Tėvadienis

 

 

 

 

 

Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.

Bet taip nieko ir nepadariau:

  • Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
  • Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
  • Nepažiūrėjau įdomaus filmo
  • Neišsilyginau marškinių

Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:

  • Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
  • įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
  • įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
  • įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
  • Iškepiau krepus:

    Visiškai atsitiktinai gavosi gan įdomus raštas... Priminė man vieną skulptūrą Oslo oro uoste.
  • įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
  • Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
    Sviestas sviestuotas su grietinėle

    Lėkštės baltarusiškos. Kažkada kažkokioje parduotuvėje atsitiktinai nusipirkom.

Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…

___________________________________

1– Aš jau nebevadinu to tvarkymusi, nes nieko mes ten labai nesusitvarkom… Tik kiek betvarkę sumažiname ir priartėjame prie higienos normų….


2– Galima sakyti, kad lietiniai blynai, bet mano lietiniai yra neskanūs, o krepai skanūs 😉 Įdarą darė žmona.

Penktadienio schema #1

Nutariau, kad pradėsiu kaip kad Buržujus su savo penktadieniniais internetais, taip aš su savo penktadieninėmis schemomis. Jei pavyks kas savaitę sugalvosiu po naują vizualinę informaciją jums pateikti. O jei ne tai ne. 😉

Taigi jūsų dėmesiui mano žmonos įprastos dienos schema:

Piešta ant languoto popieriaus, tad skanavimas būtų bjaurus, o norėjosi perkelti tokią, kokia ant popieriaus.

Kas įdomu kad G+’e Gabija eGoiste irgi papaišė schemą:

Gabijos eGoistės schema

O kas dar įdomiau, tai tas ratukas man labai primena kai ką… Ogi va ką:

Man truputį primena Gabijos ir mano žmonos schemų principą

Arba atvirkščiai – tie žmonės, kurie kūrė tų tablečių pakuotę gerai išmano moterų mąstymą…

Primenu, jog čia jau paišiau savo paprastos darbo dienos schemą, kurią galima sugretinti su žmonos:

Paspaudus didinasi ir paskui skrūlinasi jei reikia…

 

Tai tiek schemų šiam penktadieniui. O jei Buržujus bus įdėjęs savo penktadienius, tai eikite ten žiūrėtisties.

________________________________

RSS srautas šio straipsnio komentarams

________________________________

Apie grožį, manieras ir protokolą

 

 

 

 

 

 

 

 

Mūsų periodikos skaitykla įrengta “antrajame miegamajame” – šitaip kažkurių draugų yra pavadintas mūsų tualetas. Toks tas mūsų butas, kad voniai ir tualetui skirta pakankamai ploto, kad būtų patogu ne tik nusiprausti bet ir nusi… (man dar patinka kad tos patalpos pas mus yra atskirtos).

Tai va toje skaitykloje yra netgi specialus dėkliukas žurnalams ir knygoms. Tai vienintelė vieta kur galime paskaityti. Jūs, kas neturite vaikų, arba jeigu jūsų vaikai kokie nors kitokie, net neįsivaizduojate kaip tai yra sunku… Sunku skaityti, kai ~1->2 metų (kol kas nežinau kokia viršutinė riba) pyplys (dar kitaip vadinamas enerdžaizeriu) sugeba būti visame bute vienu metu ir skaityti, kol jis nemiega, GRIEŽTAI DRAUDŽIA!

Galvojau, kad bent vaikiškas pasakas ir apysakas paskaitinėsiu – juk jam bus įdomu. Aha… Kur tau… Skaityti leido tol, kol nesugebėjo išlipti iš lovytės su bortu (arba kol mes jį ten migdėm) – nors irgi neapsiėjom be neilgų bet gan griežtų protestų: vaikas guldomas į lovytę, duodama viena ranka, o kita ranka yra skaitoma knygelė. Keletą minučių būdavo protestuojama, bet galų gale pasiduodavo. Galiu pasigirti – perskaičiau keletą V. Landsbergio knygų (“Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo“, “Stebuklingas Dominyko brangakmenis“, ir dar kažkokią, kurios internete kažkodėl nerandu), dalį Vytautės Žilinskaitės “Kelionė į Tandadriką” (knyga, kurią specialiai pirkau internetuose suradęs, nes man ji padarė žiauriai didžiulį įspūdį vaikystėje)  ir net pusę Pelytės Smailytės (šita knyga tai būtinai turi būti jūsų vaiko bibliotekoje – dar gal kiek ankstoka mūsiškiam, bet negaliu nesutikti su Rokiškiu).

Tas būdas nebeveikė, kai Augustas išaugo lovytę su aukštais bortais (dabar mes jam turime pirmą aukštą dviaukštės lovos, kurios įsigijimas tapo būtinybe). Dabar skaityti negalima nei tyliai nei jam nei kam nors kitam nei garsiai. Nebent tik jo vieną mėgstamą knygutę, kurioje jis rodo: “čia liamba!”, “bėtėbėė”, “fui kaka” ir pan. Knygutėje tiesiog paveiksliukai buitinių daiktų su jų pavadinimais. Žodžiu vaikas pyksta, kai daromi jam kol kas nesuprantami veiksmai ir kai nėra aiškaus interaktyvaus kontakto su juo. Žiūrėsim, kada bus sekantis etapas, kai jau susimils ir leis paskaityti bent jau vaikišką literatūrą jam garsiai… O gal pats išmoks jau ir skaitys pats?

Tai va, turime skaityklą namie. Ten yra dėkliukas, su žurnalais ir knygomis. Tai vienintelė vieta kur mes skaitome įvairius leidinius, tarp kurių yra ir VK.

Tad šiuo metu savo skaitykloje skaitau straipsnį apie manieras (Giedrius Drukteinis). Ir taip jau sutapo, kad viena iš VK kolonisčių (ane? teisingai parašiau? ;)) Sigita McSimkute pajuokavo G+’e, jog neis į knygų mugę šiandien, nes šiandien nepakankamai gražiai apsirengus! 🙂 Tai privertė mane susimąstyti apie vieną amžinų žmonijos problemų, tai skirtumus tarp vyrų ir moterų..

Priėjau tokios išvados: moterims svarbus visiškai subjektyvus supratimas apie “grožį”, dėl kurio netgi aukotų vyrams, regis svarbesnį dalyką, tai pragmatiškus naudos tikslus.

Specialiai daug negalvodamas įvedžiau googlėj “gražūs rūbai” ir “negražūs rūbai” paprašiau duoti paveiksliukus. Pasirinkau atsitiktinai, kad tiesiog būtų rūbai be manekenų. Aš net suprantu, kad google gal net nežiūrėjo į tuos “gražūs” ar “negražūs”, bet aš googlę suprantu, nes man tie rūbai vienodai gražūs ar negražūs:

Aš tai suprantu, kad rūbai be žmogaus negali būti nei gražūs nei negražūs. Bet būtent tas emocinis ryšys tarp mano būsenos ir mano išvaizdos (rūbų) pas mane toks silpnas, kad man iš principo visiškai vienodai kuo rengtis – svarbu, kad būtų švaru ir atitiktų protokolą. Aš net galvoju, kad man patiktų dėvėti uniformą.

P.S. Kaip jums toks netikėtas posūkis? Pastaruoju metu mano galvoje “siužetinių linijų” tiek daug, kad nori-nenori jos ima pintis tarpusavyje ir kristi netikėtais rezultatais…

 

Fotoaparatas. Ką pasirinkti?

Galų gale šeima nusprendė, kad reikia įsigyti geresnį fotiką (kodėl ir kaip va čia parašiau).

Taigi, turime sprendimą, kad pirksime. Reikia išsiaiškinti už kiek ir ką. Pradžioj, vis dėlto, nusprendžiau, jog reikia išsiaiškinti ką pirkti. Sudėliojau kas skaitmeniniame veidrodiniame foto aparate yra svarbu:

a) kad jautrumas būtų matricos pakankamas (ISO). Nes jei nepakankamas, tai nuotraukos gaunasi su tokiu spalvotu “triukšmu”1.
b) kad mokėtų kakoti raw formatu (vėliau paaiškėjo, kad šitą “privalumą” turi visi bent kiek geresni fotoaparatai ;))
c) kad turėtų pakankamai sąsajų su nebrangiomis atminties kortelėmis (vėliau vėlgi paaiškėjo, kad užtenka tiesiog SD tipo kortelių).
d) kad Objektyvas… Nu bet čia jau atskirai reiks pirkt jei norėsis kokio kito ane? O koks standartinis turėtų būti? Kada ans būn geras?
e) Kad didelis būtų :))) ghgh Nesugalvoju e… Kas ten dar svarbu fotikui?

Tada internetuose atradau, jog yra iš principo dvi pagrindinės firmos gaminančios DSLR’us (skaitmeninius veidrodinius fotoaparatus):

  • Nikon
  • Cannon

Ir netgi pasirodo, kad tarp tų firmų fanų ir fotoaparatų turėtojų vyksta žiaurūs karai:

Supratau vieną dalyką – jokio skirtumo ar Nikon ar Canon. Bile tik būtų navarotų tokių, kokių reikia ir bile tik objektyvų (profai sako “optikų”) būtų pasirinkt ir prisukt…

Aš pasirinkau ir primygtinai pasiūliau žmonai pirkti Canon. Grįžom atgal į internetus, susiradome kokie tuo metu buvo naujausi Canon’ai, kokios jų kainos ir išsirinkome EOS 550D ir kitinį (“in kit” arba tą, kurį canonai įdėjo į dėžutę kartu su fotoaparatu) objektyvą EF 18-135mm IS.

Vienas dalykas dar tapo aiškesnis – visa ta teorija, apie kurią skaičiau ir kuria domėjausi įgavo visai kitą prasmę, kai rankose atsidūrė daiktas, kurį galima pačiupinti ir tas teorijas patikrinti. O tai reiškia, kad padaryti klaidų pirmu rimtesnio fotoaparato pirkimu galite labai lengvai 😉 Man asmeniškai kol kas atrodo, kad klaidos nepadariau. Tiesa kartais suprantu, jog noriu platesnio kampo ir (“šviesesnio”) objektyvo, o kartais tas 135 mm priartinimas visai geras dalykas. Nu gerai, patalpoje tas objektyvas nevisai… Bet pakankamai gerai. Reiks kada prisiruošti ir nusipirkti “šviesesnį” objektyvą ir tiek…

Dabar susiduriame su kitomis problemomis – kai žmona paima fotoaparatą ir kai fotografuoja kokias nors masines scenas (su draugais ar pan.) aš nesusituriu nepaduodamas jai patarimų, dėl kurių ji nevisai patenkinta… Aš pats suprantu, kad man irgi būtų bjauru, jei sakytų: “pasirink Av rėžimą ir nusistatyk didesnę apertūrą”, “nustatyk kitą fokusavimo tašką”, “taigi šitaip bus ryškus tik pirmas planas!!”. Tas “nevisai patenkinta” kiek pagražintas… Keletą kartų beveik rimtai susipykom 🙂 Baisus daiktas tas fotoaparatas. Arba tiesiog reikia išmokti laikyti liežuvį už dantų…

O čia viena kita foto, kuri man patinka, padaryta naujuoju fotoaparatu:

 

Edit: Aš visai pamiršau paminėti nerealiai puikų resursą besidomintiems skaitmenine fotografija. Tai yra Pipedija! Taip! Būtent! Ten yra puikių straipsnių, kuriuos būtina perskaityti, jei dar galvojate ar reikia jums geresnio fotiko:

  • Apie jutiklius (matricas, sensorius, ten kur megapikseliai).
  • Apie jus. 🙂 Nu tiksliau, jus, jei norite pirkti gerą didelį fotoaparatą, bet dar tiksliai nežinote kodėl 😉
  • Kas tas DSLR’as? Lietuviškai, nevyniojant į vatą ir labai aiškiai.

Nu ir ten taip toliau…

______________________________________________

Užsisakykite komentarų RSS srautą šiam straipsniui

______________________________________________

1– O tas triukšmas atsiranda dėl to, kad kai mažai šviesos patenka į matricą (šviesos keitiklis į skaitmeninę informaciją, kuri pateikiame nuotraukoje ekrane arba atspausdintame lape), jis sukuria labai mažą poveikį (el. sroves keitiklyje), kuris bandomas stiprinti stiprintuvu, bet kadangi signalas toks silpnas, stiprinami daugiau paties stiprintuvo kuriami “parazitiniai” signalai. Paprasčiau tariant, jei kas esate matę ar turėję audio stiprintuvą, tai atsukus jo garsą iki maksimumo, bet neleidžiant jokios muzikos iš kolonėlių pasigirsta toks zirzimas – ten stiprintuvas pastiprina visokius nepageidaujamus (“parazitinius”) signalus, kurių kilmė gali būti neizoliuoti laidai, netobula elektronika ir t.t. ir pan. Jei norite pasigilinti patys, galite pradėti nuo čia.

Stilingiausių blogų apdovanojimai 2012

Prisipažinsiu, kad dar pernai labai tikėjausi, kad gausiu šį apdovanojimą, bet niekas jo man nedavė. Ir nereikia. T.y. nereikėjo. Bet kad šiemet jau gavau, tai reiškia reikia 🙂

O gavau ne iš bet ko. Gavau iš paties ROKIŠKIO1!!! Tai yra nerealus great success. Tai net geriau, nei paminėtų koks Buržujus, kuris labai brangina savo reputaciją ir nededa nuorodų už ačiū, kuris jums taip pat galėtų paaiškinti daug visokių dalykų, tarp kurių ir apie tai kuo skiriasi mėmės nuo memų.

Kadangi man tai nauja ir taisyklės aiškios tik paviršutiniškai, tai, kiek suprantu, man dabar reikia 7 dalykus apie save parašyt.

7 dalykai apie save:

  1. Dar IRC laikais maniausi, jog žodžiais ir jų prasmėm galiu padaryti ką tik norįs, bet dėl dar vidurinėje pamėgto keleto veiksmų mintyse darymo, sugebėdavau siutinti žmones netikėtais sprendimais ar šiaip nuomonėmis, dėl kurių kiti, atvirkščiai, tapdavo mano draugais. Dabar, kai sumanau ką nors pasiutinti, tai imu naudoti įvairaus keistumo alegorijas. Būna, tiesa, keista, kai diskusija nukrypsta iš pagrindinio objekto problematikos į tos analogijos problematiką ir tada nebeaišku ar verkt ar juoktis.
  2. Pankiškas mąstymas, tai toks mąstymas, kai svarbu tik tai, ką supranti, kai nedaromos jokios išlygos net sau pačiam. Ypač, kai nedaromos jokios išlygos sau pačiam. Beje, “pankiškas” su muzika ar tikruoju pankų judėjimu, šiuo atveju, daug bendro neturi. Šis mąstymas tai terapija padedanti išeiti iš streso ir tai yra būdas susitelkti bei mobilizuotis. Viena pagrindinių pankiško mąstymo tezių yra: “negailėk savęs”. Ypatingai praverčia dabar, kai gyvenimo įpročius ir būdą tenka gan kardinaliai keisti (vaikai).

    Poilsis namie
  3. Man patinka ir tai, kas patinka daugeliui: dėmesys ir pagyros, o pagyros ypatingai iš tų žmonių, kuriuos aš gerbiu. Man patinka galvoti įvairius dalykus ir daryti visokias ateities arba praeities projekcijas. Garantuoju, kad tai daryti patinka ir jums. Nu gerai… Tai vadinama svajojimu 😉

    Čia skulptūra Oslo oro uoste
  4. Man retkarčiais būna neramu, kai suprantu, jog ne visada sugebu prisiminti svarbius dalykus, o svarbiausia padaryti svarbius veiksmus, tam kad pasiekti svarbius dalykus. Svarbius dalykus, kaip mano sūnų charakterio, elgsenos, mąstymo formavimo, bent jau tiek, kiek priklauso nuo manęs. Atsakomybė.
  5. Kartais pagalvoju, jog paprasčiausias apskritimas arba tai, kad jo ilgio ir skersmens santykis yra pi, yra toks keistas bei sudėtingas, kaip gali pasirodyti sudėtinga kvantinė fizika. Ir atvirkščiai, viskas, regis, taip paprasta, na taip paprasta, kaip kvantinė fizika…
  6. Aš vis rečiau kompleksuoju, dėl kokių nors dalykų, kurių, regis, nesuprantu, o kiti supranta. Nes tai dažniausiai yra padariniai to, kad kalba yra tiek pat tobulas ir nerealus dalykas, kiek visiškai išskydęs ir prastas informacijos keitimosi būdas, kad, tikėtina, jūs visiškai nesupratote arba manote, kad supratote, ką aš čia norėjau pasakyti.
  7. Labai geras būdas pasiekti tikslą yra draugai, tikrai geri draugai, kurie padeda suprasti, kas tas tikslas ir kaip jį pasiekti. Tačiau pastangos, mąstymas, gilinimasis ir darbas – būtinos sąlygos prie draugų.

Na, o dabar mano nominacijos:

  • Kitokie amatai. Ar tai Kitokie užrašai. Nerealus blogas apie tai kaip namą stato ;), kaip gandrai skraido, kaip gražu kaime, kokie akmenai, rankdarbiai… Dvasinga. Ir nerealiai stiliova!
  • Po klevais. Mano gyvenime buvo periodas… toks ezoterinis periodas 🙂 Tada pirmą kartą susipažinau su būrėjomis, dvasingumais, runomis, juostų raštais… Apie užkalbėjimus, 6’ą, 7’ą ir N’tąjį jausmus… Tai aš jums kaip patyręs toje srityje sakau, kad tai kas vyksta po klevais, tai labai šilta, ramu ir gera.
  • Popieriaus kerai. Čia žvilgčioju žmonai per petį. Tam kad suprasčiau kas jai gražu ir kokia jos nuotaika, bei kas jai patinka.
  • Mėnulių alėja. Tai yra itin stilinga ir net kažkaip erotiška… Primena šiek tiek Augustę iš Diaspora2 – styyyyyyyyyyyyyyyyyylishhhhhhhhhhhhhhhh. Stlylioviau nesu nieko matęs.
  • Braškės su pipirais. Skonio receptorių erzinimas, dirginimas ir kutenimas 😉
  • Marta. Tai šiaip jau net ne blogas. Bet ale labai stiliova. Ir kažkaip meniška. Porą kartų žiūrinėdamas ten susižvengiau taip garsiai, kad net kolegos sužiuro. Tiesa, ten to daikto struktūra yra tokia paini stiliova, kad net neaišku, kaip tą vizualinę medžiagą pasiekti kitaip nei per rss reader’į, va čia vienas pavyzdukas:
  • Aistė-Paulina. Tai menotyrininkė ir meno kritikė, bent jau tiek kiek aš suprantu. Tai mano meno guru ant G+’o. Ta proga štai jos fotkė:

    Twin Peaks
  • Fotografas su atsitiktinėm mintim. Jei ne tas jo keistas stiliovas šuo, kuris yra labiau ilgas negu juodas (arba atvirkščiai), tai šios nominacijos nebūtų gavęs. Nors iš principo pas jį reikia nueiti paskaityti, net jei turite tik muilinę-fotoaparatą, o tiem kas galvoja pirkti DSLR’ą, tai draudžiama netgi pirkti neperskaičius visko, ką parašęs šis žmogus apie fototechniką ir fototeoriją.
  • Varliaženklis. Pas jį irgi žiaaauriai stiliova!
  • Konstanta-42. Ten fizika. Astro-fizika. Kas, sakote, čia gali būti stilinga? Ogi tai, kad realybė daug stilingesnė, nei jūsų fantazijos! 😉
  • Leo Lenox. Žongliruoja su tekstu it kokiame cirk de solei žonglieriai su belenkokiais ten daiktais. Aš iš jo mokausi labai kaip maketuoti ir rašyti tekstą. Nežiūrėkite į šitą postą – čia stiliova betvarkė 😉 Nors ir mintys liūto gilios ir tik iš pirmo žvilgsnio piktos.
  • Petras. Petras pasirodo žemietis! Sava chebra! Malačius. Kodėl aš jo nesutikau vaikystėje? Nežinau… Gaila dabar truputį to… Labai stiliovas bičas. Paskaitykite ir suprasite.

____________________________________________________

Užsisakykite komentarų RSS srautą šiam straipsniui.

____________________________________________________


1– Rokiškis, tai yra semiotinė programa, tai yra superkompiuteris, dirbantis ne tik kalboje, bet ir meta-kalboje, bei meta-meta-kalboje, generuojantis virusinius diskursus, programas, kurios veikia kenkėjiškai kituose virusiniuose diskursuose ir veikiančios teigiamai mašinas, turinčias bent jau vidutinį ir didesnį, šiai epochai įprastą, jungčių kiekį, kurį praturtina naujomis jungtimis, kurios sugeba regeneruotis į įvairaus įspūdingumo fraktalus.
Kartais man net atrodo, kad Rokiškis pirmiausiai pats pastūmė paradigmą, o tik tada  ji ėmė slinkti mums visiems. O kad jis gali ją pastumti, tai nekyla nei mažiausių abejonių vien pamačius, kaip jis vos dviejų letenų pagalba dalina puikiausios kokybės amerikietiškąjį nekilnojamąjį turtą


2– užsukite į Diaspora. Iš ten G+’as viską kopijuoja. Be to ten yra ir daugiau stiliovų dalykų.

Namų puošyba

 

 

 

 

 

 

Mini Madagaskaras

Ilgametis lietaus, vėjo, saulės poveikis kalkakmeniui Madagaskare:

Nukopijuota iš http://www.zmescience.com/other/geopicture/geopicture-madagascar-20072011/
Akmenų miškas Iš čionais: http://www.zmescience.com/other/geopicture/geopicture-madagascar-20072011/

O čia vieno vasario saulės poveikis žemių ir sniego krūvai, suneštai Vilniaus savivaldybės samdytos sniego į krūvas suvežinėtojų firmos:

Nu gerai... tik truputį panašu 😉
Ir čia tik truputį panašu 😉

Dovana Valentino dienai

Žinau, kad jau praėjo. Žinau kad vėluoju. Bet geriau vėliau keliom dienom nei niekada… Ane?

Padovanojau savo mylimai žmonai… Barzdą:

Jau švelniau...
Kur kas švelniau...

O Bernardas su savo puikiu kapišonu atrodo kaip supermenas! 😉

O prieš tai…

O prieš tai mes kiek pasimaivėme prieš kamerą:)

Aš savo emocijas gan ryškiai išreiškiu mimika. Tą patvirtina ir Augustas, mane kopijuodamas. Va čia mes sudaužėme iPad’ą:

O-cho-cho-chooooo-choooooo
O-cho-chooo-chooo-choooo

Na o čia kiti pasimaivymai:

Pasmirdo...
Vemt verčia!
Sudraskysiu gabalais!
Taip draskysiu, kad net pačiam baisu!
O tada mes užaldysime PASAULĮ!!!

BTV žinios apie ACTA

Visus gąsdinau, jog jų kompiuteriuose yra autorinėmis teisėmis ginamo turinio, kurį jie įsidėjo nelegaliai:

Nors pasakojau geras 20 minučių apie tai, kaip tie proACTA’ininkai yra lobistai ir autorinių teisių kenkėjai, o ne užtarėjai, kaip sakosi. Kad yra trys pusės: proACTA’ininkai, piratai ideologai ir inteligentai autoriai, kurie supranta, kad ACTA jų teisėms nieko gero neduos. Bet toks formatas – kelios minutės pasakyti esmei, kurią suprastų bet kas, netgi tas kas kompiuterio neturi 😉

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar