Nors savireklamos savaitė ir pasibaigė, bet man tai nesvarbu. O man nesvarbu dėl to, kad taisyklės blogeriams mažiau svarbios, nei noras rašyti.
Apie taisykles ir kas yra tokie blogeriai jau parašė koldūnų veidas, heiterių Dievas, viešosios erdvės ekspertas, TV laidų vedėjas, radijo laidų vedėjas, publicistas, kolumnistas, soon to be standuperis, kulinarijos ekspertas, kvepalų kolekcionierius, amžinas kandidatas, savęs nelaikantis blogeriu Andrius Užkalnis (straipsnio rėmėjas: “Už kal nio koldūnai“).
Man, kaip jau sakiau, taisyklės negalioja, juoba, kad man šią savaitę nutiko atostogos su šeima. Buvome Legolende Danijoje, Palangoje, Barstyčiose ir tik dabar grįžau namo. Žemaitijoje oras gražus: ten saulė šviečia ir visai šilta. O Vilnius jau nuo Kauno pasitiko lietumi:
Lietuvos internetuose yra žmonių, kurie visai įdomiai rašo: straipsnius, apybraižas, eses visokias ir kitokius smegenų dump’us pateikia į internetus. Nuožmūs skaitytojai arba rašytojai tai vadina vienu žodžiu: “tekstai”. Nes jie nesivargina galvoti koks tai tekstas ar apie ką, nes jie yra nuožmūs. Nuožmūs skaitytojai skaito tekstus. Nuožmūs rašytojai rašo tekstus.
Blogeriai rašo blogus. Nuožmūs blogeriai deda į savo blogus paveiksliukus ir dar teksto įdeda (Ingridai Šimonytei tai negalioja, nes ji nuožmi ir be paveiksliukų).
Tai aš dabar sau leisiu pateikti savo 12’ką, nes leidimą gavau (savo leidimą galite išsiimti pas jo VISATYBĘ pateikę pasirašytas paraiškas su pažymomis iš VSD, STT, PVM, CRU, KPSS, KPŠ ir WTF).
Čia dabar tvarka bus nesvarbi, nes nežinau kurie yra geriausi – visaip būna. Vieną dieną vienas geriausias – kitą kitas. Tiesa, pamėginsiu nedubliuoti JO (iš pagarbos nepatikslinu ko tiksliai) sąrašo, nes tai galės reikšti kokią nors dar neduokrokiški nepagarbą.
Mano blogų 12’as blogerių savireklamos savaitei:
Savel brain dump. Tai yra puikiai nuostabus mikro-(o gal ir didesnių srovių – kas ten žino)-elektronikos specialistas. Smaginasi su visokiausia įranga ją visaip narstydamas beigi visaip kaip abusindamas. Prisipažinsiu, kad suprantu nedidelę dalį to ką jis ten parašo apie tuos daiktus, bet vis tiek skaityti įdomu. Toks fizikinių procesų supratimas ir gebėjimas juos sintetinti į kažką įdomaus ar naudingo yra nuostabus.
Darau Blė. Itin produktyvus blogeris iš Kauno. Užrodė man jį Adis. Ir kai pamačiau tai kažkaip abstulbau mažumėlę. Nes man jis savo rašymais pasirodė panašus į mane. Tarsi koks kostminis brolis. Tiesa, aš mažiau moku su lituokliu švaistytis nei jis. Bet lituoklis ten pas jį ne pagrindinė tema. Rašo apie šeimą, keliones, knygas, maistą, programavimą, lempeles…
Neblogas. Maisto gaminimo blogas. Visi receptai įdomūs. Rašo jį, kiek žinau, metalistas programeris (ar tai sysadminas).
Siaubas. Daug komentuodavo pas mane. Dažniausiai taip, kad net suskausdavo truputį. Labai gerai komentuodavo. Po netiesioginių ir tiesioginių paraginimų iš komentavimo perėjo į rašymą. Libertaras ir anarchistas žodžio į vatą nevynioja. Ir apie Internetą gaudosi.
Remigijus Šimašius. Jis taip pat ir Vilniaus meras ir tos pačios frakcijos Vilniaus savivaldybės taryboje narys kaip ir aš :D. Liberalas rašo apie esmę ir sistemiškumus visokius. Paskutinis įrašas senokas jau, bet tai visiškai suprantama. Dienotvarkė įtempta.
Leo Lenox. Į savo įrašus įkiša tiek, kad retkarčiais būna sunku skaityti. Bet skaitydamas kar kartą patiriu pažinimo džiaugsmą irba juoką. Dabar jo skaityti daugiau galima vz.lt. Bet gal ką nors dar kada nors išstenės ir į blogą.
Jurodivai. Į ten rašo tokie garbingi žmonės kaip Kreivarankis, Pseudoistorikas ir Amie Kusaitė. Į jų “apie” net mano komentaras papuolė.
Enorca. Tikriausiai nesuklysiu, jei ją pavadinsiu tikrąja lietuviškąja gyke. Kiekvienas jos įrašas tai eklektiškas dienoraštis su daugybe įdomių minčių. Ji taip pat ir masonų žurnalo “Verslo Klasė” autorė.
Ji daktarė ji žinanti, arba Emilija. Man ji kaip Enorcos sesė. Dirba gydytoja ar tai dar tik rezidente. Rašo koncentruočiau ir taip pat labai įdomiai apie mediciną, įvairias ligas ar reiškinius.
Buržujus. Rokiškis antai nedėjo žymių blogerių dėl to, kad jie žymūs ir dėl to, kad specialiai. O aš va įdedu buržujų, nes specialiai. Traktoristo šito blogą įdedu. Fui.
Konstanta. Nes apie astronomiją. Vienintelis tokios kokybės ir tokio puikumo blogas lietuviškai. O ir kitomis kalbomis retai kas gali pasigirti panašiais autoriais. Jau senokai skaičiau, nes reikia visokius dokumentus skanuotuose pdf’uose skaityti pastaruoju metu.
I have no teeth. Čia yra Miglė ir krūva jos visokių blogų. Šitas labai geras, nes trumpi įrašai ir daugiaprasmiai tokie. Kaip kokia poezija.
Tai daug įdomių garantuotai praleidau. Ir manau, kad čia bus dar kokių nors “Atnaujinimas”, nes pagalvosiu, kad nu kaip gi šitaip va šitą praleidau?!!
Jurodivai, tai toks reiškinys,tiksliau, dvasinio gyvenimo reiškinys, atkeliavęs iš Bizantijos su krikščionybe ir ypatingai prigijęs Rusijoje. Юродство – nuo žodžio «оуродъ», «юродъ» — kvailys, beprotis . Tai sąmoningas siekis atrodyti kvaileliu ,idiotu , bepročiu nors tokiu nesama ir gyvenant savęs išsižadėjusio dėl Viešpaties ir žmonių gyvenimą (daugiau čia: http://www.army777.lt/forum/viewtopic.php?f=45&t=2811)
Pseudoistoriko avataras. Agamemnono kaukė. Matyt tam yra prasmė kažkokia.
Pseudo Istorikas – dar vienas istorikas, kuris turi hobį. Jo hobis yra domėtis pseudoistorija ir ją visaip sudirbinėti. Visokie sarmatai, ir kiti kliedėtojai neturi kur akių dėti vien dėl šio žmogaus. Turbūt jie jo nekenčia.
Amie. Matyt dar Lietuvoje smaginasi baidarių sportu.
Amicusas arba Amie Kusaitė (tikriausiai). Tai mergina, kurios plunksnos aštrumu ir humoro jausmu mėgavausi, kol ji rašė, o tada atėjo Liudvė ir dabar tą tuštumą (nes nerašo ji jau senokai) pildo jis.
Gyvena kažkur Amerikoje. Matyt labai užsiėmusi. Bet labai tikiuosi, kad ji dar parašys mano ir visų kitų džiaugsmui kažką daugiau ne už ilgo. Ir panašu, kad tai bus Jurodivuose.
Mongoliukas
Ir paskutinis bet ne least Mongoliukas Jurodivas. Jis man žinomo blogo neturi ir šiaip visiškai man nepažįstamas žmogus.
Jurodivai, tai tarsi 18 metų išlaikytas škotiškas “single malt” viskis, nes…
Štai tas 18 metų "single malt" škotiškas viskis jau spintelėje. Džiaugiuosi, kaip vaikas radęs geležėlę!
Buvau ir esu nustebintas. Jurodivai – ne kitaip. Aš nesu alkoholinių gėrimų specialistas ar labai didelis mėgėjas. Nesu dar turėjęs tokio tauraus gėrimo. Matyt su metais ateina ir tas taurumas… Manau, kad ne gėda draugus ir svečius bus vaišinti ir iš nugerto butelio.
Bėkite ir jūs paskaitykite, pakomentuokite, antai Pseudoistoriko angliškų straipsnių dar niekas nekomentavo. Nes, jei jūs nekomentuosite, tai aš tai padarysiu. Va tik perskaitysiu…
Štai atrieda Nauji metai
Nauji metai, nauja laimė
ir Kalėdos jau praėjo;
šventės su šeima;
prisivalgėm ir atsigėrėm
spanguolių kisieliaus
aguonpienio
ir visokio kitokio ten maisto
Buvo turtingi metai įvairiais įvykiais. Tai jau tikrai. Visos patogumo zonos sienos ir ribos buvo suspardytos, susprogdintos, sulaužytos, sudegintos, sutryptos ir išmėtytos pavėjui. Tai buvo nerealiai puiki patirtis. Visiems rekomenduoju!
Dar prieš prasidedant 2012 metams į Internetų eterį išėjo puikus mini serialas (15 serijų) apie šildymą Vilniuje (prisidėjau ir aš savo 8-ąja serija). Prodiuseriai dar nežino ar šiemet bus kitas sezonas.
Blogeriai išklausė kaip savo darbą vertina ir tobulina viena inspekcija. Apie tai parašiau aš ir Leo Lenox. Matyt kažką rašė ir Delfi, bet aš nemačiau.
Blogas Domas rašo retai bet įdomiai. Jis įdomus vien jau dėl to, kad yra Lietuvos interneto patriarchų ir dar kažkokio soc. tinklo (:)) projektuotojas. Jis rašo ir angliškai.
Džokeris ant stalo – nežinau kaip jis atsirado mano readeryje, bet va paskaičiau vieną jo straipsnių – gerą plunksną turi.
Encoros blogas. Justės Latauskienės blogas. Visi nuo jos Gpliuse alpsta tiesiog. Vieni nuo britkumo (kai kurie postai apie ligas, spuogus ir parazitus), kiti nuo smagumo (dėl to paties ir dėl jos komiksų).
Ieva stebuklų šalyje. Puikūs paveiksliukai ir dar puikesni komentarai. Tikras merginos dienoraštis. Galite bandyti skaityti, norėdami perprasti moterų mąstymą, bet vistiek neperprasite.
Ingrida Šimonytė. Nepatvirtinti šaltiniai tvirtina, jog tai tikrai ji. O be to ir matosi, kad ji. Sezono naujiena – na, tiesiog visas SKANDALAS (gerąja prasme)!
Powiukė. Internetų ir kitų gerų dalykų mėgėja. Apie naujienas, įdomumus ir trendus.
Remigijus Šimašius. Pats teisingiausias teisingumo ministras (buvęs), o dabar Seimo narys. Visada įdomiai ir visada užkabina.
Rokiškis. Buvo paskelbta amnestija. Galite (kol vėl neužbanys) eiti greitai viską skaitytis ir jei kyla noras komentuoti bet ką ir ne į temą, tai parsisiųskite viską į savo kietąjį diską, nes gausite baną ir lauksite sekančios amnestijos. O kol lauksite – galėsite skaityti iš savo kietojo disko.
Kreivarankis. Dabar savo grafomaniją patenkina Gpliuse, todėl retai rašo į blogą.
Troy. Tai yra toks vyriškis. Kuris turi aštrią plunksną. Ir matyt sunkią ranką 😉
Buržujus. Žinoma. Kaip mes be jo penktadienio internetų ir kitų įdomybių?
Labai patiko kažkaip. Noriu dar. Ir man neuždraus niekas! Nežiūrint į tai, kad į Grumliną jau šovėGiedrė. Giedrės piktapaukštis tik sužeidė Grumliną. O maniškis – galutinai pritvojo:
Žinoma, tokių didelių kiau… žmonių nepritvosi taip paprastai. Neapsieita be nuostolių. Ragatkė sulūžo.
Dabar nebegaliu taip toli šaut. Tenka ieškoti taikinio arčiau. Negaliu ilgai taikytis, nes viskas sulūžę, tai taikausi į didelį blogą, į visą vaikų darželį, į Austėją!
Panašu, kad dabar jau į nieką daugiau šauti nebegalėsiu (na nebent su klijais paklijuot ir lipnia juosta apsukt)…
<— Čia kita pikta kregždutė, nes saviškės nenufotografavau, šita iš http://bellafoto.lt (labai gražių ten nuotraukų yra).
Dar kai buvo vasara ir buvo karšta, tai laikėme langus pravirus – net ir savo balkono stiklus pravėrėm. Tai štai vieną dieną į balkoną ėmė ir įskrido kregždutė! Įskrido ir išskristi negali, mat stiklai balkono gan švarūs ir nesimato jų. Vargšė visa nuvargusi ir išsigandusi tupėjo kampe, o jos draugės skraidė aplinkui lauke ir nesumojo kaip jai (nors, gal ten ir jis buvo – nežinia) padėti. Paėmiau atsargiai ją (jį) į delną ir išleidau pro pravirąjį langą – kregždė nulėkė tolyn, tiek ją ir tematėm, tiesa, keliant saujoj (apdariai nepaėmiau už užpakalio) toji purptelėjo ant balkono grindų truputį savo baimės.
Erelis patikimai saugo balkoną nuo kregždžių
Ir tai ne pirmas kartas. Negerai. Nutarėme imtis priemonių: girdėjau, kaip kažkoks ornitologas pasakojo, jog ant stiklų namų, jei jie jau švarūs tokie, kad beveik nesimato, reikėtų užklijuoti kokio nors plėšraus paukščio lipduką. Tai mes susiradome kažkokį erelį, atsispausdinome su savo nespalvotu spausdintuvu ir priklijavome ant balkono sienos. Nuo tada kregždės nebe įskrenda. Byla išspręsta!
Bet kur gi tau… Kregždės, pasirodo, tėra smulkmė: Lietuvoje skraido kur kas pavojingesni PIKTIEJI PAUKŠČIAI (be šitų, jeigu ką, dar ant Neries žiemą vaikšto pingvinai)! Šie gi yra įvairių dar porūšių (vieni iš jų kažkokie juodi – matyt patys baisiausi) ir jie specialiai skraido pas žmones! Įsivaizduojate?! Skrenda tiesiai pas žmones! Tiksliau ten, kur juos pasiunčia jų tuometinis šeimininkas.
Tai štai paukščiai tie piktieji ir liūdnas pranešimas...
Taigi… Įlėkė tie paukščiai ir prasidėjo sąmyšis: Augustas su Bernardu tuoj pat stvėrė tuos paukščius labai skaniai valgyti. Tiesa, jaunesniajam paukščiukus tenka pasmulkinti, nes bijome, kad neužspringtų. O didysis kerta net ausys linksta. O kas dar yra labai keista, tai su paukščiais atsirado (nežinau ar įlėkė su tais paukščiais ar iš anksčiau pas mus kaip nors atsirado) ir kažkokios žalios kiaulių galvos su… su kiaušiniais! Nesupratau, ar tai tų paukščių kiaušiniai ar kiaulių. Kiaulės kiaušinių, kiek žinau, nededa, bet tikiu, kad mielai suvalgytų. Tikriausiai tie paukščiai dėl to ir pikti. Nežiūrint to mes ir tas kiaules ir tuos kiaušinius taip pat įvertinome teigiamomis skoninėmis savybėmis.
Atsižvelgdami į tai, jog nauda iš tų paukščių gavosi didesnė nei nuostolis (lango juk neišdaužė) ir nors didžioji dalis paukščių išskrido į pietus, vistiek nusprendžiau ir aš neatsispirti pagundai ir šauti nors tuos kelis, iš kurių pas pas mus atskrido į… Į Kauną! Mano studijų miestą. Kaunas tolokai (100 km Lietuvoje jau atstumas), tad taikytis teko ilgai. Vedžiojant taikiklį ten-šen ranka sustojo ties didesniu ir ryškesniu nei visi kiti taikiniu: toks lyg su akiniais, lyg su odine liemene, lyg žemėlapį atsivertęs, lyg fotoaparatu spragsintis, lyg savo citroeną plaunantis, lyg pirštą iškėlęs dangun kažkokią sentenciją sakantis, lyg lego kaladėles dėliojantis, lyg liežuvį pro lūpų kamputį iškišęs kažkokį plakatą su moteriška figūra bežiūrintis, lyg su gotra, lyg su kaubojaus skrybėle, toks lyg ir nemažas bet visur suspėjantis… GRUMLINAS! Va! Na, laikykis! Ir tais žemėlapiais nesidangstyk – supliš ir bus nuostolis – čia tau ne kokios nors kregždutės…
Šiandien, už poros valandų vyks Blogout. Tai renginys, kuriame norėjau būtinai sudalyvauti, juk jame susirenka visas blogosferos elitas! Tinklaraštininkai arba blogeriai, tai aktyvūs visuomenės nariai, kuriems įdomu, kuriems rūpi, žmonės iš kurių gaunu pačią subjektyviausiai objektyviausią informaciją. Internetas būtų nuobodi biblioteka, be šių tinklaraščių:
Simona Skersytė, simuten.blogas.lt (ten kažkokia nuoroda gavosi į kažkokius dantų balinimus, tai atsiprašau, kadangi neturiu laiko gilintis ir kadangi nevisai suprantu ar ten blogas ar jau neblogas, tai nededu čia nuorodos)
Pats nerealiausias tinklaraštininkas iš visų a… Andrius Kleiva! Girdėjau, kad tinklaraštį rašyti jis pradėjo dar būdamas pradinėse klasėse. O dabar (iš nuotraukos sprendžiant, Nobelio premija turėtų gauti ~30’ies) organizuoja tokius renginius. Beat that!
Na va, kol dėliojau nuorodas nesusilaikiau paskaitinėti nors po vieną naujausią straipsnį iš kiekvieno blogo – užtrukau… Tad iki Blogout liko vos valanda! Žiauriai gailiuosi, kad negaliu sudalyauti… Bet sako įrašys viską (dėkojame korėjiečiams)! Nekantriai lauksiu įrašo.
Vakar susitikau su senu bičiuliu. Visiškai netyčia ir neplanuotai. Taip jau nutinka, kad su juo susitinku visiškai netyčia ir neplanuotai jau kokį antrą kartą. Susitikti su juo prielaidų nedaug, nes dirba Norvegijoj, nors pastaruoju metu į Vilnių vis dažniau atskrenda.
Besipasakojant kaip kam sekasi užėjo kalba apie blogus. Tada paaiškėjo, kad bičiulis skaito lryto ir delfio straipsnius po keletą kartų, kai būna tikrai liūdna. Taigi taip negalima! Tai aš jam nusiunčiau visą savo skaitomų blogų sąrašą (google reader’io exportą xml formatu). Ir trumpai aprašiau kiekvieną iš jų. Stengiausi aiškinti taip, kaip neskaičiusiam blogų ir nežinančiam jų. Tai padaręs supratau, kad ne jam vienam tai galėtų būti įdomu. Tai galėtų būti eilinės blogerių savaitės pradžia. Taigi mano skaitomi (ir nelabai) blogai ir kaip aš juos apibūdinu neskaitančiam/nežinančiam blogų (ne prioritetų tvarka):
Štai kur tas daiktas yra
A&D – nelabai jau gyvas, bet yra nemaža istorija visokių bajerių ir juokelių. Visai šmaikštūs.
Arkadijus Vinokuras – jis neseniai išvadino Grybauskaitę sterva ir ten dar baisesniais žodžiais. Visuomenininkas daug rašo apie seksą. Nelabai įdomus, bet kai jau visai nėra ką skaityti – einu pažiūrėti pas jį.
Atsitiktinės mintys trumpai – čia tas bičas kur apie fotografiją daug išmano. Jei patinka fotkinti ir jei nori tobulėti – būtinai paskaityk jo postus apie fotografiją. Ten visi principai paaiškinti ir visai įdomiai.
Blog Troll and rockenrol – pats geriausias blogas apie muziką ant Lietuvos. Šitas yra “must read”. ir Listen 😉
blogas domas – Domo Mituzo blogas (lietuvis facebook’o vienas iš programerių inžinierių, interneto pradininkas Lietuvoje, šiaip įdomus žmogus ir dar spaudė ranką Obamai ;))
Ekoblogas.lt – nelboga mintis nors ne visai gyvas ir tik trys straipsniai bet visi trys įdomūs.
Encora – merga nepėsčia. Išmano apie parazitus, ligas, preparatus, piešia drakonus ir šiaip nereali.
i have no teeth – pati geriausia komiksų piešėja lietuvė. Piešia angliškai. Bet ten pas ją nerealūs yra komiksai.
Laukinės žąsys – viską žinai apie jas (jis jas skaito, o jei neskaitote jūs, tai žinokite, jog tai yra objektyviausia subjektyvi nuomonė apie visokius restoranus ir maistą ne namie)
Namop – moters gyvenančios ir dirbančios Belgijoje blogas. Įdomi/protinga moteris.
(Not so) great thoughts of Petras – Petro mintys. Petras yra programuotojas – filosofas. Logiškas nesąmones rašo 😉 Bet labai įdomias vistiek 😉
Rokiškis – ekonomika, vadyba, kalba, IT, metalas, žiurkėnas, katana. Nueik į jo “apie”, “duk’ą” ir citatas – nepasidarys aiškiau. Bet skaityti privalomąja tvarka reikia.
Vaiduokliai už sienos – yra fyfos ir yra antifyfos. Tai ji yra anti-fyfa. Jei pas ją eitų fyfos į kursus, tai taptų geresniais žmonėmis. Ir dar šunį turi.
100 dienų avantiūra – nelabai gyvas, bet ten neblogas archyvas apie keliavimus.
Aistė Paulina – meno kritikė. Rašo TEKSTUS apie meną rimtai.
Baltojo Vaiduoklio juodraščiai – apie mokslą, apie akademikus, apie istoriją. Čia kažkada tas pats Rokiškis rašė, kad jei kas nors save laiko inteligentu, tai turi būtinai jį skaityti.
Bibliotekininkas – degustuoja ir recenzuoja lietuviškus alkoholinius gėrimus.
Buržujaus rašinėliai – interneto chrestomatija. Kinas. Paradai ir mitingai. Ir dar visko daug. Must read.
Ciniko roberto blogas – aš tai pavadinčiau fenomenu, nes jis rašo kartą į mėnesį gal, o gal ir rečiau, bet beveik kiekvienas straipsniukas kala į dešimtuką.
Common sense – must read. Apie verslą, apie sveiką mąstymą, apribojimų teoriją ir t.t.
Dansu dansu – blogas apie marketingus Lietuvoje. Rašo, kiek suprantu tie patys lietuviškojo marketingo specai.
Ernestos blogas – Ernesta yra internetų programavimų specialistė. Poko bendradarbė (http://poko.lt – matuoja lietuviškų blogų performansą, o ten gali naujų blogų susirasti paskaitymams).
Fantastiškų (-os) knygų žiurkės – šitos žiurkės sako ką skaito ir kas patiko. Kalba apie knygas. Ten vis planuoju nueiti pasižiūrėti kokią knygą iš knygyno atsinešti 😉
Florian – kažkoks nekvailas bičas rašo apie įvairius dalykus. Dažnai įdomiai.
Frogsign.lt – interneto dizaineris. Apie dizainą internetuose ir bloguose. Ten visi blogeriai turėtų eiti žiūrinėti, kad paskui neatsiliktų.
Grafomano užrašai – nihilistiškai optimistiškas požiūris į įvairius dalykus. Daug raidžių rašo, ne visos įdomiai, bet kartais paskaitau.
Grumlino palėpė – toje jo palėpėje visokio šlamšto pilna. Bet atsiranda ir įdomių dalykų, tad būtinai ten užmetu akį.
Ieva stebuklų šalyje – mergina menininkė (tikriausiai) su stipriu požiūriu į dalykus. Ten labai gražios fainos fotkės.
Keverzonės kreida ant grindinio – tokio karatisto blogas. Daug žodžių ir daug visokių nukrypimų bei minčių šokčiojimų, kuriais jis mėgaujasi ir panašu, jog didžiuojasi. Jo straipsniai parodo jo išprusimą ir supratimą apie įvairius dalykus. Nepamenu kada skaičiau ten pas jį ką nors, bet vis ruošiuosi permest akimis.
Komjaunimas.lt – Lietuvos žurnalistikos ateitis tas komjaunuolis yr 😉
Konstanta-42 – apie astrofiziką. Žiauriai įdomu. MUST READ!
Leo Lenox – intelektualas istorikas, mėgsta ir moka keiktis. Neišeina perskaityti straipsnio vieną kartą. Nes nelabai aišku apie ką po vieno karto. Antras – terčias kartas padeda. Stengiuosi viską perskaityti, bet ne visada gaunasi.
mano Amerika – mergina gyvenanti JAV rašo apie žiauriai įdomius dalykus, bet retokai parašanti. Nežiūrint to must read’as.
Marta Vosyliūtė – menininkė. Piešia itin šmaikščius piešinius.
Morfai – irgi menininkai. Nepamenu ką tas žodis reiškia, bet ten kažką reiškia.. Reikia eit pagūglint…
Perkam. Taupom. Neperkam – Powiukė rašo daug apie internetinę prekbyą, bet ir dar apie kažką rašo. Įdomiai visada.
Piktas gnomas Arvydas – tiesiai šviesiai be užuolankų pamąstymai įvairiom jautriom temom.
Pinigų karta – neskaitau… laikau readeryje ir galvoju kada iš ten išmest. Nes perskaitau tik antraštes 😉 Gal dėl to ir laikau…
Pseudohistorian’s Blog – geras istorikas susiradęs pramogą – aprašinėja visokius stebuklingų pseudo istorikų sugalvotas nesąmones ir jas diskredituoja. Ten sužinojau apie sarmatus. Ten dar yra ir daugiau įdomybių.
Remigijaus Šimašiaus blogas – teisingumo ministro blogas. Bene vienintelis politikas Lietuvoje rašantis, kaip tikras blogeris ir įdomiai.
Rytas Staselis – LJ akauntas, kuris jau paliktas ir jis ten neberašo, bet archyvas ten geras. Bene objektyviausias Lietuvos žurnalistas.
Tomas Čyvas – žurnalistas Lietuvos. Rašo gan įdomiom temom. Retkarčiais paskaitau.
Troy – atėjo jis į G+’ą ir ten skaito jį visi. O šiaip trtoumpi įdomūs atpasakojimai apie įvairias keliones istorijas. Čia lyg būtų senas indėnas matęs visą pasaulį prie laužo jauniems indėnams ir vaikams pasakojantis įvairius potyrius ir pamokančias istorijas.
Viduramžių Europa – Pijus rašo istorinėmis temomis įvairias įdomias istorijas papasakodamas.
Zbygnievas Pivacijus – žurnalistas Lietuvos rašo labai taikliai, naudoja daug šmaikščių užuominų.
Šmeižiu blogus – rašo žiauriai retai ir visiškus vėjus. Savo įdomiausius postus ištrynė. Juokingas.
Druskininkų savaitė – šito nėra google reader’io dump’e, nes Romas informuoja per G+, kai parašo. Tai dubliuoti informacijos nėra prasmės.
Disclaimer’is: paprastai apie kitus žmones nuomonės sakyti viešai nereikia ir to daryti neverta, nes tai turi daugybę neigiamų aspektų, ypač, jei nuomonė neigiama ir nuoširdi. Bet apie blogus daryti tai, manau, galima, nes blogai tai ne žmonės ir neigiamos nuomonės apie blogą negalima priimti kaip neigiamos nuomonės apie tą blogą rašantį asmenį. Antra vertus aš būčiau itin patenkintas ir laimingas, jei koks nors keistas žmogus laikytų pas save readeryje mano blogą ir jo negalėtų pakęsti.
Tadas Šilas, kuris nepasivargino įdėti nuorodos į savo blogą savo “about” G+ėj
Vidmantas Čičelis, kuris irgi nepasivargino įdėti nuorodos į savo blogą savo “about” G+ėj, bet gūglė surado jį ir tada prisiminiau, kad jis namą stato. Ir aš manau, kad jis ne lochas.
Nemunas B, kuris irgi kažkodėl įdėjo nuorodą į kažkokį energegikai.lt pas save “about’e”
Ir dar kažką praleidau.
Tada parsirado sustiręs Andrius Užkalnis ir už kelių minučių prisistatė kiti dalyviai, kurie dalyvavo kažkokiame CPO, apie kurį niekas nieko nežino ir nelabai net kalbėjo:
Leo Astor (tiesa, prisijungė vėliau irgi tik tam kad pamatyti Rokiškį)
Giedrius Krušnauskas, į kurio kurį blogą kokią nuorodą dėt nesupratau, tai beliko tik G+.
Mantas Malcius, kuris šaunuolis įsidėjo nuorodą į savo blogą G+oj.
Paskui pavėlavęs atėjo Mykolas Kleck aka Buržujus, visus išvadinęs negražiais žodžiais, riebiai keikėsi ir visaip kitaip darė bardakus ir paskui išsinešdino.
O jei pamiršau ką, tai priminkit apie save komentaruose prašau.
Dienotvarkės klausimai:
Rubikonas ir visokie šildymai. Čia aš pasidžiaugiau, kad vilniečiai turi daug perteklinių lėšų.
Rubikonas ir visokie šūdini jo PIAR’ai ir nemokami patarimai jiems, jiems negirdint ir dėl to jiems esant šūdinais piarščikais, nors kažkas gyrė jų piar’ą kažkada, bet matyt aptingo arba nudurnėjo.
CPO – kas ten buvo? Ką aiškino blogeriai renginio organizatoriams? 3 procentai pirkimų padaryti per CPO?
ACTA ir autorinės teisės ir ką Andrius Užkalnis, bei Rokiškis Rabinovičius apie tai galvoja
Kaip parduoti daugiau ir kaip pagerinti derybinius įgūdžius, kai logistika neveikia.
Ką sakyti studentams?
Kodėl BTV nesiseka ir ką daryti kad sektųsi.
Tada išėjo didesnioji pusė dalyvių, nes išėjo Andrius Užkalnis. Visi, taip išeina, norėjo pasimaudyti gerb. prelegento charizmos spinduliuose, o ne aptarti visuomenei skausmingus klausimus ir gvildenti gyvenimo gerinimo Lietuvos žmonėms sprendimus, bei kaip pasiekti taiką pasaulyje
Išėjus daugumai neįdomių blogerių liko tik patys geriausi ir kurį laiką parsino žodžių junginį atskirties perjungtis. Aš ten ir užstrigau, nes paskui kiek atsimenu parsinta buvo ir į sudėtingesnius junginius, taip, kad net galva susisuko.
Buvo kalbėta apie Lietuvą.
Buvo išsiaiškinta kas yra kairė ir kur dešinė. Paaiškėjo, kad pas mus verta kreipti susirūpinimo dėmesį tik kairėn.
Aptartas dibilų klausimas.
Aptartas polidiskurso klausimas.
Leo parodė žaidimą su napiorstkais. Rokiškis nesutiko. O aš… O aš ką? Aš gal ir supratau, tik irgi nevisai sutinku, nes turint 1/3 galimybių atspėti, o neatspėjus ir pašalinus vieną neteisingą variantą likę du pasirinkimai, reiškia 1/2 atspėjimo tikimybės ir jei sprendimas nekeičiamas, tai lieka ta pati paveldėta 1/3 šansų, kad atspėsi, o jei pakeisi, šansai padidės iki 1/2 , tai dar nereiškia, kad tai tiesa :)) Tada nevalingai vėl ėmiau mastyti apie atskirties perjungtį.
Išsiskirstėme, kai galų gale visi sustirom ir aš užkimau.
Posėdis buvo vedamas kažkokioj nežinomoj vietoj, kažkokiame šūdiname restorane, kuris neturi jokio kokybės standarto (ne tai kaip koks Čili tinklas), kur mūsų niekas negirdė ir nešėrė, todėl buvome alkani ir ištroškę. Manoma, kad dėl šios priežasties pusė blogerių, kurie nemoka dirbti tuščiais skrandžiais, išsiskirstė.
P.S. Jei kas fotkes pašarinsit, įdėsiu. Žinoma, pas mane dar aktyvuotas toks extend KSES, tad galite paveiksliukus tiesiog dėti į komentarus!
P.P.S. O štai čia yra viena iš fotkių:
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.AcceptRead More
