Taigi Artūras Zuokas labai veiklus žmogus. Tik kas nors bandęs ką nors daryti supranta, kaip lengva ar sunku tą ką nors daryti.
Ir dar daryti nuolat. Nuolat būti priekyje ir nuolat daryti, kad vyktų reikalai.
Tai yra didelis talantas. Kaip ir tavo, Andriau, rašyti.
Šį kart tiesiai šviesiai nerašei. Kažkaip per jausmus ir vaizdus daugiau. Gal dėl to ir blizgančių tramvajų vaizdinius pamačiau:
Tramvajus pub’as (iš whereishelsinki.blogspot.com)Tramvajus pubas (iš heckeranddecker.wordpress.com)
Pamačiau toli išsikrausčiusius miestiečius/kaimiečius, sukišusius nagus į pomidorų lysves ir lyginančius šlipsą kokią penktą ryte, kad spėtų per kamščius paskui ant aštuonių į darbą kur nors Vilniaus centre.
Dvasia ir kūnas atsigauna tarp tokių žiedų (iš drive2.ru)
Išsibėgiojo mat žmonės iš puikiojo Vilniaus centro į periferijas ir todėl viešasis transportas turi problemų. Na… Ne tai, kad taip parašei. Parašei, kad ne valdžia kalta. Aš apskritai – kiek skaitau tavęs, tai visada kartoju, tarsi kokią čiachrą: pradėk nuo savęs! Nuo savęs reikia pradėti. Aš esu ir problema ir sprendimas. Valdžia yra manęs atspindys (truputį šventvagiauju jau).
Taip va matau svetingai bešypsantį Andrių, kiek kukliu, o kiek ir visai drąsiu glėbiu mojantį pabėgusiems iš Vilniaus žmonėms – grįžkite! Grįžkite į miestą!
Bet čia juk puikiai ir pats supranti, kad taip nenutiks. Bent jau artimiausiu metu. Jei žmogus mėgsta valgyti mėsainį su sūrainiu makdake, tai jo visokiais ten rekstoraniniais vykruntasais nesuviliosi. Nusispjaus ir pasakys – kas čia per sriuba? Nei bulbių, nei morkų… O ir kaina kostminė (gerai kad nors stato, o jei pats, tai nieku gyvu tokių nesąmonių nepirkčiau – geriau namie cepakų išsivirsiu).
Nusisvaigę šių dienų ekonomistai kažkokių pievų priskaičiavo. Lotusiukų visokių. Kodėl bl.. tokie gudruoliai ne valdžioj dirba ką? Kodėl?! Kas atsakys? Tegu geriau jie, kaip Zuokas pabando būti priekyje. Tegu pabando patempti! Tegu pabando KAŽKĄ padaryt vietoje to, kad NIEKO nedarytų.
Jiems bi tik parėkt ir kad niekas nesikeistų.
KAŽKAS yra gerai. Good enough. Aš perku KAŽKĄ. Net jei tas dalykas truputį kniaukia. Aš suprantu – užknisa. Užknisa tas stumk-trauk darbas, kai dedamas vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Kai svarstoma dėl dienotvarkės dienotvarkei. Taip užknisa, kad ir to KAŽKO užtenka. Nors KAŽKAS tada vyksta. Didelis talantas – pripažįstu. Net jeigu ir kniaukia.
Neklausinėkit kvailų klausimų. Pls…
Tai va. Miestas padidėjo ir mums reikia KAŽKO. Valdžia žino ko. Tie visokie iš periferijos, save vadinantys miestiečiais nežino, nes nemato viso vaizdo. O kai visokie šiuolaikiniai ekonomistai KĄNORS paskaičiuoja, tai yra visiška nesąmonė, nes KASNORS tai ne KAŽKAS.
Galų gale apie grožį ir estetiką reikia pagalvoti. Va jei koks bomžas prismirdina savo lotusiukais kokiose nors pakampėse, tai reikia uždaryt tas pakampes – arba nugriaut velniop, nes smirda. Nereikia mums Vilniuje pakampių. Neaprūvinam ir ne endorsinam.
– Manęs vienas žmogus paklausė ar gerą fotoaparatą turiu, kad tokios gražios nuotraukos gaunasi?
– O tu turbūt labai skaniai gamini, nes labai gerus puodus nusipirkai?
Tai štai, nupirksime mes valdžiai puodus geresnius, tai gal ką nors žmoniško išvirs, nes ta smirdanti afrikietiška mikriukų košė jau atsibodo…
Lyg neskanu būtų srebia Andrius (iš uzkalnis.popo.lt
Tai išaušo ta savaitė, kai mes turime dar vieną ketvirtadienį, nuo kurio prasideda KPŠ. Nežinau ar bereikia perspėti, tikriausiai jau suprantate, jog čia toliau bus KPŠ.
"Hostelis" kažkoks tai
And not a single fuck was given that day:
Mianas.
Aaaa štai kaip jais reikia naudotis! Niekas nemoka!Natūralus labai lietuviškas produktas.
Čia yra nuoroda į Google street view. Paspauskite ją ir spustelkite “pirmyn” vieną kartą:
InstaliacijaChemikai EksperimentuojaMaisto fotografija. Taip reikia sugebėti.
O tai tiesiog keista*:
*- manau, jog tai paauglio lytinio vystymosi sunkusis etapas. Video jis pats įdėjo. Gal pats ir išims. Ir tai bus gerai. Vaikai, nerodykite to visiems.
Tiesiog KPŠ
Tai yra lėlė.Čia irgi lėlėIr čia lėlėNu ir dar viena lėlėPaskutinė lėlėTiesiog KPŠČia toks vabalasLabas rytas!MianasO ką? Visai patogu...Nežinau kas tai
Štai stojo ketviratdienis po darbo žmonių šventės. Galima buvo KPŠ pradėti jau vakar.
Deja, vakar į darželį vaiko vesti negalėjau, auklei irgi išeiginė, tad…
Teko nedirbti.
Tradiciškai: perspėju, kad žemiau pamatysite KPŠ. Laikykite save įspėtais.
Gražūs žmonės (per Gplius – nesupratau kuris pirmas pasidalino):
Gražūs žmonės. Pažiūrėkite kokios gražios akys! Visai kaip Putino...
Man atrodo Justė šitu pasidalino. O gal ir ne ji, bet pamatęs tokius vaizdus matau, kaip ji jais dalinasi…
Dar šiek tiek rusiškų juokelių:
Šitos siaubiadainelės nesu girdėjęs. Bet sako, kad dainuodavo ją vaikams: не ложись на краёк - а то укусит за бачок. Čia atseit, kad vaikas ant krašto negultų ir neišvirstų iš lovos, tai pagąsdina, kad ateis vilkas ir į kas į šoną. O rusų kalboje šonelis ir bakelis - tai tas pats žodis. Tai vaikai nelabai ir supranta kodėl vilkai turi kandžioti klozeto bakelį... Baisu.
Šitu jau norėjau pasidalinti dar praėjusiame KPŠ, bet kažkaip nepasidalinau
Čia visa tiesa papasakota:
Štai kaip atsiranda vaivorykštės. Kalta liuftvafė (ar kaip ten vadinasi).
Šitą gavau iš Neriaus per Gplius. Jau senokai, bet kažkodėl tik dabar sumąsčiau pasidalinti. Tai apie nelabai sėkmingus atsitiktinumus/sutapimus lauko reklamoje. Čia atrinkau keletą, bet verta peržiūrėti visus:
Per arti rato😀Redaktorius turi humoro jausmą. Įdomu ar šitas paskolintų fotoaparatą?Taip. Tai yra religija. Tai yra KPŠ.Tiem, kas su rasizmu nesusidūrę ir nematė filmų apie tai kaip juodaodžius vergais laikė Amerikoje ir ten kaip juos pabėgusius gaudydavo/šaudydavo, tiem, kas neskaitė Tomo Sojerio irba Hekelberio Fino nuotykių, tai paaiškinau va viską.Čia tas pats paaiškinimas.
O čia jau vienas kitas belekokio nerūšiuoto KPŠ’o:
Čia panašiai kaip "Ir Kaune galima gyventi".Poor... Poor man...Kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau nesuprantu. Nes iš pradžių tiesiog pagalvojau, kad žmogui gražus šuniukas ir labai tiks į Velykinį atviruką. Bet kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau nesuprantu. Tiesą sakant, kuo ilgiau žiūriu - tuo baisiau.Šitą radau pas kažką FB (atleiskit, nebepamenu pas ką). Šmaikštu.
Manęs klausė – kas čia tokio KPŠ šiame video siužete. O aš tada perklausiu: kas per KPŠ, kad nematote čia KPŠ?
Čia yra metalas. Metalas nėra KPŠ. Bet tas inkilas tai truputį. Nors atrodo, tai įspūdingai. Man asociacijos su varpine ir su karstais:
Štai čia yra Estų Eurovizijos atrankoje dalyvavusi grupė Winny Puhh:
Čia dar vienas jų audiovizualinis kūrinys (priedainis man labai gražus):
Tiek tas inkilas, tiek tie estai tai yra pozityvus KPŠ’as. Aš noriu, kad tokio būtų daugiau mūsų gyvenimuose.
Na, o šio viso KPŠ’o vinis tai Edgaro iš G+ surastas blogas, kuriame yra labai puikūs komiksai. Daugelis jų priverčia susimąstyti ir šiaip pažvengti, o kitų tai visai neina suprast:
KPŠ...Iš šito irgi labai juokiausi. O ypač po to kai Rokiškis prirašė.Kažkodėl žiauriai juokingas.Rasism..Būkite atsargūs karnavale
Saulius gi iš to paties G+’o užrodė štai kelis tokius čiukčius. Nežinau ar jie KPŠ, bet juokinga, todėl vistiek dedu:
Nesuprasi kokia čia kalba parašyta. Bet kiek pavyko suprasti, tai čia čiukčia žmona pyksta ant interneto, kad čiukčia vyras tapo veganu, nes dabar negalima jam duoti žuvies. O internetas čia kažkodėl zuikiai. Vis tik KPŠ...Čia jau čiukčia vyras pyksta ant čiukčios žmonos, kad ta kažkokį akauntą (matyt feisbuke) susikūrė, o va indai neplauti, valgyt nepaduota бэрэлг...Čia čiukčia porno žiūri. Čiukčia sysadminas. Meška, kaip suprantu, nepatenkintas klientas. O gal čia susiję kažkaip su превд медвед?Čiukčia ant spamo pykst.
Visi čia labai džiaugiamės dar vienu papildomu žiemos mėnesiu. O aš pasidžiaugsiu prielaidomis dėl ko šildymas yra brangus.
Visi puikiausiai žinome, jog čia kalta Rusija ir didžiulės dujų kainos. Bet ar tikrai? Ar tik?
Paskutinėje penktadienio schemoje nupaišiau stilizuotą daugiaukštį su šildymo kontūru ir formulėmis, kuriomis apskaičiuojama šildymo kaina kiekvienam iš mūsų, kas naudojamės centriniu šildymu.
Bravo maestro. Viskas paprastai ir aiškiai. Net nežinojau šitų spragų. Sakyčiau daug kas paaiškėja
Adomui daug kas paaiškėjo. Įdomu ar dar kam nors paaiškėjo?
Man tai paaiškėjo, t.y. paaiškėjo, kad neaiškūs keli dalykai:
Kas nors žinote tiksliai kaip šie skaitliukai (QP) prižiūrimi ir kas juos prižiūri:
Qpė. Pagrindinio įėjimo/išėjimo šilumos skaitiklis
?
Gal kas žinote ar skaičiuojamas šios sistemos naudingumo koeficientas:
Perduodant šilumą iš vieno kontūro į kitą šiek tiek šilumos prarandama ir išspinduliuojama į aplinką. Kiek?
?
Kas nors esate matę kiek jūsų pastatui iš viso buvo sunaudota šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (QP br)?
Kas nors žinote kas tos negyvenamos patalpos?
O dar yra viena kita bendra pastaba:
Yo dawg!
Formulės painios.
“Šilumos kiekis dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo” (QBTŠS bn)paskaičiavimas yra tik “Trečiojo metodo” variante A, bet naudojamas ir variante B, ir variante C.
Netolygaus šildymo sąlyga skaičiuojama pagal vidutines energijos sąnaudas visų be išimties kaimynų, nežiūrint į tai, kad jokios šilumos apykaitos tarp kaimynų iš pvz. 4 ir 8 aukšto (ne per šilumos perdavimo sistemą) nėra, todėl jie vienas kito neįtakoja (bent jau mūsų tipo pastate, kur laiptinė yra atskirai nuo liftų aikštelių).
Sąskaitose yra dar kažkokie dienolaipsniai, apie kuriuos yra nieko tose formulėse (o visiškas KPŠ yra tai, kad “tv – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C. Lietuvos sąlygomis ši, bendru sutarimu, temperatūra yra prilyginta +18 °C“).
Kol kas nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris galbūt patikrintų ką rodo įvadinis šilumos skaitiklis jo daugiaaukščiame pastate ir sulygintų tuos duomenis su šilumenininko[1] pateiktais. Taip yra galbūt dėl to, kad:
Daugelis iš mūsų net neįsivaizduoja kur tie skaitikliai
O jei įsivaizduoja, tai nežino kaip ten patekti
Duomenis reikėtų sutikrinti kaip galima panašesniu metu, kaip tai daro šilumenininkai.
Daug kas nežino šilumos perdavimo kontūrų naudingumo koeficientų.
Sąskaitose, kurias mačiau, nėra visų duomenų, kuriuos naudoja formulėje apskaičiuojant QB (šilumos vartotojui priskiriamos šilumos kiekis). Mano nuomone, ypač trūksta tų vidutinių reikšmių (q) skaičiavimams naudojamų duomenų, o ir pačių tų vidutinių dalykų skaičiavimų.
O dar, gan svarbu yra tai, jog kaimynai ne visi bendrauja tarpusavyje ir dažnai net nežino kiek kuris mokėjo už šilumą.
Paties svarbiausio dalyko ir neužrašiau. Spėkite kokį?
Photoshop skils level 99999. Ir, žinoma, Karklelio charizma.
Ne ką blogesnis KPŠ yra Google. Tiksliau jų mandravonės su soc. tinklu Google Plus. Padarė kažkokią baisybę ir kiekvienas dabar galime pasidaryti žiauriai didelį coverį. Nei vienas man pažįstamas normalus žmogus nesupranta kam to reikia. Na, taip, bičiniam pirmai progai pasitaikius ant bet kokio Gplius’o pasikeitimo, bet tai kad nieko gero nedaro. Arba pasenom. Ta proga atsinaujinau savo Gpliuso coverį:
Aš nesu programuotojas. Ir man toli iki jų sugebėjimų (na ir gal truuuuputėlį atvirkščiai).
Taip gavosi, kad mano brolis yra programuotojas ir mokėmės (aš telekomunikacijas mokiausi) mes su juo tame pačiame universitete (2 metų skirtumas). O nesangi brolis gyveno programerių bendrabutyje (II KTU barakas), tai ir aš ten gyvenau. Doom’ą Quake’ą pliekiau, heroes nesupratau, IRC pliurpiau…
Gali būti, kad dar man studentaujant atsirado ir terminas „lameris“. Žinoma, šis terminas buvo dažnai naudojamas apibūdinti mane.
Kaip vartotojai mato programuotojus ir atvirkščiai
Nežiūrint tokių baisių įžeidimų – man pasisekė. Aš gyvenau dviejuose pasauliuose: programuotojų ir kitų žmonių. Todėl aš truputį suprantu ir vieną ir kitą. Arba, jeigu tiksliau: prisitaikyti galiu ir viename ir kitame pasaulyje. Ar bent jau trumpam apsimesti, jog esu savas ir būti prie chebros.
Manau, jog dėl to esu visai neprastas HelpDesk’as[1] ir šią savybę sėkmingai išnaudoju darbe.
Aš čia įsivaizduoju, kad mane taip įsivaizduoja. Nei prie tos nei prie anos chebros, bet susišnekėti įmanoma. Čia tą mane galima sukeisti vietomis - gausis tas pats.
Žodžiu sekasi neblogai. O kadangi turiu šią savybę, tai noriu su jumis pasidalinti savo know-how paaiškindamas jums kaip aš suprantu programuotojų žargoną[2].
Tačiau paaiškinimai, mano supratimu, vis dar nėra pritaikyti paprastiems pasaulio gyventojams. Todėl aš dar pridėsiu nuo savęs papildomų, mano nuomone reikalingų paaiškinimų.
Taigi, pradedame (jų bus trisdešimt).
1. Joda sąlygos (Yoda Conditions)
Yoda code
Būti šitas ir gali nesuprantamas lietuviams, žodžius maišyti kalboje nes sakinyje galima, vistiek lieka o prasmė reikalinga.
O Joda, tai toks „Žvaigždių karų“ (toks filmas fantastinis senas) personažas, kuris kalbėdamas kaitaliojo žodžius sakinyje, nes buvo ypatingas.
Programuodami programuotojai tiesiog gali sukeisti vietomis tam tikras sąlygas. Tai jie daro dažnai specialiai ir matyt tam, kad galėtų kažką išskirti ir vėliau rasti lengviau arba tiesiog šiaip dėl smagumo.
Pavyzdžiui, kintamasis k turi reikšmę 2, tai vietoje to, jie pasako, kad reikšmė 2 turi kintamąjį k. Cha-cha!
2. Pokemonų išimčių valdymas (Pokémon Exception Handling)
Pokemonai
Čia be programuotojų pagalbos man jau sunkiau. Čia, matyt, yra kažkokios išimtys, kaip pavyzdžiui koks nors šąla, bąla, sąla, mąžta, glęžta, tręšta ir panašiai. Tik programuotojai rašydami kodą privelia, matyt, kokių nors išimčių ir paskui staiga paaiškėja, kad reikia jas visas sugaudyti, nes išsilakstė kaip kokie pokemonai.
Čia gal kai su vaikais eini į parduotuvę ir jie išsilaksto, o tada, kol vieną gaudai, kitas jau saldainius šlamščia saldainių skyriuje…
O iš tiesų tai:
Pasirodo tie „exceptions“ tai tan visai ne išimtys, kaip išimtys, o tokie ekscepšinai, kur specifiniai. Tai yra programos veikimo sudėtinė dalis, kai įvyksta kažkokie neplanuoti, iki šiol neaprašyti programoje procesai. Ir juos visus reikia sugaudyti
O Pokemonai tai tokie keisti padarai, kurie gyvena savo pasaulyje, o pokemonų treneris turi visus juos surinkti, nes tik tada galės vadintis Pokemonų šeimininku.
Na, o realaus gyvenimo pavyzdys galėtų būti kokio nors renginio organizavimas, kur reikia numatyti vegetarišką meniu, nes gali atvažiuoti vegetarų, kad lauko kavinėje skėtis kiauras, o lija, kad multimedinis projektorius auditorijoje omega neturi applo sąsajos, o auditorijoje sigma per daug karšta…
3. Egipto skliausteliai arba papai (Egyptian Brackets)
Egipto dėdė šoka skliaustelius
Tai toks specifinis būdas rašyti skliaustelius. Kai mes rašome skliaustelius tekste, tai atidarome (skliaustelius ir uždarome) skliaustelius. O programavimo kalbų sintaksėje kiekvienas skliaustelio tipas turi savo reikšmę. Antai figūriniai skliaustai kartais nurodo kokia turi būti vykdoma komanda, jeigu kokio nors kintamojo reikšmė atitinka tam tikrą sąlygą.
Pavyzdžiui:
Tai dėl to, kad tų sąlygų gali būti visa daugybė ir tam, kad nepasimestų pats programuotojas tarp tų sąlygų, jis skliaustus dėlioja taip, kad būtų labai aišku, kur baigiasi sąlyga, o kur vykdoma funkcija.
Pavadinimas tai kilo iš to kaip atrodo rankos aukščiau esančiame paveikslėlyje.
Antai, neseniai sužinojau, kad kiti programuotojai dar ir pačius figūrinius skliautus vadina papais. Čia štai jums pavyzdys to, kad žmonės dirbdami su savo įrankiais su jais ilgainiui taip susidraugauja, kad net ima vadinti įvairiais vardais.
4. Pasipūtėliška ataskaita (Smug Report)
Pasipūtėliška ataskaita
Tokių esu ir pats pateikęs programuotojams.
Čia taip nutinka, kai jau atrodo pačiam, jog viską apie programą ir jos veikimo principą jau žinai ir pastebi kažkokią nu tiesiog sveiku protu nepaaiškinamą nesąmonę ir tada, naudodamas įvairius epitetus, bei vaizduotėje sukurtus vaizdinius, paaiškini programuotojams ką apie juos ir jų programą, bei jų direktorių galvoji.
Dažniausiai po visų tų pasipūtėliškų ataskaitų tenka kiek paraudonuoti ir net pažagsėti. Todėl stengiuosi tokių neberašyti.
Dar būna tokių: narkomaniškoji ataskaita (tokia nesuprantama ir neaiški, kad tas, kuris ją rašė – tikrai vartojo narkotikus), bespringstanti ataskaita (kai ataskaitos rašytojui ši ataskaita buvo paskutinis lašas jo kantrybės taurėje) ir gūžčiojančioji ataskaita (kai parašo, jog kažkas neveikia, bet nesivargina paaiškinti nei kur nei ką darė, nei kas neveikia).
O iš tiesų tai:
Bespringstančia“ pavadinau ataskaitą, kuri yra šiaip jau yra „pergėrusi ataskaita“. Čia tokia ataskaita, kur rašė žmogus išgėręs vienu bokalu ar taurele per daug.
5. Antis (A Duck)
Antis
Tai metodas, kurį taikyti galima visur, kur yra visokių niekadėjų, kurie nieko neveikia, bet stengiasi sudaryti įspūdį, jog pašėlusiai daug ir svarbiai dirba. Tokie tipai sugeba sugadinti ir sužlugdyti bet kokį gerą dalyką.
Antis tai specialiai padaryta pusiau paslėpta klaida, kuri pusiau akivaizdžiai matosi. Tad, kai duodamas dokumentas ar programos kodas kokio nors lygio kokiam nors vadovui, kuris nieko neveikia, bet jaučiasi labai svarbus, tai jis būtinai tą klaidą pastebi ir paliepia pašalinti. Jei tos klaidos nebūtų, tai pašalinti ar pataisyti reiktų ką nors kitką, ko šalinti ar taisyti visai nereikia.
Šis terminas puikiai siejasi su lietuviškąja antimi spaudoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse. Bet programeriai šitą fenomeną aiškina taip, kad vienas kūrėjas kurdamas savo žaidimą, vienam iš pagrindinių herojų visur įkišdavo antį, kuri tai ten tai šen pasirodydavo per daug netrukdydama, kad neatrodytų akivaizdžiai. Tai štai, kažkoks prodiuseris gavęs peržiūrėti tą produktą pasakė, kad viskas yra gerai, bet va reikia atsikratyti tos anties.
Kažkadais dar žiūrėjau filmą apie krokodilo odos batus. Tiksliau apie šios dainos (“Crokodile skin shoes”) kūrėją, kuris sukūrė kažkokią dainą ir garso įrašų studijoje pasakė, kad labai nepatrukdytų saksofonas. Tai jo prodiuseris pasakė, kad ne, nereikia. O tada nuėjo pas kažkokią leidybinę firmą, kur irgi kažkoks ten dalyvis pareiškė, jog reikia saksofono partijos ir tada tą veikėją tas gudrus prodiuseris pagyrė ir tas kūrėjas staiga viską suprato…
6. Nutobulinimas arba Supirdolinimas (Refuctoring)
Nutobulinimas, supirdolinimas
Tai kai yra parašyta gera programa su geru kodu, bet jai pritaikoma daug visokių pataisymų. O tuos pataisymus darant viskas taip supirdolinama, kad niekas nebesupranta kas kur darosi apart paties pirdolintojo ir tada tą kodą tenka perrašyti.
Čia panašiai būna, kai iš kokios nors įmonės išeina kokia nors Irutė, kuri ten viską tvarkė, o daugiau niekas nė neįsivaizduoja kaip ten ką padaryti ir kas daroma, nes tai kas yra dokumentuse – jau seniai ne tiesa.
7. Stipriai prispausdinta (Stringly Typed)
Žodžiai kaip šniūrai
Su šiuo man taip pat sunkiau. Galbūt atsiras komentarų, kurie sugebės išversti tai į žmonių kalbą.
Kiek pavyko susiprast, tai būna programuotojų, kurie, vietoje labiau parankaus ir situacijai priimto kintamojo tipo naudoja string. Kas reiškia, jog tai tiesiog žodžiai.
Programavimo kalbose yra naudojama tam tikra sintaksė, pagal kurią kompiuteris arba mašina nusprendžia ką jam reiks daryti. Pavyzdžiui, žodis print galėtų reikšti, jog duotą rezultatą reikia pateikti ekrane. O string tipo duomenys mašinos yra suprantami kaip nulių/vienetų, t.y. duomenų seka, kuri neturi jokios kitos reikšmės – t.y. tiesiog duomenų paketas, kurį kitos vėliau esančios komandos gali liepti mašinai padėti į vieną ar kitą vietą.
Tai va, jeigu koks programuotojas nutartų suprogramuoti kokią nors programą, kuri tikrintų tam tikrą sąlygą, pavyzdžiui, “ar šiandien šviečia saulė?”, tai atsakymai būtų “šaldytuvas” arba “radiatorius” vietoje “taip” arba “ne”.
Nors šis gif’as ir kitu kontekstu, bet tinka ir čia:
Our operations team when a customer is visiting the place (http://devopsreactions.tumblr.com)
8. Heisenbugas (Heisenbug)
Heisenbergo fenomenas - kuo labiau aiškiniesi vieną, tuo neaiškesnis kitas.
Werner Heisenberg tai žmogus kartu su kitais žymiais fizikais aprašė vieną iš kvantinių dalelių/bangų savybių. T.y. kuo tiksliau yra žinoma dalelės vieta, tai tuo labiau neaiški kvantinės dalelės masė ar greitis, o kuo tiksliau žinomas greitis ar masė, tai tuo labiau nežinoma kur ji yra. Ši kvantinių dalelių savybė dar vadinama Heisenbergo principu.
Bug arba vabalas tai programos klaida ar tiksliau savybė ar jų rinkinys, kuri (ar kurios) trukdo programai vienaip ar kitaip atlikti jos pradinę paskirtį.
Gaunasi heisenklaida. Tai tokia klaida, kuri išsiduoda, kad yra, nes programai neleidžia atlikti tai, kam ji parašyta, bet kuo labiau bandoma aiškintis kur ta klaida, tuo labiau neaišku kur ji yra.
Taip nutinka, kai viskas būna neteisinga – net išeitinės sąlygos. Taip neteisinga ir aplinkybės taip sutampa, kad kad tam tikras prielaidas patvirtina, o kitų ne.
Būna taip ir gyvenime – tokios heisen-diskusijos, kai oponuojančios pusės pasakoja viena kitai savo tiesas, jos oponuoja viena kitai, bet oponuoja taip chytrai, kad joms atrodo, jog ne oponuoja o pritaria. Pavyzdžiui:
– Nu tu šiandien ir atrodai!
– O tu irgi graži…
9. Doktipo dekoracija (Doktype Deocoration)
Papuošimas
Šis žargonas išskiria vieną iš dažnai pasitaikančių konfliktų tarp dizainerių ir programuotojų, kurie turi tą dizainą suprogramuot.
Matyt dizaineriai pateikdami savo darbo rezultatus programuotojams turi jiems papasakoti kur ką jie įsivaizduoja ir pateikia tai dokumentuose. Tai jie ten parašo kur koks dokumentas ką reiškia, bet pačiame dokumente nesivargina aprašyti jo detalių, kurios labai svarbios programuotojams.
Gyvenimiškas pavyzdys galėtų būti kokia nors dokumentų ir protokolų šūsnis, kurią numeta naujam darbuotojui, su palydėjimu: „skaityk, čia viskas parašyta“.
Pataisykite, jei klystu.
O iš tiesų tai:
Čia šiaip jau yra žodžių žaismas: deklaracija ir dekoracija. Ir čia, kiek supratau iš Aistės paaiškinimo, tai naudojama Interneto svetainėms programuoti: dokumento tipo deklaracija labai svarbi naršyklei, kuri tada „žino“ kaip tą dokumentą vaizduoti. O jei kas nors ten parašo „Now on sale!“, tai virsta tik dekoracija:
Doktipo dekoracija
10. Džimis (Jimmy)
Vardenis Pavardenis. Arba Džimis.
Čia galima būtų vietoje Džimio užrašyti Petrą Petraitį arba Joną jonaitį, arba Vardenį Pavardenį. Nu arba asilą. Palikau Džimį.
O tai toks žmogus, kuris perėmė pareigas iš prieš tai dirbusio darbuotojo. Tai toks žmogus, kuris nežino proceso vystymosi istorijos, bet turi minimalias žinias apie tai ką jam daryti dabar arba rytoj. Džimis nežino, kad istoriškai taip susiklostė, jog norint paspausti va tą mygtuką prieš tai reikia paskambinti duomenų bazių administratoriui, kad šis uždisaiblintų vieną trigerį, kuris, paspaudus tą mygtuką laužia (t.y. ateina piktos kolegės ir verkia, kad dabar nežino ką daryt, nes rytoj sąskaitos klientams turi išeiti) visą sistemą.
Tai geri programuotojai savo programą padaro Jimmy-proof, t.y. atsparią Džimiui. Džimis atėjęs gali spausti bet kurį mygtuką ir trigeris užsidisaiblina automatiškai ir neateina piktos kolegės su rytojaus sąskaitų išėjimo klientams problema.
Kaip padaryti, kad sistema būtų atspari Džimiui? Programuojant reikia paklausti: “O ką jeigu Džimis ateis ir …”.
11. Higso bugsonas (Higgs-Bugson)
Higso bozonas
Peter Higgs, tai fizikas teoretikas, kuris sugalvojo Higso bozoną. Tai tokia fig… dalelė, kurios ieško mokslininkai pačiame didžiausiame pasaulyje dalelių greitintuve, dar vadiname LHC. Čia šito daikto žmonės bijo, nes jis padarys juodąją skylę, kuri prarys visą Žemę su viskuo kas joje yra.
Tai štai tas Higso bozonas tai dalelė, kurios egzistavimą nuspėjo tas pats fizikas teoretikas Peteris. Ta dalelė, kiek aš suprantu, yra masės ir gravitacijos paaiškinimas, kurio ieško intensyviai mokslininkai. Jūs sakysite, kad jums ir taip aišku kas ta masė ir kad žemė traukia prie savęs daiktus, bet, štai mokslininkams ne visai vis dar aišku…
O apie bug jau paaiškinau.
Tai štai, tai tokia klaida ar programos savybė, trukdanti normaliai programos veiklai, bet ji tokia neaiški ir nesuprantama, kad niekas specialiai jos atkurti nesugeba. Nutinka tai retkarčiais, kai vartotojai, kurie savo pasipūtėliškom ataskaitom nieko aiškaus neparašo, pati programa veikdama lyg ir duoda kažkokius neaiškius simptomus, bet visiškai neaišku ar ta klaida yra ir kas jos buvimą sąlygoja.
Gyvenime tai kaip paslėptas automobilio gedimas: kol vienas važiuoji tai lyg ir girdi kažkokį pašalinį triukšmą variklyje, o servise, žinoma, niekas nieko negirdi ir viskas būna gerai.
12. Nopingas (Nopping)
Medinukas nopina
Ta sulietuvinimo galūnė -as šiam žodžiui suteikia savotiško nešvarumo. Negaliu paaiškinti kodėl… Bet pats žodis tai iš asemblerio[3] operacijos NOP (No-operation). T.y. operacijos, kuri nedaro jokios operacijos[4] ir kito žodžio naping – snaudžia (angliškai).
Lietuviškai dar mes tai vadiname snaudimą atviromis akimis: kai regis matai kažką, bet ir nematai, o pažadintas iš tokios būsenos negali pasakyti ką čia ką tik galvojai.
Nieko šmaikštesnio ar aiškesnio, kaip šitas paaiškinimas nesugalvoju: “Stanislav sat watching the screensaver and nopped for a while.” (Stanislovas sėdėdamas ir žiūrėdamas į ekrano užsklandą panopino mažumėlę).
O iš tiesų tai:
NOP‘ai reikalingi, pasirodo, tam, kad tiesiog užtempti šiek tiek laiko, kad susitvarkytų atmintis ir panašiai.
13. Vienaragiškai (Unicorny)
Vienaragiukas su vienu ragiuku.
Vienaragis tai mitinė būtybė, kuri virtualioje erdvėje įgavo dar vieną mitiškumo atspalvį. Panašiai kaip Chuck Norris.
Šiuo būdvardžiu apibūdinamos būsimos programos ar projekto savybės. Bet tai daroma taip anksti, tai yra taip per anksti, kai dar visiškai neaišku nei koks bus projektas, nei kokie jo rezultatai, nei ar apskritai tas projektas bus įgyvendintas.
Pavyzdžiui, Vilniaus gondolos bus pailgos agurko formos ir spindės Vilniaus padangėje ryškiomis spalvomis su Vilniaus taksi numerių reklama. Tai va tos visos spalvos, formos ir numeriai yra labai vienaragiški.
14. Bakchlavos kodas (Baklava Code)
Bakchlava
Bakchlava, tai toks turkiškas desertas iš daugybės plonyčių tešlos sluoksnių suteptų medumi.
Gi programos kode taip pat gali būti daug sluoksnių. Štai deserte tų sluoksnių plonumas yra labai skanus, bet programoje tai daug naudos neduoda.
Neduoda, nes norint analizuoti jį – kiekvieną sluoksnį reikia dėtis galvon ir atsiminti analizuojant sekantį, o kai tų sluoksnių prisidaro daug, tai medus tarp tų sluoksnių persisunkia. Tai yra tie sluoksniai ima lietis ir tada sugriūva galvoje visa struktūra ir viską reikia pradėti iš naujo arba spjauti į tą purviną reikalą.
Tai gali iliustruoti ir šis paveiksliukas:
Debugging recursing code (iš http://devopsreactions.tumblr.com/)
15. Hindenbugas (Hindenbug)
Hindenburgo ruoniastrofa
Tai toks bug‘as, kuris sunaikina visus duomenis ir neįmanoma to atstatyti.
Hindenburgo katastrofa, tai tokia katastrofa, kurios metu susprogo didžiulis vokiečių dirižablis, kuris buvo pilnas vandenilio dujų ir, žinoma, sprogo taip, kad maža nepasirodė niekam.
Prisimenant pastarųjų savaičių įvykius blogosferoje ir tų įvykių poveikį kai kuriems žmonėms, tai šį bug’ą galima būtų pavadinti ir vėsastrofa, vėsavabalas.
O jei pabandytumėm sutapatinti su kuo nors, kas baisaus įvyko Lietuvoje tai galėtumėm tai pavadinti ribentromolotostrofa, t.y. ribentromolotovabugas.
16. Baimės motyvacija (Fear Driven Development)
Baisusis Trumpas
Tai tokia motyvacija, kai dirbama dėl to, kad bijoma jog atleis. To pasekmės yra vaizdo sudarymas, jog dirbama, o iš tiesų nieko nedaroma – kas dažnai taikoma valdiškose įstaigose. Tokios motyvacijos pasekmių yra ir daugiau, bet tai jau atskiro posto tema.
Šitas būdas taikomas gan dažnai Lietuvoje ir programavimas ar programeriai čia bendroje krūvoje. Ypač išpopuliarėjo ekonominės recesijos metu.
17. Hidros kodas (Hydra Code)
Hidra
Hidra, tai mitinė būtybė, kuriai nukirtus galvą, jos vietoje išauga dvi. Tai kai programoje matoma aiški klaida, ji pataisoma, bet pasekmėje gaunamos dar dvi problemos. Tokį kodą taisyti neapsimoka – tenka perrašyti.
O gyvenime čia, matyt, taip bus su mūsų švietimo sistema. Vieną vietą bando taisyti – atsiranda dar daugiau problemų.
18. Precedento teisės fenomenas (Common Law Feature)
Precedentinė teisė, tai kai kokiame nors teisme įvyksta precedentas, tai tas teismo precedentas taikomas ir kitose bylose, t.y. sprendimas priimamas panašus į prieš tai buvusį.
Tai programos bug‘as, kuris programoje taip seniai ir vartotojai prie jo taip pripratę, kad tas kreivas veikimas yra jau reikalaujamas vartotojų ir jo egzistavimas turi būti palaikomas (prižiūrimas, kad veiktų).
Čia labiau gal juokais[5] galima būtų palyginti su mokamų programų valdiškose įstaigose naudojimu: visi priprato prie jų ir keisti į pigesnes, bet atliekančias tas pačias funkcijas, deja, niekas nenori ir tenka atnaujinti tuos pačius brangius programų paketus, o pinigus atiduoti užsieniečiams.
O iš tiesų tai:
Čia, pasirodo, neteisingai interpretavau „common law“ reiškinį. Čia jis, pasirodo, visai tiesiogiai susijęs su savo reikšme: žmonės pakankamai ilgai gyvenantys kartu įgauna vedusiųjų statusą. Save paaiškinantis pavadinimas.
19. Lochneso bugas (Loch Ness Monster Bug)
Loch Ness'o pabaisa
Lochneso pabaisa, tai kažkokiame dideliame ežere gyvenanti pabaisa, kuri yra daugiau mitologinė nei reali. O jeigu ją kas ir matė tai koks vienas ar du lunatikai.
Tai Lochneso bugo atkurti niekaip neįmanoma, o jį pastebėjo ir jo pasekmes aprašė tik vienas asmuo, kuris to įrodyti vėl nebegali.
Na, galbūt tai būtų įmanoma sulyginti su Merkinės piramidės apsireiškimais jos statytojui.
20. Ninzių komentarai (Ninja Comments)
Ninzių komentarai
Tai tokie komentarai kurių nesimato. Tai tokia ironija. Komentarų nėra – reiškia tai yra ninzių komentarai. Jie yra tik jų nesimato.
Aš kiek suprantu tai programuojant kodą komentarai yra ypatingai svarbūs ne tik kitam programuotojui, kuris galbūt sumanys analizuoti ką pridirbo pirmasis, bet ir tam pačiam programuotojui turi padėti nepasimesti kas kur.
Tvarkinga dokumentacija, ar tiksliau meta-duomenys yra būtini, jei norime pasiekti bent jau šiokio tokio suderinamumo arba ilgesnio išlikimo.
Realiame gyvenime, manau, aiškinti nebūtina kaip svarbūs yra dokumentai. Retkarčiais žmogaus dokumentai būna svarbesni už patį žmogų.
Reviewing undocumented code (iš http://devopsreactions.tumblr.com)
Nežinau kaip jūs, bet aš smurfus mačiau. Per TVP1. Tai animacinis filmas kurio pagalba išmokau lenkų kalbą. Dar man padėjo “Dinasty” ir, žinoma “Liolikas ir Bolekas“.
Bet čia ne šiaip apie multikus. O apie tuos žalius nykštukus. Nesu tikras, nes nepamenu, bet jų pasaulyje viskas buvo smurfiška: smurfalopšys, smurfauogos, smurfakūdikis ir panašiai.
Panašu, jog Smurfai turi pavadinimų kūrimo konvensiją pagal kurią visur prideda žodį “-smurf-“. Tai štai programuotojai retkarčiais irgi savo funkcijas, kurios gali būti sudedamosiomis programos dalimis pavadina taip, kad pirmas žodis visada tas pats, o skiriasi tik pabaiga:
SmurfOperatoriausApžvalga, SmurfOperacijųKontroleris, SmurfIstoriniaiDuomenys ir pan.
Realiame gyvenime tokio smurfiško pavadinimų galvojimo matau valdiškose įstaigose, kur prie pavadinimo prideda “Lietuvos”, “Valstybinė” ir dar ten kažko. Ir kur reikia ir kur nereikia.
22. Protodukcija (Protoduction)
Prototipas produkcijoj
Kai prototipas pereina į produkciją.
23. Pasitarimas su protingu žmogumi (Rubber Ducking)
Lėlės tariasi su gumine antimi
Tai nutinka tada, kai žmogus (na, kad ir aš pats) įsiveržia pas kolegas ir garsiai paklausia ko nors, tada kiek luktelėjęs į ją pats ir atsako. Padėkoja ir išeina.
Mes tai vadiname pasitarimu su protingu žmogumi (savimi pačiu). Na, o guminė antis irgi gali būti ta būtybė, kuri padės jums išspręsti problemą. Jums tereikia jai garsiai pasakyti kas negerai ir pačiam problemą išspręsti.
Gyvenime su šiuo fenomenu pats susiduriu gan dažnai, tikiuosi kad ir jūs. Tikiuosi, jog taip pat suprantate, jog tai yra ne vien tam kad pasijuokti. Vieną iš šio fenomeno aspektų gan gerai išnaudoja ir pasaulyje stipriai plintanti TB metodologija.
Dėl šito irgi abejoju. Bet tiek kiek pavyko suprasti, tai bananas bananas bananas apibrėžia tiesiog žodžių seką (t.y. string’ą), kuris naudojamas tada, kai programuotojas nenori komentuoti savo aprašytos funkcijos, o visokie klaidų tikrinimo įrankiai reikalauja, kad ten būtų komentarai.
Čia, matyt, pasekmė yra tų pačių ninzių komentarų, kurių labai nemėgsta programuotojų darbo rezultato gavėjai. Tai tie gavėjai paprašė kitų programuotojų suprogramuoti įrankį, kuris tam tikrose vietose tiesiog reikalautų komentarų. Tad, tie pirmieji, kurie mėgsta ninzių komentarus (arba ten tų komentarų visai nereikia) rašo: bananas bananas bananas.
Pamenu studijų laikais turėjome tokias filosofijos (o gal ir kito dalyko) paskaitas, tai ten reikėjo kursinius rašyti. Dėstytoja buvo labai gudri ir buvo susigalvojusi sau haką[6] – tikrindavo tik įžangą ir išvadas, t.y. pradžią ir pabaigą. Keletas studentų tą sužinojo ir padarė kontr-haką: parašė įžangą ir išvadas, o į vidurį nukopijavo ir įklijavo pasaką apie Raudonkepuraitę. Gandai sklido, kad gavo gerus pažymius.
Tai štai, ta Raudonkepuraitė ir yra bananas bananas bananas.
O iš tiesų tai:
Čia programuotoja Aistė sako, jog yra paprasčiau: tiesiog yra vietų, kur komentarai būtini, bet dar nesuspėjo (neturėjo laiko/noro atsitraukti nuo kito galvojimo) programuotojas sugalvoti tinkamų, tai įrašo, kad bus komentarai vėliau.
25. Bikrementas (Bicrement)
Plius du
Dar vienas mistinis dalykas, kurį suprasti, o ir paaiškinti sunku. Čia gali būti taip, kad programuotojai programuodami savo programas labai dažnai naudoja visokius pagalbinius ar nepagalbinius kintamuosius, prie kurių dažnai prideda reikšmę 2.
Gyvenime, prisimenu, tai liepdavo dar mokykloje išsiskaičiuoti kas antrais. O tada kas antras eidavo į vieną komandą, o kas pirmas – į kitą. Tai tie, kur vienoje komandoje yra bikrementai, o kur kitoje solkrementai gal kokie…
26. Šlamštdarbis (Reality 101 Failure)
Gerai veikiantis niekam nereikalingas
Tai puikiai veikianti programa. Veikianti taip kaip numatyta, bet kai jau įdiegta į procesą, paaiškėja, kad problema buvo suprasta neteisingai ir tas geras programos veikimas yra visiškai nereikalingas.
Gyvenime taip būna, kad kai imi taupyti energiją šilumos gamybai kur nors Vilniaus daugiabutyje, paaiškėja, kad taupyti energiją Vilniaus daugiabutyje yra šlamštarbis, nes VE tada tiesiog padidina sąskaitas už bendrųjų patalpų šildymą. Tai nors energija šilumos palaikymui bute yra sutaupoma, bet naudos taupytojui iš to jokios, nes problema kitur.
27. Piktos merginos bugas (Mad Girlfriend Bug)
Supykusi mergina
Tai gali būti ir piktos žmonos, ir piktos meilužės, o ir šiaip piktos moters bugas. Tai toks bugas, kai matosi, jog kažkas negerai, bet programa sako, kad viskas gerai.
28. Megamotas (Megamoth)
Megamotas
Kiekviena programa susideda iš smulkesnių dalių, kurios vykdo smulkesnes funkcijas. Tai yra problema išskaidoma į daug mažesnių, tos mažesnės išsprendžiamos ir šitaip išsprendžiama didžioji problema:
Tai yra pasaka apie voverę, kuri vieną po kito nešė riešutus į savo drevę ir šitaip rūpinosi savimi žiemą. T.y. didžiulė problema – žiema ir maisto ieškojimas žiemą buvo išspręsta į drevę nešant po vieną riešutėlį.
Tai štai, megamotas yra panašiai, bet atvirkščiai. Tai yra programos kodo dalis, kuri sprendžia visas keliamas problemas, todėl labai sudėtingas ir sunkiai analizuojamas[7].
Na, o gyvenime dažnai susiduriame su regis neišsprendžiamomis problemomis, nes susijaudiname ir atrodo, jog nieko gero mūsų gyvenime daugiau nutikti nebegali, nes yra visiška katastrofa. Bet kai problemą imi analizuoti, skaidyti į sudedamąsias dalis – ji neatrodo tokia baisi. Kiek esu girdėjęs ir matęs, tai pats geriausias metodas įvairių problemų sprendimui yra TOC.
29. Stervos kodas (Hooker Code)
Viena iš tų lėlių sterva
Būna programa, kuri veikia taip specifiškai, kad kartais nulūžta kompiuteris (na, arba sistema). Sakoma, kad toje programoje, matyt, yra užsilikęs stervos kodas, kuris priverčia tą programą taip bjauriai elgtis.
Čia prisiminiau vieną filmą, kuris galėtų paaiškinti daugiau apie tai ką blogo gali padaryti stervos kodas:
30. Jenga kodas (Jenga Code)
Jenga - puikus žaidimas
Jenga tai toks žaidimas, kai sudėliojamos kaladėlės ir reikia paeiliui traukti kaladėlę iš žemiau negu pirmi sluoksniai. Tam, kuriam sugriūna bokštas, reikia atlikti kokią nors užduotį. Geras žaidimas – geri prisiminimai…
Na, o Jengos kodas, tai kai bandoma pataisyti kokią nors smulkmeną, bet tada staiga viskas griūna.
***********************************************
Nesu tikras ar perskaitėte viską iki galo, bet man ši pramoga (skaitant angliškąjį variantą) labai patiko.
Tikiuosi, kad čia visko nesupirdolinau ir per stipriai neprispausdinau.
Tikiuosi, jog programuotojai jums dabar atrodys kiek žmoniškesni, nors ir keistuoliai, kuriems nerūpi paprasto žmogaus dalykai.
O jeigu dar kuriam pasakysite, kad sugaudytų savo kode pokemonus, nes jo antys jums nedaro įspūdžio – netgi atvirkščiai, priverčia noopinti, kai tiek daug vienaragiškų metodų. Lai dabar gaudo stervas pats, kol nenutiko hindenbugas, nes jo bananais paslėpti ninzių komentarai tik jam pačiam suprantami, o į smurfinių pavadinimų konvenciją irgi tegul daugiau nebe važiuoja. Kitaip tariant pritaikykite baimės motyvaciją dar pridurdami, jog jo megamotiškas šlamštas niekada netaps protodukcija. Kavos jūs atsigerti nueisite o, jis su kol tarsis žmogumi protingu.
Tai jis jūsų greičiausiai nesupras vistiek.
_______________
[1]– Tai pagalbos stalas. Pagalbos stalas tai ta vieta, kur žmonės ateina su problemomis ir jas sprendžia. Pavyzdžiui: jums neveikia internetas ir jūs skambinate savo tiekėjui į jo HelpDesk’ą, kuris tuo pačiu dar yra Calling Center’is ir ten esančios merginos bei vyrukai jūsų problemos nesupranta, o jūs nesuprantate jų problemos, o tada niekas nesupranta kame problema ir jūsų problemos išsisprendžia, kai pakeičiate interneto tiekėją ir jei kam reikia pagalbos keičiant interneto ar televizijos tiekėją, tai kreipkitės į mane 😉
[2]– Visi turėtumėte žinoti tą anekdotą apie tai kaip programuotojas troleibuse pardavinėjo savo mamą. Tai buvo juokinga kokias 1998 metais.
[3]– Asembleris tai toks dalykas, kuris gavęs iš programos instrukcijas paverčia jas mašininėmis instrukcijomis. T.y. reikalingus žodžius programoje paverčia elektroninių signalų seka, kurios yra “suprantamos” įrenginiui (pavyzdžiui monitoriui), kuris gavęs tuos signalus (galimai per įvairius moduliatorius/tarpininkus) pakeičia savo savybes (pavyzdžiui, monitorius pakeičia tam tikroje vietoje esančių skystųjų kristalų poliarizaciją ir priklausomai nuo komandos monitoriuje sužimba ryškiau arba blankiau taškas).
[4]– Kam reikia operacijos kuri nedaro jokios operacijos? Aš nežinau. Bet matyt reikia. Gal, pavyzdžiui, vien tam, kad žinoti, jog įrenginys veikia ir laukia komandos.
[5]– Juokais, nes bandančius kalbėti apie tai rimtai išvadina fanatikais ir jų bijo.
[6]– tai nuo žodžio „hack“ arba „nulaužti“, arba apeiti standartinį procesą ir gauti rezultatą trumpesniu būdu negu įprasta.
[7]– megamotui tikriausiai yra naudojamas bahkchlavos kodas, o bandymai megamote ištaisyti kokią nors klaidą gali virsti ribentromolotostrofa.
Centralinis. Centrinis šildymas. Daug aistrų kurstanti tema.
Socdemai net sugalvojo naują terminą: šiluminis skurdas. Šis terminas puikiausiai tiktų man į KPŠ rubriką. Patektų vien dėl to, kad tai sako politikai, pučiantys tą pačią dūdą kaip energetikai: dujos brangios, kuras brangus, kuras čia tą kainą pakelia taip baisiai!
– Mūsų TOP5 procentėliai yra vargani penki procentukai, iš kurių mes ir gyvename… – sako energetikai.
Dujos kaltos ir kuras kaltas visada bus, jei jiems priklausys tie top5 procentai – nepriklausomai nuo išlaidų. Pajamos visada dengia išlaidas, o pelnas +5 procentai. Jeigu mano pelnas būtų 5 procentai nuo visų pajamų, tai stengčiausi išleisti kaip galima daugiau, kad pajamos augtų kartu. O jūs? Žinoma, energetikams tą +5 reikia susirinkti vistiek. Tenka kiek pavargti…
Tai štai, šiluminis skurdas įsivešėjęs Lietuvoje ir kalta, žinoma, Rusija ir jos dujos. To neneigiu. Bet taip pat neneigiu ir galimybės pasislėpti po šia didele ruda meška.
Šioje penktadienio schemoje pamėginau ištraukti tą, kurio ausys kyšo iš po tos meškutės. Schemos (jos beveik vienodos – skiriasi formulių kiekis, na ir gal dar kiek pačios formulės) apie tai kaip vykdomas centrinis apšildymas tipiniuose daugiabučiuose ir kaip apskaičiuojamas šilumos kiekis tenkantis butui pagal šiuos metodus (dokumentas, pagal kurį schemos paišytos):
Paskirstymo metodo A variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) ir apskaitos prietaisai įrengti butuosear kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.
Paskirstymo metodo B variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose), apskaitos prietaisai įrengti laiptinėse arba butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Butuose ar kitose patalpose vonių šildytuvai neįrengti.
Paskirstymo metodo C variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti butuose ar laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose).
šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais;
per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;
per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas:
pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis (GBKvmetr) (nuskaitomus ar deklaruojamus);
pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKvnorm);
šilumos bei karšto vandens suvartojimas pastate ir butuose nustatomas sutartimi ar teisės aktais nustatytu laiku;
visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.
Schemos
Žiūrinėdamas į tuos metodus supratau, kad labai daug kintamųjų (44!) ir kas kartą, kiekvienoje formulėje tų kintamųjų reikšmę reikia iš naujo atsiminti ir suprasti. Todėl nubraižiau tipinio daugiabučio namo schemą (schema susidėstė iš bandymų kažką nupiešti savo daugiabučiui) su jo šildymo infrastruktūra, o prie jos pabandžiau pririšti kintamuosius, kurie sunumeruoti ir dėl to lengviau atsekti formulėse kas ką reiškia.
Linkiu smagaus pasityrinėjimo. Komentaruose tikiuosi kokių nors įdomių pastebėjimų, kurių vieną kitą sau esu ir taip pasidaręs, bet man įdomi ir jūsų nuomonė.
Trečiasis metodas, variantas A:
Metodas Nr3. Variantas A
Trečiasis metodas, variantas B:
Metodas Nr3. Variantas B
Trečiasis metodas, variantas C:
Metodas Nr3, variantas C
Ketvirtasis metodas:
Metodas Nr.4
P.S. Aš suprantu, kad browseryje ne taip lengva žiūrinėti didelį paveiksliuką, tad čia yra tiesioginės nuorodos:
