Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.
Bet taip nieko ir nepadariau:
- Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
- Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
- Nepažiūrėjau įdomaus filmo
- Neišsilyginau marškinių
Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:
- Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
- įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
- įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
- įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
- Iškepiau krepus:
Visiškai atsitiktinai gavosi gan įdomus raštas... Priminė man vieną skulptūrą Oslo oro uoste. - įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
- Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
Sviestas sviestuotas su grietinėle 
Lėkštės baltarusiškos. Kažkada kažkokioje parduotuvėje atsitiktinai nusipirkom.
Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…
___________________________________
1– Aš jau nebevadinu to tvarkymusi, nes nieko mes ten labai nesusitvarkom… Tik kiek betvarkę sumažiname ir priartėjame prie higienos normų….
2– Galima sakyti, kad lietiniai blynai, bet mano lietiniai yra neskanūs, o krepai skanūs 😉 Įdarą darė žmona.
