Šitam KPŠ’ui pavyko pririnkti nemažai ir visai neblogo Š.
Jei būčiau koks anglakalbis anglakalbėje šalyje, tai gal kiek pasikuklinčiau kai kuriuos iš jų dėti ir rodyti viešai.
O gal ir ne. Ne, nes juk perspėju jus visus. Perspėju kiekvieną kartą. Nes to atmatyti ir atgirdėti negalėsite.
Šį kartą perspėju ir vėl: toliau matysite KPŠ. Laikykite save perspėtais.
Štai čia yra šunys su pėdkelnėm:
NSFW! NSFW! Ta prasme, nesaugu žiūrėti darbe. Yra nuogų žandų.
O čia kitas šuo, kuriam pavadėlį pametė matyt:
Viskas normaliai- Čiukas, kalakutas ir žvakės:
Tatai yra menas:
O man apuokai ir pelėdos irgi labai gražūs:
O tai yra metalo anime opera. Man nepavyko visko peržiūrėti:
Kažkodėl pagalvojau apie tai kodėl mes geriame kitų žinduolių pieną ir mums ne bjauru:
O čia apie tokį filosofą, kuris pasakė, kad reikia nupjauti kiaušinius. Labai smagus atlikėjas labai smagiai apie tai padainavo:
Musulmonų propagandistai siautėja feisbukuose:
Ten jam nėščia moteris ant rankos užaugo:
O šito bičo kanalas man buvo atradimas. KPŠ’o kasyklos!
Naujas laukinių keleivių paėmimo būdas:
Keleivių paėmimo būdas – kitas lygis:
Geras vakarėlis buvo:
Matyt tas teletabis žiūrėjo šį klipą:
Asociatyvinė reklama savo vietoje daro stebuklus!
Nesuprantu ar čia parodija ar rimtas dalykas ir bet kuriuo atveju tai yra totalus KPŠ:
Čia kažkoks tai labai stiprus asociatyvinis pasąmoninis užtaisas:
Atsiminkite, vaikai, ir jūs galite susirgti vėžiu:
Wallace & Gromit: The Curse of the Were-Rabbit.
Yeah, man! Nigga!
O šiame klipe pamatysite ir baltą nigerį:
Neseniai žiūrėjau “Kopa”:
Fainas rankinukas:
Smauglys buvo greitesnis:
Kaip manote, kas bus pirmasis tokio klubo narys?
Asmeninis tankutis:
Įdomu, ką tos merginos galvoja ir ką nori tuo pasakyti?
O šitos merginos visai neaišku ką galvojo. Čia irgi truputį NSFW:
Dar mačiau nuotraukų žmogaus, kuris išsitatuiravo porno saitų adresus ant veido ir už tai gauna pinigus, kuriuos išleidžia savo šeimos išmaitinimui. Geras daiktas tos tatuiruotės, ane?
Jus stebi surūdijusi skardinė:
Na, o čia tai tikriausiai kažkieno sapnas:
Na, o čia yra nuostabus Rusijos liaudies menas iš šiukšlių:
Sakoma nėra nieko labiau užburiančio, kaip žiūrėti į tekantį vandenį, degančią ugnį ir dirbantį kolegą vargstantį nesportišką pagyvenusį vyriškį lipantį į kalną. Tai aišku, kad nėra labai malonu žiūrėti, kai vaizdas toks paplaukęs ir taip šokčioja. Todėl tiems, kas žiūrės, linkiu nesusirgti jūrlige.
Taigi, sėdėjimas ofise nepadeda užlipti į kalną:
Ten kur pradžioje nutrūksta, tai ten ne nuovargis, ten telefono vieta pasibaigė, tai jis tada man pranešė, jog įrašinės į SD kortelę. Gerai, kad pasakė 😀
P.S. yra ir labai visai neblogas blogas, kuris vadinasi namop. Ten rašo moteris, kuri vis grįžta namo, bet, kadangi dar nesugrįžo, tai tik namop.
Tik aš dažniausiai jį matau tokį, koks jis yra tarp mano namų ir darbo. Savotiškai gražus ir įdomus.
Vaikų darželį vėl pakeitėm. Gavom abiem vaikams po vietą valstybiniame.
Nors jaučiau, kad tai downgreidas, bet kišenė nulėmė sprendimą. Tame darželyje viskas yra geriau, nei galvojau. Žinoma, ne taip gerai, kaip Taškiuje, bet… Pasinaudosime patarimais daugiau keliauti.
Naujas darželis – naujas maršrutas. Einu dabar pro tą patį miškelį, bet per kitą jo vietą. Leidžiuosi per patį to kalnelio statumą. Ten yra toks takelis žvyruotas.
Tai štai jums filmas… Su savo kompiuteriuku filmavau, tai kokybė prastoka. Nedarykite full-screen. Šis daiktas gi puikiausiai tiktų ir mano KPŠ‘ui (kuris, beje, ateinantį ketvirtadienį bus – nebent nutiks koks force majeure’as):
“Kūnui reikalinga mankšta. Smegenys yra kūne, todėl joms ši taisyklė taip pat galioja”.
-Aš.
Analizė ir komentaras:
A/ Fizikai sako, jog judėjimas, tai kūno savybė būti keliuose erdvėlaikio taškuose. Remiantis entropija galima daryti išvadą, jog minėtas kūno judėjimas normalioje būsenoje yra chaotiškas. Visame tame chaose atsiranda gi informacijos centrai, kuriuose atsiranda dėsningumų. Tie dėsningumai vėliau perduodami į kitus energijos lygius. Todėl šio posakio semantiką reikėtų apsukti.
B/ Serioža iš trečio padjiezdo komentaras: Vo! Aš irgi taip sakau! Vovka sekančio butelio nubėga tik gerai užvožus atbula ranka jam per galvą…
C/ Reikalų ministerijos popierizmo departamento segtuvų vedėjo komentaras: Reikalų ministerijos popierizmo departamentų segtuvo skyrius (toliau ~ Skyrius) atliko jūsų užklausos analizę ir pateikia šį atsakymą:
Pagal Skyriaus darbo reglamentą, kompetencijas ir taisykles, jokių individų fizinės veiklos normatyvų nustatymai yra nereglamentuojami.
D/ Simonos iš Feisbuko komentaras: LOL! :DDD Piewa! :/ Ne cool… :((((( Mewwwww…. ^o^
E/ Skirmanto Tumelio komentaras:
Labai gera knyga. Šią knygą reikia skaityti daug kartų. Tiek, kol kiekvieno komentaro prasmė bus aiški.
Daugiausiai nesupratau eiliuotų komentarų, bet tais, kuriuos supratau, labai džiaugiausi. Tikrasis “Joy of struggle” (malonumas siekti sunkiai pasiekiamą tikslą ir gal net jį pasiekti)!
Man atrodo aš jau nustebinau keletą žmonių nei iš šio nei iš to žvingtelėdamas kur nors eilėje ir besidairydamas į šalis su žvilgsniu: “Matėt! Pagavau kampą! Bet tai matot kaip čia?!”.
Šitam blogo įrašui kaupiausi nuo š.m. birželio (todėl jis yra didelis tl;tr, bet tikiuosi, kad atsiras nors vienas perskaitęs).
Tai yra istorija apie tai, kaip aš kopiau į biurokratijos kalną[2].
Tai toks kalnas į kurį pradžioje maniausi užlipsiąs su tuo ką turiu – be specialaus pasiruošimo. Deja, teko keletą kartų grįžti ir vis ką nors pasiimti. Žengus kelis žingsnius į priekį tekdavo vis žengti keletą atgal ar į šonus. Tokia sekinanti kelionė.
Užtai dabar, užsikabarojęs, galiu su visais pasidalinti patirtimi ir papasakoti kaip tai padaryti jums. Jums, tai bet kuriam pilnamečiam šio blogo skaitytojui. Taip – JUMS. Jūs irgi galite būti savo bendrijos pirmininku(-e).
Jūs galite paklausti manęs, savęs ir apskritai retoriškai: “o kam man to reikia?”. Tuoj paaiškinsiu.
Pačioje šio tl;tr’o pradžioje užrašiau “arba užjausti”, nes “o kam man to reikia?”. Mano pažįstami ir draugai klausė manęs to paties. Juk tai tik papildomas vargas ir mažai naudos! Panašiai kalbėjo mano draugai ir pažįstami pernai, kai sužinojo, jog kandidatuoju į Seimą[3].
O aš, kaip ir jiems ar jums, užduosiu tą patį klausimą, kuriuo atsakinėjau tada: o kas jeigu ne aš? O kas jeigu ne jūs? Kur jei ne ten, kur jums labiausiai rūpi ir skauda, reikia daryti svarbiausius sprendimus?
Aišku galite sakyti ir taip: “neišrinko į Seimą, tai dabar daugiabučio pirmininku nors tapo”. Nu taip išeina, kad taip gavosi…
Kaip jums tapti bendrijos pirmininke(-u)
Aš tikrai manau, kad jūs galėtumėte tapti savo bendrijos pirmininku(-e) ir kad to reikia.
Ši mintis dar labiau išryškėjo, kai nuėjęs į vieną seminarą pamačiau keletą bendrijų vadovų. Tiesa, seminare susirinko, manau, patys aktyviausi ir geriausi Vilniaus bendrijų pirmininkai (ir berods viena pirmininkė). Tačiau amžiaus vidurkis buvo ~60 metų. Kolegų ir draugų atsiliepimai apie jų pirmininkes(-us) nėra patys pozityviausi – iš čia ir darau išvadą, jog tas amžiaus vidurkis gali nebūti geru dalyku.
Daugelis manome, kad vieta, kurioje gyvename mes (dažnai su šeimomis) nėra svarbus dalykas, todėl visi aplinkos ir gerbūvio dalykai yra nesvarbūs. Tiek nesvarbūs, kad galime tuos reikalus atiduoti tvarkyti žmogui, kuris tiesiog turi laiko. Be to aš (AŠ!) turiu savo gyvenime daug svarbesnių dalykų, nei kažkokie žemiški daugiabučių ar kitokių namų bendrijos reikalai. Ane?
Tokį įspūdį susidariau vien iš to, kaip žmonės žiūri ir supranta savo bendrijas ir jų vadovybę. Žinoma, kad galiu ir klysti.
Jeigu jūs nemanote, kad šeima ir aplinka, kurioje praleidžiate savo patį vertingiausią laiką, yra nesvarbi, tai jūs turėtumėte suprasti, jog imtis iniciatyvos reikia. Jeigu vertinate savo šeimą ir suprantate, kad aplinka, kurioje praleidžiate savo vertingiausią laiką svarbi, tai suprantate, jog iniciatyvos imtis reikia.
Taigi, svarbiausiai būti iniciatyviu ir nebijoti veikti. Aš, be to kad šiek tiek veikiau, tai daug ir pliurpiau(-iu) į mūsų bendrijos forumą, o veliau dar sukūriau ir blogą (žr. pačią pirmą nuorodą). Tada dar tapau forumo moderatoriumi. O dar vėliau, tiesiog iš skūpumo, suorganizavau ar padėjau suorganizuoti keletą kolektyvinių iniciatyvų (masinį langų valymąsi, balkonų stiklinimą, kondicionierių įrengimą, priešgaisrinės sistemos remontą ir panašiai)[4].
Taigi, kaimynai, pamatę, jog jūs galite imtis iniciatyvos, gali jus išrinkti bendrijos ar bendrijos valdybos[5] pirmininku(-e). Bendrijos arba bendrijos valdybos pirmininkė(-as) yra renkamas visuotiniame bendrijos narių susirinkime[6].
Jeigu jus išrinko bendrijos ar bendrijos valdybos pirmininku(-e) ir jeigu norite neužlipti ant grėblių, kuriuos mindžiau aš, tai skaitykite toliau (šiaip tai galite ir taip paskaityti, man malonu, kai skaitote).
Biurokratijos kalnas
– Uuuupu-pu-pupu-puuuuu… Taaaa-ta-ta-tataaaaaaa… Jei nemoki valgyti – neimk šaukšto! – Lengvai papsėdamas ir reikšmingai dūsaudamas vartė mano popierius ir liaudies išmintimi dalinosi vienas notaras, kai nunešiau jam mūsų popierių šūsnį.
– Kam jums ta bendrija? – dar paklausė po taip pat reikšmingos pauzės.
– Kaip tai kam? Tam kad galėtumėm daryti mums naudingus sprendimus, juos daryti patys ir tada kada reikia. – Atsakiau.
Jums irgi sakau: čia yra ta vieta, kur iniciatyvos reikia imtis patiems, nes kitaip imsis kiti. O kitų tikslai ne visada tokie patys kaip jūsų. Žodžiu imkite gyvenimą į savo rankas!
Tarp kitko, organizuodamas įvairias kolektyvines iniciatyvas, pastebėjau, kad kai kurios firmos nelinkusios bendradarbiauti su bendrijomis vien dėl to, kad su jomis dirbti labai sunku: sprendimai priimami lėtai arba apskritai nepriimami, o priimti galbūt net keičiami pačiais netikėčiausiais momentais.
Kai kurie tiesiog bijo daryti sprendimus, nes biurokratija tokia, kad laiko turintis zlobnas trolis (kurių yra kiekvienoje bendrijoje) jus gali užversti krūva nesąmonių… O kai kurie dar ir sakydavo: gerai, kad bendrijos pirmininkas yra žmogus gyvenantis tame name, nes paprastai, kai valdo viską kokia nors įmonė, tai neina susitarti.
Pas notarą ėjau, nes iš Registrų Centro praspyrė. O į Registrų Centrą ėjau, nes taip reikia. Kai bendrija įsikuria arba pasikeičia jos valdymo organai, tai pasikeitimus būtina užregistruoti Registrų Centre (toliau RC).
Taigi, iš RC praspyrė, nes notaras yra būtinas, jeigu keičiasi įstatai irba visa valdyba. Pas mus, kaip tyčia, keitėsi ir tas ir anas. Įstatų nekeistumėm, bet taip gavosi, kad senieji kažkiek ėmė prieštarauti pasikeitusiam bendrijų įstatymui[7].
Pas tą notarą, kur sakė “upupuuupu-pupu” daugiau nėjau. Pardavėjas neturi aiškinti, kad jo produktas pirkėjui nereikalingas arba, kad niekada jo neįpirks. Bloga taktika. Parašiau emeilu vienam notarų biurui, kurio kontaktus gavau iš pažįstamų ir dar susisiekiau su tuo, kurie turi ofisą tame pačiame pastate, kuriame ir dirbu…
Žodžiu, jeigu jus išrinko bendrijos pirmininke(-u) ir jūs pakeitėte įstatus, tai geriausia visus formalumus tvarkytis Notarės Romutės Sipavičienės biure, o dokumentus jums ten sutvarkys p. Gediminas Mažonavičius[8]. Žmonės dirba profesionaliai, turi daug patirties ir kas man buvo labai svarbu – gerbia savo klientus. Laikosi įsipareigojimų, padaro ką žadėję ir viską paaiškina suprantamai.
O kad biurokratijos kalnas neatrodytų toks status, painus ir sudėtingas, koks jis pasirodė man, tai aš jums parodysiu takelį. Didžiausia problema, kuri gali nutikti, tai nepakankamas kiekis visokių dokumentų arba jie kaip nors biurokratams netinkamai užpildyti.
Jeigu keičiate įstatus irba valdybą ir jums reikia notaro, tai jums reikia šių dokumentų:
Susirinkimo protokolas. O, kad turėtumėte šį dokumentą, jums reikia suorganizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą[9].
Dalyvių sąrašas su parašais
Susirinkimų šaukimo įrodymų (atitiktis įstatymui ir įstatams) ir eigos protokolas.
Įstatų. Galite imti copy/paste mūsų, jei norite (jie atitinka galiojantį įstatymą). Įstatus pasirašo susirinkimo pirmininkė(-as) ir sekretorius(-ė).
Įstatų kaip priedo prie protokolo. Tai tie patys įstatai, tik heading’e dar parašyta, jog tai priedas prie įvykusio susirinkimo protokolo.
Įgaliojimo tam asmeniui, kuris eis pas notarus. Įgaliojimas išrašomas prieš tai galiojusios valdybos. Pagal mūsų įstatus jis galėjo galioti tik tuo atveju, jei pasirašo 4 iš 5 esamų valdybos narių. O jeigu įgaliojimas rašomas vienam iš valdybos narių, tai įgaliojimą turi pasirašyti visi 4 likę valdybos nariai (to penktojo parašas negalioja). Įgaliojime reikia įrašyti, kad toks ir anos žmogus turi teisę atstovauti bendriją notaruose[12].
Su tuo paskutiniuoju, t.y. įgaliojimu ilgiausiai teko vargti. Mat viena buvusios valdybos narė tiesiog išsikraustė ir buvo išvykusi į užsienį. Teko laukti kol grįš.
Dar va vienas niuansas dėl bendrijos adreso. Bendrijos adresas paprastai sutampa su bendrijos pirmininko (ar valdybos pirmininko) adresu. Kitaip nelabai ir išeina – ypač, jeigu ateina kokia korespondencija raštu[13]. O notarams reikia buto savininko leidimo ten įrenginėti bendriją. Jei savininkas bankas, tai leidimas kainuoti gali ir visą 100 litų. Kas ne mažiau bjauru: bankas adresuoti sąskaitą gali tik banko klientui, o ne bendrijai, o bendrija tokiu atveju negali atiduoti tų pinigų… O dar reikia, kad banko klientas su tuo leidimu ateitų pas notarus ir ten dar sutikimą parašytų.
Demokratijos principai
Pagal bendrijų įstatymą, visos bendrijos privalo organizuoti visuotinius bendrijos narių susirinkimus kiekvienais metais ir ten nuspręsti dalykus, kuriuos gali nuspręsti tik visuotinis susirinkimas. Šis bendrijų valdymo organas yra aukščiausias bendrijų valdymo organas.
Susirinkimus organizuot mums sekasi sunkiai. Kvorumas – labai retas įvykis. Pavyksta surinkti vos ketvirtadalį savininkų per pakartotinius susirinkimus. Kaip mes galime piktintis kokia nors valdžia, jeigu mes patys net nesugebame savo kieme susitvarkyti? A?
Man dar šiek tiek keista, kad mes, gyvendami demokratiškais principais paremtoje santvarkoje, retas kuris esame tuos principus išbandę praktiškai. Nes nu kaip kitaip paaiškinti tai, kad mums labai sunku surengti susirinkimus? Ir čia ne tik mūsų bendrijoje.
Gal todėl žmonės tiesiog tikisi: “nu susirinksim ir viską sutarsim”, o atėję į susirinkimą randa turgų ir visišką chaosą.
– Kam mums tie formalumai? Ką mes čia žaisim? – Dar galvoja.
Bet ant tų žaidimų visi demokratijos principai pastatyti. Mums šie principai turėtų būti savaime aiškūs ir neginčytini.
Įdomu ar sunku būtų mokyklose surengti demokratijos principų praktinius užsiėmimus? Vienas iš jų galėtų būti dalyvavimas susirinkime, jo vedimas, balsavimas, balsų skaičiavimas ir protokolo sudarymas.
Kaip mums užsitikrinti geresnį gyvenimą? Kaip priversti valdžioje esančius atstovauti mus, o ne kažkokius šešėlinius darinius?
Ogi pradėkime nuo savęs. Susitvarkykime pirmiausiai savo kiemą! Kas su manimi?
____________________
[1]– Dar šiek tiek informacijos apie šią bendriją:
_______________________________
[2]– Tas tampymasis su popieriais ir visokiais reikalavimais man priminė ėjimą pėsčiomis namo: iš pradžių reikia eiti tiesiai; tada reikia pereiti keletą sudėtingų sankryžų; tada pralįsti pro vieną viaduką; žengti į Šeškinės kalvų miškelį ir lipti iš pradžių į statoką kalniuką, paskui į lengvai nuožulnų kalniuką, o tada į labai labai stačią kalvą ir galų gale vėl tiesiai bei gan lygiai namo.
_______________________________
[3]– Labai būsiu banalus, bet reikia. Reikia palyginti Seimą ir DNSB (Daugiabučių Namų Savininkų Bendriją) ar kitokią NSB. Nes čia irgi vykdomi formalūs sprendimai, kai visi sprendėjai formaliai turi tą pačią galią ir valdomi demokratiniu būdu.
_______________________________
[4]– Tiesa, pas mus pirmininkų kartelė gan aukštai iškelta ir man nemažai reiks pasistengti, kad galėčiau prilygti prieš tai buvusiems pirmininkams, kurių ūkiškumas bei kantrybė niekam nekelia jokių klausimų. Aleksandrai, Mindaugai, linkėjimai!
_______________________________
[5]– Aha… Bus daug išnašų. Taigi pagal galiojantį bendrijų įstatymą gali būti arba bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdybos pirmininkas, t.y. vienasmenis arba kolegialus valdymo organas. Tačiau nei jų teisės, nei pareigos, nei atsakomybės niekuo nesiskiria. Na, gal tik tuo, kad bendrijos pirmininku gali būti asmuo, kuris neturi nuosavybės bendrijoje. Bet bendrijos pirmininkas yra automatiškai valdybos pirmininkas ir neturi jokių kitokių papildomų pareigų, įgaliojimų ar atsakomybių:
_______________________________
[6]– Dar yra visuotinis namų savininkų susirinkimas – dar aukštesnis valdymo organas, galintis nuspręsti dar daugiau visokių dalykų pagal galiojantį bendrijų įstatymą. Bendrijos narių susirinkime reiktų spręsti organizacinius ir valdymo klausimus tildant bet kokius trolius, kurie aiškina, kad kažkas penktame aukšte privėmė ir dar ilgai neišvalė paskui. Arba, kad šiukšles palieka nuolat laiptinėje ir lemputės be to perdegę. Tuos dalykus reikia aptarinėti visuotiniame SAVININKŲ susirinkime. Na, o įstatymas reglamentuoja tik susirinkimų dažnumą (kas metus), o kokių susirinkimų – neparašyta.
_______________________________
[7]– Įstatai bendrijai būtini. Jeigu įsakymas būtų strategija, tai įstatai būtų taktika, t.y. smulkiau aprašo bendrijos pobūdį, veiklą, tikslus ir kitus konkrečius dalykus. Jeigu ir jūsų bendrijai reikia pasikeisti įstatus, tai pasistenkite juos sukurti tokius, kad būtų kaip galima daugiau nuorodų į galiojantį įstatymą ir tada galbūt nereiks tų įstatų keisti pasikeitus įstatymui 😀
_______________________________
[8]– Žinoma, geriausia būtų, kad nereiktų eiti pas jokius notarus. Taip gautųsi ir pigiau ir greičiau. Tiesiog leisti standartinėms bendrijoms pasirinkti standartinius įstatus, kurių atitiktis įstatymui jau patikrinta, o detalėms sutikrinti užtektų RC darbuotojų kompetencijos.
_______________________________
[9]– Man internetuose nepavyko greitai surasti praktinių patarimų, kaip turi būti organizuojami susirinkimai ir palaikoma juose tvarka, todėl juos surašiau pats:
Prisidėkite prie visuotinio susirinkimo planavimo ir jį suplanuokite:
Nustatykite tikslus, kuriuos norėsite pasiekti
Suformuluokite tikslus aiškiai, taip kad suprastų šešiametis.
Pasitarkite su kaimynais, kurie norės būti balsų skaičiavimo komisija
Susiraskite susirinkimo sekretorę(-ių).
Susitarkite kas ves susirinkimą (paprastai tai daro esantis pirmininkas).
Iš Registrų centro pasiimkite vėliausią turto turėtojų išrašą, kad pagal jį galėtumėte sudaryti dalyvių sąrašo parašų rinkimo anketą.
Atkreipkite dėmesį į tą bendrijų įstatymo vietą, kur kalbama apie susirinkimų organizavimą. Būtina laikytis visų formalumų (pranešimo vieta[10], pranešimo laikas). Taip pat rekomenduoju kokiais nors būdais paskatinti žmones ateiti į susirinkimą. Bandykite su jais kalbėtis asmeniškai, skambinkite, kalbėkite, prašykite ir įrodykite, kodėl jiems to reikia.
Skaičiuokite kvorumą. Kvorumas yra ne mažiau nei 50 proc. visų bendrijos narių (jei tai bendrijos visuotinis susirinkimas). Bet paprastai tai skaičiuojama visam turto savininkų kiekiui, nes niekas normaliai to bendrijos narių sąrašo nepalaiko ir nevaldo, o be to jį valdyti – papildomos pastangos.
Nusiteikite, kad kvorumo pirmame susirinkime nebus. Mums dar nėra taip nutikę, kad į pirmąjį susirinkimą ateitų kvorumas (gal išskyrus steigiamąjį, kurį skelbė namų pardavėjas ir mes visi buvome jauni NT savininkai pilni entuziazmo).
Pakartotinis visuotinis susirinkimas gali įvykti ne anksčiau nei 2 savaitės po pirmojo (ten gal yra ir vėliausia riba įstatyme – pasižiūrėkite). Pakartotinio kvorumui užtenka 25 procentų bendrijos narių (ar turto savininkų).
Susirinkimo metu, kai kvorumas gautas reikia išsirinkti susirinkimo organus:
Pirmininkas(-ė, -ai)
Sekretorius(-ė)
Balsų skaičiavimo komisija ir jos pirmininkas.
Dėl viso pikto pasiruoškite slapto balsavimo biuletenius (slapto balsavimo gali pareikalauti bet kuris trolis) su pvz. pirmininko parašais ir bendrijos antspaudais ir ten surašytais visais klausimais.
Susirinkimo pradžioje išrinkite visus organus: susirinkimo pirmininką(-ę), sekretorę(-ių) ir balsavimo komisiją. Tiesiog garsiai įvardinkite ir laukite bendro sutarimo. Jei atsiras prieštaraujančių trolių – siūlykite jų kandidatūras (turėtų padėti).
Susirinkimo metu tildykite bet kokią iniciatyvą pereiti prie kokių nors šiukšlių, sulūžusių durų, triukšmingų kaimynų temų. Ir kuo griežčiau – tuo geriau. Kiekvieną kartą pabrėžkite, jog čia susirinkome spręsti organizacinių reikalų ir kitiems klausimams laikas yra numatytas, kad jie turi palaukti savo eilės. Griežtai!
Sunkiausias darbas yra susirinkimo pirmininko(-ės) ir sekretoriaus(-ės). Pirmininkas turi nenukrypti nuo dienotvarkės ir nuolat laikyti visus ant trumpo disciplinos pavadžio, o sekretorė(-ius) turi užrašyti pačius svarbiausius dalykus. O patys svarbiausi dalykai – numatytos dienotvarkės dalykai. Šį žmogų pasirinkite atidžiai ir gal net sutarkite dėl atlygio, kad būtų pakankama motyvacija.
Kiekvienam įvykusiam balsavimui, gavę balsų skaičiavimo komisijos suskaičiuotų balsų skaičius[11], paskelbkite juos ir paprašykite atskiro formalaus rezultatų patvirtinimo (šitą praktiką patyriau kai kuriuose kai kurios partijos susirinkimuose). Tai įtvirtina sprendimų tikrumą kiekvieno galvoje.
Susirinkimo dienotvarkėje numatykite laiko dienotvarkės pakeitimams. Kiekvienas dienotvarkės klausimas gali būti papildomas ar kitaip paredaguojamas susirinkimo metu. Bet čia svarbu nepersistengti su pakeitimų kiekiu.
Diskusijas leiskite tik pasibaigus formaliems dienotvarkės klausimams. Paprastai tada prasideda turgus. Turgų nutraukti galima bet kada paprašant viską perkelti į kitą vietą paliekant patalpas.
Naujai išrinkta valdyba turi surengti posėdį ne vėliau negu per 10 dienų (žr. įstatymą) ir visą sekretoriaus(-ės) surašytą protokolą turi pasirašyti susirinkimo pirmininkas, bei ta(-as) pati(-s) sekretorė(-us). Protokolo formą galima atsisiųsti iš rekvizitai.lt, bet galima ir pačiam susimaketuoti. Svarbiausia, kad klausimai būtų suformuluoti vienareikšmiškai ir sprendimai būtų suprantami taip pat vienareikšmiškai.
Protokolas ir kiti dokumentai turi būti pristatyti į RC ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo susirinkimo datos.
[10]– Va čia reikia žiūrėti į įstatus. Ten būna dažnai parašyta, kad pranešti reikia kokiame nors popieriniame laikraštyje. Jei keisite savo įstatus tą dalį išmeskit velniop. Pagal įstatymą tai nebėra būtina ir jums nereiks leisti pinigų be reikalo kažkokiems normaliems žmonėms nereikalingiems popieriams, kaip pavyzdžiui “Valstybės žinios”.
[11]– Balsų kiekis irgi nėra vienareikšmiškas. Pavyzdžiui: bendrijos narių susirinkime kiekvienas turi griežtai po vieną balsą, o turto savininkų susirinkime pas mus yra ava taip:
Tik vieno buto savininkas turi ~1.0016 (žr. 4’ą bulletą) balsą.
Tik vieno buto ir tik vieno sandėliuko savininkas turi 2.0016 balsus.
Tik vieno buto ir tik vieno sandėliuko, ir tik vienos parkingo vietos savininkas turi 1+1+1/95=~2.0121 balsus.
Bendrija su 22 parkingo vietomis teoriškai turi turėti 1/95*22=~0.2316 balso. Kadangi bendrija esame mes, tai kiekvienas patalpų savininkas turi dalį šio balso. Pagal 2013 06 27 dienos RC išrašą, mes bendrijoje turime 141 unikalų nekilnojamųjų patalpų savininką (įskaitant komercinių patalpų savininkus), tai kiekvienas iš mūsų turime dar po 1/95*22/141=~0.0016 balso.
Atsižvelgiant į tai, kad [tada ir anatda] įvyko [pakartotinis] visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas pakeisti Bendrijos įstatus suderinant su galiojančiais teisės aktais ir patvirtinti naują įstatų redakciją bei išrinkti naujus Bendrijos organus ir/arba jų narius.
Vienbalsiai nuspręsta:
1. Įgalioti [VARDAS PAVARDĖ], asmens kodas [00000000000], gyv. [adresas]:
atstovauti Bendriją VĮ Registrų centras, notarų biure ir bet kokiose kitose reikiamose institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose nepriklausomai nuo jų teisinės formos, atliekant visus reikiamus su bendrijos naujos redakcijos įstatų tvirtinimu ir įregistravimu susijusius veiksmus;
gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus, pildyti ir pasirašyti visas reikiamas JAR prašymų formas;
Bendrijos vardu mokėti visus reikiamus mokesčius, pasirašyti ir atlikti visus kitus reikiamus, su naujosios įstatų redakcijos tvirtinimu ir įregistravimu susijusius veiksmus.
______________________________
[13]– Čia galima daryti ir ėjimą arkliu: įtaisyti name pašto dėžutę su geru užraktu ir pavadinti ją bendrijos pašto dėžute. Tada dar išmokyti vietinius paštininkus, kad korespondenciją adresuotą bendrijai dėtų į tą dėžutę, o keičiantis pirmininkui tiesiog perduoti raktą.
Tai štai pagaliau atėjo tas metas kai jau galiu savo surinktus kelis KPŠ’us parodyti.
Kažkaip sunkiai sekėsi rinkti man juosius. Tiesiog gal to KPŠ’o buvo mažiau mano gyvenime.
Na, nešu į jūsiškius tiek kiek radau.
Kaip visada, perspėju: toliau matysite KPŠ ir paskui nesakykite, kad neperspėjau.
Pirmasis yra Gary Busey. Tiesą sakant nežinau kas jis toks. Bet jo tas KPŠ’as leidžia suprasti, jog jis kažkuo labai žinomas ir gali būti, kad manęs kas nors paklaus: “Nežinai kas Gary Busey?! Tu kur gyveni?! Šiame pasaulyje?!”:
Žmonės, t.y. maži žmonės (dar žinomi kaip vaikai) retkarčiais klausinėja iš kur atsiranda vaikai. O vat seniau žmonės (panašu į suaugusius pagal paišymo techniką) galvojo, kad lytiniai organai ant medžių auga:
Cartoon Network. Kažkada pasakojau kažkur apie 12oz mouse. Tai čia kažkas panašaus. Totaly craszy shit:
O čia tiesiog juokinga:
Pradėkite kiekvieną dieną NUOOOOOOO-TAAAIIIIIIIIII-KINGAAAAAAAI:
Ir pakabinti tai reikia ant sienos, kad visada prisimintų:
O šitas tai geras. ŽIŪRĖTI IKI GALO:
Šito multiko kūrėjai galvoja už dėžės tai jau tikrai:
Šitas tai tiesiog VEEEEEEEŽAAAAAAAAAĄĄĄ:
O šitą paveiksliuką dažnai matau, kai pamatau viešai įnirtingai besilaižančius jaunuolius (arba, o siaube, vyresniojo amžiaus žmones):
Tiek šiam kartui. Žinau kad mažoka kažkaip. Bet aš gal pasistengsiu dabar labiau.
Vienas ryškesnių mano gyvenime prisiminimų buvo apie tai, kaip kepiau lietinius blynus savo būsimai žmonai ir kaip jai nuo jų buvo bloga.
Nuo to laiko praėjo jau nemažai metų ir aš dabar išmokau kepti ne lietinius blynus o Crepes’us. Tai tie patys lietiniai blynai tik ten reikia dėti daug SVIESTO ir daug PIENO. Todėl šis receptas geresnis.
Žmonės giriasi, kad šaldytuvai jų nematę tiek daug pieno, varškės ar jogurtų. Todėl jums labai tiks šių blynų receptas (spauskite ant paveiksliuko):
O jeigu jūs turite vaikų, tai tuos blynus galima valgyti ir šitaip:
Gali būti, kad to sviestuoto blyno kaukė gerai veiks jūsų vaikų veido odą. O be to, jei dar pas jus nepradėjo šildyti, tai keptuvė, kurioje kepami blynai turi būti labai karšta, o tai reiškia, kad sušyla ir virtuvė. O jei sušyla virtuvė, tai virtuvėje būna šilčiau.
O jeigu turite daug varškės, tai vienas geriausių varškės apkepo receptų yra toks (spauskite ant paveiksliuko):
Galų gale, jei jūsų neįleido apsauginiai į koncertą, neišmeskite savo grūdėtosios varškės (spauskite ant paveiksliuko):
Pieno produktai turi daug kalcio ir dėl to labai reikalingi jūsų organizmui ir panašiai.
Internetuose gan dažnai labai įdomiai rašo toks Troy, taip pat dar žinomas kaip Gyvenimo Stebėtojas. Arba tiesiog Gyvenimo. Arba Regimantas. Regimantas Dima[1].
Ir štai nemokamai išleido savo atsiminimų, dar kitaip žinomų kaip memuarai, rinkinį, kurį taip ir pavadino “Gyvenimo stebėtojo memuarai“.
Štai jums trys nuorodos chronologine tvarka: pradžioje buvo jo blogas, tada jis ėmė daug rašyti į Gplius’ą, o paskui išleido knygą.
Tai va štai kaip yra. Bent jau iš mano varpinės.
Kažkuriame eiliniame Internetiniame pokalbyje užsiminė Gyvenimo, jog niekas kritikos nerašo normalios, kad sunku autoriui, kai mažai apie jo kūrybą kalbama. Sunku ir demotyvuoja. Aš pažadėjau, kad aš va perskaitysiu ir būtinai recenziją parašysiu.
Tai štai, rašau recenziją dabar apie knygą. Man tai pirmas kartas ir nežiūrint to negalvosiu labai daug kaip recenzijos turėtų būti rašomos. Neieškosiu ką recenzijose būtina pasakyti, kokiais savo išprusimais lyg-tarp-kitko pasigirti, kokius tarptautinius žodžius panaudoti… Nežiūrėsiu su kokiais autoriais jį čia sulyginus ir lyg netyčia užsimenant, jog o va štai Bukovskis tai į vienus vartus daro šitą blogerį.
Principe tai rašysiu daugiau apie tai ką galvoju, jog autorius galvoja ar galvojo ir kaip aš apie tai jaučiuosi. Okei?
Recenzija
Pradžiai apie knygos kilmę: ten yra surinkta daugiausiai tai ką Troy rašė savo bloge. Pristatydamas savo knygą jis dar paminėjo, kad atskleis keletą paslapčių ir gal dar pridės ką nors įdomaus, ko nėra rašęs bloge… Lyg ir…
Apie knygos struktūrą: visa knyga susideda iš trumpų skyrių, kuriuose pasakojami atskiri prisiminimai, o šiuos sieja bendra tema. Bendra tema, tai Regimanto gyvenimo tarpsnis ir jo santykis su tuo laikmečiu ir jo žmonėmis. Nors tuos pasakojimus ir sieja bendra tema, juose pasakojamos istorijos nesisieja tarpusavyje.
Tai čia parašiau daug maž objektyvesnius dalykus. Dabar pereisiu prie rimtosios dalies, t.y. pasakosiu apie save ir mano santykį su ta knyga.
Troy žiauriai gerbia savo skaitytojus. Kaip koks rytuose gyvenantis musulmonas priimantis svečius, kur svečias yra svarbesnis už karalių. Bet jeigu neparagausite jo arbatos arba atsisakysite maisto (tęsiant analogiją), tai tapsite priešu. Na, ne tai kad su kindžalu pasmeigs, bet tikrai paniekins kokiu nors būdu.
Gerbia, nes jo tas istorijas skaityti nei kiek neprailgsta. Jos trumpos. Kai kurios visiškai paprastos. O pabaiga, iki kurios skaityti ilgai netrunka, kiekvieną kartą puiki. Taip ir skaitai: nuo vienos pabaigos iki kitos. Kaip gero per P2P atsiųstą serialo sezoną – sunku sustoti kol viso nesužiūrai, o paskui pyksti, kad kito sezono dar Internetuose nėr.
Taip išeina kad gal labiau lepina nei gerbia. Bet jei lepina tai gal gerbia? Na, bent jau myli.
Keliose istorijose Regimantas nagrinėja ir lyčių santykius. Dažnai per savo paties prizmę, kuri yra tokia žiauriai subjektyviai objektyvi, kad tik belieka jį apšaukti falocentristiniu patriarchaliniu opresoriumi ir šio teiginio negrįsti.
Daugelis recenzentų jo šią knygą gyrė ir liaupsino, Stebėtojas prašė ir normaliai pakritikuoti, nes kažkaip vienpusiška labai jau tada. Nežiūrint to, kad prašė piktesnės kritikos, skaitant jo šią knygą aš vis jaučiau nenumaldomą autoriaus prašymą jį girti ir liaupsinti: štai aš toks didelis ir gražus; taip apie mane žmonės galvoja; štai šitaip mes su jais kovojom, štai ana va taip mes jiems atsikeršijom; ir štai toks aš dabar brandus.
Tas savo uodegos kėlimas man atrodė kiek įkyrokas. O kėlė net ir ten, kur rašoma apie šiuos laikus. Tai yra ne tik ten kur apie jaunystę, kur varpas visada dar stiprus ir galingas. Ai ir kiekvienoje ironijoje yra dalis ironijos. Va kaip protingai parašiau perfrazuodamas vieną įžymybę. Neapsėjau.
Iš kitos pusės visi tie prisiminimai ir pastebėjimai yra pilni entuziazmo ir optimizmo ir kaži kaip ten būtų jei ne ta uodega. Gal dėl to noro būti tokiu šauniu ar tiksliau gal dėl tos ironijos arba humoro kai kurie prisiminimai privertė garsiai nusižvengti. Tai va tokie ten pagyrūniškai ironiški falocentristiškai patriarchaliniai ir dar opresoristiniai juokeliai.
Ką ten juokeliai… Gyvenimas toks! Darai lyg ir vienaip, o gaunasi visai kitaip. Žodžiai lyg ir visai nesusiję, bet apibrėžia visą mintį. Čia aš apie tas pabaigas. Puikios pabaigos.
Įdomu ar jos ekspromtu gimė ar prie kiekvienos iš jų Troy laužė savo pieštuką, glamžė įsivaizduojamą popierių ir mėtė į įsivaizduojamą recaiklbiną? Tikriausiai buvo ir taip ir anaip. Gal labiau taip nei anaip. O šiaip tai jokio skirtumo. Geros pabaigos ir viskas.
Na, o moralas toks, kad ryžius su mėsa galima pagaminti taip šlykščiai, kad tik studentas valgytų, o galima ir plovą pagaminti. Su duobutėm.
_____________________
[1]– Va, tik dabar sugalvojau, kad panašiai kaip Diuma!
Plovas dalykas geras. Pats aš gyvenime nesu gaminęs tikrojo plovo. Bet už tai esu ragavęs įvairių jo modifikacijų (nuo studentų ryžių košės su mėsgaliais iki špižiniame puode orkaitėje kepto beigi uzbekų bare valgyto plovo).
Ši Plum Bum Bar versija yra pati geriausia, kokią iki šiol gyvenime yra tekę ragauti. Manau, jog noriu įsigyti sunkų špižinį katilą arba vengrišką emaliuotą ir pabandyti pasigaminti plovą pats. Bandyčiau virti tokį patį kaip liberalų vasaros palydėtuvėse.
Nutariau surašyti tiek kiek supratau ir kiek mačiau gamybos paslapčių čia – visų pirma tam, kad atsiminčiau, o visų antra, kad sulauktumėm pastabų iš Lietuvos uzbekiško plovo specialisto.
Pačios pradžios nemačiau, bet iš šalia puodo esančių spirgių supratau, jog pirmiausiai buvo suspirginti riebūs avies gabalai:
Tuose riebaluose tada buvo verdama kūdesnieji avies gabalai. Tikriausiai tol, kol gerai apskrudo, nes atrodė gerai apskrudę:
O katile tai tikriausiai daržovės buvo troškinamos. Bent jau svogūnai tai tikrai buvo dedami:
Na, o kai svogūnai apkepė, buvo sudėtos ir morkos bei mėsa:
Kai morkos galutinai iškepė, buvo pripilta vandens ir pridėta barbarisų (arba raugerškio):
Ryžiai dedami visai į pabaigą, o skysčio perteklius bėga per kraštus ir ten esantys riebalai labai įspūdingai dega:
Na ir visai į pabaigą dar dedami česnakai (Lietuvos uzbekiško plovo specialistas sako, kad per daug):
Kitus prieskonius praleidau (kumyno sakė dėjo). Plovas buvo gan aštrus ir riebus. Žodžiu – žiauriai skanus!
Na, plovo specialistai, ką itin svarbaus čia praleidau, be ko nesigautų skanus plovas?