Iš tėvų parsivežiau vengerkų. Vengerkos – tai pačios geriausios man žinomos slyvos: nedidelės, mėlynos, kietesnės, nei visos kitos ir žiauriai skanios.
Tų slyvų užderėjo tėvams nemažai, tai man įpylė gerus kelis kilogramus. Gaila buvo, kad supus, tai nutariau išlukštenti kauliukus ir su savo lėtaeige sulčiaspaude išspausti sultis. Iš pradžių nesitikėjau nieko itin gero, bet gavosi geriau nei tikėjausi.
Išspaudas surinkau, sumaišiau su šiek tiek cukraus, pakaitinau ir suformavęs dviem šaukšteliais slyvos formos gabaliukus sudėjau pakaitinti į orkaitę. Gavosi tokios keistos slyvos be kauliukų.
Continue reading Keksinis šokoladinis pyragas su slyvų džemu
