Apie kompiuterinius žaidimus

Čia straipsnis pasirodęs NK dar prieš naujus.

 

 

 

 

Mano vyresnysis sūnus labai mėgsta žaisti kompiuteriu. Jam dabar 3 metai.

Moka naudotis pele, uždaryti/atidaryti langus, pascroolinti moka[1]. Ir viso šito išmoko žaisdamas kompiuterinius žaidimus.

Pirmas žaidimas, kurį pavyko mano sūnui žaisti buvo toks GCompris. Kaip tyčia tada pas mus namie buvo naujas mamos kompiuteris į kurį diegiau Linux operacinę sistemą.

Pasismaginęs su tuo Ubuntu nutariau kiek pailsėti ir leisti zyziančiam šalia sūnui daryti kažką panašaus, ką darė tėtis – tai yra spoksoti į spalvotą ekraną, spaudyti klaviatūra ir judinti pelę. Kad sūnui būtų nors truputėlį smagiau, įvedžiau žodį „žaidimas“ (o gal „game“) į synapsis (tai programa, per kurią Ubuntu instaliuojamos programos) ir ten radau „GCompris“ žaidimą, kuris buvo apibūdintas, kaip mokomųjų žaidimų paketas.

Pats kompiuterinius žaidimus pradėjau žaisti gal tik 14-16 metų, kai atsirado „kompiuterinių žaidimų salonai“.

Alytuje (miestas, kuriame augau) man buvo žinomos dvi vietos: ten kur dideli televizoriai („Vidzgirio“ parduotuvė) ir maži televizoriai – šalia esančio daugiaaukščio pirmo aukšto bute.

Tai buvo tie kompiuteriai, kur viskas klaviatūroje, kur žaidimas įkraunamas iš juostinės kasetės. Gal „Santakomis“ tai vadinosi.

Kompiuteris ir klaviatūra vienoje vietoje. Genealus sprendimas...
Kompiuteris ir klaviatūra vienoje vietoje. Genealus sprendimas... Paimta iš http://www.leningrad.su/museum/show_calc.php?n=301

Pamenu pražaidžiau visus 10 rublių (nesu tikras, bet lygtais 1 rublį kainuodavo 15 minučių žaidimo, o buvo tai kokie gūdūs 90-ieji), kuriuos buvau gavęs gimtadienio dovanų iš močiutės. Daug bart gavau dėl to[2].

Pilnaverčiu kompiuteriu[3], kuriame brolis galėjo suinstaliuoti Windows (berods 3.1) teko žaisti per vasaros atostogas po 11 klasių (brolis iš bendrabučio jį atsivežė).

Kažkas panašaus buvo ir ant mūsų stalo.
Kažkas panašaus buvo ir ant mūsų stalo. Specialus filtras nuo radiacijos ir kad ryškiau būtų 😉

„Praėjau“ visą „Doom 2“ single player’į ir gerokai prasitreniravau žaidimu, kurio paskirtis – mokyti rinkti tekstą QWERTY klaviatūra. Iki šiol nesigailiu, kad jį tada taip intensyviai žaidžiau (daugiau nebuvo ką žaist nes doom’ą visą praėjau, o daugiau žaidimų nebuvo ir interneto nebuvo pas mus). Dabar, kiek apšilęs, galiu beveik be klaidų rinkti ~280 simbolių per minutę su lietuviškais rašmenimis (žinoma ir dėl to, kad vėliau daug praktikos turėjau IRC).

Apskritai, tai kompiuteriniai žaidimai yra gan kontraversiška tema. Yra įvairių nuomonių apie tai ar galima ir nuo kada galima vaikui leisti žaisti kompiuteriu – priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra pripažinta liga psichologinis sutrikimas.

Tai štai koks didžiulis sporto renginys.
Tai štai koks didžiulis sporto renginys. O ką? Sportas. Nedaug kuo skiriasi nuo šachmatų.

Aš ir pats mačiau studijų metais keletą studentų, kurie tik žaidė žaidimus, nesimokė, o paskui juos jų tėvai kažkur išvežė.

Tačiau kompiuterinis raštingumas dabar yra reikalingas ne mažiau negu tas „tikrasis“ raštingumas rašikliu. Daugeliu atvejų ir svarbesnis.

Žinutė nueinanti gavėjui per sekundės dalis – galimybė per kelias minutes įvykdyti keletą nuotolinio informacijos apsikeitimo sesijų. O juk anksčiau reikėdavo rašyti ant popieriaus, perduoti kam nors kad nuneštų, paskui, kad grąžintų atsakymą. Žinoma, sprendimus geriausia būdavo priimti susitikimuose – bet kiek susitikimų per dieną galima padaryti? Tai kada dirbt? Mums sėdint šios paradigmos akyje sunku net įsivaizduoti kaip informacijos technologijos paspartino viską.

Enciklopedijos, žodynai pasiekiami keliais pelės paspaudimais, blogų rašymas – savo minčių sklaida platesnei auditorijai (ne tik eilėraščiai mylimai merginai ar dvasingiems literatams paklaikusiomis akimis). Tai labai greitai tapo „savaime aišku“. Tokį lengvą „atsipeikėjimą“ galite pajusti pabandę pasinaudoti Google paieška, kokia ji būtų 60’ais metais:

Štai koks mašinraštis ir perfokortos. Esu dar matęs jų „gyvai“ ir čiupinėjęs.
Štai koks mašinraštis ir perfokortos. Esu dar matęs jų „gyvai“ ir čiupinėjęs.

Tai pasiekiama kiekvienam iš mūsų. Ir kiekvienam tam, kuris mįslingai kraipydamas galvą sako, jog reikia gyventi „tikrą“ gyvenimą, kad reikia „tikrų“ dalykų, o ne tų „plastmasių“.

Taip kalba arba tie, kurie užstrigę praėjusiame šimtmetyje, įsižeidę ant visos aplinkos išreiškia savo protestą ir barsto galvą pelenais; arba kiti, besimėgaujantys šiuolaikinio progreso vaisiais, Internete[4] prisiskaitę įvairių ezoterinių išminčių. Išminčių apie žvaigždžių išsidėstymus, magiją, kurią žmonija be reikalo pamiršo ir eina tiesiai pražūtin, kurie pranašauja vis pasaulio pabaigas.

Tai štai žmonės prigalvoja, kad „gerosios“ energijos galima prikaupti vandenyje ir paskui jį dvasingai vartoti.
Tai štai žmonės prigalvoja, kad „gerosios“ energijos galima prikaupti vandenyje ir paskui jį dvasingai vartoti.

Taip atsiranda ir žmonės, kurie sako, kad negalima tikėti tuo kas Internete parašyta, kad pirktų jų knygeles ir pirktų tik jų produktus ir į tinklą verbuotų kitas aukas.

Nesu aš ir iš tų, kurie niekintų tuos „tikrus“ dalykus, kaip knygelės, molis, lipdukai, magnetukai, konstruktoriai ir panašiai. Pilnos grindys šito gero.

Aš labai džiaugiuosi, kad mano sūnus jau moka valdyti pelę, kad supranta ekrane judančių figūrų ir jų tarpusavio ryšių koncepcijas. Man svetimas informacijos technologijų stigmatizavimas, kad ir vyresnių (dažniausiai) asmenų pamokomas moralizavimas, kaip pavyzdį naudojant jau senokai Internete pasirodžiusio video siužeto, kur vaikas bando versti žurnalą taip kaip i-kažkame ir vaikui, žinoma, nepavyksta. Sako, kad nemokės realių dalykų daryti. Tikriausiai galvoje turi šieno arba mėšlo vežimą, malkų skaldymą ir panašiai, nes referuoja į panašias vaikystės nuoskaudas, kurias jiems teko patirti, o mums, baltarankiams – ne.

Štai karvės subinė užfiksuota kaime, nes lankiau foto būrelį, o paskui pats šią nuotrauką ryškinau, dėl to ji tokia baisi.
Štai karvės subinė užfiksuota kaime, nes lankiau foto būrelį, o paskui pats šią nuotrauką ryškinau, dėl to ji tokia baisi. Vien tik menas gaudavosi vis man.

O dabar mano vaikams nėra (t.y. nemačiau) geresnio žaidimo nei GCompris, kuris įdomiau ir geriau padėtų vaikui išmokti naudotis kompiuteriu. Šis žaidimas, tai pirmas Linuxe esantis žaidimas, kurį aptikau, kurio aprašyme kalbama apie vaikų edukaciją – atviro kodo nemokama programa įtraukta į UNESCO administruojamą nemokamos programinės įrangos sąrašą.

O kas yra dar svarbiau – vaikui patinka tuos žaidimus. Linux arba mokamoje Windows versijoje yra ~140 įvairiausių mokomųjų žaidimų.

Geriau vieną kartą pamatyti, negu apie tai daug kartų paskaityti. O dar geriau pabandyti. Štai kelių, ten esančių, žaidimų apžvalgos:

__________

[1]– O tarp kitko, iš Kinijos visai neseniai atvažiavo karoliukai, kuriuos Augustas kažkokiu būdu nupirko. Gerai kad žmonai jie patiko, tad tranzakcijos neatšaukinėjo, kai pastebėjome pirkimą.

[2]– Ai su tais močiutės rubliais vis problemų prisidarydavau… Antai dar kiek anksčiau pirkau kokius du kilogramus irisų, kuriuos slėpiau stalčiuje, kol mama atrado ir vėl išrašė nemažai velnių.

[3]– Tada tai buvo 120 Mhz taktinio dažnio pentium mikroprocesorius su ~512 MB kietuoju disku (o gal ir mažesniu), ~8 Mb RAM ir tokiu specialiu filtru, kad nuo ekrano radiacija neitų į akis – ar dar kas atsimenate tokius? Šeima surinko tada visus ~3000 litų tam žvėriui.

[4]– Ir tie žmonės šį žodį naudoja kaip bendrinį. Ką jie įsivaizduoja tai sakydami aš net neįsivaizduoju.

Blogorama 2012

Štai atrieda Nauji metai
Nauji metai, nauja laimė
ir Kalėdos jau praėjo;
šventės su šeima;
prisivalgėm ir atsigėrėm
spanguolių kisieliaus
aguonpienio
ir visokio kitokio ten maisto

Buvo turtingi metai įvairiais įvykiais. Tai jau tikrai. Visos patogumo zonos sienos ir ribos buvo suspardytos, susprogdintos, sulaužytos, sudegintos, sutryptos ir išmėtytos pavėjui.  Tai buvo nerealiai puiki patirtis. Visiems rekomenduoju!

Štai paskaičiau Cponkės 2012-ųjų gerulius ir sumaniau, kad reikia kiek primirštą Lietuvos blogosferos smagumą prisiminti (štai rodžiau savo google readerį, štai nuorodomis dalinimosi vajų skelbė ir Rokiškis).

Tai štai mano geruliai metai

  1. Metai prasidėjo puikia blogų reklamos savaite, prie kurios jungėsi Commonsensavičiai, Rokiškis,  Troy, Komjaunuolis, Grumlinas, Powiukė, Pipedija, Kaspinuotis, Čyvas, Beata, Užkalnis (primenu, kad Užkalnis jau protokoluose), Saulius Rimkus,Račas, Piktas gnomas, Buržujus ir 115 iš viso jų buvo suregistruota pas Rokiškį.
  2. Dar prieš prasidedant 2012 metams į Internetų eterį išėjo puikus mini serialas (15 serijų) apie šildymą Vilniuje (prisidėjau ir aš savo 8-ąja serija). Prodiuseriai dar nežino ar šiemet bus kitas sezonas.
  3. Ne mažiau svarbus dalykas buvo „ACTA skandalas“. Viskas prasidėjo nuo visokių leidybinių firmų lobistų ir genetiškai modifikuotų produktų gamintojų kėslų atimti iš mūsų mūsų gif’us, youtūbus ir kačiukus. Raginome rašyti mūsų europarlamentarams, jog mums tai nepatinka. Siuntėme SMS’us ministrams. Ministrai apie tai kalbėjo. Aš net į televizorių pakliuvau. Mitingavome per šalčius. Ir mums pavyko. Nors vėliau dar paaiškėjo, kad labai daug ką yra nuveikti – užtenka vien pažvelgti į autorinių ir gretutinių teisių įstatymą. Pradėjome diskusijas apie atvirus duomenis: organizavau konferenciją, prisiminiau senas tiesas, paanalizavau atvirų duomenų koncepciją. O vėliau paaiškėjo, kad niekas dar nenurimo ir į Interneto laisvę vis dar kėsinamasi.
  4. Internetai iš manęs padarė memą. Nugriuvė Sputniką. Suinstaliavau mamai Linux’ą. Sužinojau daug naujo apie naują paradigmą, ateinančią į mokyklas.
  5. Prezidentė sumanė sukelti vyriausybės krizę. Čia, mat, šėliojo valstybininkai.
  6. Parašiau į patį geriausią maisto super blogą!
  7. Tapau žinovu.
  8. Blogeriai išklausė kaip savo darbą vertina ir tobulina viena inspekcija. Apie tai parašiau aš ir Leo Lenox. Matyt kažką rašė ir Delfi, bet aš nemačiau.
  9. Aplankiau Kaišiadoris. Ir taip. Tai buvo rinkiminės kampanijos pradžia, o vėliau buvo kulminacija su anekdotais ir hipnozėm, bei kiek rimtesniais montažais (daugiau mano youtūbo kanale). Kaišiadoris lankiau kiek vėliau dar kartą. Ir dar daugybę kartų. Ir dar daug kartų, apie kuriuos nespėjau parašyti. Rezultatas: 24.

    Rodau moteriškei už ką balsuot.
    Rodau moteriškei už ką balsuot.
  10. Atpigo visuomeninis transportas Vilniuje.
  11. Buvau kalėjime.

    Kristus ant Linoleumo
    Kristus ant Linoleumo
  12. Daug ką sužinojau apie Afganistano misiją.
  13. Dar kartą sudalyvavau tinklinių pardavimų smegenų pudrinime.
  14. Analizavau balsavimo internetu aspektus.

    Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.
    Bandymai pritaikyti IT sprendimus rinkimuose – tai tarsi papildomos kojos šuniui: turi jų nemažai, bet naudos iš to nedaug.
  15. Dar vieną sieną remontavau.

O čia kitų blogerių geruliai

  • Labai ilgo pavadinimo blogas su 100 dienų avantiūra. Karolio Žukausko blogas. Tas žmogus greitos reakcijos šviesios galvos žmogus yra.
  • Kas nevarto protokolų, tas dažniausiai dar sako, kad nieko nėra tuose Internetuose jūsų. Tai todėl kad neskaito protokolų.
  • Kažkas emigravo į Taivaną. Labai įdomu. Niekaip nespėju tik paskaityt :/
  • Baltasis vaiduoklis visai apsileido. Labai retai rašo. Gal jį Baltarusijoje susėmė? O gal jis vis dar neišeina iš porinkiminio streso?
  • Pats geriausias Lietuvos blogas apie muziką. Kažkaip neaktyvus labai. Ką man klausyt dabar? Turima fonoteka kiek atsibodo. Gerai kad Nerijus užrodė Strapping Young Lad – vis dar neatsiklausau.
  • Blogas Domas rašo retai bet įdomiai. Jis įdomus vien jau dėl to, kad yra Lietuvos interneto patriarchų ir dar kažkokio soc. tinklo (:)) projektuotojas. Jis rašo ir angliškai.
  • Džokeris ant stalo – nežinau kaip jis atsirado mano readeryje, bet va paskaičiau vieną jo straipsnių – gerą plunksną turi.
  • Encoros blogas. Justės Latauskienės blogas. Visi nuo jos Gpliuse alpsta tiesiog. Vieni nuo britkumo (kai kurie postai apie ligas, spuogus ir parazitus), kiti nuo smagumo (dėl to paties ir dėl jos komiksų).

    Enkoros pirmas pasitaikęs komiksas
    Enkoros pirmas pasitaikęs komiksas
  • Mergina neturinti dantų. Nuostabiausi komiksai ir paveikslėlių rinkinukai.

    Čia Miglės pirmas pasitaikęs komiksas
    Čia Miglės pirmas pasitaikęs komiksas
  • Ieva stebuklų šalyje. Puikūs paveiksliukai ir dar puikesni komentarai. Tikras merginos dienoraštis. Galite bandyti skaityti, norėdami perprasti moterų mąstymą, bet vistiek neperprasite.
  • Ingrida Šimonytė. Nepatvirtinti šaltiniai tvirtina, jog tai tikrai ji. O be to ir matosi, kad ji. Sezono naujiena – na, tiesiog visas SKANDALAS (gerąja prasme)!

    Ingrida Šimonytė
    Ingrida Šimonytė
  • Karštos žinios. Čia kažkas matomai juokauja daug.
  • Komjaunuolis. Šis irgi juokauja matomai daug.
  • Konstanta 42. Pats geriausias blogas apie astrofiziką. Niekaip nesuspėju paskaityti. Bet paskaitysiu viską būtinai.

    Štai kaip ten viskas iš tiesų
    Štai kaip ten viskas iš tiesų
  • Laukinės žąsys. Pats geriausias blogas apie restoranus ir maistą Lietuvoje.
  • Leo Lenox. Besąlygiškai ir be kompromisų.
  • Namop. Dzūkė gyvenanti Briuselyje. Apibendrinantis tųjų lietuvių Lietuvos matymas man tai yra.
  • Petras. Jau sakiau, Petras iz osam.
  • Powiukė. Internetų ir kitų gerų dalykų mėgėja. Apie naujienas, įdomumus ir trendus.
  • Remigijus Šimašius. Pats teisingiausias teisingumo ministras (buvęs), o dabar Seimo narys. Visada įdomiai ir visada užkabina.
  • Rokiškis. Buvo paskelbta amnestija. Galite (kol vėl neužbanys) eiti greitai viską skaitytis ir jei kyla noras komentuoti bet ką ir ne į temą, tai parsisiųskite viską į savo kietąjį diską, nes gausite baną ir lauksite sekančios amnestijos. O kol lauksite – galėsite skaityti iš savo kietojo disko.
  • Kreivarankis. Dabar savo grafomaniją patenkina Gpliuse, todėl retai rašo į blogą.
  • Troy. Tai yra toks vyriškis. Kuris turi aštrią plunksną. Ir matyt sunkią ranką 😉
  • Buržujus. Žinoma. Kaip mes be jo penktadienio internetų ir kitų įdomybių?

 

Internetas (ne)pavojuje #3 (WCIT12 apžvalga)

Šis straipsnis yra NK portale. Tad eikite ten skaityti, o paskui dar čia ateikit paskaityti 😉

WCIT-12 (World Conference on International Telecommunications) pasibaigė.

Priminsiu, jog tai pasaulinė konferencija, kurios metu šalys narės nustato tarptautinių komunikacijų reguliavimo gaires. Šios konferencijos rezultatas yra dokumentas pavadinimu „ITR“ (International Telecommunications Regulation).

Štai tas būsimas ITR’as ir sukėlė gan didelį laisvo Interneto bendruomenės[1] sujudimą ir nerimą.

Man viskas prasidėjo nuo to, jog pasklido žinia apie valstybių norą praplėsti ITU atsakomybių ribas ir puoliau šaukti, jog Internetas pavojuje.

Pasigilinus paaiškėjo ir visi blogi dalykai: tai kai kurių šalių ir kai kurių didelių telekomunikacijų kompanijų lobistiniai kėslai varžyti Interneto laisvę.
Ten pabandžiau visus laisvo Interneto entuziastus imtis iniciatyvos ir parašyti mūsų atstovams vyksiantiems į konferenciją, jog mes juos stebime, kad iš mūsų laisvės taip lengvai neatims, kad mes žinome kas yra žodžio laisvė. Juk žinome, tiesa?

WCIT-12 logo iš ITU Interneto
WCIT-12 logo iš ITU Interneto

Tai štai WCIT-12 baigėsi. Grįžo mūsų atstovai. Nepatvirtintais duomenimis oficiali informacija apie tai, kas ten vyko ir kokia bei kodėl Lietuvos pozicija bus paaiškinta RRT (Ryšių Reguliavimo Tarnyba) irba SM (Susisiekimo Ministerija) tinklalapiuose.

Bet pagrindinį dalyką galiu pasakyti aš jums pats:

Raudonai pažymėtos šalys balsavo prieš naująjį ITR projektą. Juodai - už. Pilkos neturėjo teisės balsuoti arba nedalyvavo.
Raudonai pažymėtos šalys balsavo prieš naująjį ITR projektą (ten ir Lietuva). Juodai - už. Pilkos neturėjo teisės balsuoti arba nedalyvavo.

Taip pat galiu pasakyti, jog tai yra gerai. Užtai prisipažinsiu, jog pačios ITU konferencijos vaizdo įrašų ar sesijų išklotinių nežiūrėjau, neskaičiau (juk reikia dar kiek pamiegoti ir su vaikais pažaisti). Užtai gan įdėmiai skaičiau Access’o blogą.

Tai reiškia, jog šiame straipsnyje informacija yra vienpusė – remtasi vienu šaltiniu. Bet aš esu blogeris (negi aš blogesnis nei koks delfis?:)) ir man galima remtis vienu šaltiniu. Tad, jeigu atsiras pro-Rus-Kin-Kaza-Afr-Mex-Arge… pro-cenzūrininkų[2] – lai tėškia viską į komentarus su savo kontrapozicijomis ir citatomis ir nuorodomis.

Tad nebūsiu labai originalus ir viską išdėstysiu ta pačia struktūra, kuria viską išdėstė ir mano skaityto blogo rašytojas:

Kas gerai

Geras dalykas. Internetų kačiukas džiaugiasi ir dėkoja.
Geras dalykas. Internetų kačiukas džiaugiasi ir dėkoja.

 

Gerai, ypač gerai yra tai, kad mes (t.y. jūs ir mes ir kiti laisvo Interneto entuziastai užsienyje) kėlėme triukšmą, kad teikėme savo nuomonę mūsų delegacijai, kad mūsų delegacija yra patikima (kaip paminėjo vienas komentatorius mano asmeniniame bloge), nes balsavo gerai.

Visas šis triukšmas neabejotinai turėjo įtakos tam balsavimui, nes jis turėjo realios įtakos pačiai konferencijai.

Tad štai kas gerai:

  • Ponia Patricia Benoit-Guyot, kuri atidarė konferenciją, tarė įžanginį žodį:
    „[…]Over the preceding months, the world has expressed a great interest in the outcomes of this conference.  Its collective eyes and ears are focusing attentatively on us, but I feel very confident that we will not disappoint them.[…]“[3]. Ponia sako, jog Pasaulis išreiškė didelį susidomėjimą šia konferencija ir jos rezultatais, kad ji supranta, jog Pasaulinė bendruomenė stebi juos ir ji jaučia, jog yra labai užtikrinta tuo, jog ši konferencija nenuvils tos bendruomenės.
  • Konferencijoje dalyvavo ponas BAN KI-MOON – generalinis UN (United Nations) sekretorius
  • ITR’o preambolėje buvo įtrauktas sakinys, ginantis žmogaus teises:
    „[…]affirm their [member states] commitment to implement these Regulations in a manner that respects and upholds their human rights obligations.[…]“ – Čia sako, kad šalys (konferencijos narės) patvirtina savo įsipareigojimą diegti bet kokius reguliavimus taip, kad jie gins ir neprieštaraus žmogaus teisėms.
    Nežiūrint į tai kad „patvirtinti savo įsipareigojimą“ gali skirtis nuo „shall take into account their international obligations relation to universal human rights“-  originaliai Access’o siūlytos formuluotės, kuri yra neabejotinai kiek stipresnė (ar ne, teisininkai?).
  • Į dokumentą nepateko jokios formuluotės, kurios keistų ar plėstų „Interneto“ ar „tarptautinių kelių (srautų)“ sąvoką.
  • Į dokumentą nepateko visokie Rusijos ir jai pritariančių delegacijų pasiūlymai, dėl teisės jėgos irba saugumo struktūroms žinoti Interneto srautų maršrutus, Interneto tikslios architektūros ir struktūros. O jei būtų patekę, tai tada jėgos struktūros galėtų nevaržomai visus sekti ir su duomenimis, siunčiamais duomenų perdavimo kanalais, daryti ką nori.
  • ETNO (European Telecommunications Network Operators) pasiūlymas dėl „siunčiančioji pusė moka“[4] nepateko į dokumentą (ITR).
  • Į dokumentą nepateko ir teisių dėl “manage the naming, numbering, addressing, and identification resources used within their territories for international telecommunications.”[5] perdavimo ITU. Šiuo metu tuo rūpinasi tokia ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers). Anot Access ši organizacija yra geresnė už ITU, nes „ICANN is a multi-stakeholder entity, it is better suited to address these issues“. Aš pats tiksliai negaliu pasakyti kas tas „multi-stakeholder“, t.y. kokia tiksli šios sąvokos prasmė, bet tai kažkas apie daug akcininkų, kuriems rūpi ir kurie turi sprendimo teisių ir kurie ICANN atveju gali būti net kokios nors žmogaus teisių organizacijos (gal).
  • Dokumente yra dėmesio žmonėms su negalia ir besivystančioms mažoms šalims, kurios pačios negalėtų vystyti telekomunikacijų infrastruktūros.
  • Į ITR’ą pavyko įtraukti ir sąlygą, jog visi reguliavimai tarptautinėse telekomunikacijose gali būti vykdomi tik tol, kol tai nereguliuoja turinio.

Kas blogai

Tai jau kad Kalėdos artėja, tai visi šitą paveiksliuką deda. Dedu ir aš.
Tai jau kad Kalėdos artėja, tai visi šitą paveiksliuką deda. Dedu ir aš.

 

Blogai yra tai, kad visas ITU ir jo WCIT-12 „elgėsi“ labai reaktyviai ir tik reagavo į tarptautinės bendruomenės nuogastavimus bei reikalavimus. Maždaug „oi, aha, žinoma, taip-taip – padarysime, mes su jumis sutinkame, pasistengsime…“,  o ne „oi, tiksliai, o juk galime ir šitaip ir anavataip; ačiū, kad perspėjote apie grėsmes – štai ir čia galėtumėm padaryti dar va šitaip ir anavataip“ – t.y. proaktyviai.

Blogai tai, kad sunkiai sekėsi nuspręsti dėl fundamentalių dalykų, kad daugybė energijos ir pastangų buvo švaistoma ginčams, dienotvarkės reguliavimams ir įvairių gudrybių naudojimams.

Galbūt dėl šių tampymųsi pačioje konferencijos pradžioje konferencijos pirmininkas itin keistu būdu priėmė vieną rezoliuciją. Kiek aš supratau, tai jis atsistojęs prezidiume paprašė konferencijos dalyvių pasakyti savo nuomonę (angliškai tai užrašyta taip: to take the temperature of the room) apie jo atsineštą rezoliuciją pakeliant balsavimo lapukus. Berods ispanams pasidomavus ar tai buvo balsavimas, nes balsavimo atveju jie galbūt būtų elgęsi kitaip – buvo pareikšta, jog tai tikrai nebuvo balsavimas.
Kitą dieną ta rezoliucija buvo pateikta kaip priimta balsavimo būdu (nors niekas nesuprato, jog balsuoja, nebuvo siūloma susilaikyti ir nebuvo paskelbtas tokio „balsavimo“ rezultatas).

Piktas adminas iš saugumo smerkiančiu žvilgsniu sako NE.
Piktas adminas iš saugumo smerkiančiu žvilgsniu sako NE.

Toliau apie tai kas blogai:

  • JAV ir Kanada pasiūlė pačioje konferencijos pradžioje pirmiausiai susitarti dėl konferencijos dokumento taikymo srities. O tai išprovokavo ilgas diskusijas ir įvairius pasiūlymus su visokiomis teisinėmis plonybėmis, tokiomis kaip: ar rekomendacijos bus teikiamos „reguliavimo tarnyboms“ ar „pripažintoms reguliavimo tarnyboms“ ir panašiai[6].
  • Į ITR „prasmuko“ tokia sąvoka kaip Calling line identification – nelabai svarbu ką tai reiškia. Svarbu tai, jog šios sąvokos nėra ITU konstitucijoje. O tai reiškia, kad sąvoka gali būti interpretuojama laisvai ir kaip parankiau, pavyzdžiui, jėgos (blogiausiu atveju) struktūroms.
  • Blogai buvo apibrėžtas spamas (šlamštas) ir kova su juo: „Member States should endeavour to take necessary measures to prevent the propagation of unsolicited bulk electronic messages and minimize its impact on international telecommunication services“:
    • „Electronic messages“, šiuo atveju irgi yra neaprašyta sąvoka ITU konstitucijoje. Tad, to žodžio interpretacijos gali nueiti ir iki Interneto reguliavimo. Kaip žinia turinio reguliuoti nevalia, nes antraip atsiras galimybės kokių nors žmogaus teisių gynėjų aktyvistų perspėjimo žinutes laikyti spamu ir jas blokuoti.
    • „Necessary measures“ – dar viena daugiaprasmė sąvoka, leidžianti daryti ką norima.
    • „Minimize its impact“ – tas pats.
  • Buvo įtraukta dalis, kuri aprašo galimybę keistis informacija tarp šalių dalyvių. Neaprašyti jokie apribojimai, o tai reiškia, jog galima dalintis bet kokia informacija – net ir ta, kuri yra apsaugota asmens apsaugos įstatymais.
  • Ta dalis, kurioje kalbama apie žmogaus teises yra tik pačioje preambolėje. O tai reiškia, jog specifiniais atvejais, jos taikymas ir jos laikymasis gali būti nebūtinas – pavyzdžiui kaip su spam aprašymu ir priemonėmis, kurių galima imtis kovojant su tuo blogu dalyku, kurios gali tapti daug, žymiai daug didesniu blogu dalyku.
  • Keistas konferencijos pirmininko elgesys (“kambario temperatūros pamatavimas”) priimant rezoliucijas, kurių rezultatas: „resolving to instruct the Secretary-General to continue to take the necessary steps for ITU to play an active and constructive role in internet governance“ – generalinis ITU sekretoriatas skatinamas aktyviau ir konstruktyviau valdyti Internetą. Tai nėra gerai, nes ITU yra uždara valstybių dalyvių konferencija, nežiūrint to, kad po sukelto triukšmo tapo atviresne. Jos valdymo struktūra šiuo požiūriu yra ydinga, nes neatitinka „multistakeholderism’o“, kurio reikalauja tarptautinės laisvo Interneto organizacijos, tokios kaip Access.

Išvados

Tai štai gavosi, kad viskas kaip ir gerai, nes gerai gavosi, o todėl dar ir...
Tai štai gavosi, kad viskas kaip ir gerai, nes gerai gavosi, o todėl dar ir...

 

Labai daug pavyko padaryti dalykų, kurie leis ir toliau mums turėti Internetą, kuriuo džiaugiamės ir kurį mylim. Mūsų Internetų katės ir toliau lankys mūsų Feisbuko ir Google plus’o, ir Diasporos… Blogų… ir Pinterest… ir dar ten belekokias paskyras bei Interneto (iš)vietas. Galėsime dalintis savo džiaugsmais, išmintimi, pažinimu.

Bent jau tikrai iki 2015 sausio. Nes tas naujasis ITR’as negalės įsigalioti anksčiau.

Pavyko bjauriems lobistams pridėti ir bjaurių dalykų į tą ITF’ą. Užtai mes jo nepasirašėme. Valio mūsų delegacijai!

Bet daug dalykų gali nutikti iki 2015. Štai, Ženevoje vyks WTPF[7]. Access’ai sako ten bus ir raportuos. Na, o aš pasistengsiu nepamiršti perskaityti.

O jūs irgi man padėsite. Juk taip?

___________

[1]– Tai buvo google, Access ir blogeriai, kurie daug geresni blogeriai nei aš.

[2]– Tai žinoma nevykęs pajuokavimas. Galima gi turėti pagrįstą priešingą nuomonę ir nebūti pro-cenzūrininku. Ar galima?

[3]– Šitą pats girdėjau, nes kantrybės pažiūrėti atidarymo pradžią turėjau.

[4]– apie šitokio būdo blogumą jau kalbėjau ten, kur kiek gilinausi į tai kas blogo dedasi su tais pasiūlymais į WCIT-12.

[5]– tai yra labai svarbus dalykas dabartiniam Internetui. Kritiškai svarbus. Kaži ar yra svarbesnių, o jei yra tai nedaug.

[6]– tai detaliau aprašyta tokiame .nxt, kas irgi yra labai didelis Internetas. O tai dar reiškia, jog rėmiausi dar vienu šaltiniu – valio!

[7]– Aha 😉 aš irgi perskaičiau WTF pradžioje. Būtų visai šaunu, jei būtų ir KPŠ konferencija. O juk ištiesų tai World Telecommunication/ICT Policy Forum t.y. pasaulio telekomunikacijų valdymo/politikos forumas. Net nežinau kaip išversti, bet kiekvienas kompiuterių žinovas žino kas yra policijos, tad manau, jog tai čia ir yra.

KPŠ #3

Šiandien vėl prasidėjo KPŠ. Kaip prieš savaitę ir prieš-prieš savaitę

Šis KPŠ yra paskutinis prieš pasaulio pabaigą ir Kalėdas. Tad bus ypatingas ir tuo, kad KPŠ bus labai daug. Ir net labai baisaus Kalėdinio KPŠ.

Kažkas juk gamina tuos paveiksliukus apie visokius lėkštus blizgučius, senelius šalčius, eglučių žaisliukus ir panašius dalykus, nuo kurių tikrieji menininkai nuleidžia rankas galvas ir eina gerti pigaus vyno.

Ach, tiesa, juk reikia perspėti! Perspėju, kad žemiau čia pamatysite KPŠ*

* – kiek daugiau nei praėjusį ir užpraėjusį kartą.

Pradžiai, įprasto (chą-chą) KPŠ’o:

Čia dar ne Kalėdinis. Bet pats tikriausias KPŠ.
Čia dar ne Kalėdinis. Bet pats tikriausias KPŠ.
Dailininkas saviveiklininkas papuošė vaikų darželio sieną (spėju).
Dailininkas saviveiklininkas papuošė vaikų darželio sieną (spėju).
Nuostabus manikiūras.
Nuostabus manikiūras.
YYYYYahahahahahahaaaaaaAAAAAAAA. Tai jums dabar sapnuosis. Bet ne ilgai.
YYYYYahahahahahahaaaaaaAAAAAAAA. Tai jums dabar sapnuosis. Bet ne ilgai.
Ochhh... Kaip miela...
Ochhh... Kaip miela...
Neapseita be glumio. Ne kitaip.
Neapseita be glumio. Ne kitaip.

 

 

 

Tai gal net kiek kraupu.
Tai gal net kiek kraupu.
Nežiūrint šių kojų dar labiau KPŠ yra tai, jog žmogus jas pamatė gretimoje būdelėje ir nutarė nufotografuoti...
Nežiūrint šių kojų dar labiau KPŠ yra tai, jog žmogus jas pamatė gretimoje būdelėje ir nutarė nufotografuoti...
Štai ir japonai
Štai ir japonai
Šitas bičas man primena vieną bičą. Vytautai, jei žiūri... Radau tavo alter ego ;)
Šitas bičas man primena vieną bičą. Vytautai, jei žiūri... Radau tavo alter ego 😉
Čia galimai fotomontažas, bet idėja vistiek faina.
Čia galimai fotomontažas, bet idėja vistiek faina.
Eilinė linskmybių diena šeimoje
Eilinė linskmybių diena šeimoje. Žinant kas rytoj nutiks - tai atrodo visai gerai.
Tai yra...
Tai yra...
Čia žurnaliztų darbas. Ačiū Aurelijui.
Čia žurnaliztų darbas. Ačiū Aurelijui už užrodymą.

 

Čia jūs esate mėmė, nes neatrodote šitaip.
Čia jūs esate mėmė, nes neatrodote šitaip.

Robotų puslapis.

Kaip žadėjau, toliau bus daug Kalėdinio ir kitokio KPŠ, nuo kurio menininkams susuka vidurius. Vidurius susukti nuo to gali bet kam. Tad skrūlinkite atsargiai ir dėl patirtos žalos jūsų psichikai aš atsiriboju.

Tai tokia terapija.

Aš, galų gale supratau kodėl visa tai jums rodau. Tai tokia terapija.
Tai tokia terapija.

Kai galite tą nevalingą veiksmą atlikti mintyse

Kai galite daug daug apsivemti mintyse
Kai galite tą nevalingą veiksmą atlikti mintyse

Ir po šios terapijos

Ir po šios terapijos
Ir po šios terapijos

Jūs tapsite stipresniu(-e)

Jūs tapsite stipresniu(-e)
Jūs tapsite stipresniu(-e)

Jūs suprasite, kad visa tai matėte ir jūs dar gyvas(-a)

Jūs suprasite, kad visa tai matėte ir jūs dar gyvas(-a)
Jūs suprasite, kad visa tai matėte ir jūs dar gyvas(-a)

Ir todėl galėsite ramiai laukti rytojaus

Ir todėl galėsite ramiai laukti rytojaus
Ir todėl galėsite ramiai laukti rytojaus

Nes rytoj nenutiks nieko tokio

Nes rytoj nenutiks nieko tokio
Nes rytoj nenutiks nieko tokio

Nieko tokio, kam nesate pasiruošęs(-usi)

Nieko tokio, kam nesate pasiruošęs(-usi)
Nieko tokio, kam nesate pasiruošęs(-usi)

Nes Pasaulyje negali nutikti blogesnių dalykų

Nes Pasaulyje negali nutikti blogesnių dalykų
Nes Pasaulyje negali nutikti blogesnių dalykų

Ar labiau šokiruojančių vaizdų

Ar labiau šokiruojančių vaizdų
Ar labiau šokiruojančių vaizdų

Kurie sužalotų jūsų sąmonę

Kurie sužalotų jūsų sąmonę
Kurie sužalotų jūsų sąmonę

Dėl kurių jums svyra rankos

Dėl kurių jums svyra rankos
Dėl kurių jums svyra rankos

Ar apima apatija

Ar apima apatija
Ar apima apatija

Dėl kurių jums galėtų ir nesvirti rankos

Dėl kurių jums galėtų ir nesvirti rankos
Dėl kurių jums galėtų ir nesvirti rankos

O kaip tik kilti…

O kaip tik kilti...
O kaip tik kilti...

Vis aukščiau…

Vis aukščiau...
Vis aukščiau...

Ir aukščiau…

Ir aukščiau...
Ir aukščiau...

Pajusti pulsuojančias venas…

Pajusti pulsuojančias venas...
Pajusti pulsuojančias venas...

Pirštų galiukais glamonėti šiltą

Pirštų galiukais glamonėti šiltą
Pirštų galiukais glamonėti šiltą

Ir ploną

Ir ploną
Ir ploną

Kaklo

Kaklo
Kaklo

Odą

Odą
Odą

Švelniai drebančiomis rankomis

Švelniai drebančiomis rankomis
Švelniai drebančiomis rankomis

Spustelėti

Spustelėti
Spustelėti

Tarsi pasitreniruoti

Tarsi pasitreniruoti
Tarsi pasitreniruoti

Iš pradžių trumpai

Iš pradžių trumpai
Iš pradžių trumpai

Tada kiek ilgiau

Tada kiek ilgiau
Tada kiek ilgiau

Kiek stipriau

Kiek stipriau
Kiek stipriau

Pajusti kaip pulsas padažnėja

Pajusti kaip pulsas padažnėja
Pajusti kaip pulsas padažnėja

Kvėpavimas taip pat

Kvėpavimas taip pat
Kvėpavimas taip pat

Tada nykščiais

Tada nykščiais
Tada nykščiais

Apčiuopti stemplę

Apčiuopti stemplę
Apčiuopti stemplę

Pajusti paviršutiniškesnį

Pajusti paviršesnį
Pajusti paviršutiniškesnį

Ir tankesnį

Ir tankesnį
Ir tankesnį

Kvėpavimą

Kvėpavimą
Kvėpavimą

Dar kelias sekundes

Dar kelias sekundes
Dar kelias sekundes

Švelniai, sukamaisiais judesiais

Švelniai, sukamaisiais judesiais
Švelniai, sukamaisiais judesiais

Glamonėti kaklo nelygumus

Glamonėti kaklo nelygumus
Glamonėti kaklo nelygumus

Tada nustoti judinti nykščius

Tada nustoti judinti nykščius
Tada nustoti judinti nykščius

Ir pradėti iš lėto

a
Ir pradėti iš lėto

Didinti spaudimą

Akis. Kalėdinė akis, žinoma.
Didinti spaudimą

Dar truputį

Čia ne Kalėdos.
Dar truputį

Stipriau

Kaip sako Rokiškis - šito atmatyti nebegalėsite.
Stipriau

Ir stipriau

Tai tiesiog kpš...
Ir stipriau

Kitais pirštais

Štai ir vėl Kalėdos
Kitais pirštais

Pajusti vis tankėjantį

Morozės rinkinukas
Pajusti vis tankėjantį

Ir tankėjantį

Čia jums, mieli skaitytojai, jums!
Ir tankėjantį

Pulsą

a
Pulsą

Nykščiais

Senis šaltis rodo nepadorius gestus
Nykščiais

Pajusti, kad

a
Pajusti, kad

Kvėpavimo jau

a
Kvėpavimo jau

Nėra

aa
Nėra

Tai štai. Visa ši terapija tam, kad taip neimtumėte galvoti, vos pamatę ką nors panašaus.

Su Naujais!
Tai štai. Visa ši terapija tam, kad taip neimtumėte galvoti, vos pamatę ką nors panašaus.

Jūs dabar pasiruošęs(-usi). Aš jus sveikinu!

Balsavimai Internete

 

 

 

 

Pasidžiaukime šiuo puikiu gluminimo aktu:

 

Štai kaip gaunasi, kai balsuojama internetu
Štai kaip gaunasi, kai balsuojama internetu (ačiū Mykolui už užrodymą)

Čia apie tai, kad baisiai didelis portalas „Time“ surengė metų žmogaus balsavimą internetu (už rezultatų paskelbimą G+’e ačiū Aurelijui). Bet tada atėjo 4chan ir gavosi taip, kaip matote.

Aš dabar imu abejoti – ar tikrai balsavimas Internetu toks blogas dalykas? Juk 4chan malačiai! Gal jie geresnę valdžią mums išrinktų?

KPŠ #2

KPŠ prasidėjo vakar. Šiandien jau penktadienis.

 

Pradėsime nuo tikriausiai japono

Japonai yra KPŠ gausybės ragas:

 

Ši diagrama parodo kiek KPŠ yra Japonijoje
Ši diagrama parodo kiek KPŠ yra Japonijoje

Neperšokęs griovio nežadėk pusryčių į lovą:

 

Čia jau amerikiečiai neatsilieka (dedeenasi)
Čia jau amerikiečiai neatsilieka (dedeenasi)

Man tai priminė anekdotą apie tai kaip jaunėlis su undine flirtavo… Bet čia nepasakosiu, nes labai baisus. Beveik toks baisus kaip indų reklama:

 

Indai bando neatsilikti nuo japonų
Indai bando neatsilikti nuo japonų.

Tapu-tapu-tapu, dovanėlių jums nešu:

Web dizaineris animatorius išdykauja
Web dizaineris animatorius išdykauja

Artūrai, turi draugą. Nors čia ir ne Jaguaras:

Čia tai nieko ypatingo. Vienas žmogus Gpliuse pasakojo panašią istoriją.
Čia tai nieko ypatingo. Vienas žmogus Gpliuse pasakojo panašią istoriją.
Čia jau internetuose apskriejusi kometa nuotrauka. Šitam dalykui reikėtų pavadinimą sugalvoti.
Čia jau internetuose apskriejusi kometa nuotrauka. Šitam dalykui reikėtų pavadinimą sugalvoti.
Čia tikrasis KPŠ. Undinų futbolas... Kamuolį laiko rankose - čia ir yra visas tragizmas.
Čia tikrasis KPŠ. Undinų futbolas... Kamuolį laiko rankose - čia ir yra visas tragizmas.
Vaikų sultys. Skanaus.
Nekaltų vaikų sultys. Skanaus.
Kas tai? Ir kodėl?
Kas tai? Ir kodėl?

Istorija apie kavą:

Čia gal jau seniai visi žino apie šitą kavą. Kaimo žmonės iki šiol pasakoja tai ir prunkščia į sau į delną - ko tik tie turtuoliai neprisigalvoja...
Čia gal jau seniai visi žino apie šitą kavą. Kaimo žmonės iki šiol pasakoja tai ir prunkščia į sau į delną - ko tik tie turtuoliai neprisigalvoja...
Čia kad žmonės naktimis gatvėse nesišlaistytų. Tikiu, kad dieną tai atrodo ne taip kraupiai.
Čia kad žmonės naktimis gatvėse nesišlaistytų. Tikiu, kad dieną tai atrodo ne taip kraupiai.

Na, o pabaigai prašome paklausyti Kalėdų katinų (spausti ten nuėjus „play“).

 

 

KPŠ, juokeliai, internetas, keistenybės, wtf

Antis baigėsi

Baigėsi antis.

Ir, žinoma, einu vėl žaisti su vaikais.

 

 

Va ką prižaidėm:

 

Tai yra įvairiaspalvės Augusto linijos.
Tai yra įvairiaspalvės Augusto linijos.

 

Dar Augusto linijos
Dar Augusto linijos

 

Ir dar Augusto linijų
Pripiešė daug linijų Augustas šiandien

 

Spėkite kas čia
Spėkite kas čia

 

Čia Augustas nupiešė motociklą ir motociklistą lekiantį keliu
Čia Augustas nupiešė motociklą ir motociklistą lekiantį keliu
O čia aš su Bernardu nupiešėme
O čia aš su Bernardu nupiešėme

Ir nėra ko čia bumbėti kad nesąmonės ir supermama ar Austėjos blogas, nes jau tokiu tampu: galvoje tik sauskelnės, piešinukai, supynės, baby tv, mašinytės, motociklai ir knygutės.

Antis tęsiasi

Šiandien vaikai vis dar serga, aš vis dar biuletenyje. Eksploitinu vakarykštę antį toliau.

 

Anties mėsą pakepinau su dar papildoma puse svogūno keptuvėje, vietoje riebalų naudojau tą patį riebų sultinį:

 

Nuėmiau antieną nuo kaulų ir susmulkinau, kol vaikai čirškė po kojomis.
Nuėmiau antieną nuo kaulų ir susmulkinau, kol vaikai čirškė po kojomis.

 

makaronai verda
Makaronai tuo tarpu verda

 

Štai kas gavosi
Štai kas gavosi - dar dėjau saldžiarūgščio padažo, kurio radau šaldytuve

Man tai buvo dar skaniau nei tas anas troškinys. Augustas valgė daug. Bernardas nevalgė. Ko tai nevalgo šiandien. Reiks gal kokią košę ar blynų kept.

Svogūninė antieninė sriuba

Vaikai serga. Aš biuletenyje. Viena ranka rašau, tad daug komentarų nebus.

 

 

 

 

Antį gavau iš Bronės, Svogūną ir morką iš parduotuvės.
Antį gavau iš Bronės, Svogūną ir morką iš parduotuvės.

 

Visa tai aukštoje temperatūroje patroškiname šiek tiek
Visa tai aukštoje temperatūroje patroškiname šiek tiek

 

Čia šiek tiek patroškintos antienos su svogūnais ir mokromis kita fotkė. Ai, dar česnako dėjau.
Čia šiek tiek patroškintos antienos su svogūnais ir mokromis kita fotkė. Ai, dar česnako dėjau.

 

Vandens, nes vaikams reikia sriubos
Vandens, nes vaikams reikia sriubos

Taigi visai pamiršau gifus sudėti dar:

 

Štai kaip viskas gražiai burbuliuoja
Štai kaip viskas gražiai burbuliuoja

 

O čia dangtį nuėmiau
O čia dangtį nuėmiau

 

Slaptas ingridientas. Spėkit koks?
Slaptas ingridientas. Spėkit koks?

 

Viskas ištroškinta.
Viskas ištroškinta.

 

Viskas ištroškinta dar
Viskas ištroškinta dar

Augustas valgė ir net kartojo! O antis yra gerai. Balažin kiek kartų geriau (melejonus-melejardus kartų), nei koks Oscilokoksinumas.

Atviri duomenys

Informacija – kas tai?

Kas yra informacija? Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo man aiškiau, jog čia visai yra neaišku viskas. Tai tarsi filosofinė „būties“ prasmė.

– Kas yra būtis? – Retoriškai klausė mūsų filosofijos dėstytoja per filosofijos paskaitą.

– Nežinau. – Atsakau sau dabar, nes per filosofijos paskaitas miegojau kaip užmuštas. Dėstytoja sugebėdavo kalbėti kaip dvasininkas per pamokslą: balsas ramus, monotoniškas: šiek tiek pakeliamas, šiek tiek nuleidžiamas pagal tą pačią sakinių struktūrą. Kartą bandžiau specialiai nemiegoti – sunku. Labai sunku. O ir atsimenu tik tą žodį iš savo filosofijos paskaitų.

 

Kai akys merkiasi ir ima raibuliuoti, kai trūkinėja dėmesys ir atsiranda haliucinacijos.
Kai akys merkiasi ir ima raibuliuoti, kai trūkinėja dėmesys ir atsiranda haliucinacijos.

Girdėjau netgi tokių idėjų, jog svarbiausias dalykas mums yra sąmonė. Bet koks reiškinys Visatoje egzistuoja tik todėl, kad mes žinome apie tai – tiksliau, kas nors žino apie tai.  Tokia tai Šriodingerio katė.

Informacija yra viskas. Juo labiau, kad informacija apie informaciją yra informacija. Bet informacija apie informaciją (meta informacija) gali būti tik tada kai yra ta pirminė informacija, apie kurią yra ta meta informacija. Informacijos apie nieką arba nieko nebuvimą matyt negali būti. Biblijoje (ar tai kažkuriame testamente) irgi parašyta: „pirmiausiai buvo žodis“ (ar panašiai).

Informacija viešajame sektoriuje

Тай иштраука иш баусяй геро мултико. Дабар токю некуря - пракейкти капыталистай.
Тай иштраука иш баусяй геро мултико. Дабар токю некуря - пракейкти капыталистай.

 

Štai pavyzdžiui esu aš: Lietuvos pilietis. Turiu kojas, rankas, galvą (tpfu-tpfu-tpfu). Turiu dokumentų – t.y. pasą. Kaip sakė vienas žymus paštininkas: jei yra dokumentas – siuntinį galima atiduoti, o jei ne, tai ne. Ūsai, kojos ir uodega nėra dokumentai.

Mano pase yra duomenys apie mane įvairiais kontekstais: registruota gimimo data, dokumento numeris, nuotrauka dar ten kažkas. Ir yra susijusios informacijos apie dokumentą išdavusią įstaigą bei šalį, kurioje ta įstaiga dirba.

Tai štai, ta įstaiga šią informaciją apie mane gavo iš manęs. Įstaiga visa tai užrašė į savo laikmenas ir padėjo ją saugoti. Įstaigos darbuotojai gauna už tai atlyginimus, nustatytą įstatymais iš to biudžeto, į kurį moku mokesčius. Moku pinigais, kurie irgi yra informacija apie tai kiek naudos ir gero sukūrė organizacija, kurios pavedimu ir su kurios žinia pinigus atspausdino spaustuvė.  Na, gerai, pinigai turėtų bent jau koreliuoti su ta informacija, nes jeigu nekoreliuoja, tai gaunasi krizė.

Kai kada man prireikia duomenų, tai yra informacijos apie mane ir informacijos apie tai, jog tą informaciją apie mane turi viena ar kita įstaiga. Ir tada aš einu į valdišką įstaigą, sumoku pinigų vėl ir tada gaunu informaciją ir patvirtinimą, jog tą informaciją turi ta įstaiga ir kad ji tai patvirtina.

Tos valdiškos įstaigos, kurios gauna mūsų duomenis, dirba su jais ir kuria savo pridėtinę vertę. Įvairios valdiškos įstaigos kuria skirtingą vertę ir dirba su skirtingais duomenimis, bet dažnai, efektyvumui didinti jos dalinasi informacija tarpusavyje. Ir, žinoma, kai ta pridėtinė vertė ima silpnai koreliuoti su įstaigos gaunamais pinigais iš biudžeto – vėl prasideda problemos.

Apie uždarą standartą viešajame sektoriuje

Platūs žabtai ir dantys, tai grėsmė ir skausmas. Prie ko čia uždaras standartas? Ką aš žinau?
Platūs žabtai ir dantys, tai grėsmė ir skausmas. Prie ko čia uždaras standartas? Ką aš žinau...

 

Štai viena kita valdiška įmonė turi sąsajas tarpusavyje ir dalinasi „žaliais“[1] duomenimis. Trečia-ketvirta turi sąsają su tokiu TDS (tarpžinybinė duomenų saugykla). Pastaroji duomenis pasiima ir išverčia juos į savo formatus (sako naudoja „business objects“ kažkokius). Tada anot jų:

TDS duomenų vitrinos sudarytos tiek iš tiesiogiai teikiamų į TDS duomenų, tiek ir pagal juos apskaičiuotų išvestinių rodiklių. Duomenų vitrinas kuria, tobulina ir jų duomenis reguliariai atnaujina aptarnaujantys TDS darbuotojai. Jie daro tai reaguodami į pagrįstus TDS naudotojų poreikius ir TDS veiklos koordinavimo grupės rekomendacijas. Dirbdamas su TDS įgaliotas ja naudotis darbuotojas pirmiausia pasirenka duomenų vitriną. Pasirinkęs ją jis savo kompiuterio ekrane mato suskirstytus į klases objektus – jam leidžiamų naudotis duomenų pavadinimus ir keliamas duomenims sąlygas. Pasirinkdamas tuos objektus jis suformuoja duomenų užklausą, paspausdamas kompiuterio klavišą ją pateikia ir, TDS programinei įrangai surinkus arba apskaičiavus reikalingus duomenis, juos gauna savo kompiuteryje, kaip specialią BusinessObjects programinės įrangos bylą. Po to, naudodamasis BusinessObjects programinės įrangos galimybėmis, jis gali gautus duomenis analizuoti, rengti savo ataskaitas ir dokumentus, juos formatuoti, išsaugoti, eksportuoti į kitus formatus bei kitas informacines sistemas, siuntinėti kitiems informacijos naudotojams.

Taigi, programuotojas, norėdamas sukurti programinę įrangą, kuri dirbtų su valdiškose įmonėse kaupiamais duomenimis, kuriuos šios perduoda į TDS, turėtų nusipirkti iš vertelgų programinę įrangą už kokius nors niekingus ~500 – ~2500 USD, pasidaryti iš gautų duomenų[3] kokį nors xml’ą ar json’ą ir suprogramuoti visuomenei labai naudingą dalyką[4].

Bet juk galima ir kitaip!

Aš nežinau kodėl TDS duomenų apdorojimui pasirinko „business objects“ programinę įrangą. Nelabai čia tai ir svarbu – tegu naudoja ką nori, jei jiems tai labiau patinka ar jeigu jiems taip geriau.

Bet visai kitas dalykas yra duomenų pateikimas. Man susidaro įspūdis, jog jų pozicija yra tokia: nenori – neimk. Jei nepatinka tai kaip duodu – tavo problemos. Čia mano. Aš tau darau paslaugą, todėl turi būti patenkintas, kad apskritai dalinuosi. Kas gi dabar bus, jeigu aš su visais turėsiu dalintis savo nuosavybe?! O jei dalinuosi, tai dar, žiūrėk, atsiranda nepatenkintų, nes mat jiems paduodam ne taip kaip jie nori! Tai kaip kokie Užkalnio komentatoriai – sako kad neįdomu, kad nyku, bet būtinai ateina, perskaito ir dar prikomentuoja visokių nešvankybių!

Bet palaukite[5]!

Ar tikrai čia kalba eina apie dalinimąsi savo nuosavybe?
Ar tikrai TDS yra turimų duomenų savininkai?
Ar tikrai jie yra savininkai tų duomenų, kuriuos gauna iš valdiškų įstaigų?
Ar tų duomenų savininkai yra valdiškos įstaigos?
Ar vis dėlto duomenų savininkai yra tie fiziniai ir juridiniai asmenys, iš kurių tuos duomenis paėmė valdiška įstaiga?
O jeigu valdiška įstaiga yra viešojo sektoriaus administracija, t.y. administruoja viešus reikalus, t.y. renka ir kaupia viešus duomenis, tai gal tie duomenys yra vieši?

Meškutis pykst.
Meškutis pykst.

 

Valdiškas, arba viešojo sektoriaus įmones išlaikome mes – mokesčių mokėtojai (tame tarpe ir komercinės įmonės). Tad mes jiems sumokame už tai, kad jie surenka duomenis ir kad juos saugo. Mes esame tų duomenų savininkai, todėl turime gauti tuos duomenis nemokamai (apie sąsajų standartus mes diskutavome vienoje konferencijoje).

Jei taip nebūtų, tai čia gautųsi tas pats lyg mes padėtumėm pasaugoti savo krepšį į saugyklą, mokėtumėm už paslaugą abonentinį mokestį, o paskui, norėdami atsiimti dar privalėtumėm sumokėti tiek, kiek užsimanytų saugyklos savininkas. Aš tikiu kad taip nėra. Aš tikiu, jog galima kreiptis į TDS ir duomenis, kurie man priklauso, jie pateiks nemokamai. Tačiau aš dar turiu sumokėti kažkokiai užsienio kapitalo įmonei vien dėl to, kad galėčiau tuos duomenis iškoduoti ir juos suprasti.

Pirk plytą
Pirk plytą.

 

Čia jau gaunasi panašiai, kaip senas verslo planas, kurį seniau taikė visokie negeri žmonės: susirasdavo plytą ir pardavinėdavo tamsesniu paros metu nuošalesnėse vietose praeiviams. Tiem, kas neperka plytos – su ja pačia gaudavo į galvą.

Bet man nereikia plytos. Man tiesiog reikia savo duomenų, kuriuos galėčiau skaityti ir suprasti naudodamas programinę įrangą, kurią galėčiau nemokamai gauti Internete.

Čia taip gaunasi, kad mes, mokesčių mokėtojai, mokame kažkokiai trečiai šaliai už licenciją, kurią naudoja valdiška įstaiga ir paskui dar sumokame tai pačiai trečiai šaliai už tai, galėtumėm pasinaudoti savo duomenimis.

Aš paprastai į tokią vietą neinu kvepalų ir kitokių smulkmenų pirkti.
Aš paprastai į tokią vietą neinu kvepalų ir kitokių smulkmenų pirkti.

Aš nieko prieš sumokėti savo mokesčiais už trečiosios šalies licenciją, jei valdiškai įstaigai tai padeda greičiausiai ir efektyviausiai dirbti su mano duomenimis, bet jeigu aš noriu savo duomenų, tai būkite geri atiduokite juos taip, kad man nereikėtų dar pirkti kažkokių licencijų vien tam, kad sugebėčiau juos suprasti.

Tad, jeigu tie „business objects“ moka importuotis iš xml’o į savo uždarą standartą, tai reiškia, kad turi mokėti ir eksportuoti iš uždaro į atvirą. Tad, prašome taip ir darykite.

 

Sako amerikiečiai apskrido mėnulį ir pamatė kaip jis atrodo iš kitos pusės.
Sako amerikiečiai apskrido mėnulį ir pamatė kaip jis atrodo iš kitos pusės.

Bet problema ne vien tik TDS naudojamoje uždaro kodo programinėje įrangoje, tvarkančioje duomenis. Problema yra ir su visomis kitomis valdiškomis įstaigomis, kurios naudoja programines įrangas, pateikinėjančias duomenis visokiais uždarais standartais, t.y. paima iš mūsų mūsų nuosavybę ir tada ja naudojasi, bei dalinasi tarpusavyje ją užkoduodami visokių trečiųjų šalių uždarais standartais. Šitaip mes net negalime patikrinti ką su mūsų duomenimis jie daro. Mes net negalime (ar bent jau stipriai apribojami) patikrinti ar mūsų duomenys nenaudojami kokioje nors atkatų sistemoje, kur koks nors populistas politikas savo vienmandatėje apygardoje žino kada kiekvieno rinkėjo jubiliejus ir vėliau išsiunčia jam pasveikinimą atviruku arba pasveikina su naujagimiu ar panašiai. Juk kūrybiškas duomenų panaudojimas ir statistinė jų analizė suteikia didžiules galimybes.

Duomenų panaudojimas

Taip. Kūrybiška ir protingai naudojama duomenų statistinė analizė duoda įvairiausių ir įdomiausių rezultatų.

Čia apie tai kaip šilumą pigina Vilniuje (ačiū Rokiškiui Rabinovičiui):

Šilumos kainos
iš http://rokiskis.popo.lt: Taip, beveik tokį patį grafiką jūs jau matėte. Šitas tiesiog pagerintas, vietoje tiesinių trendų yra kreivės, atspindinčios pokyčių tendencijas lokaliai. Grafikas paprastas: šilumos ūkių administratoriai surūšiuoti pagal šilumos suvartojimo pokyčius 2010-2011 metų lapkričio mėnesiais, o tą rodo raudonoji linija, žyminti tuos skirtumus tarp suvartojimo (deltas). Kairėje yra tie, pas ką šilumos sąnaudos sumažėjo, dešinėje yra tie, pas ką padidėjo. Padidėjimą ar sumažėjimą procentais žymi kairioji Y ašis. Violetinė ir geltona kreivė - tai polinominiai 6 laipsnio trendai, rodantys vidutiniškus suvartojimo lygius, jie pažymėti dešinėje Y ašyje. Taškučiai - konkretūs suvartojimo atvejai. X ašis - tai tiesiog pagal vartojimo pokytį surūšiuoti šilumos administratoriai, kiekvienas eina už vienetą.

Čia apie tai kaip rinkimai Lietuvoje praėjo (ačiū Linui Kilikevičiui):

Tas blynas, o ne kometa reiškia, kad pas mus viskas OK.
Tas blynas, o ne kometa reiškia, kad pas mus viskas OK.

Čia dar vienas apie rinkimus iš Kaišiadorių-Elektrėnų 59’osios rinkimų apygardos, kur labai įdomiai atrodo Pravieniškės (ačiū Linui):

Štai kaip ten viskas buvo
Štai kaip ten viskas buvo

O čia bandžiau būti šmaikštus analizuodamas google paieškos rezultatus ir lygindamas juos su kai kuria statistika.

O čia dėjau iš peties: sugalvojau visiškai „ataušusį“ metodą, kuriuo sukergiau horoskopus su google paieškos rezultatais, tai ir gavosi visiška vėsaitė.

Esu girdėjęs ir gan įdomių statistinės analizės metodų pritaikymų tose pačiose valdiškose įstaigose, kurios pvz. matuoja kiek kas moka mokesčių ir analizuoja kokie tai subjektai ir jei panašių subjektų mokamų mokesčių sumos į biudžetą labai skiriasi – reiškia, jog tas įmones reikia tikrinti atidžiau.

Išvados

Laisvę!
Laisvę duomenims!

 

Atviri duomenys, tai laisva informacija. Tai mūsų laisvė. Tol kol turime laisvą Internetą, kol galime, nebijodami represijų, viešai diskutuoti apie svarbius dalykus, kol mes galime spausti valdiškas įstaigas dirbti skaidriai ir kol joms mūsų spaudimas yra svarbus – tol turime savo laisvę.

Už laisvę reikia kovoti visada. Todėl visada  reikalaukime savo atvirų duomenų!

_____________________

[1]– „Žali“ duomenys tai griežtai struktūrizuota informacija, suskaidyta iki smulkiausių kintamųjų. Iš „žalių“ duomenų vėliau galima kurti įvairius atvaizdavimus, juos gražiai sulipdyti ir pateikti vizualiai. Dar kitaip tariant, duomenis įvairios programos tvarkosi ir „pasideda“ taip, kaip jos užprogramuotos – kaip patogu programuotojui, kuris sukūrė tą programą. Tačiau kita programa, kito programuotojo suprogramuota jau „nebežinos“, kur yra, pavyzdžiui, karvės veislė, o kur pieno riebumas. Antrasis programuotojas, žinoma, gali atsidaryti programos kodą (jeigu, žinoma, jį gaus) ir ten analizės būdu išsiaiškinti kaip tvarkomi duomenys, tada juos sugebėtų pasiimti į savąją, bet tam užtruktų nemažai laiko ir ar tai veiktų korektiškai niekas negarantuotas (ypač, jei negaus pirmosios programos kodo ir jam teks aiškintis kur kokie duomenys mokslinio badymo keliu[2]). Čia visai neseniai internete paklausiau dalį paskaitos apie duomenų bazes. Taigi turiu dabar bazines žinias apie tai kas yra XML ar JSON. O tai yra standartizuoti duomenų formatai, kurių standartas viešas ir todėl bet koks programuotojas gali suprogramuoti, kad jo programa mokėtų skaityti duomenis iš JSON ar XML failo. Ir dabar bet kuris padorus programuotojas žino, jog kurdamas programą, kuri dirba su duomenimis, jis privalo išmokyti savo programą išsaugoti duomenis standartizuotu formatu. Tai dar vadinama programavimo kultūra. Žinoma, darbas su duomenimis – tai tik dalis programavimo kultūros, apie kitus dalykus nesigilinsiu, nes neišmanau.

[2]– „Mokslinio badymo“ metodas, arba rusiškai „Метод научного тыка“, tai toks metodas, kai įvairių tikslingų badymų keliu analizuojama situacija, tada kuriamos įvairios prielaidos, kurios vėliau tikrinamos tikslingais testais. Tokiu būdu patikrintos prielaidos gali tapti faktais, bet niekada negali žinoti ar tikrai. Savo darbe esu susidūręs su šio metodo taikymu – „juodos dėžės“[6] problemos dažnai yra išsprendžiamos, bet sprendimo palaikymas (t.y. sprendimo galiojimas, kai keičiasi situacijos aplinkybės) tampa komplikuotu – vėl reikia taikyti tą patį metodą. Ypač negerai būna, kai šis metodas yra nuolat taikomas ir įvairūs procesai apauga tokiu dumblu, kur jau niekas nesupranta ką kur programavę (nes paprastai šiuo metodu kuriami pataisymai dokumentacijos tvarkingos neturi), nes tas programuotojas, kuris kūrė vieną sritį įmonėje jau nebedirba, o tas kur dirba aiškina, jog daug lengviau bus viską padaryti iš naujo, jei bandyti analizuoti ir taisyti esamą situaciją.  Žodžiu vienas jums patarimas: „mokslinio bandymo“ metodas turi būti išskirtinė išimtis ir taikoma išskirtinai retai, o geriausia, tai kad nereikėtų jo taikyti, nes tai jau kompromisas, o kompromisas, kaip žinia, yra negerai, nes pralošia visi. Palikime šį metodą vaikams ir mokslininkams, o ypač tiems, kurie šio metodo rezultatus aprašo labai tvarkingai.

Badymo metodo iliustracija
Badymo metodo iliustracija

[3]– duomenis gali gauti TDS naudotojai, kuriais tapti kažkaip galima. Tikriausiai pradžiai reikia paskambinti ar parašyti į TDS.

[4]– Va tokių naudingų dalykų: „mano valstybė“, „ką veikia valdžia?“, „mano Seimas“, „mano balsas“, „Seime“, „viešai“; užsienyje: „My Society“, „The Sunlight Foundation“, VotaInteligente.cl, GovTrack.us. Dar yra ir toks projektas Ūkio ministerijoje: „Atviri duomenys“. Šis projektas sukurtas iniciatyvių žmonių, kurie supranta, jog pradžiai, norint užtikrinti efektyvų ekonomikos skatinimą, privalu įmonėms leisti sparčiai ir laisvai apsikeisti reikalinga informacija, kuria remiantis daromi geri sprendimai.

[5]– Skaityti TVshop’o diktoriaus intonacija.

[6]– juoda dėžė tai tokia black box. Tai tokia koncepcija kai mes matome kas įeina į dėžę ir kas išeina, bet kas vyksta toje dėžėje nežinome ir neturime tiesioginių priemonių tam patikrinti. Galime tik keisti įeities duomenis ir analizuoti išeities – šitaip mes sužinome kas yra padaroma duomenims. Tačiau nežinome kaip, todėl atsiradus netikėtiems pokyčiams įėjime arba pačioje juodojoje dėžėje, pokyčiai išėjime taip pat netikėti.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar