Penktadienio schema #11

Žinia, kad jei Seime dirbi, tai kitų darbų turėti negalima – tik tą vieną Seimo nario. O tai reiškia, kad dabartiniam darbdaviui negalėsiu dirbti tų darbų, kuriuos dirbau.

Darbdavį perspėjau, jog einu į rinkimus ir siekiu Seimo nario mandato. Darbdavys paprašė surašyti viską ką darau, kad galėtų užsitikrinti, jog procesai nesugrius ir nebus patirta neplanuotų nuostolių.

Svarsčiau kaip čia pateikti informaciją apie savo darbus. Žinoma, pats paprasčiausias būdas būtų kaip nors grafomaniškai supilti krūvą raidžių, žodžių ir sakinių į vieną pastraipą be skyrybos ženklų taip kad iš to teksto gautųsi koks nors nepadorus paveiksliukas. Na, gal nebūtų tai taip paprasta… Čia šiaip idėja toptelėjusi dabar į galvą, kuri galėtų būti naudinga kokiems nors piktiems ant savo darbdavio žmonėms. O aš toks nesu. O kadangi aš toks nesu, tai visus savo darbus ir ypatingo svarbumo funkcijas, be kurių griūtų visi darbdavio procesai ir kol darbdavys bandytų juos atstatyti, jį ištiktų bankrotas… Oi, kiek užsisvajojau…

Taigi, kadangi mes su darbdaviu tarpusavyje jaučiame abipusę pagarbą, tai aš visus savo darbus sudėliojau struktūriškai į visokiausių formų ir spalvų figūras, kurias sujungiau priklausomybių rodyklėm ir į kurias pridėliojau visokių nuorodų į resursus (dokumentus ten ir intranetus bei kontaktus) ir visa tai užseivinau kažkokiu kreivu html’u, tai visą tą gėrį galima matyti per IE ir visaip ten daryti.

Tai štai, “penktadienio schema” rubrikoje mano funkcijos pas darbdavį (iš tiesų, ten kur nieko nereiškiantys žodžiai, tai darbdavio versijoje ten kiti žodžiai, o čia pricenzūruota, nes patys suprantate kodėl):

Pagrindinis, funkcijų žemėlapis
Pagrindinis, funkcijų žemėlapis
Funkcijos detalizacija
Funkcijos detalizacija
Kitos funkcijos detalizacija
Kitos funkcijos detalizacija
Problemų šalinimo eskalacijos procesas
Problemų šalinimo eskalacijos procesas
Čia procesų ir procedūrų žemėlapis
Čia procesų ir procedūrų žemėlapis, ten kur nuorodos, tai ten atskira procedūra/procesas. Iki pirmojo punktyro: informacijos perdavimas, toliau įvedimas ir galų gale išvedimas. Ten kur ne nuorodos tai sistemos.

Čia nufilmuotas tas html’as ant IE kaip atrodo:

O čia procesų ir procedūrų žemėlapis užlipdytas ant sistemų input’o/output’o – atskiras html’as, nes aptingau apjunginėti, o nuorodose ten procedūrų procesų analizė, t.y. galimų rizikų įvertinimai ir kontrolės na ir žinoma nuoroda į pačią procedūrą:

Taigi, nors tie html’ai atrodo kaip Web1, bet visai patogu šitaip saugoti kiek sudėtingesnį procesą.

Ir, žinoma, kitos penktadienio schemos:

Penktadienio schema #10

Penktadienio schema #9

Penktadienio schema #8

Penktadienio schema #7

 

Nuotraukos iš telefono

 

 

 

 

Bet kas turi galimybę fiksuoti bet kokį vaizdą bet kada. Va pavyzdžiui ir net blogų yra tokių, kur prifotkina bet ko ir deda visiems pažiūrėti. Kai kam tai netgi visai gerai sekasi. Pavyzdžių galima rasti ir login’o “geriausio Blogo” nominacijoje. Taigi tai tokia sėkminga formulė!!!

Aš va kas dieną einu į darbą pėsčiomis (su retomis išimtimis) ir retkarčiais užfiksuoju tai kas man atrodo įdomu. Savo muilinę vis kažkur palieku, tai pastaruoju metu pafotografavau telefonu:

Continue reading Nuotraukos iš telefono

Schema

Darbe retkarčiais reikia pabraižyti visokias procesų schemas. Procesų schemos padeda procesus vaizdžiau analizuoti, rasti silpnas vietas ir pan. Žmogaus trumpalaikėje atmintyje negali būti per didelis kiekis informacijos ypač, jei yra daug įvairių veiksmų (kad ir paprastų).

Pamėginkite įsivaizduoti kvadratą. O dabar apskritimą. Trikampį. O dabar trikampį ir kvadratą šalia. Dabar trikampio viduje kvadratą, o kvadrato viduje apskritimą. O dabar kvadaratą, ant kiekvieno jo kampo po trikampį, ant kiekvieno trikampio kampo po apskritimą, kiekvieno apskritimo viduje po kvadratą… Su procesais panašiai – darai, regis paprastus aiškius dalykus tam tikrais momentais ir gauni rezultatą – paprasta? Nu taip. Bet jeigu kažką panašaus daro kolega, kurio darbo veiksmai priklauso nuo jūsų, o jūsų rezultatai ir galimi veiksmai priklauso nuo dar kito kolegos. Tada jau imi suprasti kodėl davęs paprastą užduotį (pakeisti pavyzdžiui paslaugų paketo pavadinimą) kompanijos vadovas gauna atsakymą, kad tai bus padaryta ne rytoj o pvz. už mėnesio, o už dviejų mėnesių tas pavadinimas dar nepakeistas…

Naudoju daugiausiai (praktiškai tik juos) taip vadinamus “flow-chart’us”, kur figūromis užkoduojami veiksmai, rodyklėmis žymimi ryšiai tarp jų, o x/y ašys tai laikas ir funkciniai dalyviai:

Čia vienas mano braižytų 😉

Tam kad pasismaginčiau nubraižiau savo įprastos darbo dienos procesą, tiksliau darbo dienos rytą iki patekimo darban (buvau jau jį trumpai aprašęs). Braižiau specialiai kitaip. Naudojau tiesiog linijas ir informacijos blokelius. Tam kad atrodytų taip, kaip jaučiuosi kiekvieną rytą 😉 T.y. skubantis, lengvai išsiblaškęs, terminų nesilaikantis, nes proceso dalyviai sunkiai paveikiami. Žodžiu gavosi tokia makalošė:

Paspaudus didinasi ir paskui skrūlinasi jei reikia... O punktyras reiškia, jog ten laikas neskaičiuojamas.

Spėju, kad galiu girtis, jog mano procesas vienas sudėtingesnių…

Nematyta sostinė

Ta proga, kad su visu darbu persikraustėme iš vienos vietos į kitą, kuri yra arčiau negu viena vieta, tai dabar iš namų į darbą vaikštau pėsčiomis. Ale žinokit kaip smagu pėsčiomis eiti į darbą!!! Atstumas nei didelis nei mažas ~3km. Nueinu per pusvalandį, bet kiek visko pamatau ir kaip nebenervuojuosi stovėdamas kamštyje!!! O dar pamačiau tokių įdomių vietų savo maršrute, katrų atrodo Vilniuje ir nėra… O kitos vietos tokios atpažįstamos bet gražios! Taigi pasiskolinau iš žmonos jos fotoaparatą (muilinukė skaitmeninė) ir papyškinau. Kad būtų įdomiau pyškinau vieną kartą eidamas į darbą, o kitą kartą iš, tad pabandžiau tas fotkes čia sugretinti (visai idealiai nepavyko sugretinti, bet prie fotkių spalvų ar kt. dalykų nelindau t.y. nefotožopinau visai nieko):

Continue reading Nematyta sostinė

Ne ta lėkštė

Aš supratau, kas man nepatiko su prieš tai darytu darbu. Man nepatiko tai, jog darbo rezultatai neadekvatūs pastangoms. Pardavėjo darbas… Ne… Būtent to pardavėjo darbas labiau priminė užsakymų ir kainų paklausimų administratoriaus darbą. O gal nepatiko ir tai, kad visi pas mus čia nelabai ir suprato kas tas pardavėjas, tiksliau koks pardavėjas ir kaip turėtų pardavinėti būtent tą dalyką, kurį ir pardavinėjame 🙂 Painiai ane? Paaiškinu: prekiaujame paslaugomis, kurias parduodame savo partnerių (užsieniečių) klientams bei pardavinėjame (bent jau -jome) paslaugas savo kolegoms iš kitų departamentų, kurie pardavinėdavo jas jau mūsų kompanijos klientams. Su ta antrąja puse, kur pardavinėjame savo kolegoms (taip, atspėjote!) ir buvo (o gal ir vis dar yra ;)) didžiausios bėdos bei nesusipratimai.

Būdavo ateidavo viršininkas ir sakydavo: “Mažai pajamų. Reikia kažką daryt. Laukiu pasiūlymų.”. Aha… tuoj… kažką darysim. 🙂 O iš tiesų, kaip padaryti, kad mūsų partneriai užsienyje daugiau parduotų paslaugų savo klientams, kuriems reikėtų dalies to ką parduodame mes savo partneriams? ;)))) Neabejoju, kad išeičių yra, o gal ir buvo, o gal net dabar pamąstęs geriau ir sugalvočiau/suprasčiau (o gal ir ne, bet tai jau nesvarbu…) ko reikėjo (-ia). Nors dalinai tai jau ir sugalvota, nes matau, kaip tvarkosi tas skyrius (kuriame dirbau anksčiau) ir panašu, kad jiems sekasi neblogai. Devil is in the details – sako žmonės (“velnias įlindęs į detales”). Tai va…

O dabar aš suprantu ką darau. Aš suprantu kaip daryti ir kada, kad gauti vieną ar kitą rezultatą. Gavau prižiūrėti departamento verslo palaikymo IT sistemas. Čia viskas aišku: sistema veikia arba neveikia arba veikia prastai; vartotojai skundžiasi, kad iš desktopo ikonėlė dingo; reikia pratęsti sutartį su sistemos tiekėjais; verslas sako, kad jiems nepatogu tatai, todėl man reikia išsiaiškinti ką daryti, kad būtų patogu… Ir pan. Viskas daug įdomiau! Esu savotiškas sistemų direktorius – matau visus verslo procesus, galiu valdyti vartotojų lūkesčius, įvertinti rizikas ir jas valdyti įvairiais sprendimais, kuriuos vykdau ir aš ir tiekėjai ir kitos mūsų kompanijos komandos.

Dabar aš savo lėkštėje.