Kažkokiu būdu patekau pas pranešėją iš firmos, kuri užsiima vartotojų šnipinėjimu tam, kad galėtų apginti savo klientų teises. Pranešėjas pasakojo apie tai, kaip piratai piratauja ir kaip su jais kovoja tuo besispecializuojanti jų firma pavadinimu MarkMonitor.
Ten Arnoldas Lukošiuspo seminaro labai daug klausinėjo pranešėjo, tai tikėtina, kad ką nors kur nors parašė apie tai daug. Arnoldas sako, kad reikia liberalizuoti aut. teisių valdymą, nes dabar tuo užsiima įmonės, kurių darbu nepatenkinti niekas.
Man tik patiko viena iš prezentuotojo minčių, jog skryneriai plintantys internetu gadina filmų reputaciją, nes žmonės pažiūrėję tą skrynerį pasakys koks šlamštas tas filmas ir neis į kinoteatrą. Atseit, jei nueis tie žmonės į kinoteatrą, prieš tai nežiūrėję skrynerio, tai jau nesakys, kad šlamštas. Nesąmonė.
Mano nuomone, tai dar ir geriau, kad tokie skreeneriai gadina šlamštfilmių galimybes užsidirbti vien iš gero marketingo neinvestuojant į patį turinį. Kuo mažiau šlamštfilmių – tuo geriau. Be to skrynerių žiūrėtojai niekada nieko nepirks.
Ta firma (MarkMonitor) visaip seka interneto vartotojus ir kai identifikuoja kur nors galimą dabartinių įstatymų pažeidimą – žiūri kiek jiems kainuos tą pažeidėją surasti ir nubausti ir kokia iš to bus nauda. Jei kainuos daug, o naudos mažai, tai nesivargins labai:
Žodžiu, piratai, stenkitės būti raudonoje arba toje nenusakomoje šaltoje spalvoje ir viskas bus čiki!
O jei rimčiau, tai mane neramina labai tai, jog jie pasakė, jog moka ir gali stebėti Interneto vartotojus, kad stebi P2P tinklus. Nors, antra vertus, jie sako, kad svarbiausia jiems ne tai ką siunčiasi vartotojas, o kuo dalinasi. Tad jei dalindamasis vartotojas užkoduoja tą informaciją, tai kaip ir yra raudonoje zonoje.
Kiek suprantu, tai panaši taktika galimai taikoma ir kitų įstatymų pažeidimams. Tada taip ir gaunasi, kad koks nors bėdžius pavogęs ir suvalgęs vištą gauna didesnę bausmę, nei kokie nors nors valstybinio masto sukčiavimais užsiėmę veikėjai.
P.S. Gal ir ne visai į temą, bet Mykolo įkalbėtas pasiėmiau išbandymui Spotify Premium. Tai dabar džiaugiuosi ir linksiu į taktą. Way to go! Paprasta* įsigyti, vertinga ir smagu.
* – Nu kaip… Reikia PayPall‘ą turėti. Čia bene sudėtingiausia** dalis. Vis vien reikia ten ar tai kreditkę turėt ar ten kažkaip ypatingai užsiregistruoti – neprisimenu dabar nė velnio, kaip ten aš jį pasikūriau. Bet jį tiesiog reikia pasidaryti.
**- Kaži, o galima dar paprasčiau? Panašiai, kaip install torrent client, search stuff+torrent+download? Yra ten toks kažkoks kur mikropayment’ai realizuoti su paspaudimu mygtuko. Gal kas išbandinėjate?
Kai buvau maždaug įpusėjęs savo šios idėjos realizavimą – Bostone sprogo kažkoks užtaisas ir sužeidė daugybę žmonių. Pagalvojau, kad atsiras sąsajų su šia idėja ir tai bus negerai. Bet dar kartą pagalvojau ir nutariau, kad penktadienis toli ir gal tai neatrodys kaip kokios nors patyčios ar panašiai.
Šiandien va Šapranauskas…
Galvojau, kad gal reikia palaukti dar savaitę ir tada šitą penktadienio schemą parodyti. Bet nutariau parašyti šią įžangą ir įrašą paskelbti.
O be to Logine mačiau vieną baisią PowerPointinę prezentaciją…
Ta proga, kad penktadienis bus tik rytoj (bet jau greitai), o aš visą dieną būsiu Logine, tai penktadienio schemą paskelbsiu dabar – ketvirtadienio vakare. Be to čia gal truputį ir KPŠ…
Na ir su sąlyga, jog trylikti penktadienio internetai tai atitinkamai ir schema bus.
O schema bus visai net ne schema. Tai bus prezentacija.
Ilga istorija trumpai:
Reikėjo padaryti prezentaciją
PowerPoint’as supykino
Pabandžiau Prezi, bet ten reikia pirkti, kitaip bus vieša, o prezentacija darbinė, tad ni-ni.
Tada dar kartą užmečiau akį ir nutariau išbandyti Release Candidate (ten galima daryti, kad nuo kadro prie kadro pereitų nurodytu keliu ir dar dėlioti nuorodas į kadrus). Patiko.
Supratau, kad šitą daiktą galima išnaudoti visai ne pagal paskirtį. Tai supratau padaręs štai šitą (spustelėkite kur nors aplink taikinį):
Taigi, sugalvojau, kad visai galima būtų padaryti ir komiksą/filmą/žaidimą. Na, tiesiog ėmiau ir sugalvojau.
Scenarijų sugalvojau prisiminęs savo pusbrolio kūrybą, o tiksliau “Jalmos serbentai“. Tai, mano galva, šiurpių rinkinėlis, kurį rekomenduoju nusipirkti visiems – bus ką papasakoti iškyloje prie laužo.
Šiurpė apie tai, kaip negalima vairuoti apsvaigus
Primenu valdymą:
kairys pelės klavišas – vienas kadras pirmyn;
dešinys – vienas atgal;
vidurinis – atidaro sąrašą kadrų kairėje + kitame naršyklės tab’e atidaro paveiksliuką, ant kurio spaudi vidurinį mygtuką (nice touch).
Paspaudę kairį pelės klavišą galite tampyti paveiksliuką kaip jums patinka (tai taip pat sustabdo automatinį kadrų keitimąsi),
o ratuku galite didinti arba mažinti.
Ši versija tinka visoms naršyklėms (Chrome, IE, Opera):
Botnetas, tai tinklas sudarytas iš įvairių įrenginių. Bot – robot arba robotas, net – network arba tinklas.
Kai sakoma “Botnetas” tai dažniausiai turima omenyje tinklą, sudarytą iš įvairių kompiuterių ir galbūt kitokių įrenginių, gebančių apdoroti IP informaciją. O tą tinklą valdo žmogus ar organizacija ir naudoja tai įvairiems blogiems kėslams.
Vienas fizikas, geras linuksistas, jis gi vardu Nerijus parodė man tokią nuorodą.
Toje nuorodoje parašyta, kaip vienas protingas žmogus, išmanantis tinklo technologijas ir Internetą sukūrė gerąjį botnetą. T.y. tokį robotų tinklą, kuris neatlieka nieko blogo, ką išvardinau čia aukštėliau. Šis žmogus tiesiog surinko šiek tiek statistikos apie Internetą ir tai paskelbė.
Bet pats įdomiausias dalykas tai, kaip jis gavo prieigą prie visų 420 000 kompiuterių ar šiaip įrenginių (maršrutizatoriai, video stebėjimo kameros ir taip toliau) prijungtų prie interneto.
O prieigą gavo vien naudodamas patį paprasčiausią dalyką: standartinį vartotojo vardą ir slaptažodį, kurie būna nustatyti įvairiuose įrenginiuose ir tokiais lieka, jei kas nors jų nepakeičia.
Tie vartotojų vardai:slaptažodžiai yra: root:root, admin:admin ar tiesiog šie vartotojų vardai apskritai be slaptažodžių.
Kadangi šis žmogus ne šiaip sysadminas, kuris svaidosi pergėriančiosiomis ataskaitomis ir žiūrinėja nepadorią video medžiagą, o rimtas sysadminas, tai jis linksminasi gaudamas pažinimo džiaugsmo.
Visus kompiuterius, ar įrenginius, prie kurių jis prisijungė, įdarbino IP adresų skanavimui, statistinės informacijos apdorojimui ir saugojimui. Kiekvienas iš tų robotų skanavo IP adresus, radęs neapsaugotą įrenginį, į ten įdiegdavo programinį kodą, o šis tada darė tą patį.
Tinklas plėtėsi ir jo paieškos bei statistikos rinkimo greitis didėjo geometrine progresija (t.y. labai greitai). Greitai, tai reiškia, kad per vieną parą nuskanavo 3,6 milijardo IP adresų (milijardas tai čia tikriausiai 10^9). Vikipedija sako, kad dabar žemėje yra ~7 milijardus gyventojų.
Šis žmogus surinko gan įdomios vizualinės informacijos. Man labiausiai patiko (gal dėl to, kad šį labiausiai supratau) šis gif’as:
Visai smagus dalykas dar ir tai, kad kol šis protingas žmogus leido savo botnetui (pavadino jį Carna) dirbti, jis savo apkrėstuose įrenginiuose aptiko kito botneto (Aidra) pėdsakus. Aidra gi, pagal įvairius požymius, pasirodė esąs tuo bloguoju… Tai štai, šis tinklo specialistas su savo Carna darė taip, kad ta Aidra taptų neveiksnia.
Ir dar vienas įdomus dalykas, iš visos surinktos statistikos: 2012 metais Carna aptiko 1 327 852 IP adresų, kurių rDNS yra *.lt. Daugelis jų turi šiuos sub-domenus:
Ping’us tarp IP adresų – 52 milijardai įrašų, nesuspausta info užima 1.8 TB
DNS (IP adresų skaičiukai pakeisti raidikėmis) informacija – 10.5 milijardų įrašų, nesuspausta info užima 366 GB.
Service probes (nesu tikras ką tai reiškia, bet lyg ir įrenginių atvertus portus įvairioms paslaugoms, pvz. http, ftp ar pan.) – 180 milijardų įrašų, nesuspausta info užima 5.5 TB
Host probes (irgi nesu tikras, gal tai įrenginiai gebantys leisti programas, valdyti kitus įrenginius) – 9.5 milijardai įrašų, nesuspausta info užima 771 GB.
Sinchronizacijai skirti skanavimai – 2.8 milijardai įrašų, nesuspausta info užima 435 GB
TCP IP informacija – 80 milijonų įrašų, nesuspausta info užima 50 GB
IP ID seka (šita savoka man išvis nauja, bet kiek supratau kiek paskaitinėjęs, tai kiekvienas IP paketas turi identifikatorių, tai čia gal yra informacija apie tai kiek IP paketų išsiuntinėjo Carna užkrėsti įrenginiai) – 75 milijonai įrašų, nesuspausta info užima 2,7 GB.
Traceroute (informacija apie IP paketų nukeliautą kelią) – 68 milijonai įrašų, nesuspausta info užima 18 GB.
Tokia gausybė informacijos turėtų būti didžiuliu saldainiu statistikos mėgėjams. Gal kas susigundysite ją patyrinėti? Aš kiek per skystas tokiai gausybei informacijos. Bet numanau, jog iš šios informacijos galima pasidaryti tokių išvadų, už kurias kas nors sumokėtų kažkiek nemažai. Galbūt 2012 metų informacija nėra per daug pasenusi net ir Internetui.
Taip pat raginu jus pasitikrinti savo įrenginius ir pakeisti standartinius root:root ir admin:admin dabar. Gali būti, kad kitas protingas žmogus bus mažiau geranoriškas.
Vietoje P.S.
Ten tą gif’ą pasižiūrėjus didesnėje rezoliucijoje ir patyrinėjus Šiaurės Korėjos žemėlapį, tai aktyvumas yra viename taške, bet ne sostinėje. Arba tai paklaida žemėlapio. Bet jeigu tai ne paklaida, tai gan įdomu. Kur ten Kim Jong-un’as browsina? Kodėl ne sostinėj?
[1]– Nepaminėjai kelių “tradicinių” botnetų užsiemimų: Ad-clicking (dabar dažnai nesimato, nes minimizuoja IE langą) ir PC resursų išnaudojimo (Bitcoin minning) kaip pvz. Lietuvoje tikrai ne vienintelis “blogas” botnetas. Beje, IRC – gerasis botnetas irgi 🙂 (Ačiū Giedriui iš G+)
Prezentacijos tai toks dalykas, kur yra tekstas ir paveiksliukai (arba tik tekstas ir tik paveiksliukai), kuriuos rodome žmonėms ir pasakojame.
Pasakojame žmonėms apie savo (ar ko nors kito) idėjas, pristatome reiškinį ar paslaugą.
Audio ir vizualinė informacija yra derinama taip, kad ši, patekusi į jūsų galvą būtų kuo greičiau iškoduojama ir iškoduojama taip, kaip tikisi to kūrinio autorius. Šių informacijos perdavimų derinimas didina tikimybę, jog gavėjas lengviau supras reiškinius (ypač, jeigu jie nauji jam); kad nusipirkti prekę ar paslaugą trukdantys barjerai bus sumažinti.
Pasakojimo ir vizualinės medžiagos derinimas kartu su kūno kalba ir kitais dalykais yra gal labiau net menas negu mokslas. Menas yra prezentacijos klausytoją priversti stoti į prezentuotojo pusę. O aš nesu toks geras ir sugebantis šitaip perteikti informaciją.
Nežiūrint to, kad esu galbūt labai vidutiniškas (ar net prastesnis nei vidutiniškai) prezentuotojas vistiek galiu jums parodyti ir papasakoti apie tokią prezentacijų vizualinę pusę, kuri nelabai panaši į korporatyvines powerpointines nykybes:
Tiksliau – papasakosiu apie techninę vizualinės informacijos perdavimo dalį, nes apie tą meno rūšį, kaip jau minėjau, daug neišmanau.
Tai tie du žodžiai pavadinime: “Sozi” ir “Prezi” yra tų kitokių prezentacijų darymo įrankiai. Aš geriau negu Prezi savo internetuose pasakoja – nepapasakosiu. Išties labai šauniai padarytos prezentacijos – traukia akį ir tiesiog gražu.
Sugalvojau vieną darbinę prezentaciją padaryti būtent su šiuo įrankiu. Pradėjau lipdyti, bet tada pastebėjau, jog nemokama versija turi būti būtinai vieša. Pigiausias akauntas kainuoja 5 dolerius į mėnesį, bet pirkti galima mažiausiai metams (jei būčiau galėjęs pirkti mėnesiui, tai būčiau nesvarstęs ir išbandęs). Vėliau paaiškėjo, kad ekosistema ten uždara ir tos prezentacijos tvarkyti savais įrankiais savo kompiuteryje off-line negalima (vėliau paaiškėjo kad galima mokamoje versijoje – red. pastaba).
Čia kaip iDalykai – šaunūs, bet uždaroje ekosistemoje ir iš jos išlįsti įlindus bus sunku.
Todėl nutariau internete paieškoti alternatyvos – tarp Open Office įrankių ir to paties PowerPoint’o užtikau kai ką įdomaus – Sozi. Nors internetas jų neatrodo labai prabangiai, bet galimybės, kaip parašyta įdomios:
prezentaciją galima tvarkytis off-line savo kompiuteryje,
pati prezentacija – tai *.svg failas,
atidaro bet kuri populiari naršyklė (FireFox, Opera, Chrome ir net IE).
Pasiraitojau rankoves ir puoliau tyrinėti. Radau įvairių dalykų: kai kas geriau, o kai kas ir prasčiau nei Prezi, kai kas šiek tiek erzino, o kai kas maloniai stebino.
Bet apie viską nuo pradžių.
Įdiegimas
Prezi instaliuoti nereikia – viskas daroma naršyklėje.
Sozi gi reikia instaliuotis.
Linux OS vartotojai gali džiaugtis, nes jiems programos instaliavimas vyks automatiškai – tereikia susirasti sozi ten tame daikte, kur programas instaliuoja. Kadangi neturėjau progos išbandyti to Linux’e, tai nežinau kokiose repozitorijose ši programa yra, bet manau, kad viskas Sozi internetuose parašyta.
Windows vartotojams viskas gali atrodyti kiek painokai:
Prezi atveju spaudi keletą nuorodų naršyklėje, o ten paskui tampai paveikslėlius, rodykles, tekstą pele, o kita ranka gali laikyti parėmęs smakrą. Viskas labai intuityvu ir paprasta. Pradžia gal kiek painoka, bet tikrai labai user-friendly ir matosi, kad Prezi komanda daug dirba, kad tokiais būtų.
Sozi atveju reikia atsidaryti InkScape, susidėlioti tekstą irba paveikslėlius (reikia kiek pramokti dirbti su pačiu InkScape), tada nusipiešti kadrus (rekomenduojama į atskirą sluoksnį), o tada nueiti į “Extentions” ir ten spausti Sozi ir ten sudėlioti kadrų eiliškumą, animaciją ir kitus nustatymus. O tada spausti save ir atidaryti gautą *.svg bylą su kokia nors naršykle. Sozi rekomenduoja FireFox.
Štai čia labai paprasta prezentacija, kurią padariau su Sozi:
Čia užšaldžiau fono sluoksnį ir juda tik mano vynuogės. Atrodo nevisai taip, kaip norėčiau, bet čia galima padaryti ir gražiau, t.y. kad atrodytų kaip 3D efektas (kažką panašaus į FreeFall pas Prezi).
Čia aš ėmiau gudrauti: padariau keletą fonų ir vynuoges atskyriau taip, kad nesimatytų kitos, kol viena iš ten esančių juda. Viską patys suprasite pasukioję pelės ratuką arba atsisiuntę svg failą ir pasižiūrėję ją savo InkScape.
Trumpa pamokėlė
Sugalvojau, kad gali būti visai gražu paimti Saulės sistemos gražų menišką paveiksliuką ir aprašyti kiekvieną iš planetų. Scenarijus paprastas ir tuo pačiu atskleidžiantis įrankio galimybes.
Padariau prezentaciją ir Prezi ir Sozi.
Prezi variantas:
Susikūrę paskyrą pas Prezi, galite nueiti ir ištyrinėti tą prezentaciją kaip tik norite, nes padaryta, kad būtų galima taip padaryti.
Sozi variantas:
Perspėju – krausis ilgai, nes prezentacija ~20 MB. Tiek daug, kad net padariau kitame puslapyje, nes kai kurios naršyklės gali ir užsilenkti. Ypač, jeigu jūs gyvenate ne Lietuvoje ir jūsų interneto greitaveika nedidelė.
Ten pat bus ir trumpa pamokėlė kaip daryti kadruotę ant Sozi.
Ten bus ir išvados apie tai kas geriau ir kaip būtų apskritai geriausiai.
[1]– dropbox’as – šie gi moka saugoti failą pas save taip, kad galima naudoti <embed> html’ą. Tai paaiškėjo po nedidelio mano atlikto tyrimo, kur bandžiau išsiaiškinti ar tą gali padaryti Google Drive ir kiti debesai.
Manęs klausė – kas čia tokio KPŠ šiame video siužete. O aš tada perklausiu: kas per KPŠ, kad nematote čia KPŠ?
Čia yra metalas. Metalas nėra KPŠ. Bet tas inkilas tai truputį. Nors atrodo, tai įspūdingai. Man asociacijos su varpine ir su karstais:
Štai čia yra Estų Eurovizijos atrankoje dalyvavusi grupė Winny Puhh:
Čia dar vienas jų audiovizualinis kūrinys (priedainis man labai gražus):
Tiek tas inkilas, tiek tie estai tai yra pozityvus KPŠ’as. Aš noriu, kad tokio būtų daugiau mūsų gyvenimuose.
Na, o šio viso KPŠ’o vinis tai Edgaro iš G+ surastas blogas, kuriame yra labai puikūs komiksai. Daugelis jų priverčia susimąstyti ir šiaip pažvengti, o kitų tai visai neina suprast:
2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.
Aš mikrūškėmis važinėju itin retai. Man pasisekė, nes į darbą galiu nueiti ir pėsčiomis. O kitus reikalus tvarkau važinėdamas automobiliu.
Tai kodėl man rūpi Vilniaus mikrūškės?
Mikrūškes uždraudė. Tiesiog ėmė ir uždraudė. O savivaldybės argumentai tokie:
Kaip gi atrodys Vilnius su tom mikrūškėm?
Jos vagia iš savivaldybės vežėjo pelningiausius maršrutus.
Mūsų vežėjas yra mažiau efektyvus nei privatūs vežėjai, todėl mes negalime su jais konkuruoti.
Dar kokia nors fantazija ir propaganda, kuri nebuvo pakankamai efektyvi, kad aš sužinočiau.
Pagrindinė priežastis, manau, yra ta, jog savivaldybės vežėjas tiesiog yra labai neefektyvus ir negali konkuruoti su privačiais. Jie sako, kad juos smaugia nepelningi maršrutai, kuriais privalo važinėtis savivaldybės auto-trolei-busai.
Tegu, sako, tos mikrūškės pabando pavažinėti tais nepelningais maršrutais! Sako, pažiūrėsim tada kaip joms apsimokės!
Nors pagrindinė priežastis tai visiems žinoma vieša paslaptis – UAB SĮ Susisiekimo paslaugos. Sklinda gandai, jog >90 proc. nuo parduodamo talonėlio pinigų tenka platintojams ir tam UAB’ui SĮ’ei. Šoferiams ir technikai lieka keli centai.
Štai, mikrūškės Vilniuje trukdo efektyvinti transportą, nes yra per daug efektyvios, todėl sprendimas paprastas: UŽDRAUST!
Galima, žinoma, daryti taip, kaip daro privatininkai – į kiekvieną autobusą įdarbinti po kasininkę ir šitaip susitvarkyti savo efektyvumą. Jeigu mikrūškėms ir privatiems autobusams taip apsimoka, tai galbūt apsimokėtų ir savivaldybei? Ne, šitaip nedarysim. Šitaip negražu. Ir papildomų darbo vietų atsirastų. Be to nepelninga.
Tai ką uždraus paskui? Privačias klinikas? Ar mes vėl kolektyvizuojamės? Verslas jau nelegalus?
Jeigu nepritariate tokiems sovietiniams metodams, kai valdžia yra aukščiau visko, tai ateikite:
2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.
Neseniai FaceBook’as pakeitė savo išvaizdą ten, kur profailams žiūrėti.
Tai dabar nebėra to dvigubo timeline’o ir man nebereiks kas kartą ką nors ten įdėjus spausti žvaigždutės kampe. Dabar jis atrodo taip, štai taip ir avataip.
Blogeriai sako, kad feisbukas dabar labiau fokusuojasi į turinį, o ne į ten kažką.
Mane tai džiugina. Šaunuoliai! Nors galėjote ir geriau. Ten kažkaim būtinai reikia dviejų stulpelių informacijos. Ten kažkas negali be to. Užtai aš galiu.
Aš čia jums dabar patarsiu kaip padaryti feisbuką dar gražesniu. Ypač jei naudojate Chrome arba FireFox.
Jei naudojate Chrome, tai reikia susiinstaliuoti StyleBot extention’ą ir daryti viską taip:
Ten dar pamakalavau, kad pamatytumėte kaip pasiekti tą papildomą informaciją, kuri pertekliniu būdu rodoma kairiame stulpelyje ir kaip ją redaguotis.
O jei naudojate FireFox, tai reikia susiinstaliuoti StyleEditor addon’ą ir daryti viską taip:
Jeigu jau pasirašėte peticiją dėl AT&T ir Verizon CISPA akto priėmimo, tai jums gali būti įdomu sužinoti daugiau apie tai kaip didieji telekomunikacijų monstrai elgiasi su savo klientais ir kaip jie bendradarbiauja su kai kuriomis valstybėmis.
O jeigu nepasirašėte, tai gali būti dar įdomiau, nes tada gal pasirašysite.
Aš nesu tikras dėl tikslios schemos, bet manau, jog didieji telekomai turintys savo tyrimų centrus, juos finansuoja iš savo pinigų. O pinigus jie gauna iš savo klientų.
Na, o įvairūs globalūs telekomunikacijų technologijų tyrimų centrai ir aparatūros gamintojai – gauna pinigus iš tų pačių telekomų. Taigi, gauna pinigus iš paslaugų vartotojų. Neretai tie specializuoti tyrimų centrai būna tiesiog atsiskyrę gigantiškų telekomų dalys.
Orienatacija į klientus turėtų sukurti prielaidas visiems tiems tyrimų centrams ir telekomams kurti ar tobulinti technologijas taip, kad iš to naudos gautų klientai (ir visi kiti pakeliui grandine).
Tačiau viskas kiek ima keistis, kai į žaidimą įsitraukia totalitariniai režimai. Režimai kuriems būtina valdyti viską tam, kad sugebėtų išsilaikyti.
Kaip jūs pavadintumėte kompaniją, kuri parduoda aukštas technologijas totalitariniam režimui, kad šis galėtų dar labiau įsitvirtinti ir sekti bei valdyti savo piliečius? Kaip jūs ją pavadintumėte žinodami, kad ši kompanija sukūrė šį produktą vien dėl to, kad jūs esate jos klientas ir atiduodate jai dalį savo sukurtos vertės? Ar jūs norite stiprinti totalitarinį režimą, kuriame kenčia žmonės?
Išsivysčiusios šalys su atsakinga socialine politika šitaip, per jose veikiančias korporacijas, netiesiogiai ima remti totalitarinius režimus, kurie neturi nieko bendro nei su demokratija nei su žmogaus teisėmis (na, nebent tai, kad daro viską atvirkščiai).
Didžioji dalis kompanijų žino, kad žmonės iš jų perka ne vien dėl jų paslaugų ar prekių kokybės, bet ir dėl mažiau objektyvių priežasčių: kompanijos vardo, jos vadovų, socialinės politikos ir panašiai. Tie mažiau objektyvūs veiksniai dažnai būna lemiantys išsivysčiusiose ir konkurencingose šalyse.
Todėl kai kurie telekomai skelbia savo socialinės atsakomybės manifestus, dalyvauja įvairiose filantropiškose programose.
Bet būna, kad užmiršta tas programas. Būna, kad pinigai nekvepia. Būna, kad pamiršta kas yra jų didžiausia vertybė. Todėl mūsų, kaip klientų ir vartotojų pareiga yra priminti šioms užmirštuolėms šiuos dalykus.
Ir štai, žinoma, mano jau mėgstamas Access pristato “Telekomunikacijų gigantų gėdos menę” (“The Telco Hall of Shame“):
O čia bus visai laisvas vertimas tiems, kas tingi ar nemoka paskaityti angliškai:
Pirmasis korporatyvinės socialinės atasakomybės principas: verslas turi palaikyti, remti ir gerbti tarptautinių organizacijų patvirtintas žmogaus teises.
Antrasis korporatyvinės socialinės atsakomybės principas: įsitikinti, kad verslas niekaip nepadės žmogaus teisių pažeidimus vykdantiems procesams.
Pakistanas daro firewalą internetui, o ZTE neneigia, kad padeda. Pardavė Iranui tinklo stebėjimo aparatūros. Ir Gadafio Libijai buvo pardavęs. Kyšininkavo Filipinuose.
Deklaruoja: verslas turi būti atsakingas, gerbiant žmogaus teises, siekiant apsaugoti ir gerbti žodžio laisvę. Turi aiškią politiką, kuri užtikrina minimalią įtaką klientams, kai dirbama su vyriausybėmis ar gelbstint jų jėgoms struktūroms.
Atidavė Egipto vyriausybei savo vartotojų duomenų per sujudimus. 22 žmonės areštuoti. Mubarako prašymu išjungė savo tinklus Egipte. Negana to dar buvo panaudoti siųsti režimo propagandai. Vėliau pakeitė savo nuostatas suteikdami prioritetus pagalbai valstybinėms jėgų struktūroms: galų gale tai yra valstybinės institucijos, kurios nustato kas yra legalu. O ne tarptautinė teisė ar žmogaus teisių normos, ar kompanijos politika. Taip pasakė vienas iš stambiųjų kompanijos vadovas, kuris nepaminėjo kompanijos socialinės politikos ir net jai paprieštaravo.
Šis yra bene yra pats didžiausias gigantas gigantų pasaulyje. Užtai ne veidmainiai: “mes galime atiduoti informaciją, kuri tiksliai apibrėžia ar nurodo į konkretų asmenį, tam tikrais atvejais”.
O kadangi Verizon yra vienas iš aktyviausių ir entuziastingiausių sixstraikininkų, tai panašu, jog tie tam tikri atvejai apibrėžia ne išimtis, o taisyklę.
Savo socialinės atsakomybės deklaracijoje teigia, jog gerbia ir vertina žmogaus laisves. Ir jeigu kada jai reiks rinktis tarp savo šių, deklaruojamų, vertybių ir kokių nors jėgos struktūrų nurodymų – vadovausis savo socialinės atsakomybės įsipareigojimais pirmiausiai ir kiek gali ilgiau.
Matyt kankino ir laužė labai ilgai juos, kol jie galų gale JAV kažkokiai anti-pornografijos įstaigai siuntė duomenis apie savo vartotojus, kurie lankėsi porno puslapiuose be savo vartotojų perspėjimo.
Beje, šiomis šios kompanijos paslaugomis naudojosi ir Quataras ir Jemenas, ir JAE…
Be to vienu metu, per klaidą, paviešino savo 730 000 klientų duomenų, kurių tarpe buvo ir nemaža dalis visokių slaptažodžių.
Teigia, kad kaip ir bet kokia kita kompanija privalo laikytis žmogaus teisių principais visada ir kiek įmanoma labiau.
Pardavė aukštų technologijų šnipinėjimo techniką Baltarusijai, Uzbekistanui, Azerbaidžianui, Dadžikistanui, Gruzijai ir Kazachstanui.
Leido jėgos struktūroms prisijungti prie savo infrastruktūros, ko rezultate buvo suimtų žmonių. Tadžikams atjungė tinklus po vietinių jėgų struktūrų reikalavimų. Uzbekistane kyšininkavo, kad taptų 3G provaideriu.
Board’o chairmanas atsistatydino. Lars Nyberg (SEO) atsistatydino. Prieš atsistatydindamas Nybergas pasakė, kad jeigu reiktų rinktis ar buvimą šalyje ar autorių teises, tai pasirinktų teises (buvimas – tai kompanijos atstovybė ar kita veikla toje šalyje).
Ir vėliau daug kas pasisuko pozityvia žmogaus teisių užtikrinimo linkme. Bet principai yra tam, kad jų laikytumėmės, o ne tam, kad atsiprašinėtumėm, jog jų nesilaikėme.
Viešai įsipareigoję žmogaus teisių deklaracijai ir net turi elgesio kodeksą, kuriame sako, jog neteiks jokios pagalbos, kuri ribotų politinį diskursą, padėtų sekti atskirus žmones . Arba ne daugiau, negu reikalaus įstatymas.
Pardavė Iranui sekimo įrangos. Pribūrė paskui, kad įranga nemoka daryti gilios analizės, bet paaiškėjo, kad su ja buvo galima perimti skambučius ir tekstines žinutes. Tada atskyrė ir pardavė tą kompanijos dalį, kuri gamina tą įrangą ir kitaip pavadino: Trovicor. Dėl to Irane buvo suimtų ir kankinamų žmonių (Amerikoje buvo teismai).
Bahraino disidentus persekioti padėjo.
Kyšininkavo PAR’e dėl 3G ir gavo. Turkcell’as sako, kad MTN’as siūlė netgi ginklus ir UN balsus Iranui už 3G licenciją. MTN’as filtruoja pagal raktažodžius sms’us ten kur paprašo vyriausybės. Atjunginėjo tinklus Sirijoje. Nusisamdė piar’us, kad pagerintų savo veidą.
2004 prisijungė prie UN global compact ir sutinka su dviem principais:
Principas 1: Verslas turi palaikyti ir gerbti tarptautiniu lygiu paskelbtas žmogaus teises ir
Principas 2: užtikrinti, kad jie nebendrininkaus vykstančiuose žmogaus teisių pažeidimuose.
Daugiau jokių užuominų viešai prieinamų apie žmogaus teises neužsirašę.
Iranui padėjo su sekimo įranga ir bandė išsiginti tai darę.
Pakistanas užsimanė cenzūros įrangos: žmogaus teises užtikrinančios bendrijos tiek lokalios tiek tarptautinės prašė visų kompanijų nedalyvauti ten. Daug kas atsakė, kad nedalyvaus, Huawey’ius nieko neatsakė. Dar kartą paklausė o jie diplomatiškai išsisukinėjo.
Daug gražių žodžių (atvirumas, saugumas ir pan), bet jų privatumo politika niekaip nereferuoja į tai kaip jie elgiasi gavę valstybių prašymus apie konkrečius vartotojus.
Egipto sukilimo metu atjungė savo tinklus. Skandalai su korupcija Tunise (licencijos vėl).
Cote D’Ivoire užtikrino ryšį civilinio konflikto 2010 metu.
Kai kuriuose Afrikos tinkluose apmokestino Google, kad jie savo trafiką ten siųstų. Pažeidė Net Neutrality principą.
Padėjo Etiopijos ryšininkams analizuoti paketus ir juos cenzūruoti.
Buvęs CEO Didier Lombard buvo apkaltintas sukūręs patyčių ir priekabiavimo kultūrą, dėl ko nusižudė virš 30 kompanijos darbuotojų 2008-2009.
Savo pareiškimuose pasakoja, kad neduoda niekam savo kodavimo raktų ir panašiai. O dėl turinio filtravimo tai nekalti jie. Jie tik padeda tiems, kas kalti.
Įtariama įgalinusi tekstinių žinučių perėmimą Kinijos vyriausybei 2006
Perdavė kodavimo raktus Rusijos FSB.
Kuweite, Indonezijoje padėjo cenzūruoti internetą.
Indijai atidavė savo kodavimo raktus.
Įsipareigoja gerbti ir skatinti kitus gerbti pagrindines žmogaus teises.
Leido NSA (National Security Agency – nacionalinio saugumo agentūra) kurti ofisus savo patalpose ir ten rautino visą trafiką, tad NSA galėjo be jokių apribojimų ir orderių sekti viską.
Užklausta kompanija į tai atsakė, jog nors jūsų paskyros informacija ir yra asmeninė jums, bet tie įrašai taip pat esą ir jų verslo dalis, kurios savininkas yra AT&T.
Vienas hakeris rado AT&T prastai padėtus userių accountus ir paskelbė tą skylę. Gavo teismo nuo kompanijos.
Blokuoja kai kuriuos Apple servisus pigioms savo paslaugoms (Net neutrality pažeidžiamaas).
Six straikuose ISP pats nusprendžia ar atjungti internetą (lyg jam tai rūpėtų ir jis būtų tuo suinteresuotas).