Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.
Bet taip nieko ir nepadariau:
Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
Nepažiūrėjau įdomaus filmo
Neišsilyginau marškinių
Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:
Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
Iškepiau krepus:
įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…
___________________________________
1– Aš jau nebevadinu to tvarkymusi, nes nieko mes ten labai nesusitvarkom… Tik kiek betvarkę sumažiname ir priartėjame prie higienos normų….
2– Galima sakyti, kad lietiniai blynai, bet mano lietiniai yra neskanūs, o krepai skanūs 😉 Įdarą darė žmona.
Geriausiems skonio/darbo santykio verte šonkauliams reikia kiaulės šonkaulių. Kiaulės šonkaulius pirkome iš ūkininko su visa puse kiaulės. Todėl negarantuoju, kad jums taip irgi skaniai gausis, nes tie ūkininkai užsiima grūdinėmis kultūromis, o kiaulę pardavė po blatu.
Taigi, imame šonkaulius ir įtriname Tandoori masala (prieskonių mišinys toks raudonas skirtas specialiai kepimui). Tos masalos pirkau berods kažkokioje prieskonių parduotuvėje ir gal net CUP’e.
Dar šiek tiek pabarstome druska (negausiai, nes skaniau ant gatavų druskos pabarstyt) ir pipiriukais. Aš dar pašlakščiau trupučiu linų sėmenų aliejum, bet šiaip, tikiriausiai tas yr nebūtina.
Paliekame šonkaulius ramybėje. Mum pavyko juos palikti beveik parai.
Dedame šonkaulius ant grotelių orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių Celsijaus.
Palaukiame kol iškeps ir valgome:
P.S. Pastebėjau, kad mano masaloje yra net du “E”! Tikriausiai dėl to ir buvo taip skanu… 😉
Maisto priedas
Funkcija
Gali paūmėti ar kilti šios ligos
E102
Tartrazinas
Dažiklis
Alergija, astma, hiperaktyvumas
E214
Etilo p–hidroksibenzoatas
Konservantas
Alergija, astma
Dar tas E-214 gali sukelti vėžines ligas sako… Sako va čia.
Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.
Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:
Dedam virti bulves. Su lupynom ar be lupynų – nesvarbu.
Imam spirgų. Spirgus galima imti iš skerstuvių kresnų:
O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).
Spirgus gerai paspirginti. Galima dar dėti svogūnų. Bet žmona jų paprastai nededa, nes nėra didelė tų mėgėja.
Spirgus su taukais supilti į tuščią puodą.
Keptuvėn įpilti pieno ir įdėti keletą šaukštų miltų – viską nuolat maišyti iki sutirštės.
Tą bešamelį supilti ant spirgų:
Tą bešamelį su spirgais pilti ant bulvių, užsigerti kefyru, o užkąsti dar galima ir raugintais kopūstais – vitaminas C, kad riebybių riebybė nebūtų tokia sunki:
Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.
Taigi mumi su Rokiškisu buvome aplankę Vapiano. Lankymasis vyko, kai vyko pietų pertrauka. Todėl teko eilėse pastovėti.
Aš tuom tarpu šiandien ten apsilankiau pusę trijų – jokių eilių. Specialiai nutariau pamatuoti kiek laiko man užtruks nuo užsisakymo iki maisto pagaminimo ir iki pavalgymo. Taigi, kadangi eilių nebuvo, tai užsisakyti pavyko per keletą sekundžių (tam kad greičiau būtų užsakiau dienos pietus “carbonara” (tikriausiai tai kažkas apie karbamidą arba apie anglį)) ir desertą. Pagamino man tą karbamidą per 4 minutes. Pagautas azarto viską pasistengiau sukišti į save kaip galima greičiau (užtrukau 5 minutes), o atsiskaičiau dar per 1 minutę. Taigi, 10 minučių. Būčiau gal dar greičiau suvalgęs, bet godumo pagautas dar užsisakiau pomidorų sultis, kurias gerti užtruko keletą sekundžių.
Aš žinokit neįsivaizduoju nieko kas galėtų turėti geresnį laiko/kokybės (kokybės, nes maistas ką tik pagamintas, ne kažkokie pusfabrikačiai, o geras normalus maistas) santykį. Aš net nemanau, kad įmanoma dar ką nors greičiau padaryti. Na, nebent maistą pirkti išsinešimui ir valgyti bėgant. nesuprantu kodėl tai vadinasi “Va Piano” (“lėtai” itališkai), o ne pvz “Veloce” (“greitai” itališkai).
Nežinau ar čia tik aš vienas esu pastebėjęs, bet yra tokia taisyklė – kuo tortas atrodo gražiau, tuo jo skonis blogesnis. Na, nekalbant jau apie tortus iš prekybcentrių, kurių skonis paprastai būna lyg margarino su cukrum. Žinoma, yra ir skanesnių, bet prikišti visokių stabilizatorių ir konservantų.
Yra kitas pasirinkimas – pirkti tortus specializuotose cukrainėse. Nors ir ten ne visada esi užtikrintas ar skanu bus ar kokybiška.
O bet tačiau yra tokia draugė Marija, kuri, galima sakyti, atranda save tortų gamyboje. Jos tortai visada skanūs, o be to ir labai gražūs. Ji juos gamina su polėkiu ir kaina sąžininga.
Neseniai atsirado ir jos interneto svetainė, bet ji dar tik kuriama ir dar pusiau veikianti… Bet tortai yra daromi ir užsisakinėti galima. Tad, jei norėsite gauti gražų skanumą, siūlau susisiekti. Tortai daromi pagal individualius užsakymus.
Čia vienas kitas jos tortų (jie taip pat skanūs kaip ir atrodo):