Neseniai savo youtūbe profaile gavau pranešimą, jog į mano įkeltus video klipus turi kokių tai teisių kai kurios leidybinės firmos. Pavyzdžiui šis video, kurį nufilmavau TOC organizuotame seminare:
Gavau štai tokį pranešimą:
Your video may include music that is owned by a third party.
Here are the details:
“Tuccillo-Bambola – Original Mix”, sound recording administered by: 0:02
Spinnin’ Records
Kontor Records
Blanco y Negro (Base79)
justente
Dar kas ne mažiau svarbu – visas tas video buvo „private“. O neskelbiau jo iki šiol, nes apie jį tiesiog pamiršau. Tai štai priminė.
Kiek suprantu, pagal galiojančius įstatymus, dabar tie Records’ai gali eiti pas TOC ir jiems paaiškinti, jog jie nelegalų turinį rodė savo seminare. O su sąlyga, jog tai buvo kažkokios firmos reklama, tai jie gali būti nukreipti į tą firmą, kuri pasikreips tada į tuos šokėjus ir… Paaiškės, kad viskas ten nupirkta.
Arba paaiškės, kad aš čia padariau didžiausią nusikaltimą, nes viešai paskelbiau šį video klipą su tuo audio garsu. Paaiškės, kad aš esu piratas.
Manau, jog su panašiais piratavimais, kuriuos čia aprašiau daugelis iš mūsų esame susidūrę, o svarbiausiai tai yra kiekvieno bent kiek aktyvesnio Internete esančio žmogaus kasdienybė. Retas kuris dabar pasakys, jog nežino kas tie piratai, kas tos autorinės teisės ir kad Internete krūvos nelegalaus turinio.
Tačiau taip pat manau, jog ne visi žinome kad yra ir kitokių piratų. Štai čia žymiai aiškiau pasidaro kodėl ir prie ko ten buvo žemės ūkis ir ACTA.
S. (Script)
Tai visi tie ACTA lobistų čiuptuvai tai ten tai šen vis pasirodo.
Jau rašiau apie tai, kad autorinių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje yra, švelniai tariant, keistas. Keistas tuo, kad autoriai privalo pasirašyti sutartis su jų teises administruojančiomis asociacijomis, kurios, kaip nekeista yra dar ir ne pelno siekiančios organizacijos, t.y. savo liūto dalį nuo pelno turi sunaudoti tik administracijos išlaidoms.
Nupiratavau iš http://encinitasguerrilla.blogspot.com
Tai štai, ūkininkas kokios nors sėkmingos atrankos būdu iš sertifikuotos bulvių sėklos per daugybę metų atrinks bulves, kurios nebijo Kolorado vabalo. Norėdamas iš to savo gyvenimo darbo pasipelnyti jis nutars pardavinėti savo sėklą brangiau, negu kitas bulves, kurios bijo to vabalo. Bet taip gausis, jog bebaimių bulvių tiesiai pardavinėti jis negalės, o sertifikuoti jų irgi negalės, nes jis, pavyzdžiui, nėra mokslinių tyrimų centras. O sėklos autoriai, sužinoję apie tą ūkininką galės laisvai iš jo tų bulvių pasivogti ir pardavinėti kaip savas, nes jie įrodys, jog sėklos originalas yra jų.
Arrrrrrr! Mano kumelesarrrrrršššššš!! (Fotkę, kurią išdarkiau paėmiau iš: http://www.sos03.lt)
Čia žinoma kraštutinis ir gal kiek fantastinis atvejis. Kaip ir tas, kad tuščias duomenų laikmenas apmokestina vien dėl to, kad ten gali būti įrašytas autorinių teisių ginamas turinys. Kaip ir tas, kad netrukus visos daržovės ir vaisiai bus apmokestinti sėklos tiekėjų autorinėmis teisėmis, nes žmonės gali išsiimti sėklas iš tų augalų ir nelegaliai juos augintis ir juo labiau dalintis!
Senas priežodis
Netrukus jaunų šeimų vyrai privalės užsiregistruoti kaip sėklos tiekėjai, kad nebūtų pažeistos jų senelių arba valstybės, kurios piliečiu esate, autorinės teisės. O ir šiaip kiekvienas lytinę brandą pasiekęs jaunuolis su veikliais spermatozoidais privalės sumokėti nepelno siekiančiai žmogaus genetikos fondo autorių teisių administravimo asociacijai mokestį.
O šitą nupiratavau iš čia: http://www.journal.lv
Man apskritai dabar nesuprantama kaip iki šiol mes daleidžiame (taip, tai priešdėlis da) tokią betvarkę, kai kiekvienas gali mylėtis su kuo panorėjęs, kai kiekvienas tame Internete gali pažiūrėti ką panorėjęs ar net parašyti ką panorėjęs ir net AUGINTI ANT PALANGĖS PRIESKONIUS!
WCIT-12 (World Conference on International Telecommunications) pasibaigė.
Priminsiu, jog tai pasaulinė konferencija, kurios metu šalys narės nustato tarptautinių komunikacijų reguliavimo gaires. Šios konferencijos rezultatas yra dokumentas pavadinimu „ITR“ (International Telecommunications Regulation).
Štai tas būsimas ITR’as ir sukėlė gan didelį laisvo Interneto bendruomenės[1] sujudimą ir nerimą.
Man viskas prasidėjo nuo to, jog pasklido žinia apie valstybių norą praplėsti ITU atsakomybių ribas ir puoliau šaukti, jog Internetas pavojuje.
Bet pagrindinį dalyką galiu pasakyti aš jums pats:
Raudonai pažymėtos šalys balsavo prieš naująjį ITR projektą (ten ir Lietuva). Juodai - už. Pilkos neturėjo teisės balsuoti arba nedalyvavo.
Taip pat galiu pasakyti, jog tai yra gerai. Užtai prisipažinsiu, jog pačios ITU konferencijos vaizdo įrašų ar sesijų išklotinių nežiūrėjau, neskaičiau (juk reikia dar kiek pamiegoti ir su vaikais pažaisti). Užtai gan įdėmiai skaičiau Access’o blogą.
Tai reiškia, jog šiame straipsnyje informacija yra vienpusė – remtasi vienu šaltiniu. Bet aš esu blogeris (negi aš blogesnis nei koks delfis?:)) ir man galima remtis vienu šaltiniu. Tad, jeigu atsiras pro-Rus-Kin-Kaza-Afr-Mex-Arge… pro-cenzūrininkų[2] – lai tėškia viską į komentarus su savo kontrapozicijomis ir citatomis ir nuorodomis.
Tad nebūsiu labai originalus ir viską išdėstysiu ta pačia struktūra, kuria viską išdėstė ir mano skaityto blogo rašytojas:
Geras dalykas. Internetų kačiukas džiaugiasi ir dėkoja.
Gerai, ypač gerai yra tai, kad mes (t.y. jūs ir mes ir kiti laisvo Interneto entuziastai užsienyje) kėlėme triukšmą, kad teikėme savo nuomonę mūsų delegacijai, kad mūsų delegacija yra patikima (kaip paminėjo vienas komentatorius mano asmeniniame bloge), nes balsavo gerai.
Visas šis triukšmas neabejotinai turėjo įtakos tam balsavimui, nes jis turėjo realios įtakos pačiai konferencijai.
Tad štai kas gerai:
Ponia Patricia Benoit-Guyot, kuri atidarė konferenciją, tarė įžanginį žodį:
„[…]Over the preceding months, the world has expressed a great interest in the outcomes of this conference. Its collective eyes and ears are focusing attentatively on us, but I feel very confident that we will not disappoint them.[…]“[3]. Ponia sako, jog Pasaulis išreiškė didelį susidomėjimą šia konferencija ir jos rezultatais, kad ji supranta, jog Pasaulinė bendruomenė stebi juos ir ji jaučia, jog yra labai užtikrinta tuo, jog ši konferencija nenuvils tos bendruomenės.
Konferencijoje dalyvavo ponas BAN KI-MOON – generalinis UN (United Nations) sekretorius
ITR’o preambolėje buvo įtrauktas sakinys, ginantis žmogaus teises:
„[…]affirm their [member states] commitment to implement these Regulations in a manner that respects and upholds their human rights obligations.[…]“ – Čia sako, kad šalys (konferencijos narės) patvirtina savo įsipareigojimą diegti bet kokius reguliavimus taip, kad jie gins ir neprieštaraus žmogaus teisėms.
Nežiūrint į tai kad „patvirtinti savo įsipareigojimą“ gali skirtis nuo „shall take into account their international obligations relation to universal human rights“- originaliai Access’o siūlytos formuluotės, kuri yra neabejotinai kiek stipresnė (ar ne, teisininkai?).
Į dokumentą nepateko jokios formuluotės, kurios keistų ar plėstų „Interneto“ ar „tarptautinių kelių (srautų)“ sąvoką.
Į dokumentą nepateko visokie Rusijos ir jai pritariančių delegacijų pasiūlymai, dėl teisės jėgos irba saugumo struktūroms žinoti Interneto srautų maršrutus, Interneto tikslios architektūros ir struktūros. O jei būtų patekę, tai tada jėgos struktūros galėtų nevaržomai visus sekti ir su duomenimis, siunčiamais duomenų perdavimo kanalais, daryti ką nori.
ETNO (European Telecommunications Network Operators) pasiūlymas dėl „siunčiančioji pusė moka“[4] nepateko į dokumentą (ITR).
Į dokumentą nepateko ir teisių dėl “manage the naming, numbering, addressing, and identification resources used within their territories for international telecommunications.”[5] perdavimo ITU. Šiuo metu tuo rūpinasi tokia ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers). Anot Access ši organizacija yra geresnė už ITU, nes „ICANN is a multi-stakeholder entity, it is better suited to address these issues“. Aš pats tiksliai negaliu pasakyti kas tas „multi-stakeholder“, t.y. kokia tiksli šios sąvokos prasmė, bet tai kažkas apie daug akcininkų, kuriems rūpi ir kurie turi sprendimo teisių ir kurie ICANN atveju gali būti net kokios nors žmogaus teisių organizacijos (gal).
Dokumente yra dėmesio žmonėms su negalia ir besivystančioms mažoms šalims, kurios pačios negalėtų vystyti telekomunikacijų infrastruktūros.
Į ITR’ą pavyko įtraukti ir sąlygą, jog visi reguliavimai tarptautinėse telekomunikacijose gali būti vykdomi tik tol, kol tai nereguliuoja turinio.
Kas blogai
Tai jau kad Kalėdos artėja, tai visi šitą paveiksliuką deda. Dedu ir aš.
Blogai yra tai, kad visas ITU ir jo WCIT-12 „elgėsi“ labai reaktyviai ir tik reagavo į tarptautinės bendruomenės nuogastavimus bei reikalavimus. Maždaug „oi, aha, žinoma, taip-taip – padarysime, mes su jumis sutinkame, pasistengsime…“, o ne „oi, tiksliai, o juk galime ir šitaip ir anavataip; ačiū, kad perspėjote apie grėsmes – štai ir čia galėtumėm padaryti dar va šitaip ir anavataip“ – t.y. proaktyviai.
Blogai tai, kad sunkiai sekėsi nuspręsti dėl fundamentalių dalykų, kad daugybė energijos ir pastangų buvo švaistoma ginčams, dienotvarkės reguliavimams ir įvairių gudrybių naudojimams.
Galbūt dėl šių tampymųsi pačioje konferencijos pradžioje konferencijos pirmininkas itin keistu būdu priėmė vieną rezoliuciją. Kiek aš supratau, tai jis atsistojęs prezidiume paprašė konferencijos dalyvių pasakyti savo nuomonę (angliškai tai užrašyta taip: to take the temperature of the room) apie jo atsineštą rezoliuciją pakeliant balsavimo lapukus. Berods ispanams pasidomavus ar tai buvo balsavimas, nes balsavimo atveju jie galbūt būtų elgęsi kitaip – buvo pareikšta, jog tai tikrai nebuvo balsavimas.
Kitą dieną ta rezoliucija buvo pateikta kaip priimta balsavimo būdu (nors niekas nesuprato, jog balsuoja, nebuvo siūloma susilaikyti ir nebuvo paskelbtas tokio „balsavimo“ rezultatas).
Piktas adminas iš saugumo smerkiančiu žvilgsniu sako NE.
Toliau apie tai kas blogai:
JAV ir Kanada pasiūlė pačioje konferencijos pradžioje pirmiausiai susitarti dėl konferencijos dokumento taikymo srities. O tai išprovokavo ilgas diskusijas ir įvairius pasiūlymus su visokiomis teisinėmis plonybėmis, tokiomis kaip: ar rekomendacijos bus teikiamos „reguliavimo tarnyboms“ ar „pripažintoms reguliavimo tarnyboms“ ir panašiai[6].
Į ITR „prasmuko“ tokia sąvoka kaip Calling line identification – nelabai svarbu ką tai reiškia. Svarbu tai, jog šios sąvokos nėra ITU konstitucijoje. O tai reiškia, kad sąvoka gali būti interpretuojama laisvai ir kaip parankiau, pavyzdžiui, jėgos (blogiausiu atveju) struktūroms.
Blogai buvo apibrėžtas spamas (šlamštas) ir kova su juo: „Member States should endeavour to take necessary measures to prevent the propagation of unsolicited bulk electronic messages and minimize its impact on international telecommunication services“:
„Electronic messages“, šiuo atveju irgi yra neaprašyta sąvoka ITU konstitucijoje. Tad, to žodžio interpretacijos gali nueiti ir iki Interneto reguliavimo. Kaip žinia turinio reguliuoti nevalia, nes antraip atsiras galimybės kokių nors žmogaus teisių gynėjų aktyvistų perspėjimo žinutes laikyti spamu ir jas blokuoti.
„Necessary measures“ – dar viena daugiaprasmė sąvoka, leidžianti daryti ką norima.
„Minimize its impact“ – tas pats.
Buvo įtraukta dalis, kuri aprašo galimybę keistis informacija tarp šalių dalyvių. Neaprašyti jokie apribojimai, o tai reiškia, jog galima dalintis bet kokia informacija – net ir ta, kuri yra apsaugota asmens apsaugos įstatymais.
Ta dalis, kurioje kalbama apie žmogaus teises yra tik pačioje preambolėje. O tai reiškia, jog specifiniais atvejais, jos taikymas ir jos laikymasis gali būti nebūtinas – pavyzdžiui kaip su spam aprašymu ir priemonėmis, kurių galima imtis kovojant su tuo blogu dalyku, kurios gali tapti daug, žymiai daug didesniu blogu dalyku.
Keistas konferencijos pirmininko elgesys (“kambario temperatūros pamatavimas”) priimant rezoliucijas, kurių rezultatas: „resolving to instruct the Secretary-General to continue to take the necessary steps for ITU to play an active and constructive role in internet governance“ – generalinis ITU sekretoriatas skatinamas aktyviau ir konstruktyviau valdyti Internetą. Tai nėra gerai, nes ITU yra uždara valstybių dalyvių konferencija, nežiūrint to, kad po sukelto triukšmo tapo atviresne. Jos valdymo struktūra šiuo požiūriu yra ydinga, nes neatitinka „multistakeholderism’o“, kurio reikalauja tarptautinės laisvo Interneto organizacijos, tokios kaip Access.
Išvados
Tai štai gavosi, kad viskas kaip ir gerai, nes gerai gavosi, o todėl dar ir...
Labai daug pavyko padaryti dalykų, kurie leis ir toliau mums turėti Internetą, kuriuo džiaugiamės ir kurį mylim. Mūsų Internetų katės ir toliau lankys mūsų Feisbuko ir Google plus’o, ir Diasporos… Blogų… ir Pinterest… ir dar ten belekokias paskyras bei Interneto (iš)vietas. Galėsime dalintis savo džiaugsmais, išmintimi, pažinimu.
Bent jau tikrai iki 2015 sausio. Nes tas naujasis ITR’as negalės įsigalioti anksčiau.
Pavyko bjauriems lobistams pridėti ir bjaurių dalykų į tą ITF’ą. Užtai mes jo nepasirašėme. Valio mūsų delegacijai!
Bet daug dalykų gali nutikti iki 2015. Štai, Ženevoje vyks WTPF[7]. Access’ai sako ten bus ir raportuos. Na, o aš pasistengsiu nepamiršti perskaityti.
O jūs irgi man padėsite. Juk taip?
___________
[1]– Tai buvo google, Access ir blogeriai, kurie daug geresni blogeriai nei aš.
[2]– Tai žinoma nevykęs pajuokavimas. Galima gi turėti pagrįstą priešingą nuomonę ir nebūti pro-cenzūrininku. Ar galima?
[3]– Šitą pats girdėjau, nes kantrybės pažiūrėti atidarymo pradžią turėjau.
[5]– tai yra labai svarbus dalykas dabartiniam Internetui. Kritiškai svarbus. Kaži ar yra svarbesnių, o jei yra tai nedaug.
[6]– tai detaliau aprašyta tokiame .nxt, kas irgi yra labai didelis Internetas. O tai dar reiškia, jog rėmiausi dar vienu šaltiniu – valio!
[7]– Aha 😉 aš irgi perskaičiau WTF pradžioje. Būtų visai šaunu, jei būtų ir KPŠ konferencija. O juk ištiesų tai World Telecommunication/ICT Policy Forum t.y. pasaulio telekomunikacijų valdymo/politikos forumas. Net nežinau kaip išversti, bet kiekvienas kompiuterių žinovas žino kas yra policijos, tad manau, jog tai čia ir yra.
Internetas pavojuje, nes ITU konferencijoje WCIT-12 siūlomos kovos prieš skaitmeninius nusikaltimus priemonės yra neadekvačios. Čia aš tiesiog surašysiu ką supratau skaitydamas WCITleaks’o resursus (tiksliau pirmąją nuorodą ten).
Yra tokia žodžio ir Interneto laisvės deklaracija patvirtinta 2011 metais tokių organizacijų kaip JT ir kitų žmogaus teisių gynimo organizacijų[1]. Visas tas dokumentas yra kai kurių tos deklaracijos teiginių analizė siūlomų pakeitimų kontekste. Tie kas angliškai skaito geriau skaitykite originalą, o čia aš surašau ką supratau pats (iš karto atsiprašau dėl vertimo kokybės – anglų kalbą mokiausi iš televizoriaus ir e-pašto žinučių).
Jeigu jūs jau dabar suprantate kas yra Interneto laisvė ir jeigu suprantate, kodėl siūlomi pakeitimai ITU konferencijoje yra blogis iškarto eikite prie„Ką daryti?“
Žmogaus teisės, žodžio laisvė
Atsiprašome, bet jūsų vyriausybė nenori, kad gautumėte šią informaciją.
Žodžio laisvė taikoma Internetui lygiai taip pat kaip ir kitokiems informacijos perdavimo būdams (spauda ir panašiai). Žodžio laisvė gali būti apribojama tik tais atvejais, kai tokios priemonės yra būtinos pagal tarptautinius standartus ir įstatymus, kai tai pažeidžia tarptautinės teisės pripažintus interesus (pagal egzistuojančius ir suformuluotus kriterijus).
Arabai siūlo apibrėžti spamą kaip bet kokią informaciją perduodamą telekomunikacijų tinklais, turinčią reklamos turinį arba beprasmį turinį kartu arba trumpais laiko momentais dideliai grupei gavėjų be išankstinių jų sutikimo gauti panašią informaciją (jei norite išsiverskite geriau :/)
Toks apibrėžimas prieštarauja bendrajai deklaracijai dėl žodžio laisvei ir Internetui. Remiantis tokiu spamo apibrėžimu, kai kurios valstybės informaciją, apie žmogaus teisių pažeidimus, kurią transliuotų protestuojantys žmonės, gali laikyti beprasmiu turiniu.
Toks pasiūlymas taip pat nėra būtinas vien dėl to, kad deklaracija jau dabar leidžia riboti kai kurių asmenų išraišką, tam kad apsaugotų visuomenę nuo grėsmių (pvz. nusikaltimo tyrimo detalių viešinimo draudimas).
Sąvoka „be išankstinio sutikimo“ taip pat gali riboti teisę perteikti informaciją per bet kokią pasirinktą mediją.
Rusija pasiūlė bet kuriuos ir visus tarptautinių telekomunikacijų paslaugų abonentus identifikuoti ir registruoti operatyvinėse valstybinėse organizacijose. Panašius pakeitimus siūlo Egiptas, Côte d’Ivoire ir arabų šalys – t.y. kiekvienas IP adresas gali būti prieinamas valstybės jėgos struktūroms.
Šie pasiūlymai neigia bet kokį anonimiškumą, kurį gina ir be kurio neįmanoma laisvė žodžiui.
Kai vertinamas žodžio laisvės Internete ribojimo proporcionalumas, šio įtaka turi būti pasverta lyginant su galimybėmis, nauda ir interesų apgynimu, kuriuos duoda laisvė Internete.
Prieš spamą ir nusikaltimus Internete reikia kovoti, bet pateikti pasiūlymai neduoda adekvačios gynybos žodžio laisvei.
Valstybėms ir dabar galima adekvačiai reaguoti ir kovoti su spamu ir nusikaltimais Internete, t.y. riboti šių dalykų šaltinius tol kol tai atitinka three-part test. Šie nauji pasiūlymai negali egzistuoti kartu su šiomis, jau esančiomis priemonėmis.
WCIT’as, kaip grynai tarptautinė konferencija, kurios paskirtis kurti telekomunikacijų tarpusavio veikimo standartų gaires ir principus, nėra tinkama struktūra ir renginys debatams apie žmogaus teises. Jau vien dėl to, kad žmogaus teisių organizacijos ir ekspertai negali dalyvauti ar diskutuoti dėl dokumentų projektų, nebent būtų pakviestos kaip nacionalinės delegacijos dalis.
Reguliavimas, kuris veikė telefonijai ar kitokiam transliavimui, negali būti perkeltas į Internetą. Reguliavimas Internetui turi būti kuriamas iš naujo ir specialiai tam.
Rusija kartu su Egiptu netgi pasiūlė pakeisti „telekomunikacijų“ sąvoką į ją įtraukiant papildomą aprašymą: ženklų, signalų, rašto, paveiksliukų, garsų ir žinių apdorojimas. Post Sovietinių šalių blokas taip pat pasiūlė išmesti „tarptautiniai kanalai“ sąvoką ir išskaidyti ją į: informacijos perdavimo terpė tarp technologinių įrenginių, esančių skirtingose šalyse.
Kai kurie didieji Europos telekomai[2] pasiūlė savo atsiskaitymų modelį: siunčianti šalis moka. T.y. tokį patį, koks dabar galioja telefonijoje. Tai reikštų, jog turinio tiekėjai turėtų sumokėti už tai, kad pasiekia vartotojus, o tai reiškia, jog mažiau turinio būtų tiekiama besivystančioms šalims/ekonomikoms, nes turinio tiekėjai nenorėtų investuoti į mažai atsiperkančius projektus, t.y. kaštų ir pajamų santykis būtų prastesnis, nei perspektyviose rinkose, kur reklamdaviai mielai investuoja.
Filtravimas ir blokavimas
Jūsų nuolatinė išraiška, jei Rusija praeis su savo pasiūlymais.
Anot deklaracijos[1] IP adresų, svetainių, portų, tinklo protokolų ar vartojimo būdų blokavimas ar filtravimas yra kraštutinė priemonė prilygstanti laikraščio, televizijos ar panašios medijos uždarymui. Todėl tokios priemonės taikymas turi pilnai atitikti tarptautinius standartus ir tik tada, kai neblokavimas ar nefiltravimas kelia grėsmes tarptautiniams teisių standartams. Panašus filtravimas ar blokavimas, pavyzdžiui, gali būti taikomas siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos.
Įvairių šalių siūlymai filtravimui ir blokavimui varijuoja nuo galimybės šaliai bendrijos narei „teisės žinoti“ kaip maršrutizuojami srautai iki „panaudoti apribojimus“ tiems srautams. Tokie pasiūlymai privers ne tik keisti techninę šiuo metu egzistuojančią bazę, bet ir leis (priklausomai nuo to kaip jie bus įdiegti) vyriausybėms lengviau identifikuoti, filtruoti ir blokuoti tarptautines komunikacijas.
Ir, žinoma, tie pakeitimai galimai pažeis privatumo ir anonimiškumo koncepcijas.
Tinklo neutralumas
Čia kairėje matome vargšus žmones, kurie labai nori interneto, o jiems interneto tie kur dešinėje (su klaikiomis šukuosenomis) neduoda ir į juos leidžia trikampius rūpintojėlius į pagonišką lietuvišką saulę
Internete esantys duomenys negali būti diskriminuojami dėl įrangos, turinio, autorių, šaltinių irba gavėjų, paslaugos ar aplikacijos.
Tie patys ETNO siūlo įvesti „kokybės lygio reikalavimų“ sistemą, kai didesnio prioriteto duomenims būtų teikiamas didesnis dėmesys ir daugiau resursų. Didelių korporacijų lobistai gali pasiekti ir to, kad koks nors startupas su savo novatoriška paslauga ir idėja niekuomet „neišlys į paviršių“.
Tas pats jau ir su minėtu aukščiau “beprasmiu turiniu”, t.y. remiantis šiuo kriterijumi bus galima užblokuoti nereikalinga ir nenaudingą duomenų srautą (nebūtinai žalingą visuomenei).
Interneto prieiga
Mūsų globėjas ir užtarėjas braukia ašarą už mūsų laisvę.
Interneto ar jo dalių atjungimas ištisoms populiacijoms ar jos dalims negali būti niekaip pateisinamas, net jei reikalauja nacionaliniai saugumai ar net teismas. Kaip ir bet koks kitoks Interneto apribojimas.
Čia vėl ta pati Rusija siūlo leisti atjungimus nuo Internetų, jeigu įtariama žala ar trukdymai vidaus reikalams, saugumui, sienų vientisumui arba jeigu pateikiama viešinama jautri informacija. Čia jau visiems turi būti aišku, kuo tai gresia ir kas už viso to stovi.
Šalys yra pozityviai įpareigojamos lengvinti žmonių prisijungimą prie Interneto[3]
Aukščiau aprašytas ETNO pasiūlytas „siunčianti šalis moka“ modelis nelabai koreliuoja su šiuo principu, nes tai gali pakenkti Interneto plėtrai į mažiau išsivysčiusias ekonomikas. Šis modelis taip pat pabrangintų paslaugas galutiniams vartotojams, o tai irgi apribojimas.
Ką tai reiškia?
Šitas šventasis, kuriam meldžiasi visos bažnyčios sako, jog tai blogai.
Apibendrinant dar galima išsireikšti, kai pasakė vienas žymus blogeris, kurį kažkada neseniai skaičiau: „Jei tai blogai Maskvai, tai reiškia, jog gerai Lietuvai ir atvirkščiai“. Tad jei Rusija siūlo, o Internetai sako, kad siūlo blogai, tai reiškia, kad Lietuvai tas pasiūlymas yra taip pat blogai. Tad, visi siūlomi pakeitimai ITU konferencijoje WCIT-12 Lietuvai blogi!
Čia, jei kas nesupranta ironijos, paaiškinu, jog tai ironija. Mums, sąmoningiems piliečiams, turi pakakti ir to, jog siūlomi pakeitimai varžo žmogaus žodžio laisvę. Puikiai žinome ką tai reiškia, tiesa?
Ką daryti?
Čia net ne kažką, o labai konkrečiai reikia padaryti! DABAR!
Reikia parašyti arba kitaip perduoti mūsų delegacijai, kuri dalyvaus WCIT-12, jog jie būtų dėmesingi tam už ką balsuoja ir pasirašo, kad jie žinotų, jog mes juos stebime.
C Mr Saulius STAROLIS, Head of Electronic Communications Division, Ministry of Transport and Communication, saulius.starolis@sumin.lt
CA Dr Rytis RAINYS, Director of Network and Information Security Department, Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania, rytis.rainys@rrt.lt
CA Mrs Inga ZILIENE, Director of Strategy Department, Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania, inga.ziliene@rrt.lt
D Mr Arvydas PLESTYS, Director, CISS, arvyple@gmail.com
O Ms Jurate MASIULIONYTE, Head of International and Public Relations Section, Communications Regulatory Authority of the Republic of Lithuania, jurate.masiulionyte@rrt.ltOS
Aš, sąmoningas pilietis, jungiuosi ir solidarizuojuosi su žmonėmis ir organizacijomis, kurios (per http://protectinternetfreedom.net) deklaruoja, jog bet kokie Interneto reguliavimai turi būti skaidrūs ir atliekami tik dalyvaujant įpareigotai civilinei bendruomenei (įvairios žmogaus teisių organizacijos), valdžios atstovams ir privačiam sektoriui. Mes kviečiami visus ITU narius palaikyti tik skaidrius sprendimus ir atmesti bet kuriuos pasiūlymus, kurie galėtų potencialiai pažeisti žmogaus teises
Gruodžio 3-ą, WCIT-12 konferencijoje taip pat bus balsuojama dėl galimybės šią konferenciją stebėti viešai. Raginame jus balsuoti už viešumą ir padaryti taip, kad visuomenė galėtų kaip galima skaidriau stebėti bei dalyvauti sprendimų priėmime..
Už Interneto laisvę!
Parašysiu dar ir į jų emeilus.
Laiko labai nedaug, o ir triukšmo mažiau nei buvo iki šiol su ACTA ir panašiais dalykais. Tai vien dėl to reikia būtinai pasistengti! Juk visi suprantame, kad kuo mažiau skandalų tuo lengviau prastumti savo.
___________________________
[1]– The 2011 Joint Declaration on Freedom of Expression and the Internet was adopted by The United Nations (UN) Special Rapporteur on Freedom of Opinion and Expression, the Organization for Security and Co-operation in Europe (OSCE) Representative on Freedom of the Media, the Organization of American States (OAS) Special Rapporteur on Freedom of Expression and the African Commission on Human and Peoples’ Rights (ACHPR) Special Rapporteur on Freedom of Expression and Access to Information, and can be accessed at: http://www.osce.org/fom/78309
[2]– European Telecommunications Network Operators, known as ETNO
Kai kalba užeina apie piratus, dalinimąsi informacija, ACTA, SOPA, autorių teises, visokias kolektyvinio autorių teisių administravimo agentūras ir panašius dalykus, aš visada prisimenu vieną svarbų kūrinį. Paprastą kūrinį, kuris toks rimtas ir gilus, kad paprastai apie jį nereikia daug kalbėti. Bet manęs paprašė draugai iš Google+, kad papasakočiau apie tai plačiau. Todėl parašysiu jums.
Kadaise vienas iš naujosios eros filosofų Steven Levy parašė apie hakerių vertybes. Tai buvo seniai, dar 1984 metais (man tada buvo 5 metai ir aš dar vaikščiojau į darželį), tačiau dabar šio žmogaus įvardinimai tampa svarbiais kiekvienam, kas tik naudojasi internetu. Tai kaip ateities manifestas – jis kalba apie visų mūsų teisę ir laisvę žinoti, pasirinkti ir mąstyti. Apie teisę dalintis informacija ir žiniomis. Apie svarbiausią mūsų teisę – pažinti pasaulį ir kurti.
Visa tai telpa 6 trumpuose ir paprastuose punktuose, kurie yra tokie paprasti ir teisingi, kad net keista, kaip kažkas galėjo juos įvardinti prieš ketvirtį amžiaus, kai kompiuteriai atrodė lyg mistinės mašinos iš fantastinių filmų. Paskaitykite juos, tai juk paprasčiausios tiesos:
Kompiuteriai turi būti neribotai ir visuotinai prieinami visiems
Visa informacija turi būti nemokama
Nepasitikėk autoritetais – remk decentralizaciją
Hakeriai turi būti vertinami hakeriškais kriterijais, o ne tokiais, kaip moksliniai laipsniai, amžius, rasė ar pareigos
Tu gali kurti meną ir grožį kompiuteriais
Kompiuteriai gali padaryti tavo gyvenimą geresniu
Pasaulis keičiasi ir dabar šiame vertybių sąraše žodį “hakeris” galime keisti į žodį “žmogus”, nes visos šios tiesos tampa tiesomis kiekvienam.
Star Trek. Ten, šio laivo keliautojai, galėjo akimirksniu pasiekti bet kokią bet kada sukurtą žmogaus informaciją (idėja nucopyleftinta iš Džiugo Paršonio prezentacijos, darytos "Atviros Informacijos Kaina" konferencijos metu)
Naujųjų laikų vertybės yra nesuderinamos su tomis nuostatomis, kurios prasmingai atrodė XIX amžiuje. Informacija sklinda vis laisviau – nesvarbu, ar tai būtų idėjos, ar muzika, ar programos. Kiekvienas nori dalintis informacija, kiekvienas nori mąstyti ir kiekvienas tai gali. Bet kokie ribojimai ima atrodyti, kaip absurdas.
Keistai atrodo, kai interneto laikais atsiranda totalitariniai bandymai įvesti įstatymus, draudžiančius apsikeitimą informacija. ACTA buvo būtent toks atvejis. Keistai atrodo, kai dėl kažkokių nesuvokiamų priežasčių įvairios kompanijos gali užpatentuoti visiems įprastus dalykus, pvz., apvalius telefonų kampus ar mums įprastas šypsenėles 🙂
Kaip yra negerai, kai kūryba ribojama
Mes jau turime pasaulinę atviro kodo bendruomenę, o žmonės, esantys skirtinguose pasaulio kampeliuose, gali dirbti kartu – interneto dėka. Mes turime atviro kodo kūrėjus ir Lietuvoje. Kai kuriuos iš lietuvių, kuriančių atvirą kodą, pasaulyje žino milijonai. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir Lietuva. Bet tai įmanoma tik tada, kai informacija yra laisva. Kai idėjos ir mintys yra laisvos visiems.
Keistai atrodo, kai Lietuvos įstatymai nesuteikia autoriams teisės patiems spręsti, kaip naudoti savo kūrinius. Keistai atrodo, kai pasauliui įprasta Creative Commons licencija Lietuvoje kažkodėl negali veikti. Keistai atrodo laikmenų apmokestinimas ir iš svetimo darbo pampstančios agentūros, kurios esą gina autorius, o išties tik parazituoja, apribodamos tų pačių autorių galimybes. Absurdiškai atrodo, kai kokie nors menami autorių teisių gynėjai ima aiškinti, kad milijonas žmonių Lietuvoje yra nusikaltėliai.
Ar aš nusikaltėlis vien dėl to, kad nusiperku kortelę savo fotoaparatui? Jie sako, kad nusikaltėlis ir jie apmokestina tą kortelę. Ar nusikaltėlis yra vaikas, kuris sugalvojo internete pažiūrėti filmukus? Jie sako, kad nusikaltėlis ir jie ieško, kaip tą vaiką nubausti. Ar nusikaltėliai yra dešimtys tūkstančių Linkomanijos vartotojų? Jie sako, kad taip ir jie nori uždaryti tą puslapį. Jiems patogu, kai nusikaltėlių daug – šitaip jie gali apiplėšti kiekvieną.
Laikas pažvelgti realybei į akis: pasaulis pasikeitė. Todėl ir įstatymus turime pakeisti taip, kad baigtume beprasmį karą prieš pusę Lietuvos gyventojų, vadinamų piratais. Žinau, kad galime pradėti naują – laisvės – erą, kurioje suklestėtų talentingi autoriai ir jų vartotojai.
Aš pats jokių konferencijų iki šiol neorganizavau – jose tik dalyvaudavau. Viskas prasidėjo nuo to, kad susitikome mes su Džiugu ir su Remigijum Šimašium… O paskui prasitęsė tokiu IVPK atstovo tokios sistemos pristatymu[3].
Tame susitikime su Džiugu ir ministru (pastarajam išbėgus su reikalais) prie mūsų prisijungė “Atviro Kodo Lietuvai” prezidentas Mykolas Okulič Kazarinas, kuris dar plačiau atskleidė valdiškų įstaigų informacinių sistemų problematiką. To susitikimo metu nusprendėme, kad reikia, būtinai reikia konferencijos šia tema. Ir reikia kaip galima greičiau.
Tai aš su Džiugu ir Remigijaus Šimašiaus pagalba suorganizavome šią konferenciją: pasikvietėm pranešėjus susirinkome Teisingumo Ministerijos konferencijų salėje (apie konferenciją viešai sugebėjau pranešti paskutinę dieną prieš jai įvykstant, bet už tai transliavome viską į Internetą[5]).
Pateikiu jums tuos įrašus, kuriuos pavyko išsaugoti ir prezentacijas, kurias kol kas pavyko gauti.:
Lietuvoje tiek verslas tiek valdiškos įstaigos už informacines sistemas įvariems gamintojams sumoka ~1 milijardą litų (1000 milijonų, arba 1000 000 000, arba beveik 6 procentai nuo 17.3 milijardų – dabar projektuojama VAE kaina)
Beveik visi šie pinigai iškeliauja iš Lietuvos įvairiems “uždarakodininkams” užsieniečiams (na, gerai, nebevesiu analogijų į VAE ir dujas, už kurias pinigai iškeliauja iš Lietuvos į užsienį, nes tada tai bus straipsnis nebe apie šią konferenciją).
Naudodami atvirąjį kodą galėtumėm didelę dalį tų pinigų visų pirma sutaupyti, o visų antra palikti Lietuvoje.
Lietuvoje yra aktyvių žmonių, kuriems rūpi “aukštesnės materijos” kaip informacija ir Internetas.
Duomenų atvirumas yra viena pagrindinių prielaidų skaidrumui.
Lietuvoje yra aktyvių žmonių, kuriems rūpi kas vyksta Lietuvoje ir jie gali skirti laiko ir moka informaciją apie valdiškų įstaigų darbą pateikti visuomenei priimtinais būdais, t.y. yra žmonių, kurie moka ir gali mažinti atskirtį tarp valdžios ir žmonių (apie šią atskirtį prieš rinkimus labai daug kalbama būna), bet juos “žudo” tai, kad informacijos šaltinis (tos pačios valdžios įstaigos) yra labai nestruktūruotas, chaotiškas, gaminamas įvairiais uždarais kodais, kurių licencijos kuria papildomų problemų.
Žinau, kad daug ką svarbaus praleidau, nes neturėjau laiko dar kartą išklausyti visos konferencijos ir surašyti pagrindines tezes. Bet labai tikiuosi ir laukiu jūsų komentarų ir papildymų.
Ką daryti?
Taigi, ką daryti, kad atvirasis kodas taptų populiaresniu (ypač valdiškose įstaigose, nes tai yra viešas interesas)? Kaip sumažinti valdžios ir jų darbdavių – žmonių atskirtį?
Ką daryti, kad valdiškų įstaigų darbas taptų efektyvesniu, kad mūsų resursai būtų išnaudojami efektyviau?
Kokia turi būti intelektinės nuosavybės teisė ir ką daryti, kad autoriai kurtų ir kurtų daug ir kurtų kokybiškai?
Kaip turėtumėm spręsti šias problemas? Kaip jūs manote?
Kita konferenciją organizuoti bus paprasčiau, nes problemos jau identifikuotos ir antras blynas dažniausiai būna jau nebe prisvilęs.
P.S. Džiugo ir Mindaugo prezentacijų dar negavau, bet vos tik gausiu – paskelbsiu..
_________________
[1]-Powiukė viską puikiausiai papasakojo ir nupasakojo gražiai su fotografijomis, tad mano šis įrašas tik papildomas prie jos esančio.
[3]– Yra tokia sistema[4], kuri “sukasi” statistikos departamente esančiuose serveriuose ir ji moka iš įvairių informacinių sistemų duomenų bazių surinkti informaciją, ją apdoroti arba neapdoroti jos ir perduoti ją arba per savo vartotojo sąsają ataskaitų pavidalu arba per kokias nors kitokias sąsajas kitoms informacinėms sistemoms. Tiksliau yra dvi sistemos – viena iš jų moka surinkti ir paskirstyti neapdorotą informaciją, kita gi sugeba pagaminti įvairiais pjūviais ataskaitas. Tada paaiškėjo, kad ta sistema naudoja uždaro kodo kažkokius “Business objects” ar tai “Business inteligence”, kas irgi yra visai neaišku, nes jų internetuose nepaaiškinta kas tie “Business Inteligence” ar “Business objects” ir nėra jokios nuorodos į paaiškinimus.
Čia tiek daug apie tą sistemą prirašiau todėl, kad Lietuvos valdiškos įstaigos, tiksliau daugelis iš jų turi kokią nors sistemą, kurią jos turi teisę, konkurso būdu, kiekviena atskirai nusipirkti, paskui tobulinti ir kurti visokius projektus, kurių numatoma pabaiga būna kokiais 2017 metais.
Tikriausiai be reikalo jų nepakvietėme į konferenciją. Bet čia kaltinkite tik mane, nes aš dabar namie gyvenu kaip viešbutyje ir beveik kas dieną važiuoju į Kaišiadoris.
[4]– Nors, pas juos internetuose parašyta “Tarpžinybinė mokestinių duomenų saugykla”, bet teoriškai ta sistema mokėtų ne tik mokestinius duomenis savyje saugoti.
[5]– Pusiau sėkmingai, nes kažkokiais būdais sugebėjau pamesti pirmosios dalies įrašą (kur kalbėjo Remigijus Šimašius, aš šiek tiek papasakojau apie ACTA, o Mykolas papasakojo apie atvirojo kodo privalumus)… Bet aš dar bandau atgauti tą dalį. Jei nepavyks, tai aš pasistengsiu ministro kalbą ir Mykolo pristatymą kaip nors atskirai gauti iš jų asmeniškai ir jums pateikti stenogramą… O čia dar ir statistikos truputis:
Concurent views “Atviros Informacijos Kaina”Unique views “Atviros Informacijos Kaina”
Vienas iš populiariausių, seniausiu ir visokių -ausių muzikantų, aktorių ir autorių Andrius Mamontovas šių metų pradžioje nusprendė kurti dar vieną autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją NATA. Kaip rašo 15min, Andrius Mamontovas pareiškė, jog kurti savo asociaciją pavadinimu NATA išprovokavo tos pačios LATGA-A[1] elgesys. Taigi, turime dar vieną asociaciją.
Visi kaip vienas, kiek girdžiu, vis tvirtina, kad Lietuvos muzikos ir pramogų verslo rinka yra itin maža, todėl muzikantams ir panašiems kūrėjams čia sunku dirbti ir gyventi iš to dalyko. Maža rinka – mažai pinigų, bet asociacijų jau trys (LATGA-A, AGATA, NATA ir keturios, jei skaičiuoti BATGA-A). Kam jų tiek reikia?
Šių metų pradžioje, jei prisimenate, Lietuvoje o ir visoje Europoje ir Pasaulyje vyko daug dalykų su ACTA[2], kuri Europos Parlamente balsavimu buvo atmesta:
Europarlamentarai džiaugiasi balsavę prieš ACTA - matyt rodo savo rinkėjams, kurie jiems siuntė žinutes, kaip jie balsavo.
Dar esu minėjęs, kas galimai labiausiai suinteresuotas panašiais dokumentais kaip ACTA įsigaliojimu. Ir tai yra visokios muzikos industrijos, įrašų kompanijos, joms į parankę ne pelno siekiančios autorinių teisių asociacijos ir galų gale tikrieji banginiai: komercinių patentų klikos – patys didžiausi pasaulio visokių -cidų ir GMO gamintojai kaip Monsanto ir panašiai. Taigi ši velniava su visa ta ACTA, SOPA ir PIPA labiau gal yra muzikos industrijos neslepiamų konvulsijų pasekmė, kaip ir dar 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas priimtas autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuriame yra toks 65 straipsnis…
Kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacija
Tai kam gi Lietuvoje reikia trijų autorių teisių administravimo asociacijų? Per daug pinigų pas mus šioje savo sultyse verdančioje mažoje rinkoje? Kam išvis reikalingos tos asociacijos, kurios kaip kokie reketuotojai pasiima savo nalogą iš autorių, atiduodami jiems tarsi išmaldą kas liko nuo jų “administravimo” išlaidų? Kodėl pats autorius negali pasiimti savo pinigų? Kodėl reikia dalintis su kažkokiais parazitais? Kodėl Andrius Mamontovas nutarė inicijuoti dar vienos asociacijos steigimą vietoje to, kad užsiregistruotų paprasčiausią IĮ?
O pasirodo negalima – autorius negali pats susirinkti savo kūryba uždirbtų pinigų. Negali, nes Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, to nenumato. Не положено! Štai ištrauka iš šio įstatymo (aš suprantu, ten daug sauso teksto, po citata rasite mano išvadų, tad jei tingite skaityti įstatymą, tiesiog praleiskite šią citatą):
[…]
65 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritis
1. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos).
2. Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:
[…]
2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);
[…]
4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje);
11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;
[…]
13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais;
[…]
3. Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 10, 11 ir 13 punktuose nurodytos teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu.
4. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo asociacijai įgyvendintijo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto kabelinę retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal kabelinės retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo asociacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai asociacijai tokius įgaliojimus. Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo asociacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš tų asociacijų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.
[…]
Įsivaizduokime kad esate autorius, sukūrėte gražią dainą ar melodiją ir patalpinote ją į internetą, be jokių licencinių apribojimų. Na, tiesiog šiaip, nes tokia jūsų saviraiška. Kažkam tai labai patiko, jis atsisiuntė tą kūrinį ir pamatęs, jog nėra jokių licencinių apribojimų, paėmė ir paleido tą kūrinį groti savo restorane. Į tą restoraną užėjo kokios nors autorių teisių administravimo asociacijos atstovas (na, pavyzdžiui LATGA-A, AGATA arba NATA) ir nutarė sutikrinti ar restorano savininkas nepažeidžia kokių nors licencijų, ar moka asociacijai už visus viešai skelbiamus kūrinius[3].
Kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos atstovas?
Žinoma, asociacijos atstovas pastebi, jog už tą kūrinį, kurį jūs įdėjote į Internetą, o restorano savininkas atsisiuntęs retransliavo ar kitaip viešai paskelbė, asociacija pinigų negauna. Tad, kokio nors LATGA-A atstovas patikrinęs, jog su tokiu autoriumi sutarties nesudarę (kaip autorius nesudaręs ir su kitomis asociacijomis), jis gali drąsiai pareikalauti lygiai tiek pat pinigų, kiek jis reikalauja už kokio nors kito autoriaus leidžiamą muziką, na pavyzdžiui tiek pat kiek ir už Ščiogolovaitės, Radži, Cicino, Paškevičiaus ar Žvagulio leidžiamus kūrinius. O jūsų jie turi teisės net nepaklausti. Viską ką jūs galėtumėte, tai apie tai sužinojęs, pareikalauti savo dalies už tą užmokėtą sumą irba pakeisti asociaciją.
Na tai kas? – sakysite jūs. – Gal dar geriau! Neplanavau gauti pinigų, o čia, žiū, atsirado galimybė gauti porą litų iš kur net neplanavau gauti!
Tas tai tiesa. Ir ypač jums bus gerai, jei jūs nieko daryti nemokate, o tik esate kol kas labai darbštus ir kokie nors muzikos industrijos prodiuseriai jus gerai “išssuko”.
Bet o kas, jeigu jūs esate pradedantis kokio nors rock-blues-jazz-metal-pop-acid naujo stiliaus pradininkas? Jeigu jūs tik pradėjęs savo veiklą, niekam nežinomas, bet norite, kad jus išgirstų kaip galima platesnė auditorija? Ką, jeigu jūsų auditorija dažniausiai būna įvairiose viešose vietose? Kas jeigu tų viešų vietų (na, pvz. restoranų) savininkai jūsų nežino ir nenori mokėti pinigų už jūsų muziką?
Jūs norėtumėte pasakyti, kad jums dabar pinigų nereikia – jūs tik grokit! Bet jums restorano savininkas atsakytų, kad o ką jis pasakys kokiai nors AGATA’i? Arba LATGA-A’i? Arba NATA’i? Jis privalės jiems sumokėti, jei tie pareikalaus… Ir sumokėti tiek kiek jie pareikalaus.
Tad, jeigu esate koks nors pradedantysis ir norite savo žinomumą didinti, jums belieka tik skelbtis kur nors Internete, pvz. soc. tinkluose… Ir galite tai daryti, nes EP atmetė ACTA. Nes, jeigu būtų ratifikavęs, o Lietuva, žinoma, būtų ratifikavusi irgi, tai:
visokios ne pelno siekiančios asociacijos,
besiremdamos įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi (kuri sako, jog 65 straipsnio 2-je dalyje 13-ame punkte nurodoma, jog audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais kolektyvinis teisių administravimas PRIVALO būti taikomas)
ateitu pas jus į namus ir
jiems duotais ACTA įrankiais
pareikalautų JŪSŲ pinigų,
jeigu jūs tą kūrinį pasileidote nors kartą savo kompiuteryje.
Na, o dabar, jeigu galvojate kažką uždirbti iš savo kūrybos ir nenorite mokėti kažkokiems parazitams už kenkimą pradedantiems, tai aš jums rekomenduoju daryti kaip daro jau patyrę kūrėjai: steikite savo autorių kolektyvinio administravimo asociaciją ir pats tapkite parazitu!
______________________________
[1]– Na dar ten yra tokia AGATA, BATGA ir paskui dar atsirado tokia NATA (jos teisinis Statusas šiai dienai: Neįregistruotas). Ir beje, ta “LATGA-A” man kažkodėl visada kelia asociacijas su Latvija ar net kažkokiais latvių galais – toks grynai fonetinis sąskambis.
Visus gąsdinau, jog jų kompiuteriuose yra autorinėmis teisėmis ginamo turinio, kurį jie įsidėjo nelegaliai:
Nors pasakojau geras 20 minučių apie tai, kaip tie proACTA’ininkai yra lobistai ir autorinių teisių kenkėjai, o ne užtarėjai, kaip sakosi. Kad yra trys pusės: proACTA’ininkai, piratai ideologai ir inteligentai autoriai, kurie supranta, kad ACTA jų teisėms nieko gero neduos. Bet toks formatas – kelios minutės pasakyti esmei, kurią suprastų bet kas, netgi tas kas kompiuterio neturi 😉
Su sąlyga, kad TELE2 paleido nemokamus SMS, o mes čia turime rytoj vykstantį ministrų pasitarimą, kuriame bus skubiuoju būdu įtrauktas klausimas apie ACTA ir su sąlyga, kad kol kas internetuose buzz’inom, emeilais gražiai sakėme, jog reikia turėti nuomonę PRIEŠ ACTA, tai reikia tai padaryti ir SMS’ais!
Ruošinukai:
Laba diena, prašau Jus posėdžiaujant, artimiausiame posėdyje pasmerkti teisės aktą, vadinamą ACTA ir jį atmesti (denonsuoti)
Gerb. Ministre, rasiau emaila, dabar SMS: 3dieni stebesiu LRV posedi ir fiksuosiu Jusu nuomone, kad atsizvelgciau per rinkimus
Gerb. Ministre nepalaikykite ACTA ir denonsuokite ja. Stebesiu posedi online irasinesiu. Tikiuosi, rudeni prireiks mano balso
Gerb. Ministre, ar gavote mano emaila? Rasiau, kad nepalaikytumete ACTA. Stebesiu 3dienio posedi ir JUS ASMENISKAI
Gerb. Ministre, prasau Jus treciadieni posedziaujant pasmerkti ACTA ir jį atmesti (denonsuoti)
Stebesiu treciadienio posedi del ACTA. Viskas bus irasyta ir panaudota, kai Jums reikes rinkeju balsu. Linkiu gero sprendimo!
Telefoniukai:
Audronius Ažubalis (užsienio reikalų ministras) +37069842114
Arūnas Gelūnas (kultūros ministras)
Donatas Jankauskas (socialinės apsaugos ir darbo ministras) +37069842172
Rasa Juknevičienė (krašto apsaugos ministrė) – +37069842675
