Plum Bum Bar buvo atvykę į liberalų vasaros palydėtuves ir virė plovą.
Plovas dalykas geras. Pats aš gyvenime nesu gaminęs tikrojo plovo. Bet už tai esu ragavęs įvairių jo modifikacijų (nuo studentų ryžių košės su mėsgaliais iki špižiniame puode orkaitėje kepto beigi uzbekų bare valgyto plovo).
Ši Plum Bum Bar versija yra pati geriausia, kokią iki šiol gyvenime yra tekę ragauti. Manau, jog noriu įsigyti sunkų špižinį katilą arba vengrišką emaliuotą ir pabandyti pasigaminti plovą pats. Bandyčiau virti tokį patį kaip liberalų vasaros palydėtuvėse.
Nutariau surašyti tiek kiek supratau ir kiek mačiau gamybos paslapčių čia – visų pirma tam, kad atsiminčiau, o visų antra, kad sulauktumėm pastabų iš Lietuvos uzbekiško plovo specialisto.
Pačios pradžios nemačiau, bet iš šalia puodo esančių spirgių supratau, jog pirmiausiai buvo suspirginti riebūs avies gabalai:
Tuose riebaluose tada buvo verdama kūdesnieji avies gabalai. Tikriausiai tol, kol gerai apskrudo, nes atrodė gerai apskrudę:
O katile tai tikriausiai daržovės buvo troškinamos. Bent jau svogūnai tai tikrai buvo dedami:
Na, o kai svogūnai apkepė, buvo sudėtos ir morkos bei mėsa:
Kai morkos galutinai iškepė, buvo pripilta vandens ir pridėta barbarisų (arba raugerškio):
Ryžiai dedami visai į pabaigą, o skysčio perteklius bėga per kraštus ir ten esantys riebalai labai įspūdingai dega:
Na ir visai į pabaigą dar dedami česnakai (Lietuvos uzbekiško plovo specialistas sako, kad per daug):
Kitus prieskonius praleidau (kumyno sakė dėjo). Plovas buvo gan aštrus ir riebus. Žodžiu – žiauriai skanus!
Na, plovo specialistai, ką itin svarbaus čia praleidau, be ko nesigautų skanus plovas?
