Jaunėlis labai mėgsta grikius. Mes tai tuo džiaugiamės, nes mėsos jis nelabai mėgsta. Geriausiai eina McDonalds’o vištienos kepsneliai. Grikius ir aš mėgstu. Grikiai yra gerai – daug geležies.
Būna tik, kad išverdi tos košės daugiau nei suvalgoma, tai tada išmest būna labai gaila. Tad sugalvojau iškepti grikinius sausainius.
Continue reading Grikių sausainiai
Iš tėvų parsivežiau vengerkų. Vengerkos – tai pačios geriausios man žinomos slyvos: nedidelės, mėlynos, kietesnės, nei visos kitos ir žiauriai skanios.
Tų slyvų užderėjo tėvams nemažai, tai man įpylė gerus kelis kilogramus. Gaila buvo, kad supus, tai nutariau išlukštenti kauliukus ir su savo lėtaeige sulčiaspaude išspausti sultis. Iš pradžių nesitikėjau nieko itin gero, bet gavosi geriau nei tikėjausi.
Išspaudas surinkau, sumaišiau su šiek tiek cukraus, pakaitinau ir suformavęs dviem šaukšteliais slyvos formos gabaliukus sudėjau pakaitinti į orkaitę. Gavosi tokios keistos slyvos be kauliukų.
Continue reading Keksinis šokoladinis pyragas su slyvų džemu
Neseniai visa šeima atostogavome Turkijoje. Turkija, nes pigiau nei kitur ir ten su nedideliais vaikais gal paprasčiau. Nusipirkom 7 dienas visai neblogame viešbutyje (“Limak Limra“).
Turkijoje viešbučiuose yra maudomasi baseinuose, geriami kokteiliai, deginamasi, ir valgoma. Gal tiksliau – rijama. Gan daug.
Maistas neblogas – tik kiek vienodokas. Žmona labiausiai pasiilgo kiaulienos. Man atrodo kad ir aš. O ypatingai šoninės:
Dar pasiilgau namie gaminto maisto. Principe išvažiavę buvome tam, kad nuo naminio maisto pailsėtumėm. Panašu, kad pailsėjom.
Taigi, iš šaldytuvo išsitraukiau ėriuko kojos dalį (kažkurios kojos kažkuri dalis) ir ant silpnos kaitros viriau kokias ~4 valandas. Tiksliau neviriau, o šildžiau (vanduo neburbuliavo – tik “vaikščiojo”):
Kurį laiką galvojau ką čia su juo nuveikus. Mąsčiau apie mielines bandeles ir kažką panašaus į burgerius, kuriuos valgytumėm užkąsdami buljonu.
Bet tada, pasitaręs, nutariau atsisakyti tos minties, nes vaikai nelabai kažkaip valgo mūsų tuos burgerius, kad ir kokie jie man skanūs būtų (beje, Turkijoje irgi valgė daugiausiai tik makaronus ir bulvių košę).
Nutarėme buljoną padalinti keliems patiekalams: sriubai, šaldytuvui ir makaronams. Sriubą gaminom paprastuoju būdu: buljoną sumaišyt reikia su kuria nors šita sriuba. Žinau, kad tai “tas” fabrikas, kurio savininkas yra nuteistas ir kuris tyčiojasi iš Lietuvos teisėtvarkos kaip įmanydamas, bet ta produkcija visai nebloga.
Į šaldytuvą pasidėjau buljono puslitrį sekančiam kartui, na o likusią dalį kiek praskiedžiau vandeniu ir išviriau savo gamybos makaronų:
Na, o tada padažas: daug šoninės ir truputį ėriuko mėsos (smulkiai supjaustytos):
Ir štai, vualia:
Dabar beliko tik atsikratyti kažkaip tų priaugtų kelių kilogramų Turkijoje…
Itališką virtuvę nutariau palaikyti pas save dar šiek tiek. Eksploitinu makaronų gaminimo aparatą, kurį gavau dovanų. Specialiai. Nes aname poste (šiaip tai feisbuke) vienas komentatorius užsiminė, jog šis daiktas (kažkokiuose reitinguose) yra vienas mažiausiai naudingų ir naudojamų virtuvėje.
Ot ir ne! Bent jau šią savaitę. Taigi, Lazanija.
Ai beje, čia ne už ilgo bus postų apie tai kaip aš džiaugiuosi puikiais vilniečiais iš Šeškinės, kurie man atidaro duris. Čia užtat kad esu LRLS kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kartu su būsimu (su jūsų pagalba) meru Remigijum Šimašium. Esu 18’as (žr. 75 lapą :D). Bet šiandien dar bus kulinarija.
Lazaniją gaminome kartu su Dalia, pagal jos receptą:
Projektas visai dienai gavosi. Bet laaabai skanus 🙂
UPD: sekančią dieną lazanija yra gražesnė:
Ai tiesa, VRK sako, kad reikia žymėti visus postus soc. tinkluose, kad tai yra politinė reklama rinkiminės kampanijos metu. Tai čia žinokite gali būti politinės reklamos požymių (ypač viršuje esančiose eilutėse). Būkite atsargūs.
Niekas neapmokėjo, nes pasidariau sau šitą reklamą nemokamai. Fotoaparatą ir maisto produktus pirkome iš šeimos biudžeto. Ir kompiuterį. Ir elektrą. Ir kitus komunalinius mokesčius.
Čia mano tokia itališkų makaronų interpretacija. Tai gali būti, kad visai čia viskas ne itališka. Nes gal kiek kinietiškai, bet labiausiai tai tumeliškai 😀
Tai mano antras bandymas gamintis makaronus (su dovanotomis makaronų staklėmis – ačiū dar kartą, Brone). Makaronus, žinia, reikia gamintis iš kietųjų kviečių miltų. Mėginau prekybcentriuose paieškoti to stebuklo, bet kažkaip neradau. Tai pirmas bandymas buvo su aukščiausios rūšies “Kauno grūdų” miltais, kiaušiniais ir moliūgu. Gavosi neblogai:
Antrą kartą pamėginau su “Spelta” grūdų miltais (“Malsenos”). Gavosi labai skaniai. Pirmą kartą, kaip vėliau paaiškėjo, dariau per minkštą tešlą.
Taigi, “Speltos” grūdų miltai su kiaušiniais išminkyti iki kietos tešlos. Pagrindinis minkymas, kaip vėliau paaiškėjo (nes buvo per minkšta tešla, tai teko dar miltų vis pridėti), buvo atliekamas su staklėmis: truputį miltų, tada perlenki, tada persuki, tada dar miltų, perlenki ir vėl persuki. Tešla turi gautis tokia gan sausa. Štai rezultatas:
Šaldytuve radau vištienos blauzdelienos. Tai nutariau, jog tai bus padažas prie makaronų:
Pirmiausiai pakepinau svogūnus su česnakais. Pakepinęs padėjau į lėkštutę, nes jeigu kepčiau ten pat vištieną, tai visi svogūnai sukeptų arba susviltų:
Tada į tuščią keptuvę pripyliau gausiai aliejaus, gerai įkaitinau, sumečiau kulšelieną, pakepinau, aliejų išpyliau, sudėjau pomidorų pastos, truputį grietinės, sojos padažo, pomidorų padažo, kumyno ir čili dribsnių mišinuko, išviriau makaronus:
Tiesa, pamiršau paminėti: susipjausčiau juostelėmis morką ir įdėjau baigiant kaitinti kulšelieną su padažu. Gerai padariau: traškios morkos buvo labai į temą.
O štai čia rezultatas:
Suvalgėme su sergančiu vaiku kaip smakai. Palikau dar makaronų ir padažo vakarui: žmonai ir jaunėliui. Tikiuosi irgi įvertins.
Bene paprasčiausias blynų receptas yra čirvinių blynų receptas: kiaušinis, pienas, cukrus ir miltai. Galimai yra ir sudėtingesnių, bet mes tokius kepame.
Šiaip čirviniai blynai reiškia kai ką daugiau, nei tiesiog kažkoks maisto gaminys. Bent jau tiems žmonėms, kuriems dar teko gyventi Sovietmečiu. Tai buvo bene vienas paprasčiausių būdų pasidaryti kažko skanaus.
Neseniai netyčia padariau vieną atradimą. Vaikai užsimanė čirvinių blynų. Bet paaiškėjo, kad nėra pieno. Užtai buvo bananinio “Miau” pieninio gėrimo:
– Wai not? – pagalvojau.
Ir gavosi taip, kaip nesitikėjau, kad gausis. Plakant kiaušinį ir tą gėrimą su mikseriu pasigamino tokios itin tirštos putos – panašiai, kaip grietinėlės. Įmečiau keletą šaukštų 405D miltų ir tas purumas neprapuolė:
Masę į čirvinių blynų keptuvę ir vuolią! Traškūs it sausainiai čirviniai blynai:
Dabar jau ir jūs žinote geriausių čirvinių blynų receptą.
Štai šią savaitę būnu namie su jaunėliu, nes jaunėliui kokia tai snarglialigė.
Vyresnėlis darželyje, o tai reiškia, kad galiu sau leisti ką nors pagaminti.
Vakar štai pagaminau moliūgų sriubos ir troškinį su alumi.
Gavosi štai taip:
Mano skoniui gavosi labai skaniai. Tik vaikai kažkodėl neaprūvino. Keista, nes jaunėlis moliūgų tyres kūdikystėje kapojo kaip geras. Na, ne tai ne. Pats visą suvalgiau 😀
Su sąlyga, kad liko kalakuto virtos blauzdos nutariau padaryti iš jų įdarą virtiniams. O virtinius nutariau virti garuose, kad gautųsi kokie tai mantai ar tai kinietiški koldūnai.
Tai štai tos vakarykštės blauzdos ir kraštas tešlos. Tešlą dariau taip: nuplikiau truputį miltų verdančiu vandeniu įbėriau dar neplikytų miltų ir kiaušinį vieną ir truputėlį druskos.
Mėsą nuo kaulų nupjausčiau, pakepinau vieną svogūną ir truputį cukinijos:
Na, o tada svogūnus ir kiek patroškintas po dangčiu cukinijas ir kalakuto blauzdų mėsą, truputėlį druskos ir pipirų subėriau į puoduką ir sumaliau su blenderiu. Man būtų buvę skaniau tiesiog supjaustyti tos mėsos gabaliukai, bet galvojau apie vaikus.
Na, o tešlą pjausčiau su “Grant’s” stikline, nes tada gaunasi tokie trikampiai ir tai yra įdomiau 😀
Mantai gavosi va tokie kinietiški koldūnai:
Visus tuos virtinukus dėjau į garų puodą, kurį kažinkadais pirkome už vieną iš pirmųjų lipdukų akcijų:
Na, o tada į lėkštę sviesto, grietinės ir skanaus:
Tai bene vienas paprasčiausių ir skaniausių obuolių pyragų, kokių esu ragavęs. Taip pat sako ir Beata, nes pas ją radau šį receptą.
Beata sako, kad čia yra Vilmos geriausias obuolių pyragas su varške. Vilma, kaip supratau, yra Beatos draugė. Ir jos visos labai rūpinasi savo figūra.
Užtai šis pyragas neskirtas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Man atrodo, kad Beata sako, jog galima šį pyragą valgyti, kai lauke taip šalta. Kaip šalta? Ogi taip, kaip buvo, kai ji rašė tą straipsnį savo bloge. Dabar gi nėra labai šalta (+3 laipsniai pagal Celsijų).
Užtai pyragas ne blogesnis. Kaip ir ledai – jie ir žiemą tokie pat skanūs. Tik valgome juos mes dažniausiai namie, kur šilta, o ne lauke.
Visos tos figūros ir lauko temperatūros čia mažiau svarbios. Svarbiausia, kad šį pyragą paprasta gaminti ir jį labai mėgsta mūsų vaikai! Ir ne mažiau svarbu yra tai, kad pyrage daug varškės ir obuolių. O varškė ir obuoliai labai sveika augančiam organizmui.
Taigi štai:
Skanaus!
Būna tokių vakarų mums, kai kažko staiga užsimanome skanaus.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta – kažko nori skanaus, tai eini ir nusiperki. Bet ne. Nėra tai paprasta. Nepaprasta, nes neaišku ko norisi. Ar tai kokio pyraaaaago, ar tai kokio toooorto.
Tie kur šalia mūsų esančioje parduotuvėje, tai nelabai skanūs, o ir pasirinkimas labai prastas. Tikrai skanių pyragų ir tortų galima nusipirkti kokiose nors “Presto” ar “Krustum” ar panašiose vietose. Bet toli ir brungu.
Todėl nutarėme išsikepti tortą patys. Šiaip sau be progos, tiesiog kad skaniai suvalgytumėm.
Rado žmona internetuose štai šį šokoladinio torto su maskarponės kremu ir avietėmis receptą. REKOMENDUOJU! Labai skanus gavosi!
Biskvito tešlos gamyba man jau matyta. Labai panaši į keksų tešlą. Tai yra tą, kur reikia sviestuotą cukrų sujungti su kiaušiniais:
Keksus mes mėgstam. Keksus mėgsta daug žmonių.
Yra antai ir visas blogas vien tik su keksų receptais.
Tai štai išsikepėm anądien keksų. Tik receptą ėmiau ne iš to blogo, o iš šokoladinio varškės pyrago. To pyrago ne varškės sluoksnio skonis ir faktūra visai kaip kekso.
Visa esmė, yra sutrinti sviestą su cukrumi:
Tada į ten reikia dėti kiaušinius ir išmaišyti:
Paskui įdėti jogurto:
Dar įdėti džiovintų vaisių:
Miltų (kažkiek iš akies – svarbu, kad nebūtų per daug) dar kepimo miltelių. KEPIMO MILTELIŲ būtinai reikia įdėti. Na, o paskui sudėti į formeles:
O kepti 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje kol iškeps:
Silikoninėse formelėse liko šiek tiek sviesto/margarino mišinio. Panašu, kad per mažai kiaušinių/miltų dėjau. Bet skonis dėl to tik geresnis! Daugiau miltų ir kiaušinių gali reikšti kietesnį ir ne tokį skanų keksą.
