Mėsos pyragas

Posted 2014-01-05 by Skirmantas Tumelis

Kepiau mėsos pyragą.

Nors norėjau tai kepti taip vadinamą meatza – mėsos picą. Tai kai iš mėsos suformuojamas padas, o tada ant viršaus dedami piciniai priedai. Lietuviškų tokio dalyko receptų greitai neradau. Radau angliškų, bet tingėjau aiškintis kai kuriuos žodžius.

Tai štai internetuose radau kažkokį mėsos pyragą pas seforeceptai.lt. Receptas patiko dėl kokybiškos pustrapės tešlos (ingredientai davė suprasti, kad tikrai bus gera: 130g sviesto 400g miltų, 130g grietinės, 1 kiaušinio trynys, kepimo milteliai) ir varškės.

VARRRRRŠKĖĖĖSSS! Varškė, varškė, varškė, varškė! Kažkaip gerai man gaunasi su ta varškė. Ne veltui straipsnis apie varškės apkepą (specialiai nededu nuorodos) yra mano rekordinis peržiūrų kiekiu.

Dariau viską gan griežtai pagal receptą. Tik grietinės pasirodo neturėjau pakankamai tai pakeičiau grietinėle (nes jos tai turėjau). Į tešlą dėjau ~80 gramų grietinės (40 proc. riebumo – mes tik tokią mėgstam), o likusi dalis – grietinėlė.

VARRRŠKĖĖĖĖ! Su įtarkuotu parmezanu ir grietinėle — VARRRŠKĖĖĖĖ!
(200g) su įtarkuotu parmezanu (50g) ir grietinėle (100g)

Į varškės sluoksnį dėjau tik grietinėlę, nes grietinė baigėsi. Varškę naudojau maksimalaus riebumo, kokį randame parduotuvėse – 15 proc. Turguje galima gauti dar riebesnės. Kažkada su ja iškepiau savo tą apkepą. Gavosi žiauriai skanu. Kuo riebesnė varškė – tuo geriau. O ir tekstūra tos riebiosios yra visai kita: švelnesnė ir tokia minkštesnė.

Į mėsą dėjau blanširuotus smulkintus tris pomidorus, o ne konservuotus, nes neturėjau.

Svogūnai keli, česnakai keli, ~400g kiaulės sprandinės, trys blanširuoti ir susmulkinti pomidorai.

Daugiau nuo recepto lyg ir nenukrypau. Tiesa, neturėjau ten kažkokio tupervarės, tai pynę padariau pats. Nesigavo labai gražiai, bet užtai skaniai.

Paruošta šauti į krosnį. Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė. — Paruošta šauti į krosnį.
Tešlos padas, tada varškės sluoksnis, tada mėsos sluoksnis ir mano pseudo pynė.

Įdomu dar tai, kad patepti reikia viską tryniu, o ne tiesiog kiaušiniu plaktu. Taip parašyta recepte. Manau, kad gerai parašyta – išties apskrudimas labai skanus. Kiek skanesnis, nei kiaušinio plakinio.

Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte - t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. — Štai taip atrodo iškepęs. Kepiau keliom minutėm ilgiau nei recepte – t.y. ~45 minutes 200 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Buvo baisu, kad neiškeps gan storas padas. Kitą kartą dėčiau plonesnį jį ir kepčiau trumpiau.

Ir vienas patarimas pabaigai: nevalgykite jo karšto. Karštas jis ne koks. Toks rūgštokas ir varškės skonis keistas. O štai šaltas jis tiesiog puikus! Primena man kiek angliškus mėsos pyragėlius, kuriuos valgiau, kai ten buvau nutranzavęs padirbėti vienoje betono figūrėlių manufaktūroje.

Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas - puikus! — Štai čia jis prapjautas. Čia fotografuota kai karštas. Karštas jis nelabai, o štai šaltas – puikus!

Tiesa, vaikai kol kas nevalgė, nes buvo sotūs. Matysime, kaip bus kitą dieną.

Šokoladinis varškės pyragas

Posted 2013-11-19, updated on2013-11-19 by Skirmantas Tumelis

Sugalvojome sūnaus gimtadieniui iškepti pyragą, o ne pirkti kokį nors tortą ar ten šakotį.

Pirkti nenorime, nes su pirktiniais tortais ir ten visokiais jų ingredientais yra daugybė problemų: kai kurie vaikai gali būti alergiški, kokie nors produktai gali būti pasenę ir maži skrandžiai gali neatlaikyti apkrovos ir panašiai.

Apskritai darželių politika tortų atžvilgiu yra gan griežta, todėl nusprendėme patys iškepti ką nors.

Prieš kepant nusprendėme, kad reikia kepti kokį nors varškės apkepą ar panašų dalyką (alergiškų varškei nedaug būna žmonių). Dalia pasiūlė paieškoti šokoladinio varškės pyrago. Nu tai va ir suradome štai šį šokoladinį varškės pyragą.

Iškepiau kažką panašaus, nes namie neradau kakavos, o į parduotuvę eiti nebesinorėjo. Ir dar užtingau kaitinti šokoladą, tai tiesiog sumečiau gabaliukais į tešlą.

Darželyje torto neliko nei gabaliuko (nors kepiau ir dvigubą porciją) – gyrė. Todėl progai pasitaikius iškepiau jį dar kartą. Ir vėl nedėjau kakavos, o šokolado netirpinau – tiesiog įdėjau daugiau gabalų į tešlą ir vėl dariau dvigubo dydžio.

Proporcijos ir darbo eiga nuorodoje aukščiau, o čia, kaip visada, tiesiog eigos fotkės:

Čia yra sviestas su cukrumi sumaišytas ir ištrintas iki baltumo ir pusę kiaušinių porcijos sumaišyta jau

O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL'iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/ — O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL’iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/

O čia va matome kaip yra sumaišoma cukraus ir sviesto masė su kiaušiniu (vien dėl garso įdėjau video, o kadangi filmavau viena ranka, o kita maišiau, tai atrodo lyg maišė vaikas ar šiaip kažkoks žmogus su sutrikusia judesių koordinacija):

Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus. — Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus (dėjau truputį juodo ir truputį pieniško).

O čia varškės įdaras. Čia gal kiek nevisai tiksliai pagal receptą vėlgi padariau. Patingėjau atskirai cukrų su kiaušiniu išplakti. Tai panašu, kad tai buvo klaida. Ne kritinė, bet geriau atskirai ištrinti sviestą su varške, o kiaušinius su cukrumi išplakti irgi atskirai, o tik paskui sumaišyti.

Kepimo formą ištepiau sviestu. Gal ir nereikėjo to daryti, bet padariau.

O čia jau įpiltas varškės viduriukas ir užtepta kekso masė iš viršaus.

Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.

Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė :) — Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė 🙂

Nors atrodo jis visiškai kitaip negu originaliame recepte, bet buvo skanus. Kiaušiniai buvo labai dideli ir keksų masė buvo kiek skystesnė, nei galėjo būti.

Bet vis tiek gavosi labai skaniai!

Daug blynų iš daug pieno ir dar varškės

Posted 2013-10-09 by Skirmantas Tumelis

Vienas ryškesnių mano gyvenime prisiminimų buvo apie tai, kaip kepiau lietinius blynus savo būsimai žmonai ir kaip jai nuo jų buvo bloga.

Nuo to laiko praėjo jau nemažai metų ir aš dabar išmokau kepti ne lietinius blynus o Crepes’us. Tai tie patys lietiniai blynai tik ten reikia dėti daug SVIESTO ir daug PIENO. Todėl šis receptas geresnis.

Žmonės giriasi, kad šaldytuvai jų nematę tiek daug pieno, varškės ar jogurtų. Todėl jums labai tiks šių blynų receptas (spauskite ant paveiksliuko):

Daug sviesto ir pieno — Sviestas sviestuotas su grietinėle

O jeigu jūs turite vaikų, tai tuos blynus galima valgyti ir šitaip:

Gali būti, kad to sviestuoto blyno kaukė gerai veiks jūsų vaikų veido odą. O be to, jei dar pas jus nepradėjo šildyti, tai keptuvė, kurioje kepami blynai turi būti labai karšta, o tai reiškia, kad sušyla ir virtuvė. O jei sušyla virtuvė, tai virtuvėje būna šilčiau.

O jeigu turite daug varškės, tai vienas geriausių varškės apkepo receptų yra toks (spauskite ant paveiksliuko):

Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas purus ir labai skanus. Šaltas šiaip irgi skanus, bet šiltas skanesnis.

Galų gale, jei jūsų neįleido apsauginiai į koncertą, neišmeskite savo grūdėtosios varškės (spauskite ant paveiksliuko):

Čia yra grūdėtosios varškės blynas su bananais. — Čia praplėšdamas blyną bandžiau parodyti lengvai tystančius varškės gabaliukus

Pieno produktai turi daug kalcio ir dėl to labai reikalingi jūsų organizmui ir panašiai.

Plum bum plovas

Posted 2013-09-02, updated on2013-09-03 by Skirmantas Tumelis

Plum Bum Bar buvo atvykę į liberalų vasaros palydėtuves ir virė plovą.

Plovas dalykas geras. Pats aš gyvenime nesu gaminęs tikrojo plovo. Bet už tai esu ragavęs įvairių jo modifikacijų (nuo studentų ryžių košės su mėsgaliais iki špižiniame puode orkaitėje kepto beigi uzbekų bare valgyto plovo).

Ši Plum Bum Bar versija yra pati geriausia, kokią iki šiol gyvenime yra tekę ragauti. Manau, jog noriu įsigyti sunkų špižinį katilą arba vengrišką emaliuotą ir pabandyti pasigaminti plovą pats. Bandyčiau virti tokį patį kaip liberalų vasaros palydėtuvėse.

Nutariau surašyti tiek kiek supratau ir kiek mačiau gamybos paslapčių čia – visų pirma tam, kad atsiminčiau, o visų antra, kad sulauktumėm pastabų iš Lietuvos uzbekiško plovo specialisto.

Pačios pradžios nemačiau, bet iš šalia puodo esančių spirgių supratau, jog pirmiausiai buvo suspirginti riebūs avies gabalai:

Tuose riebaluose tada buvo verdama kūdesnieji avies gabalai. Tikriausiai tol, kol gerai apskrudo, nes atrodė gerai apskrudę:

Ten šalia katilo matote apskrudusius mėsos gabaliukus.

O katile tai tikriausiai daržovės buvo troškinamos. Bent jau svogūnai tai tikrai buvo dedami:

Na, o kai svogūnai apkepė, buvo sudėtos ir morkos bei mėsa:

Kai morkos galutinai iškepė, buvo pripilta vandens ir pridėta barbarisų (arba raugerškio):

Ryžiai dedami visai į pabaigą, o skysčio perteklius bėga per kraštus ir ten esantys riebalai labai įspūdingai dega:

Na ir visai į pabaigą dar dedami česnakai (Lietuvos uzbekiško plovo specialistas sako, kad per daug):

Kitus prieskonius praleidau (kumyno sakė dėjo). Plovas buvo gan aštrus ir riebus. Žodžiu – žiauriai skanus!

Plovas pagamintas. Kaip minėjau - žiauriai skanus! — Plovas pagamintas. Kaip minėjau – žiauriai skanus!

Sutaršėm viską gal per keliolika minučių. Virėjas vos spėjo sau atsidėti, kad paragautų.

Na, plovo specialistai, ką itin svarbaus čia praleidau, be ko nesigautų skanus plovas?

Vėl blynai

Posted 2013-03-26 by Skirmantas Tumelis

Ir vėl blynai. Nes labai greitai ir vaikai valgo.

Spėkit kokie čia blynai:

Apversti blynai konkursui, kad atspėtų kokie.

Na? Bulviniai? Ane?

Ot ir ne bulviniai!

Čia yra obuoliniai blynai 😉

Su burokine tarka sutarkuota belekiek obuolių, truputį rudo cukraus ir truputis druskos – vienas kiaušinis ir truputį miltų.

Labai skanūs. Labai skanūs kepti obuoliai su trupučiu kiaušinio cukraus ir miltų.

Vapiano

Posted 2013-02-19, updated on2013-02-26 by Skirmantas Tumelis

Apie šį restoraną rašė jau nemažai žmonių. Net aš rašiau du kartus: Laukinėse Žąsyse ir čia, apie tai, kaip pasiekiau greičio rekordą.

Vakar įvyko dar vienas visai įdomus dalykas. Praėjusią savaitę, gavau štai tokį pakvietimą:

Va Piano pakvietimas — Vapiano pakvietimas

O aš į įvairius blogerių susitikimus stengiuosi visada nuvykti. Jūs tai jau žinote.

Pasiėmiau sūnų iš darželio ir 18:00 buvau vietoje. Taip jau yra, kad gan dažnai šiame restorane pietauju, nes maistas jų puikus ir gal net kiek per puikus tiesiog kiekvieniems pietums. Per geri, nes prie gero priprantama ir paskui labai sunku atprasti.

Restorane radau ~10 merginų susėdusių aplink vieną iš staliukų prie baro ir skanaujančių užkandžius. Deja nei vienos iš jų neatsiminiau anksčiau kur nors matęs ir blogų neprisimenu (kažką apie koldūnus atsimenu… gėda ant manęs). Pasiteisinimui papasakosiu, jog tą vakarą sūnus, matyt, darželyje nespėjo tiek kiek reikia pasinaudoti tualetu, tad teko eiti į restorano. 3 kartus: mažo, didelio ir katastrofiško.

Pertraukose tarp lakstymų ir katastrofų pasekmių valdymo vis bandydavau įsijungti į jau vykstantį pokalbį, kur ponas Tarvo Jaansoo pasakojo apie tai kaip įkūrė biznį ir kaip jiems pavyko sugalvoti tą koncepciją.

Apie restorano maistą daugiau negu jau parašyta pas Andrių Užkalnį jo maisto portale (žąsys apie restoraną, žąsys apie picą) daugiau nesugalvosiu. Nebent tik pridursiu, kad su virtuvės šefais visais susipažinęs ir kas kartą užsisakau vis ką nors kitaip (pavyzdžiui, pomidorų padažo į carbonara, bei čili pipirų), nes tai yra smagu ir tai yra galima.

Įdomu buvo tai, jog aš visuomet maniau, jog Vapiano užmanymas buvo tiesiog tiekti kažką panašaus į greitą maistą, bet su kitu požiūriu į kokybę ir kad principas daugiau/mažiau nusižiūrėtas nuo japonų virtuvės koncepcijos, kur šefas gamina kažką ant įkaitintos keptuvės prie stalo (nepamenu kaip tai vadinasi).

Dar įdomu ir tai, jog visą maistą restoranas perka iš užsienio. Jokio, deja, neperka iš Lietuvos. Sakė, kad tikrino ką galėjo, bet, deja, niekas netiko. Estijoje, tarp kitko, irgi tas pats. Net šoninę ir tą perka iš Italijos.

Pasirodo, jog koncepcija buvo sugalvota iš to, jog kaimo italų šeimoje gamina visada mama, o aplink ją verda gyvenimas – visi mato ką gamina, o paskui kartu valgo. Gal tai ir panašu į dabar esančią Vapiano koncepciją. Tokia romantiška koncepcija.

Visą techniką ir procesus suderino su kompanija Franke, katrie yra labai didelė virtuvės reikmenų parduotuvė Pasaulyje.

Pasirodo ponas Tarvo susitikimus su blogeriais daro visose šalyse, kur turi savo restoranų. Tai yra sveikintina iniciatyva. Sveikintina ir aš tuo labai džiaugiuosi!

Tie kas neatėjote, galite tik gailėtis, nes blogerės gavo uniformas ir galėjo pačios pasigaminti restorane kokį nors patiekalą, o paskui degustavo.

Aš gi visas išsibarstęs užsisakiau paprastą carbonara, suvalgėme kartu su sūnumi ir išlėkėme namo, nes vaikas pavargo ir jam ten atsibodo tai, jog dėmesio mažai skiriama jam.

Labai tikiuosi, kad merginos parašys daugiau ir įdomiau ir įdės nuotraukų – keletas jų turėjo fotoaparatus ir tai ten tai šen fotografavo. Tik, tiesa, nežinau kaip aš surasiu tuos straipsnius, nes vėlgi, gėda ant manęs, nepamenu nei vienos merginos blogo :/ Gal man padėsite kas?

ATN:

O susitikime buvo šios merginos:

Beata – http://beatulia.blogspot.com/

Dalia – http://www.7ravioli.com/

Indrė – http://gpmagija.blogspot.com/

Inga – http://ribaude.blogspot.com/

Ineta – http://gamyklele.lt/

Jurga – http://savaitgaliorendezvous.blogspot.com/

Lina – http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com/

Marija – http://receptumedis.lt/

Skurmantė – http://www.forellesreceptai.lt/

Vilma – http://skanuseksperimentai.blogspot.com/

Violeta – http://violetos-kambariukas.blogspot.com/

Ačiū, Viktorija!

Varškėčiai

Posted 2013-01-17 by Skirmantas Tumelis

Google kiek atnaujino savo analytics’us ir aš ta proga susidėliojau sau dashboard’ą patogiai.

Viena iš statistikų, kuri man atrodo įdomi tai paieškos žodžiai, kuriais pas mane ateina lankytojai. Ne, jie ne tokie kaip pas Rokiškį. Tokiu kiekiu neprotingų žmonių pasigirti negaliu. Netgi atvirkščiai – galiu pasigirti itin protingais ir pragmatiškais lankytojais.

Šį mėnesį pas mane šimtai žmonių atėjo ieškodami varskes apkepas. Toliau pagal dažnumą yra skirmantas tumelis. Tava, matote. Ir išties, itin paprastu varškės apkepo receptu neseniai su jumis dalinausi. Na gal ne taip jau ir neseniai – daugiau negu du mėnesiai praėjo.

Galbūt niekas daugiau internete neturi varškės apkepo? Na, nesvarbu. Vistiek tai didžiulė sėkmė, kuria labai džiaugiuosi!

Paakintas tokios sėkmės aš šiandien išviriau šeimai ir sau varškėčių. Tai dar paprastesnis receptas nei apkepo. Varškėčiai gavosi puikūs! Švelnūs, minkštučiai – šilkiniai!

Va jums receptas:

250 g riebios varškės. Kuo labiau grūdėta – tuo man skaniau. Aš kepiau su 15 proc. riebumo varške.
2 kiaušiniai
1 šaukštas su kaupu grietinės. Bet ne bet kokios grietinės, o riebios grietinės. 40 proc. riebumo grietinės – mums ji pati skaniausia.
5 šaukštai sijotų miltų. Aš naudojau 550 C.
1 žiupsnį druskos
cukraus (pagal skonį)

Visa tai reikia išmaišyti. Turi gautis nekočiojama, bet tiršta masė – sunkiai maišoma su šaukštu. Jei reikia pareguliuokit su miltais arba grietine.

Apskritai tai skanių varškėčių paslaptis, tai tešlos minkštumas. Ji turi būti minkšta – nekočiojama, bet tirštesnė negu blynų.

Darome varškėčius:

Štai kokie man gavosi:

Metame į verdantį vandenį:

O žinote kuo varškėčiai dar yra gerai? Ogi tuo, kad juos galima paruošti rytdienai ir jie šaldytuve palauks be jokių skonio ar kokybės praradimų. Gal net skanesni bus:

Varškėčiai rytdienai — Antra lėkštė varškėčių rytdienai keliauja į šaldytuvą

Iškilusius varškėčius reikia dar pavirti ~5 minutes (priklauso nuo dydžio). Pervirti negalima – bus pažliugę ir neskanūs.

Štai kokie jie gavosi man:

Varškėčiai išvirę su padažu: grietine (40 proc. riebumo) ir su sviestu

Turi gautis tokie minkšti, kad liežuviu spaudžiant prie gomurio – susispaustų, bet tuo pačiu ir kramtomi – nepavandeniję. Kuo didesni varškės gabaliukai – tuo skaniau.

Vaikams ypatingai patiko. Sušveitė viską ką išviriau. Tikiuosi rytoj irgi viską suvalgys.

Burgeris su plėšyta kiauliena

Posted 2013-01-05, updated on2013-01-09 by Skirmantas Tumelis

Šiandien įsijungiau Kuchnia TV. Nežiūrėkite, kad tai rusiškas kanalas – dėl to jis ne geresnis, bet nėra labai blogas, nes daug rodo pirktų (o gal pasiskolintų) Vakarų Europos, o ir Amerikos, o ir kitų šalių virtuvinės produkcijos. Turi ir savo autorinių laidų, kurių kai kurios irgi gal visai neblogos.

Ten rodo viena tokį išprotėjusį amerikietį, kurio gaminimas grilyje yra atskira meno rūšis, kurią gali sugalvoti tik amerikiečiai, nors pastarasis visai ir nestoras.

Ten rodė šiandien laidą, kurios pavadinimo neprisimenu, kur rodė pačius geriausius (populiariausius ar žymiausius) Amerikos hot dog’ų ir kitokio greito maisto gamintojus ir pardavėjus. Tai toje laidoje buvo ir vienas greito maisto gamintojas, kuris gamino burgerius su plėšyta kiauliena. O štai ten mano nervai ir neatlaikė.

Pirkome ~kilogramą sprandinės, kurį užpričmuožyjau gurum masala prieskonių mišiniu ir karštoje keptuvėje apkepiau kiekvieną mėsos šoną, kad sultingumas viduje išliktų, įsukau į foliją ir į orkaitę, kurioje 180 lapsnių pagal celsijų temperatūroje kepiau ~4 valandas.

Burgeriams dar reikia bandelių, kurias irgi nutarėme išsikepti. Tam paėmėme receptą iš knygutės, kurią žmona nupirko dovanoms, bet pasilikome sau:

4 su puse stiklinių (650-700 g) kvietinių (550 C) miltų
4 šaukšteliai sausų mielių
250 ml ~~miltų~~ pieno
2 šaukštai sviesto
125 ml vandens
kiaušinio trynys
2 šaukštai cukraus
1 šaukštelis druskos

Pienas su vandeniu turi būti šilti, kaip ir sviestas. Visa tai sumaišome, palaukiame kol iškils, tada dar kartą permaišome, formuojame rutuliukus, kuriuos suplojame ir dedame į blėką:

Bandeles suplojame. Jos pakils ir bus labai geros burgerių bandelės. Ach, dar viršų sutepiau su likusiu paplaktu baltymu ir pabarsčiau tai kepintomis linų sėklomis, nes sezamo, pasirodo, nebebuvo stalčiuje.

Tada reikia dar reikia palaukti, kol jos iškils ir tada kepti. Taip jos bus dar puresnės.

Grįžtame prie mėsos.

Mėsa trapi, sultinga ir minkšta - plėšyti galima su šakutėm. Arba su rankom. Tik rankom karšta.

Mėsa labai graži bet tik mėsos skonio, nes prieskoniai tik ant plutelės. Bet tai ne bėda, nes tiek druską, tiek kitokius prieskonius reikia dėti suplėšius visą mėsą.

Štai mėsa su prieskoniais ir padažais: rauginti agurkai, druska, grietinėlė ir majonezas. Galima buvo ir geriau, bet tuo momentu man fantazijos pritrūko.

Įdarui dar pasiruošiau pamarinuotų svogūnų, kurių nedėjau į bendrą puodą, nes vaikai svogūnų nelabai mėgsta mano. Kol kas. Svogūnus supjausčiau, įpyliau sušio padažo (ten actas su kažkuo) ir dar truputį obuolių acto, ir cukraus, ir druskos.

O štai čia rezultatas: