasakė:

kaklaskarės labai fainos

ir kaina pusė velnio

Čia, mano nuomone, reiškia, kad gera parduotuvė ir verta apsilankyti.

Nors mes šiaip jau įjunkome į kažkokius kitus internetus, kur žmona perka jau panešiotus daiktus: vertės ir kainos santykis kosminis. Bet, žinoma, mėgstame retkarčiais pasidžiaugti ir naujais dalykais.

Aš pats, kiek permetęs akimis pasiūlą, susidariau įspūdį, jog mama, įkūrusi šią parduotuvę, turi patirties ir žino kokie dalykai yra labiausiai reikalingi jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.

Parduotuvė turi kažkokį mokėjimai.lt pažymėjimą, kas, matyt, reiškia, jog verslas tikrai sąžiningas ir įsipareigojimai yra vykdomi. Čia Powiukė gal galėtų daugiau pakomentuoti.

Internetus verslininkei padarė kitas verslininkas – Justas Turonis, savo portfolio turintis dar vieną kitą man pažįstamą prekės ženklą. Dar vienas smulkus verslininkas – o tai dar viena priežastis parašyti.

Jeigu kas jau pirkote ten – papasakokite kaip sekėsi.

 

_____________________________

[1]– O Gpliusas šiuo požiūriu yra panašus į Diaspora, kuri tikriausiai daug ką paėmė iš Twitter (arba atvirkščiai), kurio lietuviai nesupranta, o aš pradėjau po truputį suprasti jo gerumą visai neseniai (o ypač po to, kai Google uždarė savo “Google Reader”).

 

____________________________________

Prenumeruokite komentarus šiam straipsniui
____________________________________

Buitinis sportas su vaikais

Būna, kad retkarčiais liekame vieni namie. Tai prasimanome visokių pramogų.

 

 

 

O užtai kad panaudojau Rocky filmo eye of the tiger, tai video įdėjau į Vimeo, o slaptažodis yra tas daiktas, kuris nukrenta ant žemės, kai būna šalta (mažosiomis raidėmis)*:

 

*- tas daiktas iš “s” raidės ir turi 7 raides, o gale irgi “s”… Ir vienaskaita…

 

ATN:

Čia yra puikus paaiškinimas apie tai, jog negalima vertikaliai filmuoti (ačiū Cronusui už parodymą):

Bet aš šitam filmavimui turiu krūvą pasiteisinimų. Bet kam jie įdomūs? Užtai šitas su lėlėm gerulis.

 

 

___________________________________

Užsiprenumeruokite komentarus šiam straipsniui

___________________________________

Varškėčiai

Google kiek atnaujino savo analytics’us ir aš ta proga susidėliojau sau dashboard’ą patogiai.

Viena iš statistikų, kuri man atrodo įdomi tai paieškos žodžiai, kuriais pas mane ateina lankytojai. Ne, jie ne tokie kaip pas Rokiškį. Tokiu kiekiu neprotingų žmonių pasigirti negaliu. Netgi atvirkščiai – galiu pasigirti itin protingais ir pragmatiškais lankytojais.

Šį mėnesį pas mane šimtai žmonių atėjo ieškodami varskes apkepas. Toliau pagal dažnumą yra skirmantas tumelis. Tava, matote. Ir išties, itin paprastu varškės apkepo receptu neseniai su jumis dalinausi. Na gal ne taip jau ir neseniai – daugiau negu du mėnesiai praėjo.

Galbūt niekas daugiau internete neturi varškės apkepo? Na, nesvarbu. Vistiek tai didžiulė sėkmė, kuria labai džiaugiuosi!

Paakintas tokios sėkmės aš šiandien išviriau šeimai ir sau varškėčių. Tai dar paprastesnis receptas nei apkepo. Varškėčiai gavosi puikūs! Švelnūs, minkštučiai – šilkiniai!

Va jums receptas:

  • 250 g riebios varškės. Kuo labiau grūdėta – tuo man skaniau. Aš kepiau su 15 proc. riebumo varške.
  • 2 kiaušiniai
  • 1 šaukštas su kaupu grietinės. Bet ne bet kokios grietinės, o riebios grietinės. 40 proc. riebumo grietinės – mums ji pati skaniausia.
  • 5 šaukštai sijotų miltų. Aš naudojau 550 C.
  • 1 žiupsnį druskos
  • cukraus (pagal skonį)

Visa tai reikia išmaišyti. Turi gautis nekočiojama, bet tiršta masė – sunkiai maišoma su šaukštu. Jei reikia pareguliuokit su miltais arba grietine.

Apskritai tai skanių varškėčių paslaptis, tai tešlos minkštumas. Ji turi būti minkšta – nekočiojama, bet tirštesnė negu blynų.

Darome varškėčius:

Štai kokie man gavosi:

Varškėčiai paruošti virimui
Varškėčiai paruošti virimui

Metame į verdantį vandenį:

O žinote kuo varškėčiai dar yra gerai? Ogi tuo, kad juos galima paruošti rytdienai ir jie šaldytuve palauks be jokių skonio ar kokybės praradimų. Gal net skanesni bus:

Varškėčiai rytdienai
Antra lėkštė varškėčių rytdienai keliauja į šaldytuvą

Iškilusius varškėčius reikia dar pavirti ~5 minutes (priklauso nuo dydžio). Pervirti negalima – bus pažliugę ir neskanūs.

Štai kokie jie gavosi man:

Varškėčiai išvirę su padažu: grietine (40 proc. riebumo) ir su sviestu
Varškėčiai išvirę su padažu: grietine (40 proc. riebumo) ir su sviestu

Turi gautis tokie minkšti, kad liežuviu spaudžiant prie gomurio – susispaustų, bet tuo pačiu ir kramtomi – nepavandeniję. Kuo didesni varškės gabaliukai – tuo skaniau.

Vaikams ypatingai patiko. Sušveitė viską ką išviriau. Tikiuosi rytoj irgi viską suvalgys.