Dar apie Linux

<–I made it too

 

 

 

 

 

Reikia kažkaip užbaigti šį ciklą apie Linux’ą mamai. Nes galų gale sutvarkėme printerį! Tam, kad prisiminti (“kad” su bendratimi – ir ką jūs į tai?):

Aš suprantu, kad jums nebus labai įdomu sužinoti, kad labai geras žmogus (beje, kiek susidūriau su Linux’o naudotojais, tai jie visi labai paslaugūs ir geri, jei kalbama apie Linux’ą; ir labai bjaurūs bei nesukalbami, jei kalbama apie M$) toks čekas Michael Gruz Ubuntu portalan sudėjo daug senesnių ir naujesnių Canon printerių draiverių (tvarkyklių), bet kad jos su Ubuntu 12.04 (precise pangolin) nedraugauja ir kad vienam geriausių Lietuvos Linux’o (ir tikriausiai ne tik Linux) developerių Mantui1 teko gerą pusvalandį sugaišti, kol tuos draiverius padarė tinkamais ir spausdintuvas atgijo! Antra vertus senas spausdintuvas tas, o ir pats Canon’as nelabai rūpinasi tvarkyklėmis šiai operacinei sistemai ir nesistengia jų atnaujinti – palieka tai pačiai Linux bendruomenei.

Aš manau, aš suprantu, jog jums įdomiau būtų sužinoti daugiau apie Linux bendruomenę, jos bendravimo būdus ir kaip veikia ši open source (atviro kodo) bendruomenė.

Man irgi tai būtų kur kas įdomiau ir vis dar įdomu, nes susipažinau su ta bendruomene tik paviršutiniškai, bet papasakosiu ką supratau.

Ideologija

Aha, tie už nugaros stovintys - tovariščiai iš Microsoft 🙂

Open source bendruomenė kuria nemokamas kompiuterines programas (tame tarpe operacines sistemas). Kūrimas remiasi tuo, jog vienas žmogus negali turėti visų žinių, kad vienas kūrėjas negali sukurti produkto, kuris būtų toks geras, kokį galėtų sukurti bendruomenė. Pinigų šiame kūrimo procese nėra todėl, kad jie trukdytų.
Čia mano tokia interpretacija – gali būti, kad ji teisinga. Žinoma, gan sunku visuomenėje, kuri paremta ekonominiais santykiais, kur prekių ir pinigų srautai pagrindiniai santykius apibrėžiantys kriterijai, suprasti, jog pinigai gali trukdyti sukurti pilnavertį produktą.
Yra nuomonė, jog: ta linux’o bendruomenė per daug anarchiška, ten tvarkos nėra, todėl jie negali sukurti pilnaverčio dalyko. Šitaip sakė vienas kolega, tik nepamenu kuris. Tačiau bandydamas įvertinti mokamą programinę įrangą ir open source nešališkai matau, jog ir mokama programinė įranga turi bjaurių ydų: (1) uždaras kodas ir gamintojo baimės prarasti pajamas izoliuoja vartotojus; (2) kuriama tik tai kas “apsimoka” (jei lyginti su muzikos industrija: kuriamas tik popsas3); (3) atsiranda tokios savokos kaip “piratai”, t.y. visuomenės priešinimas.
Iš principo abi stovyklos yra dalinai teisios. Aš net žinau (žinojau) tokią kompaniją, kuri vadinasi kažkokios uogos pavadinimu (anglišku), katra yra skandinaviška ir kuri kuria komercinius produktus remdamasi open source programomis. Toks savotiškas mišūnas2, kuris sugeba panaudoti nemokamus įrankius, tam kad sukurtų nišinius produktus, kurie kuria vertę kažkokioms nišoms, kurios moka už tai pinigus.
Man open source ideologija artima širdžiai. Man patinka, kad kuriamas produktas, tam kad jis duotų naudos visai bendruomenei, kad kuriami/tobulinami dalykai nepriklauso nuo finansinių galimybių, t.y. daroma tai kas svarbu ir įdomu, o ne tai kas apsimoka. Laisvas (neribojamas pinigais) minčių ir idėjų judėjimas tarp žmonių kuria kažką gero ir gražaus. Na gerai, kartais šiek tiek kreivo ir gykiško, anarchiško ir bardakiško, bet man vistiek tai patinka. Aš net manau, jog ši bendruomenė viena pirmųjų, kuri pradėjo stumti paradigmą, t.y. supratimą ir požiūrį į regis fundamentalius ir nepajudinamus dalykus.

Bendravimas

Čia pagrindinės Linux distribucijos matosi

Bendruomenė anarchiška, bet kažkokios paslaptingos gravitacijos jėga (be Higso bozonų tikriausiai neapsieita) jos nariai susiburia į branduolius. Vienas jų yra Ubuntu (kažkoks afrikietiškas žodis, kuris reiškia panašiai ką reiškia ir kumbaya). Spėju, kad bendruomenė buriasi apie žvaigždes/talentus, kurie “veža” pasekėjus/tobulintojus. Tokia savotiška natūrali trauka. Nesu tikras, nes nevisai įsitraukęs į šių bendruomenių gyvenimą, bet spėju, kad tos žvaigždės kuriasi, sprogsta supernovomis ir taip pat susijungia į juodąsias skyles. Jei mano toks spėjimas nors kiek traukia link teisybės, tai gal kas iš žinančių pasidalins tokiais pavyzdžiais?
Gan sunku padaryti pirmąjį žingsnį ir įžengti į tą visuomenę, nes čia nėra įkyraus marketingo, kuris sako, kad “štai mes turime ko tau reikia, ateik, pirk!”. Žmogus turi pasirinkti tai, kas jam patinka ir svarbiausia jis turi domėtis ir sužinoti daugiau apie tai pats. Žodžiu žmogus turi turėti problemą ir ieškoti sprendimų, o jei open source bendruomenė gali ką nors pasiūlyti, tai tu turi pats pasidomėti.
Žengus pirmąjį žingsnį jau lengviau. Supratus, kokie forumai, kokios žvaigždės kurioje sistemoje esi jau žinai kur ieškoti informacijos. Kai aiškūs principai – visa kita tik smulkmenos, kurias išspręsti padės bendruomenė. Kaip sakė vienas žmogus: šių garbingų žmonių rūšis ypatinga – padės visada. Padės visada atsikratyti priklausomybės nuo M$.

Galutinis produktas

Mes tai žinom kaip tie gykai atrodo ir kokios jų merginos 🙂

O Ubuntu 12.04, kurį suinstaliavau mamai – labai fainas. Padaryta viskas taip, kad nereikėtų paprastam vartotojui jungtis konsolę ir ten įvedinėti kažkokias komandas. Bet atsiradus problemoms tenka jį įjungti. Jau antrą savaitę mama sėkmingai naudojasi kompiuteriu ir kol kas jokių požymių, kad ji kuo nors blogesnė nei Windows. O mane kartais apima toks malonus jausmas, kad esu bendruomenės, kurios ideologija geresnė nei komunizmo, narys ir kad bet kurią problemą galėsiu išspręsti, nes toks malonus bendrumo jausmas… Ir savotiškas pasididžiavimas, kad esu vienas iš tų retų, kurie bent jau turi nutuokimą kaip tas Linux’as veikia.

______________________________________________

1– su juo susipažinau studentų bendrabutyje (gyvenau su informatikais, nors pats telekomunikacijas ir elektroniką mokiaus), jis gyveno rūsyje. Programerių juoko jausmo ir folkloro flagman’as. Žmogus-legenda. Dar visaip tobulina ir pritaiko Ubuntu Lietuvos vartotojams ir pavadinęs jį Baltix. O Baltix nediegiau mamai, nes kažkada su sena versija prisidirbau su juo ir ten vieną kompą truputį sugadinau ir dar dėl to kad Mantas labai užsiėmęs žmogus mano pagalbos prašymų G+’e nepastebėjo ir nepaaiškino, jog senos problemos išspręstos ir kad pusės problemų, kurių turėjau su Ubuntu nebūčiau turėjęs su Baltix.

2– Čia vėl galvon toptelėjo įdomi analogija: mišrūnai šunys būna daug atsparesni ligoms ir daug stipresni už grynaveislius. Tokia tad mūsų evoliucija – tik imant geriausius dalykus iš visur gali sukurti dar geresnį.

3– Tad jeigu jūs esate metalistas irba koks alternatyvščikas ir jūs naudojate Windows, tai jūs klausotės visiško meinstrymo ir gadinate savo vardą.

Dar vienas šeštadienis ir vėl apie Linux. Linux mamai.

Kad jau beveik savaitę kaip nupirkęs mamai kompiuterį bandžiau įmasažuoti į jį Ubuntu, tai atėjus šeštadieniui nutarėme, kad mes (aš ir mano sūnūs) nuvešime tą daiktą mamai. Pirmą kartą ~1.5 valandos kelionėn išsiruošiau aš su vaikais be žmonos. Prisipažinsiu, kad buvo baisoka, nes neturėjau jokio plano ką daryti, jeigu mažylis pradės bliauti ir niekaip nenustos. Ankstesnėse kelionėse žmona tiesiog paimdavo jį į rankas ir jis iškarto aprimdavo.

Bet kelionė pavyko puikiai – abudu miegojo nuo slenksčio iki slenksčio. Puikus refleksas! Bus geri keliautojai.

Taiva… Visą savaitę testavau ir tikrinau ar Ubuntu tiks mano mamai. Išvada – tinka. Bet. Bet čia surašysiu patarimus, kuriuos reikėtų atsižvelgti, jeigu ir jūs savo mamai instaliuosite Ubuntu:

  • Tos savaitės reikia. Be savaitės niekaip. Nebent esate Linux guru ir puikiai viską žinote apie tai ir suprantate. O reikia, nes atsiranda tokių neapibrėžtumų, apie kuriuos Windowsininkai nė nepagalvoja.
  • Reikia nors vieno pažįstamo/draugo, kuris žinotų ir išmanytų tą Linux bent jau tiek, kad savo nuolat naudojamam kompe turėtų būtent tą OS. Ane Edgarai? 🙂
  • Reikia išsiaiškinti ir nors truputį suprasti pagrindines Linux’o taisykles, kurios gan stipriai skiriasi nuo Windows

Taigi, kaip minėjau pradžioje nutariau sudėti LTS (LongTermSupport) versiją, kuri teoriškai turėtų būti stabili ir kelti mažiausiai problemų. Bet deja, taip neįvyko dėl  vieno sutapimo, kad mano pirkta tinklo plokštė kaip tik pykstasi su šia Ubuntu versija. Tad nors Edgaras ir siūlė atskiruoju būdu tą draiverį sudėti, aš nutariau, kad nėr čia ko man mokytis kaip diegti draiverius į Linux ir nutariau atnaujinti į 12.04 (juoba kad G+’o chebra patikino, kad bėdų didelių su ja nėra, nors ana ir beta).

Atsisiunčiau aš tą 12.04 ir pabandžiau sukišti į instaliacinį USB (taip kaip ir 10.04 versiją, kad buvau sudiegęs), bet deja kažkodėl ta keista programkė, nors ir turi sąraše 12.04 versiją, bet kažkodėl nepripažino iso failiuko ir neleido pasigaminti “usb pen” instalerio. Nu ir fffbala jo nematė. Namie pasikuitęs suradau RW DVD, kuriame kažką kažkada buvau įrašęs – net netikrinęs ištryniau velniop ir įpiešiau tą image’ą. Įpiešiau tą 12.04 Ubuntą į kompą, per daug nesigilindamas pagal defaultinius nustatymus ir BINGO! Tinklas veikia! Bet tai tu matai kaip čia gavosi – sako su kuo jau susikalba Linux’ai tai su tinklo visokiom plokštėm tai jau BŪTINAI, bet va…

Antras atsitiktinumas nutiko, kai paaiškėjo, jog Canon’ai bjaurybės savo printeriams neduoda normalių draiverių Linuxams… O pas motiną kaip tik Canonas printeris. O printeris būtinai reikalingas! Kaip gi be printerio?? Sako, sąskaitas atsispausdina, kai apmoka internetu. Printeris pas mamą Canon PIXMA ip1000. Čia vėl be Edgaro neapsiėjau – užrodė va šitą resursą. Bet kaip tyčia jų PPA neveikiot: sako “404 not found”. :/ Tai va, mama kol kas be printerio. Žodžiu, vistiek neišsisukau be draiverių instaliavimo į Linux’ą :/

Trečias netikėtumas buvo tas, kad ppt prezentacijos, kurias siunčia mamai kolegės rodomos BE GARSO per OpenOfisą… Tai teko susirasti kažkokį PPT viewer’į ir įdiegti – dabar su garsu ir be problemų.

Ketvirtas netikėtumas buvo tas, kad dvd apie bembį (kurį rodo anūkėms) negroja per jokių standartinį įdiegtą player’į… Teko instaliuoti VLC per wine ir BINGO! Veikia…

Dar suinstaliavau ir Picassa per Wine.

O jeigu jau iki čia daskaitėt ir galvojate kas per velniava tas PPA ir kodėl ten sunku suinstaliuoti draiverius tai va imsiu ir paaiškinsiu mano galva pagrindinius linux’o principus (na tuos daiktus, katrie skiriasi nuo Windozių):

  • Eskalacija (na tipo slaptažodžio prašymai ir vartotojų rolės) yra įdiegtos į kernelį (nu branduolys operacinės sistemos). Be jos nėra tiesiog linux’o. Dėl to reikia tokių keistų komandų kaip sudo. Tiesa, nežinau kodėl sudo. Gal kas galit paaiškinti ką tas žodis reiškia (ne prasmė, nes prasmė – eskalacija, o ką reiškia). Skamba kaip kovos menų prijomas arba kaip dar bjauresnis žodis.
  • Kaži ar be komandų terminale apsieiste. Terminalas tai toks daiktas per kurį Linuxe galia padaryti viską, o grafiniai langai tai tik tam kad visokie useriai kaip aš jaustųsi geriau ir jiems aiškiau, kad būtų.
  • Geriausia programas linux’e diegti per programų diegimo programą, kuri vadinasi Synaptic. Jei ieškoti analogijų su Windowsais, tai būtų “windows update”. Tik tiek, kad ten ne updeitai o tiesiog programos diegiamos. Darbas su Synaptic yra stulbinamai paprastas ir greitas: susiradai programą, paspaudei “įdiegti”, po kelių sekundžių ji įdiegta. Nebenori programos – susirandi programą ir spaudi “pašalinti”, po kelių sekundžių programa pašalinta. Jokių exe failų, jokių ten papildomų kažkokių atsisiuntimui skirtų kažkokių programų, jokių šiukšlių. Diegti galima kelių rūšių programas
    • Ubuntu patvirtintas – tai tos, kurios tikriausiai ištestuotos ir patvirtintos kaip nepavojingos, geros ir su kuriomis tikrai neturėsite problemų.
    • Canonical – tiesą sakant nežinau tiksliai, bet man atrodo, kad tai programos, kurios nebūtinai ištestuotos, bet jomis pasitiki Ubuntu developeriai… Ar kažkas panašaus.
    • Belekokias visokias kitokias 3’iųjų šalių. Šitas diegti galit tik ant savo galvos ir jei bus bėdų, tai kaltinsit tik save ir tas 3’iasias šalis. Šitas dar galima įtraukti į Synaptic kaip PPA (a velns žino ką tai tiksliai reiškia – gal jūs žinot), t.y. nurodai savo Linux’ui, kad ans ieškotų atnaujinimų programoms tuo PPA adresu, katrą duoda softo gamintojas, kad pvz. nereiktų to daryti rankiniu būdu… Ar kažkaip panašiai. O PPA galima įtraukti tokia komanda per terminalą: sudo add-apt-repository ppa:user/ppa-name.
  • Jei kas neaišku ir nežinai kaip daryti – klausk draugo, kuris žino Linux’ą arba bandyk googlinti raktažodžius ir copy/paste komandas į terminalą.
  • Linux’o kernelis (branduolys) yra vienas, bet temų/apipavidalinimų ant tų branduolių yra daug (kaip Ubuntu, Mint… dar ten kažkokie…). Arba čia aš nusišnekėjau.
  • Rinktis reikia tą temą/apipavidalinimą, kuris yra plačiausiai naudojamas Lietuvoje (nes rašau čia lietuviškai, o jei jūs su google translatoriumi netyčia mane išsivertėte, tai žiūrėkit kokį linux’ą jūsų šalyje daugiausiai naudoja jūsų draugai/pažįstami), nes tada gali gauti patarimų ir pagalbos problemas sprendžiant.
  • Wine – windows emuliavimo Linux’e programa. Toje aplinkoje programos veikia ne visai stabiliai, bet populiariausios veikia gerai, nes Linux chebra tuo pasirūpino.

Taigi, nors ir buvo problemų su tuo Ubuntu, bet vis dar manau, kad mano mamai tai geriau nei Windozės, nes tokie pliusai: kaina, saugumas, greitis, linux’o bendruomenė, mano atveju yra nenusveriami kitų OS’ų.

Tad jei norite savo mamai instaliuoti linux’ą – kreipkitės. Padėsiu. Arba paprašysiu kad Edgaras padėtų.

Beje, tai galėtų būti puikia dovana mamai artėjančios gegužės proga: Linux’as gali būti labai gražus, jūsų pi..vargimas su juo gali atrodyti kaip didelis kad ir netiesioginis dėmesys mamai, o taip juk ir yra…

Kaziukas ir vienas namuose (neskaitant vaikų ir Linux’o)

 

 

 

Šeštadienis. Kaziukas. Šeštadieniais žmona mokosi buhalterijos pas Pačiolį1 . Tai reiškia, kad aš šeštadieniais iki berods gegužės ten kažkada būsiu vienas namuose! Na, su manimi dar vyresnysis (2+m) ir jaunesnysis mano sūnūs (<10 mėn). Tai reiškia, kad mes su žmona apsikeičiame vietomis vienai dienai.

Labai sunku… Labai sunku, kai neaišku ko tikėtis ir kai neturiu dienos plano. Na, gerai, ko tikėtis jau žinau. Buvau jau paliktas vienas su abiem porą vakarų po keletą valandų (neskaitant to karto, kai buvau pasilikęs tik su jaunėliu kelioms paroms), bet tikriausiai neturėjau dienos plano.  Nors… ką aš čia uodegą siukioju – sunku su tokio amžiaus vaikais nedideliame bute. Reikia tikėtis, kad už pastangas bent jau alaus, o ne vandens stiklinę vaikai atneš, kai pasensiu…

Jaunėliui kas 3-4 valandos reikia duoti ką nors valgyti. Vyresniajam valgyti reikia duoti du kartus iki mamos sugrįžimo. Jaunėliui nors kartą reikia duoti kokių nors virtų šviežiai daržovių irba mėsos. Taigi, į puodą buvo įmestas aviuko2 gabalas, vėliau buvo įmesta šiek tiek bulvių ir cukinijos (dar nesupuvusi gulėjo ant stalo). Kol dūkau su vaikais (žaidėm kamuoliu, lakstėm po kambarius kartais net rėkaudami ir skėryčiodamiesi rankomis) išvirė ten viskas. Cukinija su bulvėm ir trupučiu sultinio buvo sumalta su blenderiu ir tas daiktas sušertas jaunėliui. Vyresniajam dar į sriubą buvo įmestas pakelis šaldytų daržovių, kurios per pusvalandį (tikriausiai) išvirė ir,  žinoma, vyresnysis to brudo nevalgė.

Tada atvažiavo motinos kompas3. Visiems buvo labai smagu išpakuoti tą daiktą. Vaikai sumigo, o aš sėdau instaliuoti Linux’ą4… Linux’ą įkalbėjo sudėti žmonės iš G+’o. Nutariau kad dėsiu Ubuntu. Šiek tiek esu jau instaliavęs aš linux’ų į kompiuterius: tai buvo Baltix’as, su katruo man susitarti nepavyko, nes vienu atveju nepalaikė vieno tokio laptopo grafikos, o antru atveju kažką pridirbau su juo taip, kad sugadinau visą boot-sector’ių ir gavau nuo žmonos daug velnių, kad daug žaidimų tokiu būdu ištryniau.

Šį kartą ištrinti kažką nebuvo rizikos, tai kol vaikai miegojo sudėjau Ubuntu 10.04, nes tai LTS (Long Term Support) ir stabili išdirbta versija ir… Suinstaliavau, o tinklas neveikia. Trūkinėja rupkė. Prigalvojau visokių baisybių: kad kompas negeras, kad kompas su mano maršrutizatoriumi nesusitaria, kad draiverius reikia perinstaliuoti (o kaip Linuxe tai padaryti neturiu nei menkiausio supratimo)… Tada ėmiau ir sudėjau 11.10 versiją, nes tokią siūlė atsisiųsti pats Ubuntu.com. Ten tos pačios bėdos. Bet G+’as yra labai geras dalykas, nes kai ten paklausiau ką daryt – gavau atsakymą. Pradžioj pagalvojau, kad eisiu dabar copy/paste į terminalą padarysiu, bet tada (paakintas tų pačių G+ gerų žmonių) pastebėjau, kad viršuje parašyta: UPDATE: Stock kernel driver is fixed in Ubuntu 12.04 Precise Pangoling. Current kernel is 3.2.0-17-generic and everything has been working for quite some time.

Grįžusi žmona rado, kad:

  • visur betvarkė,
  • per teliką baby tv,
  • vaikai daugmaž patenkinti ir
  • tėvas visas pavargęs, alkanas ir su išvarvėjusiom akim…

 

P.S. O šeštadienį vyko “Kaziukas”… O apie “Kaziuką” youtubėj tokį filmuką žiūrėjau:

______________________________

1-Iš žmonos sužinojau tos firmos pavadinimo kilmę. Pasirodo įmonė pavadinta dvejybinės buhalterinės apskaitos sistemos paskelbėjo, žymaus XV a. italų mokslininko Luca Pacioli (Lukos Pačiolio) vardu.
O mokosi, nes nutarėme, kad jai reikia tų žinių, o jai dar tai ir įdomu (tai vėlgi parodo kokie mes skirtingi)

2-aviuką neseniai pirkau iš kažkokio ūkininko (tiksliau pusę aviuko):
 

Aviukas triračiu važiavo, ir sustojo pailsėti, tai išsidrėbė ant vazonų laikyklės. Rauginti agurkai atėję į svečius liko nesupratę.

 


3-Mamos kompiuteris, kurį ji naudoja šiuo metu skaipams pagrinde yra ~7 metų senumo ir vos pasivelka, genda po truputį, o detalių jau nebėra. Tad pasišoviau mamai padėti nusipirkti kompą. Čia didelis dėkui buvusiam kursiokui, katras padėjo kompą surinkti, jį ištestavo net ir atsiuntė man savo vadybininką, katras atvežė tą daiktą iki pat durų.

4-Nutariau duoti mamai Linux’ą, nes: 

  • Windausai kainuoja
  • Windausuose nesaugu
  • Mama ir windausų nemoka, tad koks skirtumas ko nemoka?
  • Linux’ai saugūs
  • Dabar jau user-friendly
  • Skaipui/browsinimui/filmams – sočiai!
  • O su TeamWiever’iu galėsiu būti help-desku.