Dovana man Kalėdų proga

Posted 2012-11-24, updated on2012-11-25 by Skirmantas Tumelis

Pas mus per Kalėdas su žmona dovanos būna natūriniais mainais.

Ne, ne, ne tą turėjau omenyje, ką jūs dabar pagalvojote.

Kalbame apie kažką mielo, ką sau nusiperkame, bet apsimetame, kad nupirkome vienas kitam.

Tai aš šiemet galvoju pirkti batus lietuviškai žiemai/rudeniui/pavasariui iš www.aic.lt.

Ne tai kad blogi tie, kuriuos pirkau prieš 6 metus ir tampau sezono metu kiekvieną dieną. Tarnauja puikiai! Tik vidus kiek pradėjo plyšti, na vidpadį dar pasikeičiau. Tiesiog padas per tuos metus žiauriai sukietėjo ir batai tapo labai slidžiais. Va, kaip tik šlapdriba drimba, o tai reiškia, kad galbūt ir prisnigs greitai. Šie sukietėję padai net ant sniego slidūs.

Lavoro batai mano senieji gerieji, bet dabar jau slidieji.

Pernai pirkau „kates“ – užsidėjus viskas čiki. Tik jas nuimt-uždėt vargas (na, negaliu su jomis per asfaltus žygiuot – kažkas viduje neleidžia).

Tai štai, svarstau išleisti kokius ~400 pinigų batams. Žiūriu-žiūriu aš tą „Armijos ir Civilių“ internetą. Žiūriu-žiūriu ir niekaip neišsirenku. Gal ką patartumėte?

Reikia kad būtų šilti ir patogūs. Reikia kad nesuplyštų bent jau tris sezonus. Išvaizda beveik nesvarbi. Na, gal dar aulas galėtų būti pusaukštis – taip šilčiau ir per sniegus mauroti smagiau būtų.

Vienas mano draugas gyrėsi kažkada, jog buvo nusipirkęs keletą porų visiškai vienodų batų, kad kai vieneri suplyš, bus galima imti kitus. Tie batai jam patikę, todėl ir pirko keletą porų tų pačių batų. Man tai paprastas ir logiškas sprendimas. Bet kiek aš tą istoriją pasakoju moterims – daugelis stebisi.

„Kaip vienodus? Tokius pačius?“ – klausia. Na taip. Vienodus. Tokius pačius.

Aš irgi norėčiau tokių pačių, jei ne tie padai… O be to tokių pačių nėra.

TAI KOKIUS BATUS PIRKTI?!

Kas kaltas?

Posted 2012-11-12, updated on2012-11-12 by Skirmantas Tumelis

Manau, jog žinau koks yra alkoholio poveikis žmogui. Turiu omenyje socialinį poveikį [1]. Apie tai žinau ne tik aš. Didelė dalis mano draugų ir pažįstamų tai supranta.

Vienoje iš savo penktadienio schemų buvau papaišęs apie vieną iš galimų šios “mirties spiralės” priežasčių. Jų yra ir daugiau: įvairūs kompleksai (nepilnavertiškumo pavyzdžiui), progresuojanti didybės manija, stresas ir jį lydinti depresija.

Alkoholizmas yra liga. Su lengvesnėmis jos formomis esu susidūręs tiesiogiai. Apie šios ligos sunkesnes formas skaičiau Jono Katkevičiaus “Ties bedugne“. Šią knygutę rekomenduoju perskaityti visiems. Ypač tiems, kurie galvoja, jog kartą į savaitę su draugais alučio iki paryčių, tai čia normaliai, nes juk reikia atsipalaiduoti nors truputį – išmesti tą mėšlą, susikaupusį per darbo savaitę, iš savęs.

Žinokite, kad jau pasiekėte ribą, kai jau imsite ieškoti pateisinamos priežasties vartoti alkoholį. Kai pagausite save mąstant, jog išgerti darbiniuose vakarėliuose yra “legalu” ir šeima, bei kiti artimi žmonės neturi teisės jūsų už tai teisti.

Artėja šventės. Facepalm season is comming. Ankstesniame poste publikuota apklausa parodė, jog daugelis mano blogo skaitytojų mieliau būtų patys facepalm’o priežastimi, nei patirtų svetimos gėdos jausmą:

Balsavimo rezultatai (didinasi paspaudus)

Mokė mane visi žmonės, jog negalima kažkuo kaltinti savo skaitytojų [2]! Negalima, nes niekam neįdomūs save už kitus teisesniais laikantys žmonės.

Tai aš jūsų, mano brangieji, atsiprašau iš karto. Atsiprašau, bet supraskite ir visos mūsų alkoholinės kultūros beprasmiškumą: “man gėda matyti savo kolegas, kurie negrabiai stengiasi išlipti iš savo komforto zonų ir atverti savo kompleksus, todėl aš prisigersiu ir nė nepajusiu, kaip dėl manęs, mano kolegos, pajus tą patį jausmą”. Vėliau dar sako: “blogas buvo vakarėlis, jei iš ryto nebuvo gėda”.

Čia, supraskite, jau yra alkoholizmo požymis: “gydau tuo, nuo ko susirgau”. Šis paradoksas nėra nei šmaikštus nei veikiantis. Čia, atleiskite, jau galima net ir suicidinių savigraužos požymių įžvelgti: “manęs nieks nemyli, todėl aš nusižudysiu”. Man ši frazė tapati “gydau tuo, nuo ko susirgau”.

Iracionalus elgesys būdingas žmonėms, kurie bėga nuo problemų vietoje to, kad jas spręstų. Vartoti alkoholį dideliais kiekiais įvairiuose vakarėliuose yra iracionalu [3]. Gal geriau padainuokime dubstepą, jei jau norime, kad dėl mūsų žmonės patirtų svetimos gėdos jausmą?

Artėja Kalėdiniai vakarėliai visokie. Neracionalaus elgesio periodas artėja.

_____________________

[1]– Apie fiziologinį paklauskite Justės.

[2]– Šiai taisyklei yra išimčių: išimtis nr.1, išimtis nr.2

[3]– dėl to kai kurie žmonės vartoja kitus narkotikus, pvz. kanapes. Bet apie tai kitą kartą.

Korporatyviniai vakarėliai

Posted 2012-11-07 by Skirmantas Tumelis

<— Foto paimta iš kuponai.lt.

Pažįstu keletą žmonių (tarp jų ir aš), kurie matė tokį serialą “The office“. Kiek aš jį suprantu, tai juokų serialas, kuriame juokiamasi iš korporatyvinės kultūros ir kitokių žmogiškų ydų.

Šį serialą žiūrint mane dažnai apninka “svetimos gėdos” jausmas. Arba kaip sako Internetuose: facepalm.

Facepalm arba veido užsidengimas ranka turbūt.

Na, kad ir pavyzdžiui ši ištrauka:

Ši korporatyvinė kultūra į Lietuvą atėjo palyginus vėlai (nes sovietmečiu nebuvo korporacijų, o tos didelės valstybinės įmonės turėjo visiškai kitokią bendravimo ir darbo kultūrą). Man taip pasisekė, kad aš dirbu gan didelėje Lietuvos mastais įmonėje, o čia ta kultūra yra jaučiama. Todėl man “The office” yra double facepalm:

Du žmonės jaučiasi vienodai susigėdę, dvigubas facepalmas

To pavyzdžiai yra realiame gyvenime, kurių nepateikinėsiu, nes juos norisi kaip galima greičiau užmiršti.

Tai štai. Artėja kalėdiniai vakarėliai visokie. Facepalm season is comming.