Arba Birutė Coolness, kaip sako vertėjas iš anglų kalbos.
O viskas buvo taip… Nepamenu kaip ten viskas buvo, bet atsimenu, jog Birutės Vėsaitės vardu atsirado Google Plus socialiniame tinkle žmogus (2012-12-07), rašantis apie politikos aktualijas. Atsirado toks pats ir FaceBook’e.
Ir žinoma, susilaukė didžiulio dėmesio.
Žmonės uždavinėja įvairius provokuojančius klausimus, bei rašo erzinančius (galbūt) komentarus ir dabar.
Birutės Vėsaitės vardu kažkas vis dar rašo Google plus socialiniame tinkle, bet niekur nemačiau, kad jis kur nors komentuotų. Komentarai soc. tinkluose kaip ir bloguose yra neatskiriama ir itin svarbi jų dalis – socialinio tinklo esmė yra bendrauti.
Žinoma, galima ir išnaudoti tai rinkodariniais tikslais. Bet dažnai tokie puslapiai ir bandymai nueina niekais. Nueina niekas jeigu NIEKAS NEKOMENTUOJA[1]. Tame pačiame Google Plus tinkle yra tokių sulčių puslapis, kurį turėtų pažiūrėti visi, kurie planuoja eiti daryti rinkodarą soc. tinkle.
Tačiau Pinigų kartos laidoje, tai tikrai buvo pati Birutė Vėsaitė.
Internetai suūžė. Smagu pajuokauti ir pasidžiaugti. Ministrė, matyt, papasakos mums kaip pati jautėsi toje laidoje ir kas ten įvyko jos nuomone. Bet panašu, jog ji žino, kad kiekvienas viešas asmuo susilauks įvairios visuomenės įvairaus dėmesio.
Ir tokį dėmesį, be abejo, galima išnaudoti savo naudai.
Manau, jog darant protingus sprendimus galima ir tokį komiksą panaudoti savo naudai (ypač, jeigu į žemę nusileis kitų civilizacijų ateiviai).
Man susidaro toks įspūdis, jog įvairūs juokai ir džiaugsmai bei panašių juokingų komiksų kūrėjų fantazijos ima keltis į realybę. Tas džiaugsmo ir pasiutimo fonas toks stiprus, jog kai kurie žmonės gali jau ir nebeatskirti fantazijų nuo realybės. Juoba, kad pastaruoju metu FaceBook’e suaktyvėjo įvairių “instagraminių” ir kitokių paveiksliukų su šūkiais postinimas iš dešinės pusės – lyg prieš rinkimus…
O realybė tokia, kad energetikos ministerija vis dar veikia kaip ūkio ministerijos dalis (ten ne tik durys šalia, ten netgi tos pačios durys ir tie patys koridoriai). Realybė ta, kad politinio pasitikėjimo asmenys nėra specialistais, kol netampa tokiais (jeigu tampa). Itin svarbi aplinka (taip – aplinka, kuri kalta arba ne), kuri supa sprendimo priėmėją.
Pamenu, kai vienos didelės Lietuvos mastais įmonės vadovybė keitėsi, tai naujasis generalinis direktorius su savimi atsivedė visą komandą. T.y. žmones, kuriais pasitiki ir su kuriais pratęs dirbti. Buvo įvairių nuomonių, pagyrų ir pasipiktinimų. Ir tai buvo visai netrumpas pereinamasis laikotarpis, kai svaresni sprendimai pasirodė tik po gerų metų.
Nesu girdėjęs, kad Lietuvoje ministrai turėtų savo komandas, su kuriais būtų pratę dirbti ir su kuriais galėtų kibti į darbus iš karto.
Turbūt jūs prisimenate kadencijos pradžią, kai Kubiliaus vyriausybė susilaukė ne ką mažiau įvairių pajuokavimų ir trolinimų? Tas bardakas, vykęs viešojoje erdvėje buvo sunkių laikų pranašas. Sunkių laikų visiems: ir konservatoriams, ir socdemams, ir liberalams, ir apolitiškiems žmonėms.
Realybė ta, kad visas šis bardakas, kuris vyksta dabar viešojoje erdvėje taip pat yra pranašas sunkių laikų mums visiems.
Mums visiems reiks labai gerai padirbėti, kad tų bardakų būtų kaip galima mažiau.
____________
[1]– Tai tikriausiai bus vienas iš dalykų, kuriuos pasakysiu susitikime su Birute jau šiandien. Taip, esu vienas iš pakviestų blogerių į susitikimą su Birute Vėsaite šiandien 18:00. Jei žmona suspės grįžti laiku, tai tikiuosi, jog nevėluosiu 😉
