Partija, Masiulis, skandalas n’stuff. Apie tai čia parašysiu. Dar vakar norėjau ko nors kur nors parašyt ir išlieti viską, kas viduj, bet patirtis patarė palaukti. Ir teisingai padarė, nes būčiau tikriausiai nesąmonių prirašęs, kurių būčiau gailėjęsis. Na, pavyzdžiui, kad gailiuosi, jog padėjau Gintarui D2D padaryti Bajoruose per praėjusius Seimo rinkimus. Arba kad reikia steigti naują partiją, nes baisu kas darosi. Neparašiau. Na, beveik neparašiau – soc. tinkle, apie kurį labai mažai žmonių žino (toks yra slaptas, kur tik entelektualai renkasi), parašiau, kad jeigu Steponavičius eis žemyn, tai tikriausiai ir visą partiją nusitemps ir tada reiks naują liberalų daryti partiją, kurios vadovai bus Remigijus, Aušrinė n’team.
Prašurmuliavo LRLS sąskrydis Dubingiuose. Taip nutiko, kad ir aš ten važiavau. Gavosi taip, kad Dalia išlėkė į komandiruotę, o aš nutariau, kad su vaikais Dubingiuose bus irgi gerai.
Nebuvo blogai. Vaikai geri – išsėdėjo sąlyginai ramiai >2 val tarybos posėdyje ir išklausė ~172 kandidatų pasisakymų (kiekvienas po ~30s). Užtai vėliau išsimaudėme ežere, pamėginome gauti maisto, bet jo negavome ir grįžome namo.
Tądienbuvo tvanku ir karšta, bet posėdžių salėje buvo maloniai kondicionuojama.
Visuose rinkimuose buvo balsuojama internetu. Visi balsuotojai gavo vieną ID ir slaptažodį, kuriuo balsavo visuose rinkimuose. Dėl to galima padaryti balsuotojų koreliacijų iš gautų balsavimo išklotinių.
Beje, dėl išklotinių kilo nedidelė diskusija: klausiama buvo ar galima jas viešinti. Atsakymas: būtina viešinti. Jei nebūtų viešinama, tai rezultatais nebūtų galima pasitikėti. Jeigu netyčia paklaustumėte kodėl, tai atsakyčiau, jog jeigu matytumėte tik savo balsus, tai bendruose rezultatuose piktas adminas galėtų įrašyti ką tik nori – jūs negalėtumėte nieko patikrinti.
Žinoma, klausimas dėl viešinimo kilo dėl to, kad padarius vieną kitą koreliaciją galima pamatyti įvairių balsuotojų grupių, balsuojančių už kandidatų grupes. Tai šiek tiek sumažina balsavimo slaptumą. Bet čia aš nieko naujo apie e-balsavimą nepasakysiu, nei jau pasakiau.
Galima dar būtų padaryti taip, kad kiekvienam balsavimui balsuotojas turėtų naudoti po naują ID, bet tada būtų kiek mažiau smagu, nes negalėčiau tų koreliacijų padaryti.
O dabar mano koreliacijos.
Partijos pirmininką rinkome dviem turais iš 4 kandidatų:
Vakar apturėjome Vilniaus skyriaus susirinkimą. Susirinkimo metu buvo renkami delegatai į visuotinį Partijos suvažiavimą, kuriame rinksime partijos pirmininką ir tvirtinsime kandidatų į Seimą sąrašą ir dar ten kažką rinksim bei tvirtinsim.
Susirinkimo metu taip pat buvo tvirtinamas (ar tai renkamas tvirtinimui) kandidatas Senamiesčio vienmandatei apylinkei ateinantiems Seimo rinkimams. Susikovė Vydutis Šereika su Arūnu Gelūnu. Arūno kandidatūrą iškėlė skyriaus taryba ar tai valdyba, o gal prezidiumas (ten tų organų pas mus vienas kitas yra – vis dar atmintinai nemoku visų).
Eilinį kartą buvo naudojama elektroninė balsavimo sistema, kai visiems turintiems balsavimo teisę buvo išduodamas vartotojo vardas ir kodas, kuriais įsiloginus į web’ą buvo galima balsuoti. Tuo pačiu vartotojo vardu buvo galima dalyvauti abiejuose rinkimuose, o tai reiškia, kad galime sulyginti kieno rinkėjai ką labiau reitingavo. Tai apie tai ir yra ši Schema.
Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.
Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.
Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.
Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.
Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.
Čia tas pats tik atvirkščiai:
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.
Dar mes turime avatokį dalyką:
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.
O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.
Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.
Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.
Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀
Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.
Atnaujinimas 2015-10-28:
Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:
O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.
Balandis yra tas mėnuo, kuris prieš gegužę. O gegužė yra tas mėnuo, kuriam prasidėjus būna baigiami visokie praėjusių metų VMI finansiniai deklaravimai.
Mokesčiai, gi žinia, yra labai svarbus dalykas. Dalykas toks svarbus, kad net svarbesnis už įstatymus. Laikykitės įstatymų ir mokėkite mokesčius[1]. Taip pat pasirinkite ką norite paremti dalimi savo sumokėtų mokesčių. Tai ne mažiau svarbu. Nors tos VMI formos ir painios, bet kartą tai padarius sekantį kartą bus lengviau. Pilietiškumas tai kai rūpi, kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, o kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, tai nuo tavęs viskas ir priklauso ((c) Užkalnis).
Du (2)
Du procentai paramai. Kam norite. Paramos gavėjų daug.
Du procentus (2%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti registruotiems paramos gavėjams. Apsidairykite aplinkui, pagalvokite kas jums rūpi, kam reikia tos pagalbos – tiems ir skirkite. Būtinai tai padarykite.
Primenu, jog tai yra jau jūsų sumokėtų mokesčių paskirstymas. Tai jau ne jūsų, tiksliau ne tik jūsų, o ir valstybės pinigai. Jūs galite nuspręsti ką valstybė turi daryti su jūsų įnašu.
Vienas (1)
O vieną procentą galite paskirti politinei partijai. Savo nuožiūra.
Vieną procentą (1%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti politinėms partijoms. Šie pinigai, kaip ir dviejų procentų atveju – jau ne jūsų, o valstybės pinigai. Jums suteikiama galimybė patiems nuspręsti kam norite skirti jūsų įnašą. Šį vieną procentą galima paskirti TIK politinėms partijoms. Galima skirti ir po procento dalį kelioms. Šitaip galite parodyti savo protestą tai partijai už kurią balsavote, bet kuri jus pavedė. Šitaip jūs galite parodyti paramą partijai už kurią balsavote ir kurios veiklai pritariate.
Jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai(-oms) norite paskirti savo įnašo dalį, tai biudžetas bus paskirstytas pagal rinkimų rezultatus (man atrodo pagal paskutinius Seimo rinkimus, pagal kuriuos skirstoma parama partijoms). Tad, jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai norite paskirti savo įnašo dalį, tai jūsų pinigai greičiausiai atiteks socdemams arba DP. Žinoma, yra kiek mažesnė tikimybė, kad būtent jūsų uždirbtus pinigus gaus kitos partijos.
Čia gal net didžiam anarchistui ponui Siaubui būtų mažesnė blogybė pačiam nuspręsti kam tiksliai iš valdžios atiduoti savo pinigus, negu leisti jai pačiai susiskirstyti, kaip jai patinka.
Paspaudus didinasi. Ten kairėje yra skaičiukai nuo 1 iki 10 – sekite jais ir tikėtina, kad jums pavyks 🙂
Atn: skirti galite ne tik partijai, bet ir politikams, besiruošiantiems kandidatuoti į Seimą. Tereikia formoje, paskirties laukelyje (E3) nurodyti “vardeniui pavardeniui”.
[1]– Esu matęs ir girdėjęs rašant ar sakant, jog įstatymai kvaili, mokesčiai dar kvailesni, todėl, suprask, tuos kvailus įstatymus apeidinėsią, o mokesčius nusukinėsią. Šitaip sukuriamos sąlygos biurslui (tokia korupcijos rūšis): kai daugelis apeidinėja kvailus įstatymus ar nusukinėja kvailus mokesčius – niekas nesikeičia. Nesikeičia tol, kol biurokratai nutaria ką nors nubausti arba dar kvailiau apmokestinti; o išteklių turintis verslas sugeba prisitaikyti tuo pačiu sukurdamas tik sau palankią terpę. Startuoliai į tą pelkę net nosies nebegali įkišti. Be to, dažnu atveju, ne įstatymas būna kaltas, o mes patys įsisukę į užburtą ratą.
Tai bus politinė agitacija ir reklama. Čia labai trumpai aprašysiu kai kuriuos Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio kandidatus į Vilniaus miesto tarybą.
Čia kad jums gal būtų kiek lengviau išsirinkti ką reitinguoti. Susiaurinsiu kiek sąrašą. Kai balsuosite nepatingėkite: reitinguokite – tai labai svarbu. Svarbu tuo, kad šitaip ne tik atliksite pilietinę pareigą, bet padėsite ir pačioms partijoms tapti kokybiškesnėmis ir geresnėmis.
Mano sąrašo tvarka nesvarbi. Iš pradžių peržiūrėjau visus kandidatus nuo aukščiausios vietos iki žemiausios, paskui atvirkščiai ir tada dar kitaip…
Mūsų sąrašo lyderio Remigijaus Šimašiaus, kandidato į mero postą, nepristatinėsiu atskirai. Žodžiu, štai ką rekomenduoju reitinguoti:
Konstantin Gaitanži – menininkas visuomenininkas. Nepažįstu, bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Paulius Zaviša – Enterpreneur’is. Nepažįstu, bet jo nuotrauka ir aprašymas užkabino.
Brigita Gaitanži – irgi menininkė irgi visuomenininkė. Nepažįstu bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Vincas Jurgutis – grynaveislis politikas. Čia taip užrašiau, bet net pats nesuprantu ką tai reiškia. Bet, kai užrašiau tai ir patiko. Vincas visas yra politikoje. Bent jau taip atrodo. Besąlygiškai ir darboholiškai. Jį šiame darbe, regis visu 100 proc. palaiko ir jo draugė (tai labai svarbu). Kai bus išrinktas į tarybą taps tikru profesionalu.
Vytautas Mitalas – karjerą ir gyvenimą taip pat sieja su politika. Bent jau man taip atrodo. Turi daug žinių iniciatyvus ir darbštus.
Justas Aukštikalnis – programuotojas. Partijos IVPK komiteto pirmininkas. Gerai išmano IT.
Edmundas Jakubauskas – seniūnaičių asociacijos pirmininkas, šaulys, verslininkas. Veiklus, reiklus ir protingas žmogus.
Albinas Kalimavičius – medikas, reanimatologas. Antras medikas, kurį žinau mūsų sąraše. Turi idėjų kaip pagerinti pacientų aptarnavimą miesto poliklinikose.
Adam Žindul – matematikos magistras. Jis turėtų padėti sucrounchinti mūsų miesto atvirus duomenis.
Mindaugas Mačernis – fizikas, mokslų daktaras. Fizikai ir fizikams jaučiu didelę pagarbą.
Rimantas Šerkšnas – Arūno Šikštos komandos narys. Turi puikius organizacinius gebėjimus ir puikų emocinį intelektą. Kartu su juo vaikščiojome po senamiestį door2door’e. Ten sutikome vieną tokį gan agresyvų gyventoją. Tai Rimantas puikiai suvaldė jo pyktį.
Skambino žmonės ir pasakojo savo problemas, bei klausinėjo su rinkimais susijusių klausimų.
O taip nutiko todėl, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis… tiksliau nusamdyta marketingo įmonė pagamino video klipą.
To video klipo pabaigoje Remigijus Šimašius pasiūlo paskambinti jam ir jis pasakysiąs kaip:
atsisveikinsime su dideliais komunaliniais mokesčiais ir
sukursime tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų, o
korupciją nušluosime su trenksmu.
Paskambinti reikia šiuo numeriu: 8-614-08469.
Visa ten politinė reklama apmokėta iš kur reikia ir skaidriai.
Čia va tas video klipas:
Tai ten iš tiesų atsiliepia Remigijus. Bet ne 24×7. O keletą valandų per parą. Visą kitą laiką padengia komanda, t.y. mes ir aš tame tarpe.
Man teko praėjęs savaitgalis. Bijojau, kad skambins – nespėsiu kalbėti. Bet nebuvo taip blogai. Skambučiai pasiskirsto tokiais pikais – matyt klipą per teliką parodo. Tai va apie tai ir bus visas šitas įrašas.
Skambutis #1
Paskambino smulki ūkininkė. Paklausė ar turime savo programoje ką nors įsirašę apie valdininkų aroganciją. Na, kai aptarnaujantis valstybės tarnautojas į tave žiūri kaip į įkyrią musę ar net priešą.
Tokią rožą galėdavai sutikti kiekvienoje parduotuvėje sovietmečiu.
Atsakiau, jog išeitis yra konkurencija. Skaidri konkurencija ir klientų aptarnavimo standartas. Valdininkai korupciniais ryšiais įsitvirtinę savo poste jaučiasi nenugalimais. Tuo pačiu suprasdami, kad tikriausiai taip ir neišdrįs visą gyvenimą ko nors keisti – pasidaro pikti.
Paskui dar pagalvojau, kad tai gali būti ir dėl valdiškos į klientus neorientuotos biurokratijos specifikos. O ji tokia, kad biurokratija save pučia: valdininkai dirba daug darbo ir tuo pačiu prisikuria sau daugiau darbo ir tada dirba dar daugiau. Jeigu pavyktų nustatyti tikslus, kurie būtų orientuoti į galutinį produktą (šiuo atveju viešoji paslauga klientams), tai šią problemą taip pat pavyktų išspręsti. Na, bent jau suvaldyti.
Aš dirbu didelėje IT įmonėje ir jau gan seniai. Įmonėje buvo labai daug pokyčių ir didelė jų dalis buvo vykdoma siekiant visą įmonę orientuoti į patį svarbiausią dalyką – klientus. Mano kolega Arūnas Šikšta (sąraše 5-as) apie tai galėtų papasakoti. Ne tik paviršutiniškai, bet ir su detalėmis bei tiksliomis instrukcijomis kaip tai padaryti gerai.
Dar smulki ūkininkė pasiskundė, kad jai reikia pirkti gan brangią topografinę nuotrauką vien tam, kad galėtų užregistruoti reklaminį savo produkcijos stendą savo žemėje (sakė: “pora negiliai įkastų kuoliukų būtų”). Man irgi atrodo, kad ta speciali brangi nuotrauka yra perteklinė (ypač, jei nori parduoti keletą kilogramų obuolių ar vieną kitą sūrį). Sočiai užtektų mobiliojo telefono nuotraukos su vietos žyme. Įdomu, kad jai jos savivaldybėje valdininkai atsakė, jog čia įstatymas kvailas, bet jie privalo jo laikytis. Valdininkai sako, kad jie nekalti. Ne pirmą kartą girdžiu tokius atsikalbinėjimus. Kaži ar čia vien tik įstatymai kalti. Remigijus savo bloge gan aiškiai išdėstė kuo skiriasi geras teisininkas nuo blogo – manau, jog tai susijusi tema.
Skambutis #2
Pensininkė alytiškė. Išsiaiškinom, kad yra mano dėdės kaimynė ir netgi buvusi mano mamos (terapeutė Alytaus poliklinikoje) pacientė. Tikra dzūkė. Skundėsi, kad sunku pragyvenc su tuo pusantro ar tai daugiau šimto eurų. Nenorinti eiti į bėdų turgų. Labai patinka Guoga. Sakė, kad jai trūksta ~€50 per mėnesį.
ve.lt nuotrauka
Feisbuko groups’e pasikonsultavau su Vaidotu Ilgium (#8 sąraše). Jis socialinių problemų sprendėjas ir žinovas. Copy/paste su jo leidimu:
Pirmiausia, reikia kalbėtis su savo seniūnijos socialiniais darbuotojais – jie ne tik vieninteliai gali objektyviai įvertinti padėtį ir poreikius, bet ir žino bei disponuoja adekvačiais pagalbos būdais.
Būna situacijų, kai savivaldybės disponuojamų priemonių nepakanka – tuomet galima ir būtina mobilizuoti nevyriausybinių organizacijų pagalbą, privačių rėmėjų taip pat.
Kasdien “Maisto bankas” gauna savivaldybių socialinių darbuotojų motyvuotus prašymus. Tokiais atvejais išvengiame “socialinio teatro” (profesionalūs elgetos puikiai išmano emocinio manipuliavimo priemones), padedame tiems, kam to tikrai reikia. Tai labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų socialine sistema, socialinės pagalbos tinklu. Nevyriausybinių organizacijų pagalba yra labai reikalinga, kaip ir rėmėjų – nes valdžios ištekliai nėra pakankami visiems poreikiams tenkinti – tačiau mūsų mokesčius gaunančios valdžios privalo griežti pirmaisiais smuikais, ir to iš jų turime reikalauti.
Šiuo metu jei žmogaus mėnesio pajamos yra mažesnės, nei 158 eurai, jis gali per savivaldybę gauti ir tą, ir aną, ir dar trečią, nelygu ką jau gauna ir kokia individuali situacija. Jei ta situacija yra specifinė (sunkios ligos, gaisras etc etc), savivaldybės visada savo nuožiūra gali (t.y. turi teisę pagal teisės aktus) skirti papildomas priemones – vienkartinę pašalpą, nukreipti į labdaros valgyklą ar pan., nelygu kokia žmogaus ar šeimos situacija.
Bet kita vertus akivaizdu, kad dažnai 158 ar net 200 eurų gaunančiam žmogui gali reikėti (ar norėtis) ir papildomų 50 ar 100 kas mėnesį. Ir tokių žmonių yra dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai. Ir deja čia paprastu skylių užkamšymu ar pagalba tiems, kad išdrįsta (garsiausiai) pasibėdavoti ir paprašyti, reikalo nepakeisim. Todėl reikia sisteminių reformų.
Neturiu ką daugiau čia pridurti. Apie kokias sistemines reformas čia kalbama – nežinau. Jei įdomu, tai galima būtų su pačiu Vaidotu apie tai pakalbėti.
Skambutis #3
Paveiksliukas iš cecottle.com. Turime atsakyti pasiūlymui dėl perteklinės universiteto biurokratijos. Aš siūlau surengt sub-komitetą, kuris galėtų pažvelgti į galimybę pagalvoti apie tai kas gali prisijungti prie politinės grupės, kuri aprašytu dokumentą su kažkokiais pasiūlymais apie tai kaip mes galėtumėm pradėti galvoti apie problemą.
58 inžinierius mechanikas neranda darbo Vilniuje, nes neturi kažkokio TRxxx pažymėjimo (o sveikata ir amžius ne tas, kad galėtų dirbti fizinį darbą – nori vadovavimo daugiau).
Tas pažymėjimas brangus: ~1000 lt ar panašiai.
Darbo birža turi lengvatines sąlygas tokiems žmonėms (sudaroma trišalė sutartis tarp darbo biržos darbdavio ir darbuotojo, pažymėjimo įsigijimas subsidijuojamas, bet darbdavys turi įsipareigoti bent jau 6 mėnesius žmogų įdarbinti).
Darbdaviai labai nenori apsikrauti biurokratijom (ten reikia labai daug visokių popierių, papopierių ir panašiai). Ir čia sutinku su skambinusiuoju: tos programos pagalba norėjau savo bendrijai pasamdyti kiemsargį. Bet gavosi, kad pigiau ir paprasčiau yra nusamdyti įmonę, kuri užsiima tokiais darbais (Виктор, прости). Biurokratijos ir visokių kitokių nemalonių smulkmenų – labai daug. Pavyzdžiui: darbo biržai reikia pateikti ataskaitas kas mėnesį kiek laiko darbuotojas dirbo. Ar tikrai to reikia? Kam? Daugiau apie tas tvarkas darbo biržos internetuose.
Dar vienas dalykas – darbdavys turi įsipareigoti darbo biržai bent jau pusę metų laikyti tą darbuotoją ir tai galbūt irgi kliūtis. Darbdaviai nėra blogi iš principo, jie tiesiog neturi laiko bandymams – jiems svarbiau net ne kompetentingas, bet patikimas darbuotojas. Jo Visatybė apie tai rašė – nelabai susiję su šia tema, bet naudinga pasiskaityti kiekvienam.
Skambutis #4
Sąmokslo teorijos yra tokios sąmokslo teorijos. Nukopijavau iš www.telegraph.co.uk
Bene pats keisčiausias skambutis. Skambino buvęs Kazlų Rūdos puskarininkių mokyklos darbuotojas. Save vadino pacifistu. Reikalauja valdžios nubausti tos mokyklos vadovybę, nes jie kažką blogai darą. Ką tiksliai blogai daro – nesupratau. Minėjo kažkokią pornografiją, jo pareigų pažeminimą, psichologinį smurtą.
Žodžiu mėgino eskaluoti savo problemą. Užsiminė, kad padavė prašymus politiniam prieglobsčiui į keletą ambasadų (tame tarpe Rusijos). Užsiminė, kad rašyti mokąs, nes jį mokė stebėti ir viską užsirašinėti… 😀
Tai padaryti labai paprasta. Paremti galite ne vieną sąrašą. Jūsų duomenys bus saugūs (čia žinutė tiems, kurie bijote pasirašinėti popieriuje) su VRK.
Šiuo metu liberalai pirmauja. Laiko turime iki pirmadienio vakaro. Mūsų tikslas – surinkti visus reikalingus parašus ten. T.y. e-parašus. Padėkite pasiekti tą tikslą.
Dėl viso pikto dar rodau instrukciją (nors jums, manau, ten ir taip viskas aišku):
Viens, du, trys, keturi, penki, šeši ir viskas!
Šiuo metu turime 885 parašus:
Iki 1000 visai nedaug. Padėsite tai pasiekti šiandien?
