“Tėtyčiais” ir “nėštukėm” (berods) mus su žmona vadino moteris, kuri vedė kursus/pamokėles prieš gimstant pirmagimiui. Ėjom į tuos kursus nes visų pirma žmonai aiškiau ir lengviau ir ne taip baisu laukti “D” dienos, o ir man gan naudingos info ten…

Manau, kad atsirastų tokių, kurie sakytų: “taigi gamta viską sutarkis! Ko čia bijot?”. Ar kažkaip panašiai. Arba “taigi seniau nebuvo jokių pamokėlių ir gimdavo vaikai…”. Na, ant šitaip sakančių tai papykčiau! Juk kai buvo ta taip vadinama balanos gadynė, tai 1 iš penkių gimdyvių mirdavo. Bene dar sakydavo, kad gimdyvė tai viena koja grabe.

Taigi, mano žmona, tą posakį žinojo (o aš, tiesą sakant, iš jos). Tai pati išsigandus ir dar mane prigąsdino.

O mintis kokia (jums taip irgi būna? Na, kad regis žinai ką pasakyti, bet kai nori pasakyti – jau nebežinai?)? Ogi ta, kad nors tie žodžiai, kuriuos naudojo ta mergina, kuri mums vedė tuos kursus ir nervavo (o gal moteriškėms nėščioms ir patiko – be mūsų ten dar buvo bene trys-keturios poros), bet kažką teisingo irgi pasakė.

Man regis aš dar pamenu, tą istoriją (ją tikriausiai visoms grupėms sako), kurią pabandysiu iš atminties bendrais bruožais atpasakot:

Evoliucija ir civilizacija padarė keisčiausių dalykų Europos moterims, o ir kūdikiams. Dabar kūdikių galvos yra didesnės, todėl gimdymai sunkesni, nes vargšių moterų fiziologija nespėja kartu. O dar prisideda ir “natūralioji” mados industrijos atranka, kur tik kūdos – mažų klubų moterys yra seksualiausios ir sėkmingiausios. Kita vertus tai nereiškia, jog jos susiras vyrus, su kuriais jos turės vaikų, bet tai persiduoda ir mamos.

Va, pavyzdžiui, juodaodės kur nors Afrikoje ar aborigenės kur nors Australijoje gimdo lengviau. Įsivaizduokite tokį vaizdelį: eina moterys su kauptukais po kokių nors cukranendrių lauką (moterys, nes vyrai tokių darbų nedirba), tame tarpe ir viena nėščioji. Staiga ta nėščioji sustoja, pasiremia į kauptuką, pritupia ir čia pat pagimdo kūdikį į cukranendrių krūvelę, ji vaiką paima, virkštelę su tuo pačiu kauptuku perkerpa, prisideda prie krūties ir toliau darbuojasi kauptuku cukranendrių lauke. Po kiek laiko vėl kiek pritupia ir pagimdo (nu kaip ten tas žodis… nu tas daiktas, kur prie gimdos sienelės būna prisikabinęs ir ten maitinasi vaisius per jį) tą daiktą.

Dar vienas gan įdomus dalykas, kad nors tos juodaodės ir nesinaudoja jokių ten sauskelnių ar kt. skudurų, bet vaikelių higiena pakankamai gera. Kažkas kažkaip yra matęs kaip viena juodaodžių laikydama ranką savo rankose, staiga vaiką atitraukė kiek tolėliau nuo savęs – šis padarė savo reikalus, ji su belekokiu žolės ryšuliu prabraukė likučius nuo užpakalio ir toliau daro ką dariusi. Jos tada tas žmogus paklausęs “iš kur ji suprantanti, jog  vaikas nori tuštintis?”, ji tada kiek pagalvojusi ir jam atsakiusi: “O jūs iš kur žinote, kad norite tuštintis? Taip ir aš žinau.

Tai va… “Gerai toms juodaodėms” – matyt pagalvojo visos toje grupėje esančios moteriškės. O aš ką pagalvojau jau nebepamenu. Bet, matyt, tą patį.

Vėl pamečiau mintį… Tai ką aš ten norėjau pasakyt… Ogi kad tai nevienintelis gerumas, ką išmokau tose pamokėlėse. Tose pamokėlėse išmokė ir daug gerų dalykų. Man gan suprantamai paaiškino kodėl aš galėčiau ir turėčiau dalyvauti gimdyme ir kokios mano funkcijos ten būtų.

Ai, o mes su žmona tai jau ir taip buvome pasikaustę – susiradau per P2P kažkokį “laugh and learn about childbirth” – kažkokią senovę nuripintą iš DVD. Jūs irgi galite susirasti tai čia. Jeigu nepavyksta/nesuprantate, kaip padaryti, kad iš ten video atsidurtų jūsų kompe, o gimdys jūsų žmona tuoj arba jūs esate ta žmona, kuri gimdys, o norite daugiau sužinoti apie gimdymą, tai sakykite čia man komentaruose ir aš jums kaip nors padėsiu.