Kas yra liberalizmas ir kas nėra liberalizmas

Pastaruoju metu, atsiradus bet kokiam pretekstui, daug viešų kalbėtojų ėmė svaičioti apie liberalizmą. Ypatingai politiniai liberalų oponentai.

Viskas čia normalu ir diskusijos apie ideologijas yra labai brandžios politikos ženklas. Bet visai nebrandu yra kalbėti visokius blėnis apie tai, kad liberalizmas tai galimybė pvz. važiuoti automobiliu degant raudonam šviesoforo signalui. Nes atseit kai žiūri į tai liberaliai, tai va tau ir liberalizmas.

Galbūt taip sakoma specialiai – siekiant išprovokuoti negatyvią reakciją. Galbūt taip sakoma irgi specialiai, bet kalbama mažiau išprususiems rinkėjams. O galbūt taip kalbama tiesiog iš kvailumo.

Continue reading Kas yra liberalizmas ir kas nėra liberalizmas

Nebijokite chemtrailų. Viskas sutvarkyta. Ateikite balsuoti.

Primenu: šį sekmadienį (2014-05-25) vyks dveji rinkimai: prezidentės ir Europos Parlamento.

Ateikite ir išreikškite savo nuomonę. Tai pareiga ir privilegija.

Kai kuriems žmonėms dažnai susidaro klaidingas įspūdis, jog jų balsas nieko nereiškia. Ypač, jei rinkimų rezultatai nepalankūs tam balsavusiajam. Toks įspūdis susidaro dėl to, kad žmonės linkę save vertinti egocentriškai.

Štai, šįryt pas mus, gan dideliame ofisų pastate buvo sugedę visi liftai. Pastatas gan aukštas (~20 aukštų). Žinoma, kad nuliūdo kai kurie žmonės. Ypač kelios moteriškės, kurios, tikriausiai, dirba gan aukštai. Vieną jų išgirdau sakant:

– Nu bet tai kaip taip galima elgtis su žmonėmis?

Sunku pasakyti apie ką ji galvojo kalbėdama: ar apie liftą ar apie liftą aptarnaujančią įmonę. Kiek supratau iš administratorės liftai pagedę buvo tik ką.

Tai štai, ta moteriškė galvoja ir visai paprastai, jog tai yra kažkoks sąmokslas prieš ją. Prieš žmones. Kaip taip galima elgtis su žmonėmis?

Vat jeigu pamėgintumėm pažvelgti toliau negu “aš” ir netgi toliau negu yra jūsų draugų būrys ar jūsų informacinis burbulas (tai toks dalykas, kuriame jūs gyvenate), tai gal būt to egocentriškumo būtų mažiau.

Kiekvienas žmogus nori būti svarbus ir reikšmingas. Ir kai jo lūkesčiai balsuojant nepasiteisina, jis gali elgtis dvejopai:

  1. Pasipiktinti irba nusivilti, irba nuliūsti ir tada kaltinti visus ką papuola: valdžią, VRK, aplinkinius. Tada save graužti ir užsiimti savidestrukcija.
  2. Nusivilti irba ieškoti priežasčių-pasekmių grandžių ir ieškoti galimybių situaciją keisti tiek aplink save, tiek už savo informacinio burbulo ribų. Ir šitaip (ar panašiai) užsitikrinęs stiprią motyvaciją dirbti bei siekti pokyčių.

Jeigu jūs liberalių pažiūrų, tai jūs suprantate, jog kiekvienas žmogus svarbus. Tai yra liberalumo doktrina ir kiekvienas balsas svarbus. Todėl jūs ateisite balsuoti (jeigu to dar nepadarėte išankstiniu būdu).

Ateikite balsuoti. Nebijokite chemtrailų. Viskas sutvarkyta:

 

Liberalumas ir neliberalumas

Kiekvienas iš mūsų turime savo realybės suvokimą.  Dažnai šis suvokimas būna panašus. Itin panašus būna dėl tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, diena ar naktis.

Jei saulėtą vasaros dieną Lietuvoje, kur nors lauke, kur matosi saulė, vidurdienį paklaustumėm žmonių ar dabar diena, tai didžioji dauguma atsakymų turėtų būti “taip”.

Jeigu nutiktų priešingai – kažkas negerai. Problemų priežastys gali būti įvairios – net nesiimčiau dabar spėlioti.

Ten, kur namai ir mėnulis - naktis, o kur vaivorykštė, debesėlis ir saulė - diena. Kas manote kitaip?<br />(Iš mix-mash.blogspot.com)
Ten, kur namai ir mėnulis – naktis, o kur vaivorykštė, debesėlis ir saulė – diena. Kas manote kitaip?
(Iš mix-mash.blogspot.com)

Štai, jeigu paklaustumėm žmonių ar Lietuvoje gera gyventi – sulauktumėm daugiau skirtingų atsakymų. Gyvenimo kokybę ir gerumą mes suprantame labiau skirtingai, nei paros metą.

Jeigu jums gera gyventi Lietuvoje, tai labiau tikėtina, jog teigiamų atsakymų į šį klausimą sulauktumėte iš jūsų aplinkos žmonių. Tokią prielaidą darau dėl to, kad panašiai mąstantys žmonės linkę burtis.

Tai va, tie sambūriai gali būti formalūs ir neformalūs. Štai, pavyzdžiui, politinės partijos – formaliosios struktūros. Kai kurios atsiranda ir išnyksta, o kitos atsiranda ir didėja, bei stiprėja. Na, dar skyla, šakojasi, keičiasi ir kitaip transformuojasi taip, kad net nepatikėtum, kad kažkada buvo kitokiomis.

Civilizuotame pasaulyje išryškėjo keletas pagrindinių ideologinių krypčių. Daugelis politinių organizacijų remiasi tomis ideologijomis, kurdamos savo programas ir pavadinimus. Pavadinimų prigalvoja įvairių. Tų pavadinimų gausa yra visų tų gimimų, žlugimų, skilimų, išsišakojimų ir panašių transformacijų pasekmė.

Štai tokią schemą nubraižė Camilo Sanchez. Šiam žmogui politinės ideologijos atrodo taip (iš http://commons.wikimedia.org). O kur čia padėtumėte lietuviškas politines jėgas?
Štai tokią schemą nubraižė Camilo Sanchez. Šiam žmogui politinės ideologijos atrodo taip (iš http://commons.wikimedia.org).
O kur čia padėtumėte lietuviškas politines jėgas?

Bene daugiausiai visokių pokyčių vyko Lietuvoje registruotose partijose, kurios savo pavadinimuose turėjo ar turi žodį “liberal-“. Jų ideologija ir realūs darbai labiau skyrėsi nei buvo panašūs. Didžiausias jų  panašumas ir buvo tas žodis pavadinime.

Kodėl kai kurie žmonės į pavadinimus rašė “liberal-” – nežinau tiksliai. Daugelis jų neturėjo ir neturi nieko bendro su liberalizmu.

Galbūt tas žodis buvo (yra) madingas ir pozityviai nuteikiantis?

Galbūt, atmetimo principu, vien dėl to, kad nerado nieko bendro su socialistais ar su konservatoriais, pasivadino liberalais?

Galbūt dėl vidinių rietenų atskilėliai tam pačiam dalykui tiesiog norėjo sugalvoti kitokį pavadinimą (pavyzdžiui, liberalkomunizmas galėtų būti tas pats kas socialdemokratai)?

Realpolitik - vadink mane paukščiu, vadink mane žuvim, būsiu, kas tik nori (šiek tiek perfrazuojant vieną nepadorų anekdotą). (iš www.toonpool.com)
Realpolitik – vadink mane paukščiu, vadink mane žuvim, būsiu, kas tik nori, jei nuo to tau geriau (šiek tiek perfrazuojant vieną nepadorų anekdotą).
(iš www.toonpool.com)

Jeigu liberalizmą pamėgintumėm apibrėžti pagal politinių organizacijų, turėjusių pavadinime “liberal-“, Lietuvoje veiklą, tai gautųsi visiškas priešingybių kratinys.

Štai žmonės man priekaištavo: klausinėjo manęs, kaip aš toks liberalas, bet prieš monopolijos siautėjimą? Kaip aš taip pasisakau už žmogaus teises, jeigu aš liberalas? Dar pasakojo, kad jeigu aš liberalas, tai ir privalau elgtis taip, kaip jie įsivaizduoja liberalumą.

Pradžioje tai net kiek papykdavau: kaip jie šitaip nieko nesupranta?! Bet panašu, kad aš čia labiau nesupratau. Juk jie liberalumo įvaizdį turi tokį, kokį jį sukūrė organizacijos, turinčios tik tą žodį pavadinime. Galvos televizoriuje, kartojančios, it turgaus prekeiviai, tą patį daug kartų tikisi, jog tai taps nauja tiesa.

Taigi labai svarbu, kad dalykus vadintumėm tais pačiais vardais. Lengviausia suprasti kas yra diena, kai žinai kas yra naktis – kai yra su kuo palyginti.

Tai štai jums keletas paaiškinimų per priešingybes:

Liberalumas ir neliberalumas

Liberalu ir neliberalu
Liberalu ir neliberalu