Tai va… Nesu tikras kaip čia iš tiesų buvo, t.y. ar aš, ar mes buvome pasiruošę antrajam, ar jis buvo planuotas ar neplanuotas… Ar pusiau planuotas… Bet tai jau nesvarbu.
Artėjant antro vaiko gimimui vis aplankydavo toks beviltiškumo jausmas. Juk turint ir vieną vaiką nieko nebespėjam. Žmona vis sakydavo kad jai jau stogas važiuoja ir kad atsibodo namie sėdėt. Kas bus kai antras gims? Juk jau dabar pralaimim visus frontus:
- visas pirmas aukštas užimtas1, antrajame aukšte nebėra vietos – nekalbant apie trečiąjį; kas bus kai užaugs iki antrojo?
- Priešo teritorijoje (pirmajame aukšte) pavojinga – visur užminuota ir reikia labai įdėmiai žiūrėti kur dedi koją.
- Dėmesys turi būti skirtas tik jam ir tik jam, ypač kai nemiega – knygų nebeskaitom, kompiuterių nežiūrim (aš jau net nebesinešu darbinio namo, nes nėra prasmės); kai jis miega – geriau miegoti ir mums, nes vakarai neguminiai.
- Pavalgyti kur nors ne namie… ne geriau jau namie ir paskubomis…
- Kiekvienas judesys, kiekvienas regis paprastas dalykas – tampa sudėtingu.
- O dar reikia nepamiršti, kad reikia vaikus teisingai auklėti, kad negalima pasiduoti silpnumo akimirkoms, kad negalima išsilieti ant jų; turi būt atsakingas už kiekvieną savo veiksmą ir padarytą/nepadarytą auklėjimo darbą, kuriuo tu ruoši atžalą gyvenimui.
Visa tai kas aukščiau paminėta yra vienas juokas ir laisvalaikis kurorte palyginus su krize, nutinkančia, kai vaikas suserga. Tas jausmas matyt lankydavo ir I-ojo pasaulinio karo dalyvius, tupinčius apkasuose ir laukiančių švilpuko arba riksmo “dujos!”.
Gimus antrajam viskas… Na, negalima sakyti kad pablogėjo. Sakykime – nepagerėjo. Neguminiai vakarai arba išvis išnyko arba sutrumpėjo drastiškai. Tai čia dabar du kartus blogiau? Ar mažiau? O gal daugiau?
Ai mažiau reikia galvoti apie “blogiau”. Nes turiu du puikius sūnus, kurie teikia ir daug džiaugsmo – ne tik rūpesčių. Kažkaip šiuo metu nesugalvoju ką parašyti apie “gerai” 😉
__________________________________
1– Ir ne šiaip sau užimtas, o užimtas taip, kad kai daraisi arbatos, tai nėra kur pastatyti puoduko. Na ne taip, kad ką nors pastūmus vietos atsiras. Stumti negalima – nes kažkas nukris.
