Aš skaičiau tuos straipsnius ir galva linksėjau. Kol linksėjau, visai šalia, čia pat po langais nutiko toks įvykis, kurį mestelėjau į feisbuką, o ten šis susilaukė nemažo populiarumo tarp įvairių feisbuko įžymybių. Kai kurie netgi itin skausmingai sureagavo. Matyt ten aptariamos problemos gan aktualios.
Ir tos temos visai susijusios su šiomis dvejomis paradigmomis, kurias aptarinėjo Lidžita ir Rokiškis:
Pagal nutylėjimą viskas, kas nedraudžiama yra leidžiama, t.y. turimas draudimų sąrašas. Demokratinė paradigma.
Pagal nutylėjimą viskas, kas neleidžiama yra draudžiama, t.y. turimas leidimų sąrašas. Totalitarinė paradigma.
Dabar aš tą visą man po langais įvykusį įvykį išskaidysiu į atskirus faktus, o vėliau paanalizuosiu tomis dvejomis paradigmomis:
Į Vilnių atkeliavo Uber. Man kažkaip pačiam netikėtai greitai. Čia regis, prieš tris ar keturias savaites paaiškėjo, kad Uber nori ateiti į Vilnių, čia tik pyst ir jau!
Tai šiaip jau aš suprantu, kad ten įdirbio buvo iš anksčiau. Bet maloniai nustebino vis vien. Nes nugi biurokratija! Taigi čia tiek reikia popierių kažkur pasirašyt, leidimų gaut ten.
Žodžiu, pavyko greitai. Ir dėl to yra labai #smagu.
Tai štai, mane pakvietė ponia Maldeikienė padaryti pranešimą jos organizuotame forume, kuriame kalbėjo Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas, Raimondas Kuodis, pati Aušra Maldeikienė.
Ponas Kuodis papasakojo apie septynis būdus daryti kaštų/naudos analizę.
Ponia Ingrida apie tuos GPM’o procentus, be kurių Vilniui bus dar riesčiau, nei dabar.
Ponas Mykolas Majauskas kažkaip oponavo ponui Kuodžiui ir prisiminė Vilniaus vystymo kompaniją.
Na o Aušra Maldeikienė papasakojo koks sunkus ir svarbus politiko darbas ir kad blogai, kai tiek mažai jie uždirba. Bent jau legaliai.
Ar esate skaitę kokį nors valdišką atsakymą į kokią nors užklausą? Tikriausiai daugelis esate.
Ir kaip? Ar iš karto būna aišku ką jie ten parašo?
Man tai ne. Sakiniai baisiausiai ilgi, su visokiom nuorodom į tvarkas, įstatymus ir panašiai. Aš, žinoma, suprantu, kad jie turi parašyti teisiškai tvarkinga formuluote, nes… O bendrai, tai kodėl jie turi taip daryti siųsdami savo paklodes žmonėms, kurie nusiunčia savo užklausas biurokratams? Gal jiems atrodo, kad taip jie atrodą solidžiau? Ar tiesiog nori apsidrausti ir surašyti viską taip, tarsi interesantas jau būtų pasiruošęs viską apskųsti teisme? CYA[1] popieriumi, arba CYAWP[2]?
Aš šiaip jau išmokau tas paklodes skaityti – tiesiog peržvelgiu sakinį ir visas nuorodas, bei perteklinius paaiškinimus izoliuoju, o perskaitau tik esmę. Vienas dalykas, kuris nervina yra tai, kad tą esmę perskaityčiau kokius 5 kartus greičiau be tų teisinių nuorodinių makaronų.
Grįžtant prie priežasčių. Tikrai, ponai biurokratai, neatrodote solidžiau rašydami tas paklodes. Atrodote nuobodžiai ir atstumiančiai. Kitas dalykas dėl CYA priežasčių. Nežinau kiek ta baimė pagrįsta. Ar gal kaip tik taip efektyviau? Nes galimai iškilus teisiniams ginčams biurokratams nebereiktų kurpti teisiškai korektiško rašto antrą kartą? Nežinau, nežinau…
O gal tie biurokratai jaučia, kad pridėtinės vertės jokios nekuria ir sistema laisvai apsieitų be jų, bet pokyčių baimė per didelė ir todėl bet kokį smulkiausią darbelį dirba keletą valandų ar dienų, rašo paklodes ir viršininkui skundžiasi kaip visko nespėja? Nežinau, nežinau…
Čia aš su savivaldybės tarnautojais miesto plėtros departamente paišome tokią diagramą. Paišome, nes tai padės praskaidrinti žemės įsigijimo reikalus. Prisiminiau šią diagramą todėl, kad man į akis papuolė kaip tik panašus makaroninis valdžiažmogiškas raštas, apie kurį čia rašiau aukščiau ir tas raštas susijęs su žemės įsigijimu.
Beplepant feisbuko chate su draugu paaiškėjo, kad šis nori įsigyti lopinėlį savivaldybei priklausančios žemės ir paprašė pagalbos ir žadėjo nelikti skolingas pasiskundė, kad labai ten jam neaiškus tas įsigijimo procesas, neaišku net apytiksliai kiek tas lopinėlis gali kainuoti. Sakė, kad jo raštas kažkur plaukioja savivaldybėje, kad maksimalus terminas dar nepraėjo, tai kantriai laukia. Tai aš jam parodžiau tą diagramą ir paklausiau koks buvo jo kaip kliento kelias. Man yra svarbu sužinoti ar ta diagrama yra teisinga.
Paaiškėjo, kad jo pradžia buvo pas NŽT. Tai va tie biurkoratai iš NŽT atsiuntė jam tokį raštą (copy/paste):
Gerb. Vardai Pavarde,
dėkojame Jums už Jūsų klausimą, kurį pateikėte interneto svetainėje www.nzt.lt.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai (suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, padalijant, atidalijant, sujungiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus arba atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją). Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
Vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad gali būti sujungiami tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, siūlome įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu procedūra vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.
Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.
Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt
Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt
Tai visas šitas raštas, jei teisingai suprantu, kažkokiu itin sudėtingu būdu aprašo tą diagramą, kurią mes su savivaldybės tarnautojais pasipaišėm. Ar ne? Kaip jums atrodo?
Kad lengviau būtų atsakyti į mano šį klausimą aš visa tai performulavau taip, kaip norėčiau, kad man visokie biurokratai formuluotų savo raštus (mano teksto tvarkymas tik iki etapų vardinimo – bet ir šiuos reiktų gražiau paformuluot manding):
Gerb. Vardai Pavarde,
Teisinė bazė parduoti jums šį žemės plotą yra[1].
Tačiau NŽT jums šiuo metu šio sklypo suprojektuoti negali[2].
Tačiau informuojame jus, jog jūsų prašomas sklypo apjungimas yra Nekilonojamojo turto kadastro objektas[3].Atsižvelgiant į tai mes jums siūlome šią procedūrą (įsiterpusių žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu) vykdyti šiais etapais:
1. Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojami įsiterpę žemės sklypai. Projektu kartu turi būti patvirtinamas ir įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu.
2. Suinteresuoto asmens užsakymu atliekami kadastriniai matavimai:
2.1. Pagrindinio žemės sklypo (neprivaloma, asmeniui pageidaujant).
2.2. Įsiterpusio žemės sklypo.
2.3. Bendro (sujungto) žemės sklypo.
3. Suderinamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos (pagrindinio žemės sklypo, jeigu asmuo pageidauja, įsiterpusio žemės sklypo ir bendro (sujungto) žemės sklypo.
4. Jeigu buvo atlikti pagrindinio žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo suderinta kadastrinių matavimų byla (patikslinti kadastro duomenys) bendra tvarka grąžinama ją pateikusiam asmeniui.
5. Priimamas teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
6. Įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikimas Registrų centrui.
7. Gavus informaciją iš Registrų centro apie mokėtiną sumą už įsiterpusio žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos procedūros apraše (vadovautis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90, aktualia redakcija) nustatyta tvarka asmeniui siunčiamas mokėjimo pranešimas apie mokėtiną sumą.
8. Asmeniui sumokėjus nurodytas įmokas ir gavus dokumentus iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registre įregistravus įsiterpusį žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teises) apskaičiuojama įsiterpusio žemės sklypo pardavimo kaina ir ruošiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo.
9. Suderinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą priimamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas dėl:
9.1. įsiterpusio žemės sklypo pardavimo;
9.2. įsiterpusio ir pagrindinio žemės sklypo sujungimo (pertvarkymo) ir pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Turi būti nurodyta, kad punktas įsigalioja pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašius valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą.
10. Siunčiamas mokėjimo pranešimas už perkamą įsiterpusį žemės sklypą, nurodyta suma turi būti sumokėta iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
11. Pasirašoma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas. Pirkėjui pateikiamas teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas (žr. 9 punktą) ir pertvarkyto (sujungto) žemės sklypo kadastro duomenų byla, kad pirkėjas galėtų Registrų centre įregistruoti pertvarkytą (sujungtą) žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį.
[1] – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 papunkčio 2 pastraipoje nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs žemės plotas), sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą.
[2] – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra pakeistos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatos, kurios turėtų reglamentuoti įsiterpusių žemės plotų projektavimo tvarką, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus įsiterpę žemės plotai neprojektuojami.
[3] – civilinių teisių objektu[4] gali būti identifikuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti:
žemės sklypas,
Kiti objektai, t.y. apibrėžti augmenijos ir gyvūnijos, žemės gelmių, vandens, miško plotai).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas būdų kaip suformuojami nekilnojamieji daiktai. Taigi minėtame straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti suformuoti sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas yra priskiriamas Nekilnojamojo turto kadastro objektui.
[4] – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis.
Daugiau informacijos Jums rūpimu klausimu Jums suteiks teritorinio skyriaus pagal sklypo buvimo vietą darbuotojai, todėl siūlome kreiptis į Vilniaus miesto skyrių, kurio kontaktiniai duomenys paskelbti mūsų interneto svetainėje www.nzt.lt (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiame laiške pateikiama informacija yra tik bendro pobūdžio, tačiau, jeigu Jūs norite gauti konkretų atsakymą į Jums rūpimus klausimus, galite pakartotinai teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai raštu (tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) arba pasirašytą elektroniniu parašu elektroniniu būdu, Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu nzt@nzt.lt, prašyme nurodant konkrečias aplinkybes ir faktus bei prie prašymo pridedant reikiamus dokumentus.
Tikimės, kad ši informacija Jums buvo naudinga.
Pagarbiai
Tel.: 8 706 86 666
El. p. pagalba@nzt.lt
Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos
Gedmino pr.19
01103 Vilnius
www.nzt.lt
Ką manote? Ar toks raštas būtų lengviau suprantamas? Man atrodo, kad jis kiek aiškesnis ir išlaiko savyje CYA savybes. O kaip jums, ponai biurokratai, atrodo?
Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.
Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.
Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.
Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.
Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:
Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.
Čia tas pats tik atvirkščiai:
Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.
Dar mes turime avatokį dalyką:
Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.
O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:
Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.
Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.
Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.
Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:
Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.
Atnaujinimas 2015-10-28:
Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:
Vilniaus miesto savivaldybė gavo daugiau pinigų nei suplanuota. Apie aštuonis su puse milijono eurų nei buvo suplanuota 2015 metų pradžioje.
Pinigų daugiau buvo gauta daugiausiai iš nekilnojamojo turto mokesčių. Ir vėlgi daugiausiai dėl to, kad to nekilnojamojo turto padaugėjo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija gan ilgai ir sunkiai dirbo kol paskirstė tuos papildomus eurus įvairioms skaudžiausioms skoloms padengti.
Praėjusiame tarybos posėdyje šis svarstymas buvo atidėtas savaitei, nes nemažai daliai tarybos narių buvo neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis buvo padalinti pinigai. Darbo administracijai iš tiesų daug. Mano galva informacija dėl to ir nebuvo paskirstyta – t.y. per daug visokių svarbių ir svarbesnių reikalų. Yra ir kitos galimybės dėl kurių informacija nebuvo paskirstyta. Tačiau kol kas nėra jokių požymių ar įrodymų pagrindžiančių kitas tas galimybes, tai jų ir nesvarsčiau.
Per tą papildomą savaitę pamėginau išsiaiškinti kaip tiksliai buvo paskirstyti pinigai:
kokia turimos skolos dalis buvo padengta papildomu paskirstymu;
kokia papildomų pinigų dalis buvo paskirta konkrečiam dalykui;
kiek einamųjų mokėjimų skolos dalies buvo padengta;
kiek ir kurios skolų eilutės negavo papildomų pinigų.
Tai gavosi štai toks ekselis:
Antrame stulpelyje yra informacija iš GitHub’o. Kiek sugebėjau tiek paskirsčiau. Galbūt pavyks susiskirstyti tas eilutes tiksliau ir kokybiškiau su administracijos pagalba vėliau.
Konkrečių kriterijų kiekvienai eilutei turėjo kiekvienas tos eilutės valdytojas. Aš asmeniškai negavau informacijos apie tuos konkrečius kriterijus. Užtai dabar turiu tikslą – išsiaiškinti tuos kriterijus bent jau ateityje skirstant biudžetą.
Vakar sudalyvavau “Transparency International” organizuotame renginyje. To renginio metu buvo bandoma išsiaiškinti ką reikia matuoti lietuviškoje medicinoje, kad būtų galima įvertinti įstaigų progresą ir skirtumus.
Bent jau aš taip supratau. Dalyvavo keletas tarybos narių, medicinos darbuotojų, ministerijų darbuotojų.
Prigalvojome įvairių parametrų ir susiskirstėme į darbo grupes. Savo darbo grupei pasiėmėm eiles. T.y. kokybinis parametras, kuriuo galime matuoti Lietuvos medicinos įstaigų kokybę.
Štai to darbo rezultatas:
Visa tai dar perpaišiau su InkScape:
Dar nesugalvojau ką su šituo daryti. Panašu, kad fishbone’as labiausiai tiktų šiai diagramai. Bet dabar tiesiog čia pasidedu.
Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.
Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.
Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.
Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.
Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:
Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
Internetiniu balsavimu buvo renkama:
Skyriaus pirmininkas
Skyriaus taryba
Kontrolinė komisija
Atstovai partijos tarybai
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
Skyriaus etikos komisija.
Po balsavimo buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.
Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.
Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.
Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:
Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.
Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:
Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.
Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:
O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:
Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.
Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.
Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.
O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).
Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.
Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.
Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.
Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…
“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂
“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.
Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.
Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:
Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.
Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų: